Kačių elgsenos ekspertė pataria: kaip elgtis, jei katė puola svečius

 (23)
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Kaip susikalbėti su augintiniu?“ dalis. „Purina“ konsultantų komanda padės išmokti geriau suprasti savo augintinio elgesį ir iš naujo susidraugauti su savo keturkoju.

Lietuvoje įprasta manyti, kad jei juoda katė perbėga per kelią, lauk nemalonumų. Tuo tarpu Rytų kultūrose juoda katė, gyvenanti namuose, simbolizuoja turtus, santarvę ir gausą. Vilniečio Mindaugo šeimoje šešerius metus gyvena tikra namų sargė, katė Košė. Ją vos mėnesio amžiaus pora parsivežė iš pirmosios šeimininkės.

„Kai pirmą kartą aplankėme, katytei buvo vos dvi savaitės, tad šeimininkė sutiko ją atiduoti tik tada, kai paaugs, pati pradės lakti. Iš šeimininkės sulaukėme skambučio po mėnesio. Nelabai žinojome, kad bus kiek per anksti. Ji savarankiškai nevalgė, nemokėjo atlikti gamtinių reikalų dėžutėje, tad turėjome visko mokyti. Mes tiesiog jautėme, kad ji dar per maža. Netrukus pasikonsultavome su specialistais, kurie patarė ją grąžinti pas mamą, bet to padaryti nebegalėjome.“


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

„Nenuosekliai prausiasi ji iki šiol, miega ant nugaros. Yra dalykų, kurių, matyt, iki galo ir neišmoko. Nuo mažens Košė draskė baldus ir smagiai leido laiką. Niekada nepalikdavome jos ilgesniam laikui vienos. Kai suėjo treji metai, pastebėjome, kad ji pradėjo agresyviau elgtis su svečiais: tai su nagais drėksteli, tai čiumpa už kojos. Nusprendėme sterilizuoti. Veterinaras nustatė, kad Košė turi cistų. Galbūt dėl to jos elgesys galėjo būti toks agresyvus, nes jai skaudėjo. Apsidžiaugėme, kad viskas nuo šiol bus gerai, bet katė svečiams liko pikta.“

Trumpalaikį katės elgesio su svečiais pagerėjimą šeimininkai pastebėjo tada, kai visa šeima persikraustė į naujus namus. Mindaugas mano, kad patirtas kraustymosi stresas ir kelios savaitės, praleistos atskirai, katei turėjo teigiamos įtakos. „Tiesą sakant, po persikraustymo jai buvo stresas, po to ji aprimo ir beveik metus nebuvo jokių išpuolių prieš svečius. Tačiau prieš tris mėnesius ji pradėjo vėl agresyviai elgtis. Atėjus svečiams apšnypščia, padarius staigesnį judesį arba suskambus telefonui ir keliantis jo pasiimti, ji tuoj pat nagais ir dantimis į kojas įsikabina. Uždaryti jos nelabai yra kur, nes bendra erdvė. Pradėjome ją leisti į lauką, kad pasivaikščiotų, išsidūktų. Pareidavo ji kada nori, tačiau dažnai susipešdavo su vietiniais katinais, tad dabar bijo eiti net į lauką.“


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

Pora pasakoja, kad šeimoje atsiradus naujagimiui katė nerodė jokio nepasitenkinimo ir agresijos. Dažniausiai Košė ropojantį vaiką aplenkia dideliu lankstu ir stengiasi su juo nesusidurti arba atsitraukia ir ieško kitos vietos, kurioje jai kūdikis negalėtų trukdyti.

„Košė miega pas mus lovoje, dažniausiai kojūgalyje. Gimus kūdikiui, parodėme jai, kad ji gali ateiti iki tam tikros ribos, kad neitų iki pagalvių. Taip norėjome apsidrausti, kad katė neužguls mažylio. Košę paglostydavome, parodydavome jos vietą ir ji miegodavo ten, kur jai skirta vieta.“

Katės šeimininkai mėgino suprasti, kas išprovokuoja jos agresiją. Gal svečiai, turintys kitų gyvūnų? „Viena žmonos draugė svečiavosi pas mus. Šiaip Košei nepatinka, kai kas nors vaikšto po namus, bet ji nereaguodavo, jeigu tai darydavo draugė, jos nepuldavo. Tačiau vieną dieną žmona nuėjo pamaitinti kūdikio ir draugė liko viena, naršė telefone. Tuo metu Košė prisėlino ir stipriai apdraskė merginą. Nei telefono garso, nei kitų provokuojančių judesių nebuvo. Košė užpuolė vieną likusį priešą.“

Šią problemą šeimai padės išspręsti kačių elgsenos specialistė, veisėja, klubo „Top Miau“ vadovė Beata Kudzevičienė.


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

„Tam, kad iš viso norėtų bendrauti su svetimais žmonėmis, ji turi pajusti, jog jie nei jai, nei šeimai nekelia grėsmės. Ji turi jausti, kad svečiai atneša jai kažko gero: duoda kokį nors skanėstą, žaisliuką, pažaidžia su ja. Svetimi žmonės Košei turi kelti geras emocijas.“

Didžiausia problema, kurią įvardija Beata, – katės socializacijos stygius. „Ji per anksti atskirta nuo mamos ir tai yra didžiausia bėda. Iki trijų mėnesių augdama su kitais kačiukais ji socializuojasi. Per tą laiką Košė turėjo išmokti draskyti draskylę, o ne baldus. Ji turėjo išmokti bendrauti su kitais žmonėmis. Tačiau ji viso to nemoka. Net lauke ji susipeša su kitomis katėmis. Šiuo atveju tik nuo šeimininkų priklauso, ar ji išmoks bendrauti.“

„Taip pat pastebiu, kad jūsų katė turi antsvorio, nes po sterilizacijos ji tapo ramesnė, juda mažiau, tapo mažiau jautri teritorijos užgrobimui. Dėl to ji mažiau juda ir sudegina mažiau kalorijų, būtent todėl jai reikia duoti mažiau ėdalo. Antsvoris katėmis yra pražūtingas, nes po kurio laiko jų širdis tiesiog neatlaiko svorio. Košei kurį laiką reikėtų pasilaikyti dietos.“

„Košei perauklėti gali prireikti laiko, bet kai katei svečiai pradės asocijuotis su gerumu, suvoks, kad jie nebando užimti jos teritorijos, jūsų tikslas bus pasiektas. Taigi nuo šiol savo draugus perspėkite, kad jei jie nori draugauti, tegul atneša dovanų katei.“

Svarbu prisiminti, kad ne visos katės mėgsta žmones, tad natūralu, jog atėjus svečiams jos linkusios pasislėpti. Tokiu atveju katės nereikėtų traukti iš slėptuvės ar prie jos lįsti. Svarbiausia, kad katė svetimiems žmonėms nedemonstruotų agresijos.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Patarimai

Veterinarai pataria, kaip pasirūpinti savo augintiniu atšilus orams (3)

Veterinarai pataria, kaip pasirūpinti savo augintiniu atšilus orams
Pavasarį, atšilus orams naminių gyvūnų šeimininkams iškyla naujų rūpesčių – suaktyvėja įvairūs parazitai, padaugėja gyvūnų traumų. Kad augintiniai būtų sveiki ir žvalūs daug priklauso ir nuo jų mitybos. Pasak specialistų, mitybą geriausia parinkti atsižvelgiant į augintinio amžių, rašoma pranešime spaudai.

Patarimai, kaip prižiūrėti gyvūnus pavasarį (2)

Patarimai, kaip prižiūrėti gyvūnus pavasarį
Namai, kuriuose gyvena bent vienas katinas ar šuo, yra laimingesni. Kuo daugiau augintinių, tuo daugiau džiaugsmo namuose. Bet jų šeimininkai žino – gyvūnai suteikia ne tik džiaugsmo, bet ir papildomų rūpesčių, nes tenka skirti daugiau dėmesio namų priežiūrai. Ypač tai jaučiasi pavasarį, kuomet augintiniai pradeda šertis. Švaros ir gyvūnų specialistai pataria, kaip prižiūrėti augintinius, kad namų higiena nevirstų varginančiu užsiėmimu, rašoma pranešime spaudai.

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke? (21)

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke?
Mažą šuniuką įsigiję žmonės patiria ne tik daug džiaugsmo, bet ir nemažai rūpesčių. Esminis jų – kaip išmokyti šunį gamtinius reikalus atlikti lauke, kad nuolat nereikėtų valyti pridergtų namų. Ekspertai pataria apsišarvuoti kantrybe ir laikytis kelių pagrindinių taisyklių.

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti
Vakarų Europoje apie 45 procentai šunų turi viršsvorį, o 30 procentų yra nutukę. Nutukimas - rimta sveikatos problema, lemianti trumpesnę gyvūno gyvenimo trukmę ir padidėjusią tam tikrų ligų riziką.

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?
Šuniui ar katei rankinukas - lyg atrakcionų parkas, kur vienoje nedidelėje vietoje sukaupta gausybė kvapnių lobių. Deja, rankinės gali būti ir gyvūnams pavojingų medžiagų talpykla. Problemų (išskyrus sugadintą turtą) gali ir nekilti, jei rankinės turinys augintiniui bus saugus, tačiau, deja, jose dažnai laikomi augintiniams nuodingi produktai.

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis) (1)

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis)
Sąnarių laisvumą galima nustatyti ne jaunesniam kaip 4 mėn. amžiaus šunyčiui. Anksti tai pastebėjus, galima imtis priemonių žalos sumažinimui – kontroliuoti svorį, pratimus o gal net rinktis operaciją.

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis) (5)

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis)
Tęsiame publikacijų ciklą apie šuns klubo sąnario displaziją. Įprasta, kad klubo sąnario displazija – didelių veislių problema. Tačiau tai nėra visai tikslu. Displazija dažnai paliečia mažesnius šunis kaip mopsai ar buldogai, o tokie dideli gyvūnai kaip kurtai praktiškai negirdėję apie šią problemą. Taigi išties klubo sąnario displazija nėra didelių veislių problema – tai sunkių (lyginant su dydžiu) šunų problema. Ji reta tarp lengvo sudėjimo keturkojų.

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia? (35)

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia?
Visuomenėje vis dažniau imta kalbėti apie gyvūnų kastracijas ir sterilizacijas, kurios padeda užkirsti kelią nepageidaujamoms rujoms. Kaip pasirinkti, kokią procedūrą atlikti? O gal geriau naudoti vaistinius preparatus? Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti kastracijos ir sterilizacijos sąvokas, nes daugelis iki šiol mano, kad kastruojami tik patinai, o sterilizacijos atliekamos patelėms. Visgi toks skirstymas iš tiesų nėra teisingas.

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti? (23)

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti?
Klubo ir alkūnės sąnario displazija – labai varginantys ir daug skausmo sukeliantys sutrikimai. Pirmą kartą displazija aprašyta 1930 metais kaip nauja šunų liga. Daugiau mokslininkų dėmesio ji sulaukė 1950 metais. Nors per paskutinius 50 metų tyrimų bei selektyvaus veisimo dėka tarp kai kurių veislių displazijos atvejai retėja, iš esmės nuo 1966 metų stebimas problemos gausėjimas.

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus? (7)

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus?
Kojos, tuo labiau pėdos – pirmoji „bendravimo“ priemonė tarp kūno ir žemės. Gyvendami natūralioje aplinkoje, šunys bėgioja nelygiais paviršiais, laipioja ir kasa. Tai nudilina jų nagus. Galima atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo vilkų nagai – jie kieti ir buki, apsupti šeriuotais plaukais, kas lemia gebėjimą judėti tiek gruoblėtais, tiek slidžiais paviršiais.

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų (13)

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų
Katės iš prigimties yra labai švarūs gyvūnai, jos praleidžia tikrai daug laiko laižydamos ir švarindamos savo kailį pačios. Tačiau nors retai, norint, kad katė gerai atrodytų, kvepėtų ir būtų švari, kartais ją tenka išmaudyti ir tam prireikia kosmetikos priemonių. Kokybiška kosmetika reikalinga tiek kasdienei priežiūrai, tiek ruošiant augintinę parodai. Svarbiausia priemonė rūpinantis kailio švara – šampūnas. Jį išsirinkti gali būti labai sunku...

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti? (27)

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti?
Kasmet po Naujųjų metų sutikimo pasklinda gausybė prašymų padėti surasti pabėgusius šunis - šeimininkai juos pasiima kartu pasigrožėti fejerverkais, o kartais supanikavę keturkojai pasprunka net iš namų. Katės tai pat gali bijoti triukšmo, tačiau apie jų bėdas pranešama rečiau. Dažniausiai šventės metu jos įlenda į ramesnį kampą ir dauguma žmonių mano, kad tai normalus elgesys.

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti (25)

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti
Nėra greito ir paprasto atsakymo, kaip dažnai reikėtų šerti kačiukus ar suaugusias kates. Natūralioje aplinkoje katės ėda labai dažnai (net iki 12 kartų per dieną) ir po truputį, nepersirydamos. Namų sąlygomis tai sunkiai įmanoma. Maitinimo dažnis priklauso nuo namų aplinkos, savininko darbų grafiko, katės amžiaus ir sveikatos bei ėdalo tipo.

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?
Pavadėlis šuniui būtinas, kad augintinis būtų lengvai valdomas. Pavadėlio ir antkaklio tipas priklauso nuo šuns veislės, jūsų biudžeto ir gyvenimo būdo. Kartais tenka pakeisti keletą pavadėlių, kol atrandamas pats optimaliausias. Jeigu jūsų draugų tarpe kas nors augina šunis, galite paprašyti pagalbos iš jų. Jei šuniuką įsigijote iš veislyno, patarti gali ir veisėjas.

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka (3)

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka
Panosteitas – būklė, kartais pastebima tarp augančių šunų, ypač stambesnių veislių. Paprastai 5 – 14 mėnesių amžiaus šunytis pradeda šlubuoti, tačiau veterinarai nieko neranda. Po kelių dienų šlubavimas praeina ir po kurio laiko atsinaujina, tik kitoje kojoje. Šio skausmo priežastys nežinomos, kaip jo išvengti kol kas irgi nesutariama. Tad ką reikia apie tai žinoti?