Kaip elgtis, jei katė negali išlipti iš medžio

 (38)
Ne vienam mūsų teko matyti į pačią medžio viršūnę įsiropštusią katę ir užstrigusią toje viršūnėje. Katė gailiai miaukia, bet pajudėti negali nė iš vietos. Tuomet į pagalbą atvyksta gaisrininkai ir nutiesę savo kopėčias nukelia išsigandusį gyvūną. Kaip elgtis, įstrigus katei medyje? Kada kviesti pagalbą?
© Fotolia nuotr.

Katės iš prigimties geba puikiai karstytis medžiais, mediniais stulpais, bet jokio vargo užsiropščia net kelis metrus virš žemės. Katės neturi aukščio baimės, jos puikiai šokinėja nuo vienos medžio šakos ant kitos.

Karstytis katėms labai patinka, o jų pusiausvyra taip gerai išlavėjusi, kad nenukrenta net ir žingsniuodamos plona, vėjo siūbuojama medžio šaka. Praktiškai visoms katėms puikiai pavyksta užsiropšti į medį, o štai nulipti žemyn sugeba ne visos, nes jų nagai pritaikyti lipti į viršų, o ne ropštis žemyn. Katės nagai yra lenkti ir puikiai sulenda į medžio žievę, tad gyvūnas gali ramiai kopti į viršų.

Nebūtų jokios problemos, jeigu katė užsikorusi į medžio viršūnę iš jos ir nusileistų tokiu pat būdu, t.y. eitų atbulomis. Vis dėlto neaišku kodėl daugelis kačių nepakenčia eiti atbulomis, apsisuka ir nuo medžio bando nulipti žemyn galva ir joms nepavyksta, nes trūksta įgūdžių. Todėl katės, užuot atbulomis ramiai nusileidusios žemyn, ropščiasi į pačią medžio viršūnę, kol galų gale nebeturi kur dėtis – negali leistis nei žemyn, nei į lipti dar aukščiau. Tuomet šeimininkui nebelieka nieko kito tik paskambinti 112 ir prašyti gaisrininkų pagalbos. Jeigu ugniagesiai neturi rimtesnių iškvietimų, atvyksta iš medžio iškelti katės, tačiau pataria palaukti apie 12 valandų, nes per tą laiką neretai katės suranda būdą nusileisti ant žemės.

Jeigu katė išeina į lauką, yra tikimybė, kad anksčiau ar vėliau išvysime ją siūbuojančią medžio viršūnėje. Kaip pasirūpinti katėmis, kurios be lauko negali gyventi:

Nekirpkite katei nagų. Ilgi nagai katei padeda apsiginti nuo šunų, kitų katinų ir be jokios abejonės jie reikalingi ne tik ropštis į medį, bet ir nuo jo nulipti. Jeigu katė namuose drasko baldus, nekirpkite bent jau galinių kojų nagų. Netiesa, kad turėdama trumpus nagus katė nesikarstys medžiais. Jai bus šiek tiek sunkiau, bet vis tiek gali užsikarti į medžio viršūnę, ypač, jeigu bėgs nuo šuns. O štai nulipti turint trumpus nagus yra ypatingai sunku. Kur kas sudėtingiau ir išsilaikyti ant medžių šakų, tad katė gali prarasti pusiausvyrą ir neturėdama kuo tvirtai įsikabinti į medžio žievę, tiesiog nukristi.

Jeigu pamatėte, kad jūsų katė tupi medyje, negąsdinkite jos, nepurkškite vandeniu. Išsigandęs gyvūnas užuot nulipęs žemyn, staigiai užbėgs į pačią medžio viršūnę arba tiesiog nušoks nuo medžio. Katės šuolis iš didelio aukšto gali baigtis tragiškai, gyvūnas gali sužaloti vidaus organus, susilaužyti letenas, stuburą arba užsimušti vietoje).

Ką daryti išvydus savo numylėtinę medyje?

Elkitės kuo ramiau, kad katė neišsigąstų. Jeigu pro šalį eina žmonės su šunimis, paprašykite, jų, kad atsitrauktų ir nepaleistų savo augintinių, nes šuns lojimas gali įvaryti katę į pačią viršūnę. Pabandykite švelniai kalbinti katę ir laikydami rankose skanėstus ją kviesti. Jeigu gyvenate nuosavame name, ko gero turite kopėčias arba ilgą lentą – atremkite ją į medį. Katė turėtų suprasti, kad kopėčiomis arba lenta jai bus lengviau nulipti.

Gaisrininkus kvieskite ne anksčiau kaip praėjus 12 valandų arba ir dar daugiau. Jeigu lauke nėra labai šalta, katei nieko nenutiks ir po keliolikos valandų greičiausiai ji pati pasiryš išlipti iš medžio. Galima drąsiai palaukti ir iki kitos dienos ryto, o jeigu katė vis dar bus medyje, tik tada kviesti gelbėtojus.

Vis dėlto, jeigu lauke yra minusinė temperatūra, arba katė serga, neverta laukti nė akimirkos, patartina iškart skambinti 112. Kviesti gaisrininkus reikia ir tuomet, jeigu katė įstrigusi tokioje vietoje, iš kurios pati neišsivaduos – tarkime jeigu įkrito į šulinį, įstrigo kokiame nors vamzdyje, palindo po automobilio varikliu ar pan. Jeigu girdime, kad katė miaukia kur nors automobilio viduje, galime iš pradžių pabandyti padėti dubenėlį su maistu (turinčiu stiprų kvapą, tarkime konservais su tunu) ir atsitraukti keliolikai minučių. Na, o jeigu katinėlis ir toliau gailiai miaukia, nebelieka kitos išeities, tik skambinti pagalbos telefonu 112.

Jeigu katė gyvena bute ir mėgsta per langą ar balkoną iššokti į lauką, verčiau pasirūpinti langų apsaugomis ir apskritai neleisti kačių į lauką. Mieste katinėlių laukia daug pavojų – jos gali pakliūti po automobiliu, į žiaurių žmonių rankas ar šuns nasrus. Katinus patartina iškastruoti, kad noras eiti į lauką nebūtų toks stiprus. Katei, nuolatos gyventi bute nėra blogai, ji tikrai neprivalo kasdien išbėgti į lauką ir vaikštinėti savo keliais.

LETENA.LT REKOMENDUOJA:

1. Kodėl bent kartą gyvenime reikia apspjauti katę?

2. Pačios draugiškiausios kačių veislės

3. Augalai, kurie varo kates iš proto

4. Kaip katės uodegos padėtis išduoda jos emocijas

5. Ar katės iš tiesų myli savo šeimininkus?

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Patarimai

Veterinarai pataria, kaip pasirūpinti savo augintiniu atšilus orams (3)

Veterinarai pataria, kaip pasirūpinti savo augintiniu atšilus orams
Pavasarį, atšilus orams naminių gyvūnų šeimininkams iškyla naujų rūpesčių – suaktyvėja įvairūs parazitai, padaugėja gyvūnų traumų. Kad augintiniai būtų sveiki ir žvalūs daug priklauso ir nuo jų mitybos. Pasak specialistų, mitybą geriausia parinkti atsižvelgiant į augintinio amžių, rašoma pranešime spaudai.

Patarimai, kaip prižiūrėti gyvūnus pavasarį (2)

Patarimai, kaip prižiūrėti gyvūnus pavasarį
Namai, kuriuose gyvena bent vienas katinas ar šuo, yra laimingesni. Kuo daugiau augintinių, tuo daugiau džiaugsmo namuose. Bet jų šeimininkai žino – gyvūnai suteikia ne tik džiaugsmo, bet ir papildomų rūpesčių, nes tenka skirti daugiau dėmesio namų priežiūrai. Ypač tai jaučiasi pavasarį, kuomet augintiniai pradeda šertis. Švaros ir gyvūnų specialistai pataria, kaip prižiūrėti augintinius, kad namų higiena nevirstų varginančiu užsiėmimu, rašoma pranešime spaudai.

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke? (21)

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke?
Mažą šuniuką įsigiję žmonės patiria ne tik daug džiaugsmo, bet ir nemažai rūpesčių. Esminis jų – kaip išmokyti šunį gamtinius reikalus atlikti lauke, kad nuolat nereikėtų valyti pridergtų namų. Ekspertai pataria apsišarvuoti kantrybe ir laikytis kelių pagrindinių taisyklių.

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti
Vakarų Europoje apie 45 procentai šunų turi viršsvorį, o 30 procentų yra nutukę. Nutukimas - rimta sveikatos problema, lemianti trumpesnę gyvūno gyvenimo trukmę ir padidėjusią tam tikrų ligų riziką.

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?
Šuniui ar katei rankinukas - lyg atrakcionų parkas, kur vienoje nedidelėje vietoje sukaupta gausybė kvapnių lobių. Deja, rankinės gali būti ir gyvūnams pavojingų medžiagų talpykla. Problemų (išskyrus sugadintą turtą) gali ir nekilti, jei rankinės turinys augintiniui bus saugus, tačiau, deja, jose dažnai laikomi augintiniams nuodingi produktai.

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis) (1)

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis)
Sąnarių laisvumą galima nustatyti ne jaunesniam kaip 4 mėn. amžiaus šunyčiui. Anksti tai pastebėjus, galima imtis priemonių žalos sumažinimui – kontroliuoti svorį, pratimus o gal net rinktis operaciją.

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis) (5)

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis)
Tęsiame publikacijų ciklą apie šuns klubo sąnario displaziją. Įprasta, kad klubo sąnario displazija – didelių veislių problema. Tačiau tai nėra visai tikslu. Displazija dažnai paliečia mažesnius šunis kaip mopsai ar buldogai, o tokie dideli gyvūnai kaip kurtai praktiškai negirdėję apie šią problemą. Taigi išties klubo sąnario displazija nėra didelių veislių problema – tai sunkių (lyginant su dydžiu) šunų problema. Ji reta tarp lengvo sudėjimo keturkojų.

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia? (35)

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia?
Visuomenėje vis dažniau imta kalbėti apie gyvūnų kastracijas ir sterilizacijas, kurios padeda užkirsti kelią nepageidaujamoms rujoms. Kaip pasirinkti, kokią procedūrą atlikti? O gal geriau naudoti vaistinius preparatus? Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti kastracijos ir sterilizacijos sąvokas, nes daugelis iki šiol mano, kad kastruojami tik patinai, o sterilizacijos atliekamos patelėms. Visgi toks skirstymas iš tiesų nėra teisingas.

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti? (23)

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti?
Klubo ir alkūnės sąnario displazija – labai varginantys ir daug skausmo sukeliantys sutrikimai. Pirmą kartą displazija aprašyta 1930 metais kaip nauja šunų liga. Daugiau mokslininkų dėmesio ji sulaukė 1950 metais. Nors per paskutinius 50 metų tyrimų bei selektyvaus veisimo dėka tarp kai kurių veislių displazijos atvejai retėja, iš esmės nuo 1966 metų stebimas problemos gausėjimas.

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus? (7)

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus?
Kojos, tuo labiau pėdos – pirmoji „bendravimo“ priemonė tarp kūno ir žemės. Gyvendami natūralioje aplinkoje, šunys bėgioja nelygiais paviršiais, laipioja ir kasa. Tai nudilina jų nagus. Galima atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo vilkų nagai – jie kieti ir buki, apsupti šeriuotais plaukais, kas lemia gebėjimą judėti tiek gruoblėtais, tiek slidžiais paviršiais.

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų (13)

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų
Katės iš prigimties yra labai švarūs gyvūnai, jos praleidžia tikrai daug laiko laižydamos ir švarindamos savo kailį pačios. Tačiau nors retai, norint, kad katė gerai atrodytų, kvepėtų ir būtų švari, kartais ją tenka išmaudyti ir tam prireikia kosmetikos priemonių. Kokybiška kosmetika reikalinga tiek kasdienei priežiūrai, tiek ruošiant augintinę parodai. Svarbiausia priemonė rūpinantis kailio švara – šampūnas. Jį išsirinkti gali būti labai sunku...

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti? (27)

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti?
Kasmet po Naujųjų metų sutikimo pasklinda gausybė prašymų padėti surasti pabėgusius šunis - šeimininkai juos pasiima kartu pasigrožėti fejerverkais, o kartais supanikavę keturkojai pasprunka net iš namų. Katės tai pat gali bijoti triukšmo, tačiau apie jų bėdas pranešama rečiau. Dažniausiai šventės metu jos įlenda į ramesnį kampą ir dauguma žmonių mano, kad tai normalus elgesys.

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti (25)

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti
Nėra greito ir paprasto atsakymo, kaip dažnai reikėtų šerti kačiukus ar suaugusias kates. Natūralioje aplinkoje katės ėda labai dažnai (net iki 12 kartų per dieną) ir po truputį, nepersirydamos. Namų sąlygomis tai sunkiai įmanoma. Maitinimo dažnis priklauso nuo namų aplinkos, savininko darbų grafiko, katės amžiaus ir sveikatos bei ėdalo tipo.

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?
Pavadėlis šuniui būtinas, kad augintinis būtų lengvai valdomas. Pavadėlio ir antkaklio tipas priklauso nuo šuns veislės, jūsų biudžeto ir gyvenimo būdo. Kartais tenka pakeisti keletą pavadėlių, kol atrandamas pats optimaliausias. Jeigu jūsų draugų tarpe kas nors augina šunis, galite paprašyti pagalbos iš jų. Jei šuniuką įsigijote iš veislyno, patarti gali ir veisėjas.

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka (3)

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka
Panosteitas – būklė, kartais pastebima tarp augančių šunų, ypač stambesnių veislių. Paprastai 5 – 14 mėnesių amžiaus šunytis pradeda šlubuoti, tačiau veterinarai nieko neranda. Po kelių dienų šlubavimas praeina ir po kurio laiko atsinaujina, tik kitoje kojoje. Šio skausmo priežastys nežinomos, kaip jo išvengti kol kas irgi nesutariama. Tad ką reikia apie tai žinoti?