Ką apie pašarą reikėtų žinoti alergiškų šunų šeimininkams

 (1)
Iki kraujo nusikasęs, žaizdotas, beveik be plaukų likęs šuo. Veterinarei Audronei Pakamanienei teko matyti, kokius skausmus šuniui gali sukelti negydoma alergija. Klinikos „8 drambliai“ veterinarijos gydytoja sako, kad net ir šiais laikais atsiranda šeimininkų, kurie numoja ranka į besikasantį augintinį. Beje, yra veislių, kurias dažniausiai kamuoja alergijos, pirmiausiai tai - prancūzų buldogai ir šarpėjai.

„Turbūt nėra nė vieno šunelio šeimininko, kuriam veterinarijos klinikoje nebūtų užduotas klausimas: „O kuo šeriate savo augintinį?“ Veterinarijos gydytojas labai dažnai įtarinėja maistines alergijas kaip galimą augintinio negalavimo priežastį“, - sako Audronė Pakamanienė.


Audronė Pakamanienė

Alergijos simptomai nėra specifiniai, gali būti niežulys, galimi pabėrimai, egzema, o, laikui bėgant, ir hiperpigmentacija.

Išsiaiškinkime, kas iš viso yra alergija. Tai – organizmo imuninės sistemos reakcija į svetimą baltymą. Viena iš dažniausia pasitaikančių yra maistinė alergija - reakcija į maisto produktų sudedamąsias dalis. Įtariant alergiją, reikia atrasti, kuris maisto produktas ją sukelia. Tuomet daugelis veterinarijos gydytojų siūlo pradėti taip vadinamą „eliminacijos dietą“. Jos esmė tokia: jog gyvūnas mažiausiai 6 savaites vartoja vieno angliavandenio bei vieno proteino pašarą ir žiūrima, ar alergija rimsta.

„Komercinių pašarų gamybos technologija dažnai yra tokia, jog gamybos metu yra kartu sumaišomas baltymas ir angliavandenis, tada jie abu kartu yra kaitinami, tuomet susidaro glikoproteinai, kurie savo ruožtu jau gali sukelti alergiją, - sako Audronė Pakamanienė. – Esu susidūrusi, su situacija, kad pašaras su kalakutiena ir ryžiais alergizuoja, o namuose patiekta natūrali kalakutiena ir ryžiai – ne, nes ruošiami atskirai ir nesusidaro glikoproteinai“.

Tenka pripažinti, kad kol kas alergija iki galo nėra išgydoma. Įmanoma sušvelninti, valdyti simptomus, pagerinti gyvenimo kokybę. Belieka vengti alergenų - atsisakyti alergizuojančio produkto.

„Sausas pašaras daugiau alergizuoja, nes jame yra gausu įvairių baltymų, angliavandenių, spalvą suteikiančių priedų, aromato ir skonio stipriklių, konservantų, stabilizatorių ir kitų kenksmingų priedų, kurie sausuose pašaruose, deja, dar nėra uždrausti. Todėl net ir parenkant specializuotus hipoalerginius sausus pašarus, vis tiek išlieka galimybė, jog augintiniui pasireikš alergija“, - tvirtina R. Dvaržeckienė.

Sausame pašare dedama net dažų, dar vieno nereikalingo ėdalo komponento. „Šunims nerūpi jų maisto spalva. Tai daroma, kad produktas atrodytų patrauklesnis žmonėms – paslėptų pilkšvą spalvą, padarytų maistą panašesnį į mėsą“, - sako Ramunė Dvaržeckienė.

Gyvūnui nustačius alergiją, daugelis šeimininkų pradeda galvoti apie kitas šėrimo alternatyvas, viena jų - BARF mityba.„BARF būdu šeriamam gyvūnui šeimininkas gali parinkti mėsą pats, kuri bus be priedų. Taip lengviau išvengti alergenų problemų turimiems gyvūnams“, - sako A. Pakamanienė.

„Reikia tik noro, o su dideliu noru atsiranda ir galimybės savo augintinius šerti tik natūraliai, t.y. RAW, BARF ar namie ruoštais pašarais“, - kolegei antrina veterinarė Ramunė Dvaržeckienė.
Asociacijos „Už laimingus šunis“ prezidentė Inga Andrulevičienė atkreipia visų šunų šeimininkų dėmesį, kad labai svarbu yra atsakingai rinkis pašarą. Geriausias tas, kuriame didžiausia dalis mėsos ir nurodoma ne tik jos rūšis, bet ir konkrečios sudedamosios dalys. O dar geriau šerti natūralia mėsa.

Domėdamasi užsienio veterinarų tyrimais apie alergijas, I. Andrulevičienė atrado labai įdomų šios problemos sprendimo būdą. Alergija – tai imuninės sistemos reakcija į maistą. Jei imuninė sistema silpna, turime ją stiprinti. Niekas kitas taip nestiprina jos, kaip sveikas maistas ir sportinis aktyvumas. Argi šunys gali būti sveiki, ėsdami negyvą, užkonservuotą, užskanintą pašarą? Iš esmės pakeitę savo šunų mitybą, šeimininkai gali išvaduoti juos nuo alergijų“.
Inga rekomenduoja BARF - biologiškai tinkamą mitybą - natūralią, sveiką žalios mėsos dietą, kuri greitai pagerina augintinio imuninę sistemą. BARF- tai yra sutrumpinimas „bone and raw food“. Tokio maitinimo esmė yra, jog šuniui šeriama žalia mėsa, nepavojingi kaulai, subproduktai, kaip kepenys, inkstai.

„Po kelių mėnesių natūralios mėsos dietos augintiniai ne tik nebesikasys, kailis blizgės, atrodys gyvybingi ir sveiki“, - apie veiksmingą būti išvengti alergijų sako I. Andrulevičienė, asociacijos „Už laimingus šunis“ prezidentė.


Inga Andrulevičienė

„Šuo yra mėsėdis gyvūnas. Todėl juos pradėjus šerti sausais pašarais, kurių sudėtyje didelę dalį sudaro grūdai ar daug krakmolo turintys produktai, pastebimai išaugo, net tapo epidemija ne tik alergijos, bet kitos lėtinės ligos, tokios kaip inkstų, kepenų, kasos nepakankamumai, diabetas, šlapimo takų akmenligės, antsvoris, suprastėjusi dantų ir dantenų būklė, sąnarių problemos, virškinimo problemos, dirgliosios žarnos sindromas, hiperaktyvumas ir net agresyvus elgesys“, - sako didelę patirtį turinti „Dainavos“ veterinarijos klinikos veterinarijos gydytoja Ramunė Dvaržeckienė.

LETENA.LT REKOMENDUOJA

1. Ar katės iš tiesų myli savo šeimininkus?
2. Tinkamiausia šuns veislė pagal jūsų Zodiako ženklą
3. Pačios draugiškiausios kačių veislės
4. Veislynai, iš kurių nepatariama pirkti šuniukų
5. Kodėl bent kartą gyvenime reikia apspjauti katę?

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Patarimai

Šuniukai–siurbliukai, kodėl svarbu nepasiduoti gailiam šuns žvilgsniui? (14)

Šuniukai–siurbliukai, kodėl svarbu nepasiduoti gailiam šuns žvilgsniui?
Tikriausiai daugelis bent kartą patyrė nepatogumo jausmą valgydami prie stalo namuose, kur yra gyvūnų, kai kiekvieną kąsnelį godžiai akimis rijo ir šalia sėdintis šuo, vėliau surinkęs visus ant žemės nukritusius maisto trupinėlius. Panašiai gyvūnai elgiasi ir lauke – kaip siurbliukai renka ant žemės rastus kąsnius, tačiau pagriebus ką nors pavojingo toks įprotis gali būti žalingas keturkojo sveikatai.

Veterinarai pataria, kaip pasirūpinti savo augintiniu atšilus orams (3)

Veterinarai pataria, kaip pasirūpinti savo augintiniu atšilus orams
Pavasarį, atšilus orams naminių gyvūnų šeimininkams iškyla naujų rūpesčių – suaktyvėja įvairūs parazitai, padaugėja gyvūnų traumų. Kad augintiniai būtų sveiki ir žvalūs daug priklauso ir nuo jų mitybos. Pasak specialistų, mitybą geriausia parinkti atsižvelgiant į augintinio amžių, rašoma pranešime spaudai.

Patarimai, kaip prižiūrėti gyvūnus pavasarį (2)

Patarimai, kaip prižiūrėti gyvūnus pavasarį
Namai, kuriuose gyvena bent vienas katinas ar šuo, yra laimingesni. Kuo daugiau augintinių, tuo daugiau džiaugsmo namuose. Bet jų šeimininkai žino – gyvūnai suteikia ne tik džiaugsmo, bet ir papildomų rūpesčių, nes tenka skirti daugiau dėmesio namų priežiūrai. Ypač tai jaučiasi pavasarį, kuomet augintiniai pradeda šertis. Švaros ir gyvūnų specialistai pataria, kaip prižiūrėti augintinius, kad namų higiena nevirstų varginančiu užsiėmimu, rašoma pranešime spaudai.

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke? (21)

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke?
Mažą šuniuką įsigiję žmonės patiria ne tik daug džiaugsmo, bet ir nemažai rūpesčių. Esminis jų – kaip išmokyti šunį gamtinius reikalus atlikti lauke, kad nuolat nereikėtų valyti pridergtų namų. Ekspertai pataria apsišarvuoti kantrybe ir laikytis kelių pagrindinių taisyklių.

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti
Vakarų Europoje apie 45 procentai šunų turi viršsvorį, o 30 procentų yra nutukę. Nutukimas - rimta sveikatos problema, lemianti trumpesnę gyvūno gyvenimo trukmę ir padidėjusią tam tikrų ligų riziką.

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?
Šuniui ar katei rankinukas - lyg atrakcionų parkas, kur vienoje nedidelėje vietoje sukaupta gausybė kvapnių lobių. Deja, rankinės gali būti ir gyvūnams pavojingų medžiagų talpykla. Problemų (išskyrus sugadintą turtą) gali ir nekilti, jei rankinės turinys augintiniui bus saugus, tačiau, deja, jose dažnai laikomi augintiniams nuodingi produktai.

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis) (1)

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis)
Sąnarių laisvumą galima nustatyti ne jaunesniam kaip 4 mėn. amžiaus šunyčiui. Anksti tai pastebėjus, galima imtis priemonių žalos sumažinimui – kontroliuoti svorį, pratimus o gal net rinktis operaciją.

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis) (5)

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis)
Tęsiame publikacijų ciklą apie šuns klubo sąnario displaziją. Įprasta, kad klubo sąnario displazija – didelių veislių problema. Tačiau tai nėra visai tikslu. Displazija dažnai paliečia mažesnius šunis kaip mopsai ar buldogai, o tokie dideli gyvūnai kaip kurtai praktiškai negirdėję apie šią problemą. Taigi išties klubo sąnario displazija nėra didelių veislių problema – tai sunkių (lyginant su dydžiu) šunų problema. Ji reta tarp lengvo sudėjimo keturkojų.

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia? (35)

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia?
Visuomenėje vis dažniau imta kalbėti apie gyvūnų kastracijas ir sterilizacijas, kurios padeda užkirsti kelią nepageidaujamoms rujoms. Kaip pasirinkti, kokią procedūrą atlikti? O gal geriau naudoti vaistinius preparatus? Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti kastracijos ir sterilizacijos sąvokas, nes daugelis iki šiol mano, kad kastruojami tik patinai, o sterilizacijos atliekamos patelėms. Visgi toks skirstymas iš tiesų nėra teisingas.

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti? (23)

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti?
Klubo ir alkūnės sąnario displazija – labai varginantys ir daug skausmo sukeliantys sutrikimai. Pirmą kartą displazija aprašyta 1930 metais kaip nauja šunų liga. Daugiau mokslininkų dėmesio ji sulaukė 1950 metais. Nors per paskutinius 50 metų tyrimų bei selektyvaus veisimo dėka tarp kai kurių veislių displazijos atvejai retėja, iš esmės nuo 1966 metų stebimas problemos gausėjimas.

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus? (7)

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus?
Kojos, tuo labiau pėdos – pirmoji „bendravimo“ priemonė tarp kūno ir žemės. Gyvendami natūralioje aplinkoje, šunys bėgioja nelygiais paviršiais, laipioja ir kasa. Tai nudilina jų nagus. Galima atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo vilkų nagai – jie kieti ir buki, apsupti šeriuotais plaukais, kas lemia gebėjimą judėti tiek gruoblėtais, tiek slidžiais paviršiais.

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų (13)

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų
Katės iš prigimties yra labai švarūs gyvūnai, jos praleidžia tikrai daug laiko laižydamos ir švarindamos savo kailį pačios. Tačiau nors retai, norint, kad katė gerai atrodytų, kvepėtų ir būtų švari, kartais ją tenka išmaudyti ir tam prireikia kosmetikos priemonių. Kokybiška kosmetika reikalinga tiek kasdienei priežiūrai, tiek ruošiant augintinę parodai. Svarbiausia priemonė rūpinantis kailio švara – šampūnas. Jį išsirinkti gali būti labai sunku...

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti? (27)

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti?
Kasmet po Naujųjų metų sutikimo pasklinda gausybė prašymų padėti surasti pabėgusius šunis - šeimininkai juos pasiima kartu pasigrožėti fejerverkais, o kartais supanikavę keturkojai pasprunka net iš namų. Katės tai pat gali bijoti triukšmo, tačiau apie jų bėdas pranešama rečiau. Dažniausiai šventės metu jos įlenda į ramesnį kampą ir dauguma žmonių mano, kad tai normalus elgesys.

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti (25)

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti
Nėra greito ir paprasto atsakymo, kaip dažnai reikėtų šerti kačiukus ar suaugusias kates. Natūralioje aplinkoje katės ėda labai dažnai (net iki 12 kartų per dieną) ir po truputį, nepersirydamos. Namų sąlygomis tai sunkiai įmanoma. Maitinimo dažnis priklauso nuo namų aplinkos, savininko darbų grafiko, katės amžiaus ir sveikatos bei ėdalo tipo.

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?
Pavadėlis šuniui būtinas, kad augintinis būtų lengvai valdomas. Pavadėlio ir antkaklio tipas priklauso nuo šuns veislės, jūsų biudžeto ir gyvenimo būdo. Kartais tenka pakeisti keletą pavadėlių, kol atrandamas pats optimaliausias. Jeigu jūsų draugų tarpe kas nors augina šunis, galite paprašyti pagalbos iš jų. Jei šuniuką įsigijote iš veislyno, patarti gali ir veisėjas.