Ką turite žinoti apie kačių AIDS

 (2)
Pasaulį šiandien krečia dviejų rūšių imunodeficito virusų sukeliamos AIDS pandemijos – žmonių ir kačių. Kačių imunodeficito virusas (KIV arba anglų k. FIV - Feline immunodeficiency virus) – tai visame pasaulyje sutinkama virusinė liga, pažeidžianti katės imuninę sistemą.
© Fotolia nuotr.

Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) ir kačių imunodeficito virusas (KIV) yra itin panašūs. KIV užsikrėtusių kačių aptinkama visame pasaulyje (manoma, kad mūsų planetoje jų infekuota 2,5–4,4 proc.), tačiau infekcijos paplitimas skirtinguose regionuose labai skiriasi. Žinomi penki KIV potipiai. Dažniausiai pasitaikantis užsikrėtimo būdas - įkandimai.

Kačių imunodeficito virusas priklauso retrovirusų šeimai (tai RNR virusai - jų gyvenimo cikle pagal RNR sintetinama DNR, kuri įsiterpia į šeimininko DNR). Retrovirusai gali greitai mutuoti, yra labai įvairių potipių, ilgai išbūna žmonių ar gyvūnų organizme nesukeldami ligos, tačiau jau kai sukelia, ligos būna labai pavojingos, sudaro palankias sąlygas kitų infekcinių ir invazinių ligų sukėlėjams, nes šių virusų išsekintas organizmas nepajėgus su jais kovoti.

Kaip katės užsikrečia KIV

Dažniausiai KIV perduodamas tarpusavio peštynių metu - per gilias kąstines žaizdas ar įbrėžimus, kada užsikrėtusios katės seilės patenka į kitos kraujotaką. Jei sveika katė įkanda infekuotai, pavojus apsikrėsti mažas. KIV gimdoje esantiems palikuonims perduoti gali ir nėščios katės, tačiau tokie atvejai reti. Seksualinis kontaktas nėra pagrindinis KIV plitimo būdas. Tuose pačiuose namuose gyvenant dviem katėm, kurių viena infekuota, tikimybė apkrėsti sveikąją yra 1 – 2 proc.

Didžiausia tikimybė užsikrėsti yra lauke gyvenančiam patinui. Vieno San Paule atlikto tyrimo duomenimis, 75 proc. KIV užsikrėtusių kačių – vyriškos lyties. Taip yra todėl, kad jie dažniau kovoja negu patelės, taigi didesnė tikimybė, kad jiems įkąs infekuotas gentainis.

KIV infekuotos gali būti ir kai kurios didžiosios laukinės katės, tokios kaip Afrikos liūtai. Skirtingai nuo naminių kačių, šioms rūšims simptomai pasireiškia retai - gal dėl evoliucijos metu atsiradusių mutacijų, suteikiančių atsparumą. Beje, nors KIV ir ŽIV panašūs, žmonės KIV (kaip ir katės ŽIV) užsikrėsti negali.

Užsikrėtimo kačių imunodeficito virusu požymiai

Infekcijos pradžioje (pirmas 4 – 16 savaičių) virusas užpuola artimiausius limfmazgius, kuriuose gaminami T-limfocitai. Tai kraujo ląstelės, priklausančios leukocitų grupei ir sudarančios 70 % visų limfocitų. T limfocitai organizme lemia ląstelinį imunitetą - naikina užkrėstas ir vėžines ląsteles, yra svarbūs imuniteto reguliacijai. Gan greitai virusas išplinta ir po kitus limfmazgius. Paprastai šio etapo metu pastebimas limfmazgių padidėjimas (limfadenopatija), karščiavimas, prastesnė kailio būklė, apetito netekimas.

Pradinis etapas gana trumpas, po jo tęsiasi periodas be simptomų. Šis gali trukti mėnesius, kai kurioms katėms - metų metus. Besimptomio etapo (jis dar vadinamas inkubaciniu, arba „lango“ periodu) eigai įtaką daro KIV potipio patogeniškumas, katės amžius, kitų ligų poveikis.

Galiausiai vis viena pasiekiamas paskutinis etapas, žinomas kaip kačių įgytas imunodeficito sindromas (KAIDS, anglų k. FAIDS - feline acquired immune deficiency sindrome), kurio metu katė nesugeba apsisaugoti nuo kitų infekcijų. Bakterijos, virusai, grybeliai, pirmuonys, nuolat būnantys kasdienėje aplinkoje ir nedarantys žalos sveikiems gyvūnams, infekuotiems sukelia sunkias ligas, jie tampa itin jautrūs antrinėms ligoms. Šios ir būna gaišimo priežastis. AIDS stadijoje katė paprastai išgyvena trumpiau negu vienerius metus.

Dažniausiai pastebimos problemos – gingivitas, stomatitas, lėtinės ar pasikartojančios odos (paraudimas, plaukų slinkimas, negyjančios žaizdos), šlapimo pūslės, viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, inkstų nepakankamumas, svorio praradimas. Galimas ir nesiliaujantis viduriavimas, akių problemos. Nesterilizuotos katės neretai praranda palikuonis. Kai kurioms katėms pasireiškia traukuliai, elgsenos pokyčiai, sutrikusi orientacija, miego sutrikimai ir kiti neurologiniai sutrikimai. Be to, pastebimi įvairūs onkologiniai susirgimai (kurių simptomai dažnai pasireiškia per vėlai) ir kraujo ligos.

Kaip nustatoma, ar katė užsikrėtė KIV

KIV nustatyti galima remiantis katės ligos istorija ir atliekant KIV antikūnų kraujyje tyrimą. Yra sukurti ir greitieji, express testai, kuriuos galima atlikti beveik bet kuriuoje veterinarijos klinikoje. Testavimo metu pats virusas faktiškai neaptinkamas. Neigiami tyrimo rezultatai rodo, kad antikūnių prieš KIV nenustatyta, tačiau po apsikrėtimo gali praeiti 8 – 12 sav. ar kartais net ilgiau, kol susiformuos pakankamas jų kiekis, tad kai kuriais atvejais, pvz., po peštynių su infekuotu katinu, tyrimą verta pakartoti.

Klaidingai teigiami atsakymai galimi tada, kai katės kraujyje antikūnų yra, tačiau ji nėra infekuota. Dažniausiai taip pasitaiko kačiukams, kurie antikūnus nurijo su užsikrėtusios motinos pienu. Jei jaunesnio kaip 6 mėn. amžiaus kačiuko tyrimų rezultatas teigiamas, jį pakartotinai vertėtų tirti bent 60 dienų intervalais kol jis sulauks pusės metų amžiaus.

Kaip katę apsaugoti nuo apsikrėtimo KIV

Katės laikymas patalpoje ir atokiau nuo potencialiai užsikrėtusių kačių, kurios gali ją apkandžioti, žymiai sumažina tikimybę užsikrėsti KIV. Grynaveislės katės prieš poravimą tiriamos, ar nėra infekuotos (besidomėdami veisliniais kačiukais, dažnai galite rasti užrašus, kad „FIV – neigiamas“).

Kaip ir ŽIV atveju, vakciną nuo KIV sukurti labai sunku. Vakcinos, apsaugančios tik nuo vieno viruso varianto, pasirodė veiksmingos prieš homologines (artimas vakcinai) KIV padermes. 2002 m. kovą pasirodė skiepai, galintys imunizuoti ir nuo daugiau viruso variantų. Medikų bendruomenė juos sutiko entuziastingai - tikimasi, kad jie gali padėti kuriant vakciną nuo žmonių AIDS.

Deja, netrukus po to, kai vakcina buvo užregistruota, JAV pasigirdo nuomonių (ypač iš kates gelbėjančių organizacijų), kad naudojantis dabartiniais KIV nustatymo metodais, neįmanoma žinoti, ar katė, turinti „teigiamą KIV“, yra vakcinuota, ar užsikrėtusi. Šito pasekmės bauginančios – jei iš namų pabėgs paskiepyta katė, ją ištyrus ir gavus teigiamą rezultatą, gyvūnų kontrolės pareigūnas gali nuspręsti ją numarinti. Be to, ir pačios vakcinos efektyvumas neaiškus (ji sukurta naudojant du viruso potipius, o tokių iš viso yra penki). Dėl to kačių mylėtojai skiepus priėmė nelabai entuziastingai. Šiuo metu vakcina nėra laikoma efektyvia apsaugos nuo KIV priemone, o Europoje dėl nepatvirtinto efektyvumo jos įsigyti visai neįmanoma.

Dabar mokslininkai išbando ir genų inžineriją - pasinaudoję nauja technika, padedančia tirti su AIDS galinčias kovoti molekules, jie privertė kates švytėti žaliai. Pasaulį jau išvydo trys genetiškai modifikuotos katės, galinčios žaliai švytėti esant specialiam apšvietimui ir perduoti atsparumą AIDS suteikiantį geną savo palikuonims. Švytėjimas rodo, kad geną jos įsisavino sėkmingai. Ateities tyrimų tikslas – genų terapija, kurios metų į žmogaus ląsteles bus įdiegiami su ŽIV kovojantys apsaugos genai.

Katė infekuota. Kaip ją prižiūrėti?

Labai svarbus dalykas užsikrėtusiam gyvūnui – tinkama mityba. Ėdalas turi būti kokybiškas, baltymingas, praturtintas vitaminais, antioksidantais ir omega-3 bei omega-6 riebiosiomis rūgštimis. Nepatartina gyvūnui duoti žalio maisto – KIV infekuotoms katėms didesnė rizika nukentėti nuo per maistą plintančių bakterijų.

Paprastai rekomenduojama, kad infekuotas katinas nuolat būtų laikomas tik patalpoje – taip bus užkirstas kelias plisti ligai, be to, pats gyvūnas bus apsaugotas nuo kitų ligų sukėlėjų, kurių lauke apstu. Tačiau yra ir kita medalio pusė - kai kuriais atvejais infekuotos katės laikymas vien patalpoje gali sukelti stresą, kuris gali turėti neigiamą įtaką jos imuninei sistema. Tokiu atveju geras kompromisas būtų uždaras kiemas.

Jei katei diagnozuotas KIV, būtina aktyviai bendradarbiauti su veterinaru ir kurti ligos valdymo programą. Sveikatą įvertinti – atlikti ne tik apžiūrą, bet ir išsamius visų organizmo sistemų tyrimus - reikėtų bet porą kartų metuose. Be to, augintinį verta kastruoti ar sterilizuoti.

Antrines infekcijas reikia greitai diagnozuoti ir aktyviai gydyti. Tam naudojami antibiotikai, imuninę sistemą stiprinantys bei prieš tam tikras infekcijas nukreipti vaistai, parazitų kontrolė, skysčių ir elektrolitų terapija.

Ilgą laiką kovai su virusais buvo naudojami žmonėms skirti vaistai: AZT, fosfonoformatas, foskarnetas, ribavirinas. Dauguma jų yra pakankamai toksiški katėms, sukelia daug šalutinių poveikių ir kačių gydymui menkai tinka. Iki 2001 m. katėms buvo bandytas naudoti žmonių interferonas-α, tačiau nuo 2001 m. viena iš daugiausiai vilčių teikiančių priemonių Europoje – veterinarinis interferonas, limfocitų T ląstelių imuninis moduliatorius, kačių interferonas-ω (firminis pavadinimas Virbagen Omega), skirtas būtent kačių, infekuotų leukemijos arba imunideficito virusais, simptomų gydymui. Interferonai veikia kaip citokinai (imuninės sistemos ląstelių išskiriamos baltyminės medžiagos, kurios perneša ląstelių kuriamus signalus ir leidžia joms „bendrauti“ tarpusavyje koordinuojant imunines reakcijas), aktyvina imuninę sistemą, ir tuo pačiu tiesiogiai veikia pačius virusus sustiprindami užkrėstas ląsteles ir neleisdami virusams jose daugintis.

Užsikrėtusios katės gyvenimo trukmės nuspėti neįmanoma. Tinkamai prižiūrint infekuotus katinus, jie nugyvena ilgą ir sveiką gyvenimą. Jei augintiniui jau buvo vienas ar daugiau sunkių ligų, kurių priežastis – KIV infekcija arba jei jis nuolat karščiuoja, praranda svorį, tikėtina gyvenimo trukmė bus trumpesnė.

LETENA.LT REKOMENDUOJA

1. Kurių veislių šunys patys protingiausi

2. Kodėl šunims negalima duoti kaulų

3. Šuns kūno kalba: kaip suprasti, ką jis nori jums pasakyti

4. 10 šunų veislių nenorintiems chaoso namuose

5. Kiek metų gyvena skirtingų veislių šunys

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Patarimai

Šuniukai–siurbliukai, kodėl svarbu nepasiduoti gailiam šuns žvilgsniui? (14)

Šuniukai–siurbliukai, kodėl svarbu nepasiduoti gailiam šuns žvilgsniui?
Tikriausiai daugelis bent kartą patyrė nepatogumo jausmą valgydami prie stalo namuose, kur yra gyvūnų, kai kiekvieną kąsnelį godžiai akimis rijo ir šalia sėdintis šuo, vėliau surinkęs visus ant žemės nukritusius maisto trupinėlius. Panašiai gyvūnai elgiasi ir lauke – kaip siurbliukai renka ant žemės rastus kąsnius, tačiau pagriebus ką nors pavojingo toks įprotis gali būti žalingas keturkojo sveikatai.

Veterinarai pataria, kaip pasirūpinti savo augintiniu atšilus orams (3)

Veterinarai pataria, kaip pasirūpinti savo augintiniu atšilus orams
Pavasarį, atšilus orams naminių gyvūnų šeimininkams iškyla naujų rūpesčių – suaktyvėja įvairūs parazitai, padaugėja gyvūnų traumų. Kad augintiniai būtų sveiki ir žvalūs daug priklauso ir nuo jų mitybos. Pasak specialistų, mitybą geriausia parinkti atsižvelgiant į augintinio amžių, rašoma pranešime spaudai.

Patarimai, kaip prižiūrėti gyvūnus pavasarį (2)

Patarimai, kaip prižiūrėti gyvūnus pavasarį
Namai, kuriuose gyvena bent vienas katinas ar šuo, yra laimingesni. Kuo daugiau augintinių, tuo daugiau džiaugsmo namuose. Bet jų šeimininkai žino – gyvūnai suteikia ne tik džiaugsmo, bet ir papildomų rūpesčių, nes tenka skirti daugiau dėmesio namų priežiūrai. Ypač tai jaučiasi pavasarį, kuomet augintiniai pradeda šertis. Švaros ir gyvūnų specialistai pataria, kaip prižiūrėti augintinius, kad namų higiena nevirstų varginančiu užsiėmimu, rašoma pranešime spaudai.

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke? (21)

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke?
Mažą šuniuką įsigiję žmonės patiria ne tik daug džiaugsmo, bet ir nemažai rūpesčių. Esminis jų – kaip išmokyti šunį gamtinius reikalus atlikti lauke, kad nuolat nereikėtų valyti pridergtų namų. Ekspertai pataria apsišarvuoti kantrybe ir laikytis kelių pagrindinių taisyklių.

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti
Vakarų Europoje apie 45 procentai šunų turi viršsvorį, o 30 procentų yra nutukę. Nutukimas - rimta sveikatos problema, lemianti trumpesnę gyvūno gyvenimo trukmę ir padidėjusią tam tikrų ligų riziką.

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?
Šuniui ar katei rankinukas - lyg atrakcionų parkas, kur vienoje nedidelėje vietoje sukaupta gausybė kvapnių lobių. Deja, rankinės gali būti ir gyvūnams pavojingų medžiagų talpykla. Problemų (išskyrus sugadintą turtą) gali ir nekilti, jei rankinės turinys augintiniui bus saugus, tačiau, deja, jose dažnai laikomi augintiniams nuodingi produktai.

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis) (1)

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis)
Sąnarių laisvumą galima nustatyti ne jaunesniam kaip 4 mėn. amžiaus šunyčiui. Anksti tai pastebėjus, galima imtis priemonių žalos sumažinimui – kontroliuoti svorį, pratimus o gal net rinktis operaciją.

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis) (5)

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis)
Tęsiame publikacijų ciklą apie šuns klubo sąnario displaziją. Įprasta, kad klubo sąnario displazija – didelių veislių problema. Tačiau tai nėra visai tikslu. Displazija dažnai paliečia mažesnius šunis kaip mopsai ar buldogai, o tokie dideli gyvūnai kaip kurtai praktiškai negirdėję apie šią problemą. Taigi išties klubo sąnario displazija nėra didelių veislių problema – tai sunkių (lyginant su dydžiu) šunų problema. Ji reta tarp lengvo sudėjimo keturkojų.

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia? (35)

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia?
Visuomenėje vis dažniau imta kalbėti apie gyvūnų kastracijas ir sterilizacijas, kurios padeda užkirsti kelią nepageidaujamoms rujoms. Kaip pasirinkti, kokią procedūrą atlikti? O gal geriau naudoti vaistinius preparatus? Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti kastracijos ir sterilizacijos sąvokas, nes daugelis iki šiol mano, kad kastruojami tik patinai, o sterilizacijos atliekamos patelėms. Visgi toks skirstymas iš tiesų nėra teisingas.

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti? (23)

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti?
Klubo ir alkūnės sąnario displazija – labai varginantys ir daug skausmo sukeliantys sutrikimai. Pirmą kartą displazija aprašyta 1930 metais kaip nauja šunų liga. Daugiau mokslininkų dėmesio ji sulaukė 1950 metais. Nors per paskutinius 50 metų tyrimų bei selektyvaus veisimo dėka tarp kai kurių veislių displazijos atvejai retėja, iš esmės nuo 1966 metų stebimas problemos gausėjimas.

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus? (7)

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus?
Kojos, tuo labiau pėdos – pirmoji „bendravimo“ priemonė tarp kūno ir žemės. Gyvendami natūralioje aplinkoje, šunys bėgioja nelygiais paviršiais, laipioja ir kasa. Tai nudilina jų nagus. Galima atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo vilkų nagai – jie kieti ir buki, apsupti šeriuotais plaukais, kas lemia gebėjimą judėti tiek gruoblėtais, tiek slidžiais paviršiais.

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų (13)

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų
Katės iš prigimties yra labai švarūs gyvūnai, jos praleidžia tikrai daug laiko laižydamos ir švarindamos savo kailį pačios. Tačiau nors retai, norint, kad katė gerai atrodytų, kvepėtų ir būtų švari, kartais ją tenka išmaudyti ir tam prireikia kosmetikos priemonių. Kokybiška kosmetika reikalinga tiek kasdienei priežiūrai, tiek ruošiant augintinę parodai. Svarbiausia priemonė rūpinantis kailio švara – šampūnas. Jį išsirinkti gali būti labai sunku...

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti? (27)

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti?
Kasmet po Naujųjų metų sutikimo pasklinda gausybė prašymų padėti surasti pabėgusius šunis - šeimininkai juos pasiima kartu pasigrožėti fejerverkais, o kartais supanikavę keturkojai pasprunka net iš namų. Katės tai pat gali bijoti triukšmo, tačiau apie jų bėdas pranešama rečiau. Dažniausiai šventės metu jos įlenda į ramesnį kampą ir dauguma žmonių mano, kad tai normalus elgesys.

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti (25)

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti
Nėra greito ir paprasto atsakymo, kaip dažnai reikėtų šerti kačiukus ar suaugusias kates. Natūralioje aplinkoje katės ėda labai dažnai (net iki 12 kartų per dieną) ir po truputį, nepersirydamos. Namų sąlygomis tai sunkiai įmanoma. Maitinimo dažnis priklauso nuo namų aplinkos, savininko darbų grafiko, katės amžiaus ir sveikatos bei ėdalo tipo.

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?
Pavadėlis šuniui būtinas, kad augintinis būtų lengvai valdomas. Pavadėlio ir antkaklio tipas priklauso nuo šuns veislės, jūsų biudžeto ir gyvenimo būdo. Kartais tenka pakeisti keletą pavadėlių, kol atrandamas pats optimaliausias. Jeigu jūsų draugų tarpe kas nors augina šunis, galite paprašyti pagalbos iš jų. Jei šuniuką įsigijote iš veislyno, patarti gali ir veisėjas.