Kaip susitvarkyti su nemaloniais šunų ir kačių kvapais

 (5)
Naminiai gyvūnai higieną „supranta“ kiek kitaip nei žmonės. Iki tol, kol juos pripratinate elgtis tinkamai, galite patirti nepatogumų.
Katė
© Fotolia nuotr.

Kita vertus, galbūt pasisiūlėte kuriam laikui prižiūrėti šuniuką, kol draugai ar giminaičiai bus išvykę, tačiau gyvūnas linkęs ant kilimo palikti balutes? O galbūt nuomojatės butą, kurio ankstesni savininkai turėjo prastai auklėtą ir neprižiūrimą gyvūną, o nuo įsisenėjusio jo kvapo kenčiate jūs? Taip, tai nemalonu, tačiau problemą vis tiek teks spręsti – ji taip paprastai „neišgaruos“. Kaip tai padaryti ir į ką atkreipti dėmesį renkantis valymo priemones, pasakoja ManoNamai.lt kalbinti pašnekovai.

Viena dažniausių su kvapu susijusių gyvūnų bėdų yra šlapimo kvapas. Jauni šunys ir kačiukai dar nėra išmokyti šlapintis į dėžę ar parodyti, jog nori į lauką. Be abejo, geriausia kuo greičiau juos to išmokyti, tačiau patarimai ką reikėjo padaryti, niekuo nebepadės, jeigu ant savo kilimo ar sofos aptikote nekaip nuteikiančią dėmę. Telieka imtis veiksmų jau esamai problemai spręsti.

Šlapimo sugėrimas. Tai yra pirminis ir pagrindinis procesas, nuo kurio prasideda bet kuris tokio pobūdžio valymas. „Pakiškite rankšluosčius po šaltu vandeniu ir padėkite ant dėmės taip, kad ją pilnai uždengtų. Ant viršaus galima uždėti ką nors sunkaus, kadangi prie kilimo prislėgtas drėgnas rankšluostis lengviau sugeria šlapimą. Prislėgtą rankšluostį palikite bent dešimčiai minučių. Sugėrimui naudokite 50 procentų už valomą vietą, kurioje yra matoma dėmė, didesnį sugeriančios medžiagos gabalą“, – pataria valymo paslaugas atliekančios įmonės „Danclean“ atstovas Julius Dzidzevičius.

Tuomet reikėtų nuspręsti, kokias priemones naudosite – galima naudotis tradicinėmis, lengvai prieinamomis buities priemonėmis, tokiomis kaip kepimo soda, kilimų valymo priemonėmis arba rinktis specializuotas valymo priemones skirtas būtent gyvūnams.

„Egzistuoja valiklių ir katinams, ir šunims atskirai, taip pat galima rinktis universalius valiklius, kurie tinka auginantiems triušius, žiurkėnus, vėžlius ir kitus gyvūnus. Geri valikliai pasižymi tuo, kad išskaido šlapimo molekules taip panaikindami ir kvapą, ir dėmę. Kai kurie valikliai gali padėti ir atbaidyti gyvūnus nuo šlapinimosi tam tikrose vietose, tačiau geresnių rezultatų galima pasiekti naudojant specifinius metodus, tarkime, purškalus arba želė tipo preparatus – pastaruosius galima naudoti ir lauke. Vis dėlto, kiek tai veiksminga, priklauso nuo paties gyvūno“, – teigia veterinarijos vaistinės „Šarmaka“ atstovė Greta Baltušė.

Kilimas. Dažniausiai gyvūnų išskyros susigeria į kilimą. G. Baltušė teigia, kad minkšti, gerai šlapimą sugeriantys audiniai yra itin mėgstama gyvūnų vieta, nes čia, skirtingai nei ant plytelių dangos, šlapindamiesi jie nepatiria diskomforto.

J. Dzidzevičius šlapimo valymui iš kilimo pataria imtis šių žingsnių. „Iš pradžių derėtų sugerti šlapimą kilimą nusausinant. Galite naudoti seną audinio skiautę, vienkartinius rankšluosčius ir servėtėles. Vis dėlto, reikėtų jokiu būdu jo neįtrinti į paviršių. Kad to išvengtumėte, pradėkite nuo dėmės krašto. Tuomet rekomenduojame praplauti dėmę vandeniu, po to ją vėl sugerkite tuo pačiu būdu. Drėgmės perteklių galite sugerti ir siurbliu, jeigu jo parametrai leidžia siurbti vandenį. Panaudokite specialų valiklį, kuris leis pašalinti kvapus. Jis turi būti skirtas gyvūnams“, – pataria pašnekovas.

Jis taip pat perspėja, kad reikėtų vengti specializuotų valiklių, kurių sudėtyje yra amoniako ar panašaus kvapo medžiagų, kadangi amoniako kvapas yra panašus į šlapimo kvapą – jūsų šuo ar katė gali pajusti dar didesnį norą žymėti vidaus patalpas.

Svarbu! Ne kiekvienas valiklis tinka paviršiams ant kurių vaikšto gyvūnai. G. Baltušės teigimu, turint gyvūnų labiau rekomenduotina rinktis specializuotus, o ne buitinius kilimų valiklius – bent jau žinosite, kad jie gyvūno neerzins. „Sunku tiksliai pasakyti, kiek paprasta buitinė chemija gali kenkti augintiniui. Vis dėlto paprasti preparatai gyvūnui nėra gerai, jo uoslė yra kur kas stipresnė nei žmonių ir neįprasti kvapai juos gali erzinti. Kita vertus, tai dar priklauso ir nuo gyvūno – yra šunų ir katinų, kuriems tai netrukdo“, – pasakoja pašnekovė.

Taip pat nepamirškite klasikinio audinių valymo patarimo – valant bet kokį paviršių specializuotais valikliais, pirmiausiai mažai matomoje vietoje patikrinkite, ar jis neigiamai neveikia paviršiaus ar audinio.

Valant šlapimo dėmes, verta patikrinti išvirkščią kilimo pusę. Gyvūnų šlapimas susigeria nuo paviršiaus gilyn, juo gali įmirkti kilimo išvirkščia pusė arba kita po juo esanti medžiaga. Tokiu atveju, reikėtų išvalyti ir grindis.

Čiužiniai. Panašiu metodu reikėtų valyti ir čiužinius. „Šalinant iš čiužinio, atlikite tuos pačius veiksmus kaip ir kilimo atveju, tačiau naudokite stipresnę valymo priemonę. Prisiminkite, kad valymo priemonė turi įsigerti į tą pačią vietą, kaip ir šlapimas. Turite pašalinti visą kvapą, net jei jo neužuodžiate. Jūsų šuo arba kitas gyvūnas, kurį laikote savo namuose, gali užuosti šlapimą ir jam gali užeiti noras iš naujo „pažymėti“ tą vietą“, – teigia J. Dzidzevičius.

Apmušalai. Valydami šunų bei kačių šlapimą iš apmušalų galite naudotis specializuotais valikliais arba tradicinėmis priemonėmis. Norintiems apmušalus valyti tradiciniais būdais, J. Dzidzevičius siūlo remtis tokia veiksmų seka. Popieriniu rankšluoščiu nusausinę užterštą vietą, butelyje sumaišykite mišinį – dėkite 1 dalį kepimo sodos ir 3 dalis vandens. Suplakite ar sumaišykite, kol gausite pastą. Tuomet užtepkite ją ant užterštos vietos. Ant dėmės užpilkite distiliuoto acto. Tuomet viską nuvalykite sausu rankšluosčiu. Nekartokite šios procedūros daugiau nei du kartus, nes galite pakenkti audiniui. Išdžiovinkite audinį karšta plaukų džiovintuvo srove ar, jei įmanoma, leiskite jam džiūti atokaitoje.

Sodos panaudojimas. Kepimo soda puikiai tinka šalinant dažniausius naminių gyvūnų kvapus, kadangi yra natūralus kvapų sugėrėjas. „Ji gali pašalinti kvapus, sklindančius nuo audinių, baldų, kačių kraiko dėžių. Taip pat galite ją naudoti natūralų oro gaiviklį – tereikia ant spintelės palikti atidarytą dėžutę. Valant šlapimą, laikytis tokios tvarkos. Pirma, kiek galima greičiau sugerkite šlapimą popieriniu rankšluosčiu, tuomet ant nedidelio ploto savo baldų arba kambaryje paberkite šiek tiek kepimo sodos. Palaukite, kol išdžius, o tada plotą patapšnokite švariu rankšluosčiu. Kai plotas galutinai išdžius, siurbliu išsiurbkite likutį“, - pataria pašnekovas.

Kietmedžio grindys. Šiek tiek kitaip reikėtų valyti šuns šlapimą nuo kietmedžio grindų. Visų pirma, nušluostykite šlapimą senu skuduru. Apiberkite užterštą vietą kepimo soda. Jei prišlapintą vietą aptikote per vėlai, ir jis jau spėjo pridžiūti, tą vietą pirmiausiai sudrėkinkite. Kepimo sodą palikite dešimčiai valandų, patogiausia – per naktį. Praėjus nurodytam laikui, sodą nuo grindų nusiurbkite dulkių siurbliu. Tuomet, norėdami būti užtikrinti, galite dar kartą perplauti grindis įprastai jūsų namuose naudojamais būdais.

Sodą galima panaudoti ir valant katės kraiko dėžę. Dėžėje paberkite sluoksnį sodos, tada ant viršaus paberkite kraiką. Jei katės netrikdo pasikeitimai, paberkite dar vieną sodos dėžutę ant kraiko. Taip pasišalins šalutinis katės kvapas.

Paprasti gyvūno higienos patarimai. Atskratyti nemalonių kvapų padeda ne tik įprasta gyvūno higiena, tačiau ir rūpestis jo aplinka. „Išvalykite gyvūno žaislus, indus ir vietą, kurioje jis miega, bent kartą per savaitę. Gyvūno guolį ir žaislus ne tik apipurškite nedideliu kiekiu netoksiško, gaiviai kvepiančiu purškalu, bet ir kas savaitę gerai iššveiskite“, – pataria J. Dzidzevičius.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Patarimai

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke? (21)

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke?
Mažą šuniuką įsigiję žmonės patiria ne tik daug džiaugsmo, bet ir nemažai rūpesčių. Esminis jų – kaip išmokyti šunį gamtinius reikalus atlikti lauke, kad nuolat nereikėtų valyti pridergtų namų. Ekspertai pataria apsišarvuoti kantrybe ir laikytis kelių pagrindinių taisyklių.

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti
Vakarų Europoje apie 45 procentai šunų turi viršsvorį, o 30 procentų yra nutukę. Nutukimas - rimta sveikatos problema, lemianti trumpesnę gyvūno gyvenimo trukmę ir padidėjusią tam tikrų ligų riziką.

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?
Šuniui ar katei rankinukas - lyg atrakcionų parkas, kur vienoje nedidelėje vietoje sukaupta gausybė kvapnių lobių. Deja, rankinės gali būti ir gyvūnams pavojingų medžiagų talpykla. Problemų (išskyrus sugadintą turtą) gali ir nekilti, jei rankinės turinys augintiniui bus saugus, tačiau, deja, jose dažnai laikomi augintiniams nuodingi produktai.

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis) (1)

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis)
Sąnarių laisvumą galima nustatyti ne jaunesniam kaip 4 mėn. amžiaus šunyčiui. Anksti tai pastebėjus, galima imtis priemonių žalos sumažinimui – kontroliuoti svorį, pratimus o gal net rinktis operaciją.

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis) (5)

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis)
Tęsiame publikacijų ciklą apie šuns klubo sąnario displaziją. Įprasta, kad klubo sąnario displazija – didelių veislių problema. Tačiau tai nėra visai tikslu. Displazija dažnai paliečia mažesnius šunis kaip mopsai ar buldogai, o tokie dideli gyvūnai kaip kurtai praktiškai negirdėję apie šią problemą. Taigi išties klubo sąnario displazija nėra didelių veislių problema – tai sunkių (lyginant su dydžiu) šunų problema. Ji reta tarp lengvo sudėjimo keturkojų.

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia? (35)

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia?
Visuomenėje vis dažniau imta kalbėti apie gyvūnų kastracijas ir sterilizacijas, kurios padeda užkirsti kelią nepageidaujamoms rujoms. Kaip pasirinkti, kokią procedūrą atlikti? O gal geriau naudoti vaistinius preparatus? Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti kastracijos ir sterilizacijos sąvokas, nes daugelis iki šiol mano, kad kastruojami tik patinai, o sterilizacijos atliekamos patelėms. Visgi toks skirstymas iš tiesų nėra teisingas.

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti? (23)

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti?
Klubo ir alkūnės sąnario displazija – labai varginantys ir daug skausmo sukeliantys sutrikimai. Pirmą kartą displazija aprašyta 1930 metais kaip nauja šunų liga. Daugiau mokslininkų dėmesio ji sulaukė 1950 metais. Nors per paskutinius 50 metų tyrimų bei selektyvaus veisimo dėka tarp kai kurių veislių displazijos atvejai retėja, iš esmės nuo 1966 metų stebimas problemos gausėjimas.

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus? (7)

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus?
Kojos, tuo labiau pėdos – pirmoji „bendravimo“ priemonė tarp kūno ir žemės. Gyvendami natūralioje aplinkoje, šunys bėgioja nelygiais paviršiais, laipioja ir kasa. Tai nudilina jų nagus. Galima atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo vilkų nagai – jie kieti ir buki, apsupti šeriuotais plaukais, kas lemia gebėjimą judėti tiek gruoblėtais, tiek slidžiais paviršiais.

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų (13)

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų
Katės iš prigimties yra labai švarūs gyvūnai, jos praleidžia tikrai daug laiko laižydamos ir švarindamos savo kailį pačios. Tačiau nors retai, norint, kad katė gerai atrodytų, kvepėtų ir būtų švari, kartais ją tenka išmaudyti ir tam prireikia kosmetikos priemonių. Kokybiška kosmetika reikalinga tiek kasdienei priežiūrai, tiek ruošiant augintinę parodai. Svarbiausia priemonė rūpinantis kailio švara – šampūnas. Jį išsirinkti gali būti labai sunku...

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti? (27)

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti?
Kasmet po Naujųjų metų sutikimo pasklinda gausybė prašymų padėti surasti pabėgusius šunis - šeimininkai juos pasiima kartu pasigrožėti fejerverkais, o kartais supanikavę keturkojai pasprunka net iš namų. Katės tai pat gali bijoti triukšmo, tačiau apie jų bėdas pranešama rečiau. Dažniausiai šventės metu jos įlenda į ramesnį kampą ir dauguma žmonių mano, kad tai normalus elgesys.

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti (25)

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti
Nėra greito ir paprasto atsakymo, kaip dažnai reikėtų šerti kačiukus ar suaugusias kates. Natūralioje aplinkoje katės ėda labai dažnai (net iki 12 kartų per dieną) ir po truputį, nepersirydamos. Namų sąlygomis tai sunkiai įmanoma. Maitinimo dažnis priklauso nuo namų aplinkos, savininko darbų grafiko, katės amžiaus ir sveikatos bei ėdalo tipo.

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?
Pavadėlis šuniui būtinas, kad augintinis būtų lengvai valdomas. Pavadėlio ir antkaklio tipas priklauso nuo šuns veislės, jūsų biudžeto ir gyvenimo būdo. Kartais tenka pakeisti keletą pavadėlių, kol atrandamas pats optimaliausias. Jeigu jūsų draugų tarpe kas nors augina šunis, galite paprašyti pagalbos iš jų. Jei šuniuką įsigijote iš veislyno, patarti gali ir veisėjas.

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka (3)

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka
Panosteitas – būklė, kartais pastebima tarp augančių šunų, ypač stambesnių veislių. Paprastai 5 – 14 mėnesių amžiaus šunytis pradeda šlubuoti, tačiau veterinarai nieko neranda. Po kelių dienų šlubavimas praeina ir po kurio laiko atsinaujina, tik kitoje kojoje. Šio skausmo priežastys nežinomos, kaip jo išvengti kol kas irgi nesutariama. Tad ką reikia apie tai žinoti?

Šeimininkų klaidos, mylimus augintinius paverčiančios monstrais (20)

Šeimininkų klaidos, mylimus augintinius paverčiančios monstrais
Įsi­gy­da­mi šu­nį žmo­nės ti­ki­si pa­tir­sian­tys su juo daug ma­lo­nių aki­mir­kų. Tai tie­sa. Ben­dra­vi­mas su ke­tur­ko­ju drau­gu at­ne­ša daug džiaugs­mo. Ta­čiau tie­sa ir kad ten­ka pa­tir­ti ne­ma­lo­nių, net­gi skau­džių iš­gy­ve­ni­mų. Gy­vū­nai kaip ir žmo­nės su­ser­ga, pa­ti­ria trau­mų. Ne pas­ku­ti­nę vie­tą pro­ble­mų są­ra­še už­ima ir elg­se­nos su­tri­ki­mai. Tai - fo­bi­jos, ag­re­si­ja, de­struk­ty­vus el­ge­sys ir ki­ta. Jei­gu šuo, sa­ky­si­me, bi­jo griaus­ti­nio ir pe­tar­dų (tai pa­si­tai­ko daž­nai), su tuo dar ga­li­ma gy­ven­ti. Rim­tes­nės au­gin­ti­nio psi­chi­kos pro­ble­mos ga­li ge­ro­kai ap­kar­tin­ti gy­ve­ni­mą. Ne­ma­žai šu­nų dėl to net eu­ta­na­zuo­ja­mi. Tai­gi ko­kios šių pro­ble­mų prie­žas­tys ir kaip jų iš­veng­ti?