Kas nutiktų, jei katei ar šuniui pašalintumėte ūsus

 (32)
Dažnas yra atkreipęs dėmesį į katės, žiurkės ar šuns ūsus. Dauguma net žino, kad katėms juos nukirpti nėra labai gerai (vienas kitas tokį eksperimentą greičiausiai slapta bandė atlikti vaikystėje). Dėl šunų ūsų jaudinamasi mažiau. Tačiau išties – kas tai per dalykas? Kam jie skirti ir kodėl tiek daug gyvūnų juos turi?
© Fotolia nuotr.

Tie stori, kieti plaukai, kuriuos vadiname ūsais, išties yra vibrisės. Vibrisės auga įvairiose vietose – virš akių, apie snukį, ant kojų, net ant viso kūno (priklausomai nuo rūšies). Šių plaukų funkcija – lytėjimas. Tai – lyg gyvūniški „pirštai“. Štai banginiai evoliucijos eigoje prarado visus plaukius, bet vibrises pasiliko – turbūt jos visai neblogas dalykas

Vibrisės...

Vibrises turi dauguma žinduolių, įskaitant ir primatus, tačiau žmonės jomis kažkodėl nesidžiaugia (kai kurie nebent turi „reliktą“ – vibrisinius raumenis virš viršutinės lūpos). Kadangi vibrisės auga daugybei net nelabai tarpusavy susijusių žinduolių rūšių, manoma, kad seniai seniai jos išsivystė kažkokiam bendram žinduolių protėviui.

Ūsais vadinamos vibrisės skirstomos į dvi grupes: makrovibrises (didelės, išsikišusios į šonus, skirtos erdvei pajusti) ir mikrovibrises (mažutės, augančios žemiau šnervių, daugiausia nukreiptos žemyn, naudojamos objektams identifikuoti).

Ūsai neauga atsitiktine tvarka – jie rikiuojasi tvarkingai. Sausumos gyvių kiekvieną vibrisę įnervuoja 100 – 200 nervinių ląstelių, o dar bent 8 skirtingų tipų mechanoreceptoriai... dėl to net mažiausias vibrisės pajudinimas sukelia jutimą, nors pats plaukas lyg ir paprastas, „negyvas“, kaip ir kiti kūno plaukai sudarytas iš keratino.

Žiurkės ir pelės kiekvienoje snukio pusėje turi po 30 makrovibrisių ir šiek tiek daugiau mikrovibrisių, o lamantinams jų vien apie lūpas auga apie 600. Kai kurių gyvūnų rūšių ūsai gali būti neįtikėtinai ilgi – šinšilų jie gali sudaryti daugiau negu trečdalį kūno ilgio.

Kai kurie gyvūnai, pvz., žiurkės, vibrises gali judinti – kiekvieną daugmaž nepriklausomai nuo kitų ir daugumą ar visas, augančias tam tikroje srityje, drauge. Judėdamos vibrises periodiškai krutina žiurkės, pelės, smiltpelės, žiurkėnai, šinšilos, kirstukai, dygliatriušiai, oposumai (per sekundę padaromi 3 – 25 „ūstelėjimai“) , o šunys, katės, meškėnai taip elgtis nelinkę.

Kai kurie „nežinduoliai“ taip pat turi į ūsus panašias struktūras – yra paukščių, kurių snapus puošia specializuoti „šeriai“ (kregždės, pelėdos), ar žuvų, šalia burnų turinčių plonus lytėjimo organus (šamai, eršketai, kai kurie rykliai)...

Ūsų funkcijos

Vibrisės – lyg tarpininkas, papildantis odos lytėjimo pojūtį. Jos labai naudingos gyvūnams, kurie ne visada gali pasikliauti tokiais jutimais kaip rega ar uoslė.

Viena iš jų funkcijų – pagalba judant tamsoje. Katėms tai kažkiek naudinga, tačiau patamsyje jos mato geriau už šunis, kurie kartais atsiduria situacijose, kur gebėjimas jausti judėjimą visai naudingas ar net svarbesnis už matymą – pvz., vidury gūdžios nakties užsimanius palakti vandens ar rausiant urvus.

Manoma, kad katės savo ūsus gali panaudoti tirdamos, ar galės pralįsti pro kokią nors angą. Jų ūsų ilgis išties gali priminti kūno plotį, tačiau tas ilgis nulemtas genų - jei katė pastorės, ūsai netaps ilgesni. Žinoma, kad žiurkės ūsais geba tiksliai identifikuoti skylės, kurią bando įveikti, apimtis, tad gali būti, jog tokia galimybe naudojasi ir katės. Deja, kačių „sistema“ nėra labai patikima, dėl to jos retkarčiais įstringa.

Vibrisės reaguoja ne tik į arti esančius objektus - jos jaučia smulkiausią aplinkos pasikeitimą, taip pat ir atmosferos slėgio kitimą, vėją (kas naudinga parenkant trajektoriją šuoliui). Katės - sėlintojos, prie grobio jos artinasi slapstydamosi žolėje ar krūmuose – vibrisės gelbsti ir čia, padėdamos išvengti aštrių pasalūniškų šakelių. Be to, jų pagalba lengva jausti jau sučiuptą grobį.

Ruonių ūsai 10 kartų geriau įnervuoti negu sausumos padarų, tad vandenyje jie puikiai aptinka virpesius, kuriuos sukelia plaukiančios žuvys. Virpesių jautimas gelbsti ieškant maisto ar atstoja regą tamsiam vandenyje. Yra stebėti akli žieduotieji ruoniai, kurie puikiai prasimaitindavo naudodamiesi vibrisių pagalba.

Ar galima ūsus nukirpti?

Kai kuriem šunim vibrisės apkarpomos (manoma, kad parodose dalyvaujančių gyvūnų galvoms tai suteikia „švaresnę“ išvaizdą). Ši procedūra gyvūnui nesukelia skausmo, tačiau prieš imantis tokių veiksmų vertėtų pagalvoti apie ūsų funkcijas. Geriau juos palikti vietoje ir leisti šuniui džiaugtis pilna jutimų sistema. Turėdamas sveikas vibrises, judėdamas patamsy keturkojis geriau, greičiau orientuosis. Katei apkarpymas gali baigtis liūdniau – ji gali įstrigti per siauroje landoje ar net išsidurti akį belandžiodama po krūmynus. Tiriamoms žiurkėms laboratorijose amputavus vibrises, jos praranda gylio suvokimą, gebėjimą orientuotis, pusiausvyrą, paviršiaus suvokimą ir t.t. Gera žinia ta, kad vibrisės atauga, o prie laikino jų sutrumpėjimo gyvūnai gan greit prisitaiko.

Dirbtinių ūsų kūrimas

Vibrisių funkcijos – mokslininkų susidomėjimo objektas. Jau bandoma sukurti dirbtinius ūsus – tiek stengiantis suprasti kaip veikia natūralūs ūsai, tiek kuriant robotus. Tokios sistemos turėtų patobulinti mobilius robotus – leisti jiems patikimiau orientuotis erdvėje.

LETENA.LT REKOMENDUOJA

1. Kurių veislių šunys patys protingiausi

2. Kodėl šunims negalima duoti kaulų

3. Šuns kūno kalba: kaip suprasti, ką jis nori jums pasakyti

4. 10 šunų veislių nenorintiems chaoso namuose

5. Kiek metų gyvena skirtingų veislių šunys

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Patarimai

Veterinarai pataria, kaip pasirūpinti savo augintiniu atšilus orams (3)

Veterinarai pataria, kaip pasirūpinti savo augintiniu atšilus orams
Pavasarį, atšilus orams naminių gyvūnų šeimininkams iškyla naujų rūpesčių – suaktyvėja įvairūs parazitai, padaugėja gyvūnų traumų. Kad augintiniai būtų sveiki ir žvalūs daug priklauso ir nuo jų mitybos. Pasak specialistų, mitybą geriausia parinkti atsižvelgiant į augintinio amžių, rašoma pranešime spaudai.

Patarimai, kaip prižiūrėti gyvūnus pavasarį (2)

Patarimai, kaip prižiūrėti gyvūnus pavasarį
Namai, kuriuose gyvena bent vienas katinas ar šuo, yra laimingesni. Kuo daugiau augintinių, tuo daugiau džiaugsmo namuose. Bet jų šeimininkai žino – gyvūnai suteikia ne tik džiaugsmo, bet ir papildomų rūpesčių, nes tenka skirti daugiau dėmesio namų priežiūrai. Ypač tai jaučiasi pavasarį, kuomet augintiniai pradeda šertis. Švaros ir gyvūnų specialistai pataria, kaip prižiūrėti augintinius, kad namų higiena nevirstų varginančiu užsiėmimu, rašoma pranešime spaudai.

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke? (21)

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke?
Mažą šuniuką įsigiję žmonės patiria ne tik daug džiaugsmo, bet ir nemažai rūpesčių. Esminis jų – kaip išmokyti šunį gamtinius reikalus atlikti lauke, kad nuolat nereikėtų valyti pridergtų namų. Ekspertai pataria apsišarvuoti kantrybe ir laikytis kelių pagrindinių taisyklių.

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti
Vakarų Europoje apie 45 procentai šunų turi viršsvorį, o 30 procentų yra nutukę. Nutukimas - rimta sveikatos problema, lemianti trumpesnę gyvūno gyvenimo trukmę ir padidėjusią tam tikrų ligų riziką.

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?
Šuniui ar katei rankinukas - lyg atrakcionų parkas, kur vienoje nedidelėje vietoje sukaupta gausybė kvapnių lobių. Deja, rankinės gali būti ir gyvūnams pavojingų medžiagų talpykla. Problemų (išskyrus sugadintą turtą) gali ir nekilti, jei rankinės turinys augintiniui bus saugus, tačiau, deja, jose dažnai laikomi augintiniams nuodingi produktai.

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis) (1)

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis)
Sąnarių laisvumą galima nustatyti ne jaunesniam kaip 4 mėn. amžiaus šunyčiui. Anksti tai pastebėjus, galima imtis priemonių žalos sumažinimui – kontroliuoti svorį, pratimus o gal net rinktis operaciją.

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis) (5)

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis)
Tęsiame publikacijų ciklą apie šuns klubo sąnario displaziją. Įprasta, kad klubo sąnario displazija – didelių veislių problema. Tačiau tai nėra visai tikslu. Displazija dažnai paliečia mažesnius šunis kaip mopsai ar buldogai, o tokie dideli gyvūnai kaip kurtai praktiškai negirdėję apie šią problemą. Taigi išties klubo sąnario displazija nėra didelių veislių problema – tai sunkių (lyginant su dydžiu) šunų problema. Ji reta tarp lengvo sudėjimo keturkojų.

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia? (35)

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia?
Visuomenėje vis dažniau imta kalbėti apie gyvūnų kastracijas ir sterilizacijas, kurios padeda užkirsti kelią nepageidaujamoms rujoms. Kaip pasirinkti, kokią procedūrą atlikti? O gal geriau naudoti vaistinius preparatus? Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti kastracijos ir sterilizacijos sąvokas, nes daugelis iki šiol mano, kad kastruojami tik patinai, o sterilizacijos atliekamos patelėms. Visgi toks skirstymas iš tiesų nėra teisingas.

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti? (23)

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti?
Klubo ir alkūnės sąnario displazija – labai varginantys ir daug skausmo sukeliantys sutrikimai. Pirmą kartą displazija aprašyta 1930 metais kaip nauja šunų liga. Daugiau mokslininkų dėmesio ji sulaukė 1950 metais. Nors per paskutinius 50 metų tyrimų bei selektyvaus veisimo dėka tarp kai kurių veislių displazijos atvejai retėja, iš esmės nuo 1966 metų stebimas problemos gausėjimas.

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus? (7)

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus?
Kojos, tuo labiau pėdos – pirmoji „bendravimo“ priemonė tarp kūno ir žemės. Gyvendami natūralioje aplinkoje, šunys bėgioja nelygiais paviršiais, laipioja ir kasa. Tai nudilina jų nagus. Galima atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo vilkų nagai – jie kieti ir buki, apsupti šeriuotais plaukais, kas lemia gebėjimą judėti tiek gruoblėtais, tiek slidžiais paviršiais.

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų (13)

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų
Katės iš prigimties yra labai švarūs gyvūnai, jos praleidžia tikrai daug laiko laižydamos ir švarindamos savo kailį pačios. Tačiau nors retai, norint, kad katė gerai atrodytų, kvepėtų ir būtų švari, kartais ją tenka išmaudyti ir tam prireikia kosmetikos priemonių. Kokybiška kosmetika reikalinga tiek kasdienei priežiūrai, tiek ruošiant augintinę parodai. Svarbiausia priemonė rūpinantis kailio švara – šampūnas. Jį išsirinkti gali būti labai sunku...

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti? (27)

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti?
Kasmet po Naujųjų metų sutikimo pasklinda gausybė prašymų padėti surasti pabėgusius šunis - šeimininkai juos pasiima kartu pasigrožėti fejerverkais, o kartais supanikavę keturkojai pasprunka net iš namų. Katės tai pat gali bijoti triukšmo, tačiau apie jų bėdas pranešama rečiau. Dažniausiai šventės metu jos įlenda į ramesnį kampą ir dauguma žmonių mano, kad tai normalus elgesys.

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti (25)

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti
Nėra greito ir paprasto atsakymo, kaip dažnai reikėtų šerti kačiukus ar suaugusias kates. Natūralioje aplinkoje katės ėda labai dažnai (net iki 12 kartų per dieną) ir po truputį, nepersirydamos. Namų sąlygomis tai sunkiai įmanoma. Maitinimo dažnis priklauso nuo namų aplinkos, savininko darbų grafiko, katės amžiaus ir sveikatos bei ėdalo tipo.

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?
Pavadėlis šuniui būtinas, kad augintinis būtų lengvai valdomas. Pavadėlio ir antkaklio tipas priklauso nuo šuns veislės, jūsų biudžeto ir gyvenimo būdo. Kartais tenka pakeisti keletą pavadėlių, kol atrandamas pats optimaliausias. Jeigu jūsų draugų tarpe kas nors augina šunis, galite paprašyti pagalbos iš jų. Jei šuniuką įsigijote iš veislyno, patarti gali ir veisėjas.

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka (3)

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka
Panosteitas – būklė, kartais pastebima tarp augančių šunų, ypač stambesnių veislių. Paprastai 5 – 14 mėnesių amžiaus šunytis pradeda šlubuoti, tačiau veterinarai nieko neranda. Po kelių dienų šlubavimas praeina ir po kurio laiko atsinaujina, tik kitoje kojoje. Šio skausmo priežastys nežinomos, kaip jo išvengti kol kas irgi nesutariama. Tad ką reikia apie tai žinoti?