Gyvūnų priežiūra vasarą: priminė, kada pastebėjus augintinio negalavimus būtina kreiptis į specialistus

Erkių sukeltos ligos, perkaitimas saulėje, įvairios traumos, vėmimas ar viduriavimas – problemos, su kuriomis ne retai augintiniai susiduria vasarą. Todėl šylant orams veterinarijos specialistai primena svarbiausius gyvūno priežiūros karštuoju sezono metu principus ir dalinasi patarimais, kurie padės šeimininkams atpažinti pirmuosius dažniausiai pasitaikančių negalavimų simptomus, laiku kreiptis į specialistus ir neišleisti daugybės pinigų.

„Viena aktualiausių problemų, dėl kurių augintinių šeimininkai kreipiasi į specialistus vasarą – erkės ir jų pernešamos ligos. Erkės platina daugybę infekcijų – skaičiuojama, kad naminius gyvūnus jos gali apkrėsti net 15 skirtingų rūšių ligomis, nors Lietuvoje aktualiausios iš jų yra tik apie 30 proc.“, – pranešime žiniasklaidai dėsto Vilniaus kolegijos (VIKO) Veterinarijos klinikos gydytoja Milda Vasaitytė.

Anot jos, atpažinti, jog jūsų augintiniui įsisiurbė infekuota erkė, padės nuolatinis elgesio stebėjimas.

„Jei šuo tampa vangus, apatiškas, praranda apetitą, ima karščiuoti, vemti ar viduriuoti – nedelskite ir kreipkitės į specialistus. Net jei manote, jog pastaruoju metu erkė augintiniui įsisiurbti negalėjo – priklausomai nuo ligos, simptomai gali pasireikšti per kelias dienas, per kelias savaitės, o kartais net per kelis mėnesius. Todėl turint įtarimų svarbu tuojau pat kreiptis į specialistus, – ragina M. Vasaitytė. – VIKO veterinarijos klinikoje naudodami modernius aparatus atliekame kraujo tyrimus, kurie tiksliai parodo ligą bei kiek ji jau spėjo pažengti, pavyzdžiui, pažeisti šuns inkstus. Lietuvoje šunims dažniausiai diagnozuojamos erkių pernešamos ligos yra babeziozė, anaplazmozė ir erlichiozė. Tai ligos, kurios augintiniams gali būti labai pavojingos, o kartais – net mirtinos. Todėl būtina reaguoti greitai“.

Pavojinga kaitra

Perkaitimas saulėje – dar vienas dažnas vasaros palydovas, dėl kurio sunegaluoja augintiniai.

„Augintinio energijos sumažėjimas ir žaismingumo praradimas taip pat gali informuoti apie perkaitimą. Jei įtariate, kad augintinis galėjo perkaisti, stebėkite jo kvėpavimą – ar gulint jam smarkiai kilnojasi krūtinė, ar šuo labai intensyviai lekuoja, pradeda tamsėti burnos gleivinės bei liežuvio spalva. Be to, apie perkaitimą išduoda ir augintinio nerimas – gyvūnai vaikšto neįprastomis trajektorijomis, gulasi jiems nebūdingomis pozomis, trumpam atsigulę stojasi ir vėl keičia poziciją“, – aiškina VIKO Veterinarinės katedros dėstytojas, veterinarijos gydytojas Ernest Kostenko.

Saulėje perkaitusių gyvūnų atsistatymas priklauso nuo perkaitimo lygio, toliau dėsto E. Kostenko. Pasak jo, jei šeimininkai iškart pastebėjo perkaitimą, gali pakakti gyvūną vėsinti namų sąlygomis: patraukti į pavėsį, šaldyti po vėsiu tekančiu vandeniu. Tačiau jei praėjus 15 min. nepastebite jokių augintinio savijautos pagerėjimo požymių – vertėtų kreiptis į profesionalus.

„Dažniausiai mūsų ekspertų pagalbos prireikia plokščią snukį turintiems šunims – prancūzų ir anglų buldogams, mopsams, špicams. Mat jie ir taip neretai turi kvėpavimo problemų, o perkaitus deguonies trūksta dar labiau, gyvūnus gali ištikti hipoksija. Todėl tokių augintinių atvėsinimui klinikoje naudojame deguonies kamerą, kuri efektyviai padeda pagreitinti atsistatymo procesą“, – papildo M. Vasaitytė.

Nesmagios piknikų pasekmės

VIKO Veterinarijos klinikos gydytojai ragina šeimininkus kreiptis į specialistus ne tik dėl erkių ar perkaitimo. Taip pat neretai vasarą augintiniai apsinuodija maistu ar kitomis organinėmis ir sintetinėmis medžiagomis.

„Natūraliai vasarą daugiau laiko praleidžiame lauke, vaikščiojame miškuose, džiaugiamės geru oru, piknikaujame. Todėl augintiniams iškyla didesnė rizika apsinuodyti augalais, maisto produktais ar praryti kitokių objektų – žaislų, kamštelių, plastiko maišelių, kaulų ir pan. Vangumas, apatija, vėmimas, viduriavimas, nenoras ėsti, koordinacijos praradimas – simptomai, kurie perspėja, jog augintinis galėjo apsinuodyti ar praryti svetimkūnį. Jei pastebėjote šiuos požymius, rekomenduojama kreiptis į veterinarijos kliniką“, – sako M. Vasaitytė.

Anot gydytojos, veterinarijos klinikoje specialistai ne tik turi galimybę su gastroskopu tiksliai nustatyti svetimkūnio buvimo vietą bei tinkamai jį pašalinti iš augintinio viršutinio virškinamojo trakto, bet ir pasirūpinti atsistatymo procesu.

„Kuomet yra prarytos tirpios medžiagos, norint iš augintinio organizmo pašalinti svetimkūnį naudojame vėmimą skatinančius vaistus. Todėl po tokios procedūros statome lašelines, kurios padeda atstatyti galimą dehidrataciją. VIKO Veterinarijos klinikoje tokiais atvejais naudojame lašinių infuzijos aparatą, kuris automatiškai matuoja lašelinių kiekį, parenka lašelių dydį, nustato reikiamą lašinimo greitį. Taip galime suteikti efektyviausią augintinio organizmo atstatymo procesą“, – aiškina M. Vasaitytė.

Kaip apsilankymams pas veterinarą neišleisti viso atlyginimo?

Nors vasarą apsilankymai pas specialistus dėl erkių, perkaitimo, apsinuodijimo ar augintinių traumų gali padažnėti, nereikėtų baimintis, jog veterinarijos klinikoje paliksite visą atlyginimą.

„Ištikus augintinių negalavimams nebūtina kreiptis į brangiausias paslaugas siūlančias veterinarijos įstaigas. Pavyzdžiui, sostinės gyventojai ir svečiai turi galimybę kreiptis į VIKO veterinarijos kliniką, kurioje dalis paslaugų suteikiamos už savikainą t. y. pacientai susimoka tik už procedūros metu naudojamas priemones. Tarp tokių paslaugų yra pirminė apžiūra, kraujo tyrimai, rentgenologinis tyrimas, įvairios chirurginės operacijos – pasakoja M. Vasaitytė. – Šiuo metu VIKO veterinarijos klinikoje paslaugas teikia 4 gydytojai, kurie įprastai VIKO veterinarijos klinikoje dirba kelias dienas per savaitę, o kitomis dienomis savo paslaugas siūlo populiariausiose sostinės veterinarijos klinikose. Todėl sunegalavus augintiniui čia galite gauti kokybiškas ir piniginei draugiškesnes gydymo ir profilaktikos paslaugas“.

Anot E. Kostenko, klaidinga manyti, jog jei veterinarijos klinikoje už paslaugas mokama pigiau, dėl to prastėja jų kokybė, o gyvūnus gydo tik jauni kolegijos studentai.

„Klinikoje dirba savo sritį išmanantys gydytojai profesionalai, o studentai mokysi ir įgyja reikiamų praktinių žinių. Kolegijoje ruošiami felčeriai, todėl jie klinikoje atlieka asistentų darbus – padeda palaikyti gyvūnus procedūrų metu, paruošia augintinius procedūroms, suleidžia vaistus, ruošia operacinį lauką, reikalingus instrumentus. Kolegijoje rengiame profesionalius asistentus, kuria įgiję teorinių ir praktinių žinių veterinarijos klikose po to tampa labai reikalingomis gydytojų dešiniosiomis rankomis“, – sako E. Kostenko.

Jam antrina M. Vasaitytė ir sako, jog kreipiantis į VIKO veterinarijos kliniką nereiktų baimintis, jog jūsų augintinį gydys veterinarijos studijų studentai.