Kaip pripratinti šunį prie švaros

 (1)
Kai parsivežame šuniuką namo, pirmoji užduotis išmokyti jį gamtinius reikalus atlikti namuose numatytoje vietoje, o vėliau, kai keturkojis jau būna paskiepytas nuo užkrečiamųjų ligų – lauke. Šiems įgūdžiams išlavinti gali prireikti kelių dienų, savaičių arba mėnesių.
Mokome šunį švaros
© Fotolia nuotr.

Kaip greitai šuniukas išmoks neteršti namuose priklauso nuo jo veislės, šeimininkų noro ir laiko. Pradžia gali būti sunki (ypač auginantiems pirmą šunį), nes reikia perprasti ženklus, kuriuos rodo keturkojis. Vis dėlto anksčiau ar vėliau visi šunys išmoksta neteršti namuose. Kaip pagreitinti šį procesą?

Guolyje neterš

Jeigu šuniukas augo gerame veislyne ir nuo pat pirmų gyvenimo savaičių turėjo pakankamai erdvės judėti, jis nesišlapins savo guolyje ir toje vietoje, kurioje miega. Guolis yra šuns saugumo zona ir kiekvienam, net ir mažam šunyčiui svarbu, kad jis būtų švarus.

Kai parsivešite šuniuką namo, patartina kuriam laikui išnešti visus kilimus ir kilimėlius, kadangi ieškodamas vietos atlikti gamtinius reikalus, šunytis išsirinks būtent kilimą, ne slidžias grindis. Šunys yra švarūs gyvūnai ir instinktyviai jaučia, kad balutė įsigers į kilimą, o jie besišlapindami nesusišlapins letenų. Be to kilimas primena žolę ant kurios gamtinius reikalus mieliausiai atlieka keturkojai ir yra minkštas, ant jo pritūpus neslysta letenos.

Nesulaiko šlapimo

Jaunas šuo, kaip ir kūdikis dar nekontroliuoja savo šlapimo pūslės ir nesuvokia paties šlapinimosi proceso. Gamtinius reikalus dažniausiai atlieka praėjus 5-30 minučių po valgio, o namuose pasišlapins toje vietoje, kurioje jaučiasi saugus. Dažniausiai jis gamtinius reikalus atlieka toje pačioje vietoje (kartą pasišlapinęs užuodžia, kurioje vietoje yra jo tualetas). Mažas šuniukas gali šiek tiek pasišlapinti jausdamas stresą arba susijaudinęs iš džiaugsmo, vėliau jis šią problemą išauga, nes paaugęs geba kontroliuoti savo šlapimo pūslę. Maždaug iki pusės metų amžiaus dėl emocijų keturkojis gali nevalingai pasišlapinti – už tai šuniuko nei barti, nei drausminti negalima.

Pirma vieta prie durų

Kai parsinešame šuniuką namo, dažniausiai kurį laiką negalime jo nešti į lauką, nes reikalingas karantinas – kitaip tariant laikas, kol šuniukas įgaus atsparumą toms ligoms, nuo kurių buvo paskiepytas (nebent gyvename nuosavame name ir esame garantuoti, kad kieme gyvūnas neužsikrės jam pavojingomis ligomis). Tačiau tai nereiškia, kad namuose galime leisti šunyčiui šlapintis bet kur.

Pirmiausiai reikėtų išmokyti gamtinius reikalus atlikti vienoje vietoje – tarkime prie išėjimo durų (kad vėliau būtų lengviau su šuniuku staigiai išbėgti į kiemą) pakloti vienkartinius paklotus. Galima patiesti ir senus laikraščius, tačiau jie labai greitai permirksta ir namuose atsiranda nemalonus kvapas.

Jeigu šuniukas pirmą dieną nesupranta, kad tualeto vieta yra prie durų, paklotus patieskite arčiau tos vietos, kurioje paskutinį kartą pasišlapino. Pamatę, kad šunelis šlapinasi, paimkite jį ir nuneškite ant palučių. Kai išmoks ant jų šlapintis, po truputį „tualetą“ patraukite vis toliau, kol galų gale jis atsidurs prie išėjimo durų.

Ką reikia žinoti mokant šuniuką tvarkos:

* Niekada nebauskite šuniuko už tai, kad gamtinius reikalus atliko ne numatytoje vietoje, nes sukelsite bereikalingą stresą. Ramiai ir kantriai nešiokite šuniuką ant paklotų tiek laiko, kiek reikės.

* Paklotus arba laikraščius kasdien patraukite vis arčiau išėjimo durų, kad augintinis suvoktų, jog gamtinius reikalus reikia atlikti lauke.

* Stebėkite šuniuką. Kai pradeda suktis apie savo ašį arba neramiai elgiasi greičiausiai nori pasišlapinti arba pasituštinti. Tuomet paimkite keturkojį ant rankų ir nuneškite ant palutės.

* Nepamirškite, kokia yra jauno šuns fiziologija – paėdęs gana greitai norės pasituštinti, tad stebėkite ir laiku nuneškite ant palutės arba išveskite į lauką, jeigu jau galima tai daryti.

* Kaskart kai šuniukas paės, prabus arba atsigers vandens, išneškite jį į lauką arba nuneškite ant palutės.

Verta žinoti:

* Kaskart atlikęs gamtinius reikalus ant pakloto šuniukas turi gauti skaniuką. Jeigu skaniuko neturite, paglostykite augintinį, patapšnokite jam per šoną, kad suprastų, jog labai gerai pasielgė.

* Pasistenkite pastebėti, kai šuniukas pasišlapina ne vietoje ir iškart reaguokite – nuneškite šuniuką į tualeto vietą. Nieko nepasieksite rodydami prieš valandą paliktą balutę ir aiškindami, kaip blogai jis pasielgė. Gyvūnas nesupras už ką yra baramas ir ką ne taip padarė. Mėgstantys kaišioti šuns snukutį į balutes patys sau daro meškos paslaugą, nes šuniukui atrodo, kad šeimininkas jį baudžia už tai, kad prie jo priėjo ir pradeda bijoti, nenori ateiti pas šeimininką kviečiamas vardu. Vėliau su tokiu šuniu sunkiau užmegzti ryšį, išmokyti elementaraus paklusnumo.

* Šuniukai dažniau šlapinasi už suaugusius šunis, gali net keliolika kartų per dieną tūptis ant palutės ir tai nereiškia, kad po kelių mėnesių turėsite keltis 5 ryto arba dešimt kartų per dieną bėgti į lauką. Jau pusės metų šuo į lauką galės eiti du kartus per dieną ir be problemų sulaikys šlapimą.

* Jeigu šuo jau buvo išmokęs gamtinius reikalus atlikti lauke, tačiau ir vėl pradėjo šlapintis namuose, tai gali rodyti kokią nors ligą, tad būtinai kreipkitės į veterinarijos gydytoją.

* Šuo gali šlapintis namuose ir dėl psichologinių priežasčių (aišku nekalbame apie mažą šuniuką, kuris dar tik mokosi švaros). Jeigu suaugęs šuo šlapinasi namuose tai gali rodyti visišką jo nuolankumą (taip elgiasi keturkojai, kurie buvo labai griežtai ir neprofesionaliai dresuojami) arba bandymą dominuoti. Abiem atvejais patartina kreiptis pagalbos į profesionalius dresuotojus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Patarimai

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke? (21)

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke?
Mažą šuniuką įsigiję žmonės patiria ne tik daug džiaugsmo, bet ir nemažai rūpesčių. Esminis jų – kaip išmokyti šunį gamtinius reikalus atlikti lauke, kad nuolat nereikėtų valyti pridergtų namų. Ekspertai pataria apsišarvuoti kantrybe ir laikytis kelių pagrindinių taisyklių.

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti
Vakarų Europoje apie 45 procentai šunų turi viršsvorį, o 30 procentų yra nutukę. Nutukimas - rimta sveikatos problema, lemianti trumpesnę gyvūno gyvenimo trukmę ir padidėjusią tam tikrų ligų riziką.

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?
Šuniui ar katei rankinukas - lyg atrakcionų parkas, kur vienoje nedidelėje vietoje sukaupta gausybė kvapnių lobių. Deja, rankinės gali būti ir gyvūnams pavojingų medžiagų talpykla. Problemų (išskyrus sugadintą turtą) gali ir nekilti, jei rankinės turinys augintiniui bus saugus, tačiau, deja, jose dažnai laikomi augintiniams nuodingi produktai.

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis) (1)

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis)
Sąnarių laisvumą galima nustatyti ne jaunesniam kaip 4 mėn. amžiaus šunyčiui. Anksti tai pastebėjus, galima imtis priemonių žalos sumažinimui – kontroliuoti svorį, pratimus o gal net rinktis operaciją.

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis) (5)

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis)
Tęsiame publikacijų ciklą apie šuns klubo sąnario displaziją. Įprasta, kad klubo sąnario displazija – didelių veislių problema. Tačiau tai nėra visai tikslu. Displazija dažnai paliečia mažesnius šunis kaip mopsai ar buldogai, o tokie dideli gyvūnai kaip kurtai praktiškai negirdėję apie šią problemą. Taigi išties klubo sąnario displazija nėra didelių veislių problema – tai sunkių (lyginant su dydžiu) šunų problema. Ji reta tarp lengvo sudėjimo keturkojų.

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia? (35)

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia?
Visuomenėje vis dažniau imta kalbėti apie gyvūnų kastracijas ir sterilizacijas, kurios padeda užkirsti kelią nepageidaujamoms rujoms. Kaip pasirinkti, kokią procedūrą atlikti? O gal geriau naudoti vaistinius preparatus? Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti kastracijos ir sterilizacijos sąvokas, nes daugelis iki šiol mano, kad kastruojami tik patinai, o sterilizacijos atliekamos patelėms. Visgi toks skirstymas iš tiesų nėra teisingas.

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti? (23)

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti?
Klubo ir alkūnės sąnario displazija – labai varginantys ir daug skausmo sukeliantys sutrikimai. Pirmą kartą displazija aprašyta 1930 metais kaip nauja šunų liga. Daugiau mokslininkų dėmesio ji sulaukė 1950 metais. Nors per paskutinius 50 metų tyrimų bei selektyvaus veisimo dėka tarp kai kurių veislių displazijos atvejai retėja, iš esmės nuo 1966 metų stebimas problemos gausėjimas.

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus? (7)

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus?
Kojos, tuo labiau pėdos – pirmoji „bendravimo“ priemonė tarp kūno ir žemės. Gyvendami natūralioje aplinkoje, šunys bėgioja nelygiais paviršiais, laipioja ir kasa. Tai nudilina jų nagus. Galima atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo vilkų nagai – jie kieti ir buki, apsupti šeriuotais plaukais, kas lemia gebėjimą judėti tiek gruoblėtais, tiek slidžiais paviršiais.

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų (13)

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų
Katės iš prigimties yra labai švarūs gyvūnai, jos praleidžia tikrai daug laiko laižydamos ir švarindamos savo kailį pačios. Tačiau nors retai, norint, kad katė gerai atrodytų, kvepėtų ir būtų švari, kartais ją tenka išmaudyti ir tam prireikia kosmetikos priemonių. Kokybiška kosmetika reikalinga tiek kasdienei priežiūrai, tiek ruošiant augintinę parodai. Svarbiausia priemonė rūpinantis kailio švara – šampūnas. Jį išsirinkti gali būti labai sunku...

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti? (27)

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti?
Kasmet po Naujųjų metų sutikimo pasklinda gausybė prašymų padėti surasti pabėgusius šunis - šeimininkai juos pasiima kartu pasigrožėti fejerverkais, o kartais supanikavę keturkojai pasprunka net iš namų. Katės tai pat gali bijoti triukšmo, tačiau apie jų bėdas pranešama rečiau. Dažniausiai šventės metu jos įlenda į ramesnį kampą ir dauguma žmonių mano, kad tai normalus elgesys.

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti (25)

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti
Nėra greito ir paprasto atsakymo, kaip dažnai reikėtų šerti kačiukus ar suaugusias kates. Natūralioje aplinkoje katės ėda labai dažnai (net iki 12 kartų per dieną) ir po truputį, nepersirydamos. Namų sąlygomis tai sunkiai įmanoma. Maitinimo dažnis priklauso nuo namų aplinkos, savininko darbų grafiko, katės amžiaus ir sveikatos bei ėdalo tipo.

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?
Pavadėlis šuniui būtinas, kad augintinis būtų lengvai valdomas. Pavadėlio ir antkaklio tipas priklauso nuo šuns veislės, jūsų biudžeto ir gyvenimo būdo. Kartais tenka pakeisti keletą pavadėlių, kol atrandamas pats optimaliausias. Jeigu jūsų draugų tarpe kas nors augina šunis, galite paprašyti pagalbos iš jų. Jei šuniuką įsigijote iš veislyno, patarti gali ir veisėjas.

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka (3)

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka
Panosteitas – būklė, kartais pastebima tarp augančių šunų, ypač stambesnių veislių. Paprastai 5 – 14 mėnesių amžiaus šunytis pradeda šlubuoti, tačiau veterinarai nieko neranda. Po kelių dienų šlubavimas praeina ir po kurio laiko atsinaujina, tik kitoje kojoje. Šio skausmo priežastys nežinomos, kaip jo išvengti kol kas irgi nesutariama. Tad ką reikia apie tai žinoti?

Šeimininkų klaidos, mylimus augintinius paverčiančios monstrais (20)

Šeimininkų klaidos, mylimus augintinius paverčiančios monstrais
Įsi­gy­da­mi šu­nį žmo­nės ti­ki­si pa­tir­sian­tys su juo daug ma­lo­nių aki­mir­kų. Tai tie­sa. Ben­dra­vi­mas su ke­tur­ko­ju drau­gu at­ne­ša daug džiaugs­mo. Ta­čiau tie­sa ir kad ten­ka pa­tir­ti ne­ma­lo­nių, net­gi skau­džių iš­gy­ve­ni­mų. Gy­vū­nai kaip ir žmo­nės su­ser­ga, pa­ti­ria trau­mų. Ne pas­ku­ti­nę vie­tą pro­ble­mų są­ra­še už­ima ir elg­se­nos su­tri­ki­mai. Tai - fo­bi­jos, ag­re­si­ja, de­struk­ty­vus el­ge­sys ir ki­ta. Jei­gu šuo, sa­ky­si­me, bi­jo griaus­ti­nio ir pe­tar­dų (tai pa­si­tai­ko daž­nai), su tuo dar ga­li­ma gy­ven­ti. Rim­tes­nės au­gin­ti­nio psi­chi­kos pro­ble­mos ga­li ge­ro­kai ap­kar­tin­ti gy­ve­ni­mą. Ne­ma­žai šu­nų dėl to net eu­ta­na­zuo­ja­mi. Tai­gi ko­kios šių pro­ble­mų prie­žas­tys ir kaip jų iš­veng­ti?