Katė yra labai jautrios prigimties ir ne mažiau už žmogų jaučia stresą. Stresas paveikia ne tik laukines kates, bet ir mūsų augintines – jaukiai ir šiltai įsitaisiusias mūsų namuose. Kačių polinkis į stresą nėra vienodas, jis priklauso nuo daugelio faktorių. Svarbiausias – įgimtas polinkis į stresą.
Tarkime, vieni tos pačios vados kačiukai gali būti labai linkę į stresą, kiti jam atsparūs. Polinkis į stresą gali kisti ir per katės gyvenimą. Vadinasi, įtakos turi ir gyvenimiška patirtis. Kuo mažiau negatyvių emocijų ir išgyvenimų patiria katė, tuo mažiau ji stresuoja.
Streso įtaka charakteriui, išvaizdai ir sveikatai
Stresas yra natūrali organizmo gynybinė reakcija, jis automatiškai kyla susidūrus su stresą keliančiais veiksniais. Išsigandęs gyvūnas „įjungia“ savo gynybines reakcijas ir bando atgauti prarastą komfortą, kitaip tariant priešinasi labai pavojingam, tačiau nematomam priešui. Deja, labai dažnai katė pralaimi – streso impulsai yra tokie stiprūs, kad viršija katės atsparumo neigiamiems pojūčiams slenkstį. Katė neatpažįstamai pasikeičia - susitaiko su nauja padėtimi ir gyvenimu streso gniaužtuose.
Nuolatinio streso veikiama katė elgiasi netipiškai, ji gali būti apatiška, baikšti, nepasitikinti savimi. Dažnai vengia savo šeimininko, kitų gyvūnų, nenori žaisti, nesidomi ją supančia aplinka.
Dėl streso gali pakisti ir katės elgsena, tarkime ji pradės gamtinius reikalus atlikinėti bet kur, intensyviau žymėti savo teritoriją. Katė gali prarasti apetitą, arba priešingai, gali nuolatos ėsti. Kai kurios katės visiškai nesirūpina savo švara, nesilaižo kailiuko, kuris ilgainiui susivelia, praranda spindesį ir tampa matinis.
Ilgalaikis stresas gali paveikti katės imuninę sistemą. Pastebėta, kad jos dažniau serga virškinamojo trakto sutrikimais, akmenlige. Stresas veikia ir kailio struktūrą bei odą – kailiukas pradeda slinkti, o oda pleiskanoti.
Kai kurios katės veikiamos streso gali pradėti pačios save žaloti bei tapti agresyvios. Tai būdinga itin jautrios psichikos katėms, kurios dėl streso nesugeba gražiai išsilaižyti kailiuko ir pradeda jį kandžioti bei pešti, susižalodamos iki kraujo ir žaizdų. Toks destruktyvus elgesys kenkia ne tik gyvūno grožiui, sveikatai, bet ir gyvybei.
Ne visada paprasta atpažinti, ar katė jaučia stresą, mat simptomai priklauso nuo temperamento, įgimtų savybių ir socializacijos. Ne visi simptomai byloja ir apie stresą, tarkime apetito praradimas, pleiskanos, apatija gali būti kokios nors somatinės ligos požymiai, tad pastebėjus, kad katės elgesys, išvaizda ar savijauta pakito, būtina kreiptis į veterinarijos gydytoją. Na, o stresą gali išduoti šie požymiai:
* murkimas – katė gali murkti iš pasitenkinimo arba iš streso, norėdama save nuraminti. Reikia stebėti, kada ir kaip katė murkia, ar ramiai primerkusi akis, kai ją glostote, ar nervingai laižydama kailiuką;
* virpančios, suskliaustos ausys;
* nervingas kailiuko laižymas;
* seilėtekis;
* prakaituotos letenų pagalvėlės – galima pastebėti pėdsakus ant grindų, baldų;
* jautrus reagavimas į išorės dirgiklius;
* nenoras žaisti, būti liečiamai;
* apetito stoka;
* kūno virpesys;
* pleiskanos;
* sunkus alsavimas;
* išsiplėtę akių vyzdžiai;
* pasikeitęs elgesys bendraujant su šeimininku.
Labai stipraus, lėtinio streso požymiai (būtina nedelsiant susisiekti su veterinarijos gydytoju, mat šiuos simptomus jaučiantis gyvūnas labai kankinasi):
* katė intensyviai laižosi kailiuką, kol ant kūno atsiranda žaizdų;
* labai smarkiai šeriasi;
* gamtinius reikalus atlieka bet kur arba sulaiko šlapimą;
* praranda kūno svorį;
* yra viskam apatiška;
* vemia arba viduriuoja;
* staiga tampa agresyvi;
* visiškai nesiprausia;
* bet kokie ligšiolinių ritualų pokyčiai.
Kas sukelia stresą?
Katės mėgsta ramų ir nusistovėjusį gyvenimą, kasdienes rutinas. Bet kokie pokyčiai ar naujovės gali joms sukelti stiprų stresą. Pavyzdžiui:
- naujas šeimos narys (žmogus arba gyvūnas);
- „mažos erdvės“ jausmas (per daug kačių vienoje teritorijoje);
- vienatvės pojūtis;
- agresyvi katė kaimynystėje;
- kelionė;
- pakeista gyvenamoji vieta;
- bausmės;
- nuobodulys;
- svečiai;
- pasikeitęs dienos ritmas (šeimininkui pakeitus darbą);
- staiga atsiradęs triukšmas.
Kaip elgtis šeimininkui?
Aišku pageidautina katę apsaugoti nuo streso, bet ne visada pavyksta tai padaryti. Tuomet belieka stebėti augintinį ir pamatyti net ir menkiausius jo elgesio pokyčius. Pastebėjus pirmąsias streso apraiškas galima padėti katei su juo susidoroti.
Kiekviena katė vis kitaip reaguoja į stresą, tad dažniausiai tenka išbandyti ne vieną metodą, kol atrandamas teisingas streso įveikimo būdas:
* pabandykite pažaisti su kokiu nors žaisliuku, kurį katė labiausiai mėgsta medžioti (tai labai svarbu, nes medžioklė pašalina kortizolį iš organizmo);
* skirkite katei daug dėmesio – glostykite ją ir raminkite (netinka katėms, kurios nemėgsta būti liečiamos);
* nupirkite skanėstų;
* pasaugokite katės miegą – kol gyvūnas miega, pasistenkite neleisti kitiems gyvūnams trikdyti miego;
* pasitarkite su gydytoju dėl homeopatinių vaistų;