Ką turėtumėte žinoti, jeigu jūsų šuo - cholerikas

Temperamentas lemia, kaip šuo reaguoja į jį supantį pasaulį. Temperamentas – paveldimas dalykas, šuo jį atsineša gimdamas ir jo pakeisti neįmanoma.
© Fotolia nuotr.

Kiekvienos veislės ir temperamento šunį galima išdresuoti, tik reikia nuosekliai ir teisingai naudoti reikalingus metodus. Žinoma, kai kurioms užduotims šunys su specifiniais temperamentais netinka, tačiau norint tiesiog maloniai gyventi su keturkoju, tiesiog teks prisitaikyti prie jo temperamento. Verta įsidėmėti ir tai, kad „grynų“ temperamentų būna retai – paprastai jie persipynę, įvairių laipsnių.

Kai kurie šunys gimdami „atsineša“ itin energingą ir, atrodo, sunkiai valdomą būdą. Juos galima pavadinti cholerikais. Jie viskuo domisi, į viską stipriai reaguoja ir paprastai būna nuolat „užsivedę“. Gyventi su tokiu šunimi – šioks toks iššūkis, tačiau norint kontroliuoti tokį gyvūną tiesiog reikia rasti jam tinkančius auklėjimo metodus.

Nervų sistemos tipai

Iš pradžių reikia pažinti augintinio nervų sistemą. Temperamento nustatymas suteikia nuspėjamus pamatus, kuriais remiantis galima reguliuoti šuns mokymo planą. Vengiant sudėtingų terminų, galima išskirti tokius temperamentus: cholerikas, sangvinikas, flegmatikas ir melancholikas.

Sangvinikas:

Sangviniką dresuoti lengviausia, mokomas jis ilgai nenuvargsta. Jis draugiškas ir drąsus, azartiškas, greit reaguoja į aplinką, gerai sutelkia dėmesį. Entuziastingai atneša numestus daiktus, mėgsta virvės tempimo žaidimus. Netikėtas triukšmas ar judesys jį nustebins, tačiau jis greit atsigaus ir prisitaikys. Gerai pakelia stresus, susijaudinęs greit nusiramina.

Flegmatikas:

Gali pasirodyti, kad jam trūksta energijos net pasivaikščiojimams. Jis draugiškas, bet pasyvus, ramus, į naujoves žvelgia apgalvotai. Mėgsta atnešti žaislus ir virvės tempimo žaidimus, tačiau jam trūksta entuziazmo. Netikėtas triukšmas ar judesys jį sunkiai nustebins. Dirbant su tokiu šunimi reikia vidutinio stiprumo dirgiklių, atlaidumo ir atsargumo. Flegmatikas mokosi ilgokai, tačiau viską įsimena ilgam. Komandas vykdo lėtai, be klaidų. Tokį šunį sunku sujaudinti, o sujaudinus – nuraminti.

Melancholikas:

Melancholikas labai sunkiai dresuojamas. Tai neramus, nervingas, bailus šuo. Jam trūksta gebėjimo spręsti problemas, jis vengia naujovių, linkęs sirgti nervų ligomis. Gan entuziastingai vejasi numestą kamuolį, tačiau pribėgęs nuo jo atsitraukia, nemėgsta virvės tempimo žaidimų. Išgąsdintas bėga ar sustingsta, užspeistas į kampą gali gintis. Melancholikas geriausiai mokosi tada, kai atsiranda labai stiprus ryšys su šeimininku. Mokymų metu greit nuvargsta. Reaguoja į menkiausius aplinkos pokyčius.

Cholerikas:

Choleriko nervų sistema nuolat sujaudinta, jam sunku nusiraminti. Tai jautrus prisilietimams, impulsyvus, irzlus, drąsus šuo. Netoleruoja suvaržymų. Gan blaškomas išorinių dirgiklių, labai viskuo domisi. Savininkiškas su žaislas, išgąsdintas gali loti. Labai jautriai reaguoja į socialinį ir aplinkos stresą. Mokosi greitai, lengvai, tačiau susiduria su sunkumais kai tenka save kontroliuoti, susilaikyti, sunkiai skiria artimus dirgiklius. Geriausiai tinka veiklai kur reikia gebėjimo kovoti, sulaikyti bėgantį objektą. Daug pastangų reikia stabdant nepageidaujamą elgesį. Kai kuriose užduotyse gali klysti, ypač kur reikia ilgalaikio susikaupimo. Mokymo pradžioje gali painioti komandas, pvz., stovėt su sėdėt.

Choleriko mokymas

Darbas su tokiu šunimi nuolatinis, užsiiminėjant su juo būtina skatinti pusiausvyrą. Mokymo pradžioje negalima rinktis agresyvių metodų. Taip pat iš pradžių neverta pakaitomis sukėlinėti sužadinimo ir slopinimo, kadangi šuniui kils problemų, jį bus sunku nuraminti (pvz., šuo mokomas kąsti ar ką nors atnešti, ir staiga stabdomas, verčiamas nutraukti veiklą).

Bet koks naujas stimulas tokiam šuniui sukels susijaudinimą. Po stipraus sužadinimo gyvūną reikia nuraminti, išlaukti 0,5 – 1 minutę, o tada duoti kitą komandą, kad jis dėmesį sutelktų į naują dirgiklį. Jei choleriko nervų sistema pakankamai stipri, slopinimą kartais pavyksta išugdyti.

Dresuojant šunį, duodant komandas reikia elgtis ramiai. Jei pajutote, kad prarandate kantrybę, darykite pertrauką ar išvis nutraukite užsiėmimą.

Į pagalbą galima pasitelkti fizinę veiklą (energiją būtina ne tik slopinti, reikia leisti jai kažkur „išlėkti“) ir slopinimo refleksų skatinimą. Svarbiausios „raminančios“ komandos šiuo atveju – sėst arba gult. Pradžioje jų šuo mokomas ramioje aplinkoje, kur nedaug dirgiklių ir jį lengva kontroliuoti. Šios komandos kritinės, gyvūnas jas turi išmokti vykdyti bet kurioje situacijoje, net ir labai susijaudinęs.

Dresuojant šiuos „viskuo besižavinčius“ šunis ne visada tiks žaidimai, kadangi gyvūnas per daug jaudinsis. Nereikalingi ir stiprūs dirgikliai, kadangi net silpnas stimulas sukels didelę reakciją.

Jeigu toks šuo bus nuolat baudžiamas už nepageidaujamą ar impulsyvų elgesį, palaipsniui jis gali tapti nestabiliu, linkusiu į panikos sukeliamą agresiją. Tokie šunys nesimoko iš neigiamų pasekmių, tad veiklas reikia labai struktūrizuoti, pradžioje mažinti socialinį konfliktą, įtampą. Tai padeda gyvūnui išmokti efektyviai susidoroti su iššūkiais, kontroliuoti emocijas, atidėti gerų dalykų išlaukimą. Jei šuo nervingas, šią problemą, kaip ir baimę, įveikti padeda sistemingi desensibilizavimo pratimai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Patarimai

Šuniukai–siurbliukai, kodėl svarbu nepasiduoti gailiam šuns žvilgsniui? (14)

Šuniukai–siurbliukai, kodėl svarbu nepasiduoti gailiam šuns žvilgsniui?
Tikriausiai daugelis bent kartą patyrė nepatogumo jausmą valgydami prie stalo namuose, kur yra gyvūnų, kai kiekvieną kąsnelį godžiai akimis rijo ir šalia sėdintis šuo, vėliau surinkęs visus ant žemės nukritusius maisto trupinėlius. Panašiai gyvūnai elgiasi ir lauke – kaip siurbliukai renka ant žemės rastus kąsnius, tačiau pagriebus ką nors pavojingo toks įprotis gali būti žalingas keturkojo sveikatai.

Veterinarai pataria, kaip pasirūpinti savo augintiniu atšilus orams (3)

Veterinarai pataria, kaip pasirūpinti savo augintiniu atšilus orams
Pavasarį, atšilus orams naminių gyvūnų šeimininkams iškyla naujų rūpesčių – suaktyvėja įvairūs parazitai, padaugėja gyvūnų traumų. Kad augintiniai būtų sveiki ir žvalūs daug priklauso ir nuo jų mitybos. Pasak specialistų, mitybą geriausia parinkti atsižvelgiant į augintinio amžių, rašoma pranešime spaudai.

Patarimai, kaip prižiūrėti gyvūnus pavasarį (2)

Patarimai, kaip prižiūrėti gyvūnus pavasarį
Namai, kuriuose gyvena bent vienas katinas ar šuo, yra laimingesni. Kuo daugiau augintinių, tuo daugiau džiaugsmo namuose. Bet jų šeimininkai žino – gyvūnai suteikia ne tik džiaugsmo, bet ir papildomų rūpesčių, nes tenka skirti daugiau dėmesio namų priežiūrai. Ypač tai jaučiasi pavasarį, kuomet augintiniai pradeda šertis. Švaros ir gyvūnų specialistai pataria, kaip prižiūrėti augintinius, kad namų higiena nevirstų varginančiu užsiėmimu, rašoma pranešime spaudai.

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke? (21)

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke?
Mažą šuniuką įsigiję žmonės patiria ne tik daug džiaugsmo, bet ir nemažai rūpesčių. Esminis jų – kaip išmokyti šunį gamtinius reikalus atlikti lauke, kad nuolat nereikėtų valyti pridergtų namų. Ekspertai pataria apsišarvuoti kantrybe ir laikytis kelių pagrindinių taisyklių.

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti
Vakarų Europoje apie 45 procentai šunų turi viršsvorį, o 30 procentų yra nutukę. Nutukimas - rimta sveikatos problema, lemianti trumpesnę gyvūno gyvenimo trukmę ir padidėjusią tam tikrų ligų riziką.

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?
Šuniui ar katei rankinukas - lyg atrakcionų parkas, kur vienoje nedidelėje vietoje sukaupta gausybė kvapnių lobių. Deja, rankinės gali būti ir gyvūnams pavojingų medžiagų talpykla. Problemų (išskyrus sugadintą turtą) gali ir nekilti, jei rankinės turinys augintiniui bus saugus, tačiau, deja, jose dažnai laikomi augintiniams nuodingi produktai.

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis) (1)

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis)
Sąnarių laisvumą galima nustatyti ne jaunesniam kaip 4 mėn. amžiaus šunyčiui. Anksti tai pastebėjus, galima imtis priemonių žalos sumažinimui – kontroliuoti svorį, pratimus o gal net rinktis operaciją.

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis) (5)

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis)
Tęsiame publikacijų ciklą apie šuns klubo sąnario displaziją. Įprasta, kad klubo sąnario displazija – didelių veislių problema. Tačiau tai nėra visai tikslu. Displazija dažnai paliečia mažesnius šunis kaip mopsai ar buldogai, o tokie dideli gyvūnai kaip kurtai praktiškai negirdėję apie šią problemą. Taigi išties klubo sąnario displazija nėra didelių veislių problema – tai sunkių (lyginant su dydžiu) šunų problema. Ji reta tarp lengvo sudėjimo keturkojų.

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia? (35)

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia?
Visuomenėje vis dažniau imta kalbėti apie gyvūnų kastracijas ir sterilizacijas, kurios padeda užkirsti kelią nepageidaujamoms rujoms. Kaip pasirinkti, kokią procedūrą atlikti? O gal geriau naudoti vaistinius preparatus? Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti kastracijos ir sterilizacijos sąvokas, nes daugelis iki šiol mano, kad kastruojami tik patinai, o sterilizacijos atliekamos patelėms. Visgi toks skirstymas iš tiesų nėra teisingas.

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti? (23)

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti?
Klubo ir alkūnės sąnario displazija – labai varginantys ir daug skausmo sukeliantys sutrikimai. Pirmą kartą displazija aprašyta 1930 metais kaip nauja šunų liga. Daugiau mokslininkų dėmesio ji sulaukė 1950 metais. Nors per paskutinius 50 metų tyrimų bei selektyvaus veisimo dėka tarp kai kurių veislių displazijos atvejai retėja, iš esmės nuo 1966 metų stebimas problemos gausėjimas.

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus? (7)

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus?
Kojos, tuo labiau pėdos – pirmoji „bendravimo“ priemonė tarp kūno ir žemės. Gyvendami natūralioje aplinkoje, šunys bėgioja nelygiais paviršiais, laipioja ir kasa. Tai nudilina jų nagus. Galima atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo vilkų nagai – jie kieti ir buki, apsupti šeriuotais plaukais, kas lemia gebėjimą judėti tiek gruoblėtais, tiek slidžiais paviršiais.

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų (13)

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų
Katės iš prigimties yra labai švarūs gyvūnai, jos praleidžia tikrai daug laiko laižydamos ir švarindamos savo kailį pačios. Tačiau nors retai, norint, kad katė gerai atrodytų, kvepėtų ir būtų švari, kartais ją tenka išmaudyti ir tam prireikia kosmetikos priemonių. Kokybiška kosmetika reikalinga tiek kasdienei priežiūrai, tiek ruošiant augintinę parodai. Svarbiausia priemonė rūpinantis kailio švara – šampūnas. Jį išsirinkti gali būti labai sunku...

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti? (27)

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti?
Kasmet po Naujųjų metų sutikimo pasklinda gausybė prašymų padėti surasti pabėgusius šunis - šeimininkai juos pasiima kartu pasigrožėti fejerverkais, o kartais supanikavę keturkojai pasprunka net iš namų. Katės tai pat gali bijoti triukšmo, tačiau apie jų bėdas pranešama rečiau. Dažniausiai šventės metu jos įlenda į ramesnį kampą ir dauguma žmonių mano, kad tai normalus elgesys.

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti (25)

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti
Nėra greito ir paprasto atsakymo, kaip dažnai reikėtų šerti kačiukus ar suaugusias kates. Natūralioje aplinkoje katės ėda labai dažnai (net iki 12 kartų per dieną) ir po truputį, nepersirydamos. Namų sąlygomis tai sunkiai įmanoma. Maitinimo dažnis priklauso nuo namų aplinkos, savininko darbų grafiko, katės amžiaus ir sveikatos bei ėdalo tipo.

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?
Pavadėlis šuniui būtinas, kad augintinis būtų lengvai valdomas. Pavadėlio ir antkaklio tipas priklauso nuo šuns veislės, jūsų biudžeto ir gyvenimo būdo. Kartais tenka pakeisti keletą pavadėlių, kol atrandamas pats optimaliausias. Jeigu jūsų draugų tarpe kas nors augina šunis, galite paprašyti pagalbos iš jų. Jei šuniuką įsigijote iš veislyno, patarti gali ir veisėjas.