Kaip ir kada turėtumėte prausti savo augintinį

 (3)
Dažniausiai vandens procedūrų reikia šunims, kadangi šie lauke būna dažniau nei kiti gyvūnai. Katės - gan švarūs padarai, jos pačios prausiasi, todėl joms nereikia vandens procedūrų, jei jos, žinoma, neišeina iš namų.
Šuns maudymas
© Fotolia nuotr.

Jūrų kiaulytės, žiurkėnai, žiurkės, triušiai maudomi labai retai, tačiau jei yra būtinybė, pripilkite į indą šiek tiek vandens ir gyvūną maudykite jame. Geriausia gyvūnus prausti be jokių priemonių, kadangi net pats švelniausias šampūnas pažeidžia apsauginį riebalinį odos sluoksnį, todėl mažėja imunitetas. Jei gyvūnas labai išsipurvino arba kenčia nuo parazitų, naudokite specialius šampūnus. Stenkitės pirkti profesionalią kosmetiką gyvūnams. „Žmogiškos“ priemonės šiam reikalui kategoriškai netinka.

Jeigu nėra galimybės nuprausti šuns, tiks nenuplaunama pudra ar purškalai. Po prausimo rekomenduojama ant augintinio kailio užtepti stabilizatoriaus, kuris paprastai gaminamas citrusinių sulčių pagrindu ir padeda neutralizuoti šampūno poveikį. Siekiant atkurti gyvūno odos apsaugines funkcijas, galima naudoti kondicionierių, kuris neturi įeiti į šampūno sudėtį.

Nedideliems gyvūnams visiškai pakanka maudymo dubenyje, o didiesiems teks skirti visą vonią. Jei šuns kailis ilgas, geriau jį iš pradžių iššukuoti ir tik po to imtis vandens procedūrų. Vandens temperatūra turi būti apie 40-45 laipsnius. Sudrėkinkite gyvūno kailį taip, kad neliktų sausų vietų, tada užtepkite šampūno ir gerai išmuilinkite. Kruopščiai nuplaukite putas, skirdami pakankamai dėmesio sunkiai pasiekiamoms vietoms, pvz., už ausų. Nusausinkite kailį rankšluosčiu, braukdami palei plauką. Galima naudoti plaukų džiovintuvą, tačiau oras neturėtų būti labai karštas.

Kai kailis visiškai išdžius, iššukuokite. Beje, šukuoti reikia ne tik šunis, bet ir kates, triušius, jūrų kiaulytes ir net žiurkėnus. Maudant geriausia užtepti priemonės du kartus, paliekant ant odos dvi ar tris minutes. Atsiminkite, kad šampūną būtina kruopščiai nuplauti, kitaip jo likučiai ant odos ar kailio gali sudirginti. Būkite atsargūs, kad priemonės nepatektų į akis ir ausis. Todėl galvą reiktų prausti paskiausiai.

Atminkite, kad skersvėjai maudymo metu kategoriškai neleistini. Geriausia maudyti augintinį vakare, prieš miegą. Reguliarus šukavimas padės išsaugoti švarą ilgesnį laiką.

Procedūros periodiškumas priklauso nuo gyvūno veislės. Jei turite ilgaplaukį, pūkuotą gyvūną, šukuoti jį rekomenduojama kasdien. Trumpaplaukiams tai aktualu šėrimosi periodu. Reguliarus procedūros pakartojimas padeda apsisaugoti nuo kaltūnų, su kuriais kovoti taip pat padeda ir specialūs šampūnai su antistatiku.

Ausys, akys ir dantys

Ausų valymas būtinas tik nukarusių ausų šunims. Tam esti aibė priemonių - servetėlių, pagaliukų, losjonų. Kai kurių veislių gyvūnų akys yra jų silpnoji vieta (pavyzdžiui, mastifų, šarpėjų, pudelių), todėl vertėtų profilaktiškai naudoti lašus akims.

Dantis pageidautina valyti visiems šunims ir katėms. Tam tiks speciali dantų pasta, kuri yra nepavojinga, jei gyvūnas ją praris, taip pat - vaikiškas labai mažas dantų šepetėlis. Nepamirškite parūpinti augintiniui įvairių priemonių graužimui ir specialaus ėdalo.

Paukščiams, kuriems reikia valytis snapą, pakabinkite narvelyje mineralinių akmenų ir vaismedžių šakelių.

Laikytis šuns ar katės ausų higienos labai svarbu, tačiau tai nereiškia, kad jas reikia valyti kasdien. Procedūrą rekomenduojama atlikti kartą per savaitę, kruopščiai valant išorinę ausį. Tam naudokite specialias higienines priemones, pavyzdžiui, vatos pagaliukus. Jei iš katės ar šuns ausies sklinda nemalonus kvapas, jei augintinis kasosi, purto galvą, skausmingai reaguoja į ausies valymą - skubiai kreipkitės į veterinarijos specialistą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Patarimai

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke? (21)

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke?
Mažą šuniuką įsigiję žmonės patiria ne tik daug džiaugsmo, bet ir nemažai rūpesčių. Esminis jų – kaip išmokyti šunį gamtinius reikalus atlikti lauke, kad nuolat nereikėtų valyti pridergtų namų. Ekspertai pataria apsišarvuoti kantrybe ir laikytis kelių pagrindinių taisyklių.

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti
Vakarų Europoje apie 45 procentai šunų turi viršsvorį, o 30 procentų yra nutukę. Nutukimas - rimta sveikatos problema, lemianti trumpesnę gyvūno gyvenimo trukmę ir padidėjusią tam tikrų ligų riziką.

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?
Šuniui ar katei rankinukas - lyg atrakcionų parkas, kur vienoje nedidelėje vietoje sukaupta gausybė kvapnių lobių. Deja, rankinės gali būti ir gyvūnams pavojingų medžiagų talpykla. Problemų (išskyrus sugadintą turtą) gali ir nekilti, jei rankinės turinys augintiniui bus saugus, tačiau, deja, jose dažnai laikomi augintiniams nuodingi produktai.

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis) (1)

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis)
Sąnarių laisvumą galima nustatyti ne jaunesniam kaip 4 mėn. amžiaus šunyčiui. Anksti tai pastebėjus, galima imtis priemonių žalos sumažinimui – kontroliuoti svorį, pratimus o gal net rinktis operaciją.

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis) (5)

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis)
Tęsiame publikacijų ciklą apie šuns klubo sąnario displaziją. Įprasta, kad klubo sąnario displazija – didelių veislių problema. Tačiau tai nėra visai tikslu. Displazija dažnai paliečia mažesnius šunis kaip mopsai ar buldogai, o tokie dideli gyvūnai kaip kurtai praktiškai negirdėję apie šią problemą. Taigi išties klubo sąnario displazija nėra didelių veislių problema – tai sunkių (lyginant su dydžiu) šunų problema. Ji reta tarp lengvo sudėjimo keturkojų.

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia? (35)

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia?
Visuomenėje vis dažniau imta kalbėti apie gyvūnų kastracijas ir sterilizacijas, kurios padeda užkirsti kelią nepageidaujamoms rujoms. Kaip pasirinkti, kokią procedūrą atlikti? O gal geriau naudoti vaistinius preparatus? Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti kastracijos ir sterilizacijos sąvokas, nes daugelis iki šiol mano, kad kastruojami tik patinai, o sterilizacijos atliekamos patelėms. Visgi toks skirstymas iš tiesų nėra teisingas.

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti? (23)

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti?
Klubo ir alkūnės sąnario displazija – labai varginantys ir daug skausmo sukeliantys sutrikimai. Pirmą kartą displazija aprašyta 1930 metais kaip nauja šunų liga. Daugiau mokslininkų dėmesio ji sulaukė 1950 metais. Nors per paskutinius 50 metų tyrimų bei selektyvaus veisimo dėka tarp kai kurių veislių displazijos atvejai retėja, iš esmės nuo 1966 metų stebimas problemos gausėjimas.

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus? (7)

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus?
Kojos, tuo labiau pėdos – pirmoji „bendravimo“ priemonė tarp kūno ir žemės. Gyvendami natūralioje aplinkoje, šunys bėgioja nelygiais paviršiais, laipioja ir kasa. Tai nudilina jų nagus. Galima atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo vilkų nagai – jie kieti ir buki, apsupti šeriuotais plaukais, kas lemia gebėjimą judėti tiek gruoblėtais, tiek slidžiais paviršiais.

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų (13)

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų
Katės iš prigimties yra labai švarūs gyvūnai, jos praleidžia tikrai daug laiko laižydamos ir švarindamos savo kailį pačios. Tačiau nors retai, norint, kad katė gerai atrodytų, kvepėtų ir būtų švari, kartais ją tenka išmaudyti ir tam prireikia kosmetikos priemonių. Kokybiška kosmetika reikalinga tiek kasdienei priežiūrai, tiek ruošiant augintinę parodai. Svarbiausia priemonė rūpinantis kailio švara – šampūnas. Jį išsirinkti gali būti labai sunku...

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti? (27)

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti?
Kasmet po Naujųjų metų sutikimo pasklinda gausybė prašymų padėti surasti pabėgusius šunis - šeimininkai juos pasiima kartu pasigrožėti fejerverkais, o kartais supanikavę keturkojai pasprunka net iš namų. Katės tai pat gali bijoti triukšmo, tačiau apie jų bėdas pranešama rečiau. Dažniausiai šventės metu jos įlenda į ramesnį kampą ir dauguma žmonių mano, kad tai normalus elgesys.

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti (25)

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti
Nėra greito ir paprasto atsakymo, kaip dažnai reikėtų šerti kačiukus ar suaugusias kates. Natūralioje aplinkoje katės ėda labai dažnai (net iki 12 kartų per dieną) ir po truputį, nepersirydamos. Namų sąlygomis tai sunkiai įmanoma. Maitinimo dažnis priklauso nuo namų aplinkos, savininko darbų grafiko, katės amžiaus ir sveikatos bei ėdalo tipo.

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?
Pavadėlis šuniui būtinas, kad augintinis būtų lengvai valdomas. Pavadėlio ir antkaklio tipas priklauso nuo šuns veislės, jūsų biudžeto ir gyvenimo būdo. Kartais tenka pakeisti keletą pavadėlių, kol atrandamas pats optimaliausias. Jeigu jūsų draugų tarpe kas nors augina šunis, galite paprašyti pagalbos iš jų. Jei šuniuką įsigijote iš veislyno, patarti gali ir veisėjas.

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka (3)

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka
Panosteitas – būklė, kartais pastebima tarp augančių šunų, ypač stambesnių veislių. Paprastai 5 – 14 mėnesių amžiaus šunytis pradeda šlubuoti, tačiau veterinarai nieko neranda. Po kelių dienų šlubavimas praeina ir po kurio laiko atsinaujina, tik kitoje kojoje. Šio skausmo priežastys nežinomos, kaip jo išvengti kol kas irgi nesutariama. Tad ką reikia apie tai žinoti?

Šeimininkų klaidos, mylimus augintinius paverčiančios monstrais (20)

Šeimininkų klaidos, mylimus augintinius paverčiančios monstrais
Įsi­gy­da­mi šu­nį žmo­nės ti­ki­si pa­tir­sian­tys su juo daug ma­lo­nių aki­mir­kų. Tai tie­sa. Ben­dra­vi­mas su ke­tur­ko­ju drau­gu at­ne­ša daug džiaugs­mo. Ta­čiau tie­sa ir kad ten­ka pa­tir­ti ne­ma­lo­nių, net­gi skau­džių iš­gy­ve­ni­mų. Gy­vū­nai kaip ir žmo­nės su­ser­ga, pa­ti­ria trau­mų. Ne pas­ku­ti­nę vie­tą pro­ble­mų są­ra­še už­ima ir elg­se­nos su­tri­ki­mai. Tai - fo­bi­jos, ag­re­si­ja, de­struk­ty­vus el­ge­sys ir ki­ta. Jei­gu šuo, sa­ky­si­me, bi­jo griaus­ti­nio ir pe­tar­dų (tai pa­si­tai­ko daž­nai), su tuo dar ga­li­ma gy­ven­ti. Rim­tes­nės au­gin­ti­nio psi­chi­kos pro­ble­mos ga­li ge­ro­kai ap­kar­tin­ti gy­ve­ni­mą. Ne­ma­žai šu­nų dėl to net eu­ta­na­zuo­ja­mi. Tai­gi ko­kios šių pro­ble­mų prie­žas­tys ir kaip jų iš­veng­ti?