Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia?

 (35)
Visuomenėje vis dažniau imta kalbėti apie gyvūnų kastracijas ir sterilizacijas, kurios padeda užkirsti kelią nepageidaujamoms rujoms. Kaip pasirinkti, kokią procedūrą atlikti? O gal geriau naudoti vaistinius preparatus? Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti kastracijos ir sterilizacijos sąvokas, nes daugelis iki šiol mano, kad kastruojami tik patinai, o sterilizacijos atliekamos patelėms. Visgi toks skirstymas iš tiesų nėra teisingas.
Rainys
© Tomo Lukšio

Kastracija ar sterilizacija?

Kastracija yra chirurginė operacija, kurios metu pašalinamos lytinės liaukos ir užkertamas kelias natūraliam apvaisinimui. Sterilizacija – tai procedūra, po kurios nutraukiamas gyvūno vaisingumas, tačiau lytinių liaukų endokrininės funkcijos ir toliau išlieka.

Tai reiškia, kad šios procedūros atliekamos tiek patinams, tiek patelėms. Didžiausias šių abiejų operacijų skirtumas yra lytinių liaukų veikla po operacijos.

Buivydiškių veterinarijos klinikos vadovas Pavelas Trusevičius geriausiu sterilizacijos pavyzdžiu įvardija patinų vazektomiją. Jos metu yra pašalinama arba ligatūruojama dalis sėklatakių. Po operacijos lytinės funkcijos išlieka, bet patinas bus nevaisingas ir negalės turėti palikuonių.

Kačių ir kalių sterilizacijos metu pašalinama gimda, bet hormoninis lygis išlieka, lytinis ciklas nesutrinka. Kastracijos metu pašalinamos ir lytinės liaukos.

Kiekviena chirurginė procedūra privalo būti aptarta su gyvūno savininku. Vis dėlto daugelis bijo operacijos komplikacijų, tad kastruoti savo augintinio neskuba. Pasak specialistų, tai viena iš didžiausių klaidų.

Komplikacijos - gydytojo klaida?

Gydytojas P. Trusevičius teigia, kad nuo komplikacijų medicinoje nėra apsaugotas nė vienas, tačiau kastracijų metu jų pasitaiko išties retai.

„Už operaciją dažniausiai gerokai svarbesnis būna pooperacinis laikotarpis. Viena iš dažniausių komplikacijų yra infekuota žaizda, kai gyvūnas tiesiog išsilaižo siūlės vietą. Tuomet prasideda pūliavimas, kartais prireikia net persiūti žaizdą“, – pasakoja P. Trusevičius.

Pasak gydytojo, jei gyvūnas yra sveikas, o operacija atlikta profesionaliai – gijimas ilgai netrunka. Nors kiekvienas atvejis yra individualus, tačiau dažniausiai gyvūnas pasveiksta per 10 d. Rekomenduojama maždaug dvi savaites saugoti augintinį nuo didelio fizinio krūvio, leisti jam daugiau ilsėtis.

Taip pat daug kas priklauso ir nuo gyvūno rūšies: lengviausiai gyja katinai, o nutukusioms kalytėms prireikia daugiau laiko.

„Pats svarbiausias dalykas po operacijos – klausytis, ką sako veterinarijos gydytojas ir išgirsti visas rekomendacijas. Dažnai būna, kad šeimininkai ką nors pamiršę gėdijasi skambinti ir išsiaiškinti iškilusius klausimus. Tačiau rūpinantis savo augintinio gerove, rekomenduoju visuomet paklausti savo veterinaro patarimo, nesvarbu, kiek laiko būtų praėję nuo operacijos“, – tvirtina P. Trusevičius.

Gydytojas taip pat pabrėžia, jog būtina suduoti visus paskirtus vaistus, nepaisant to, kokia yra augintinio savijauta. Net ir tada, kai gyvūnas atrodo visiškai sveikas, privalu baigti visą vaistų kursą.

Greitas poveikis ir didelė rizika

Tiems, kurie vengia chirurginių procedūrų, siūloma išeitis – vaistiniai preparatai, kurie skirti nutolinti ar nuslopinti rują.

Pasak „Veta“ veterinarijos klinikos vedėjos Irenos Kaminskaitės, yra trys būdai stabdyti rują – injekcijos, tabletės ir kapsulės.

Tačiau kiekvienas gyvūno savininkas turėtų žinoti, kad visų šių tablečių ir injekcijų sudėtyje yra progestagenų, kurie būdami chemiškai panašūs į natūralų progesteroną (geltonkūno hormoną) keliasdešimt kartų geriau slopina ovuliaciją. Įrodyta, kad ilgalaikis sintetinių hormonų naudojimas yra pavojingas gyvūnų sveikatai.

Teigiama, kad augintiniui padidėja rizika susirgti įvairiomis ligomis, pradedant cistomis kiaušidėse ar gimdoje, endometritu, gimdos uždegimu, pieno liaukų padidėjimu, hormonų balanso sutrikimu (skydliaukės, antinksčių), cukralige.

Tablečių poveikis dažnai būna trumpalaikis – kalei duodami vaistai tik atitolina rują. Tai reiškia, kad nustojus naudoti vaistus, ruja vėl prasidės. Injekcijų veikimo trukmė gali būti nuo šešių mėnesių.
Kapsulės, slopinančios rują, naudojamos itin retai. Kadangi jų kaina didelė, jas dažniausiai renkasi veisėjai, o ne eiliniai gyvūnų savininkai. Kapsulės organizme keičia hormonų pusiausvyrą, todėl yra tokios pačios efektyvios kaip ir kiti vaistiniai preparatai.

„Būtina suprasti, kad visi šie vaistai gali išprovokuoti gimdos uždegimus, pieno liaukų, antinksčių sutrikimus. Todėl jei gyvūnas yra laikomas kaip namų augintinis, rekomenduočiau atlikti kastraciją. Juolab, kad gyvūnus, kuriems duodami sintetiniai hormonai, galiausiai vis tiek tenka kastruoti dėl įvairiausių susirgimų. Tad išeitis – ta pati“, – tvirtina I. Kaminskaitė.

Veterinarės teigimu, žvelgiant iš finansinės pusės – kastruoti taip pat atsieina pigiau nei nuolatos naudoti vaistinius preparatus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Patarimai

Veterinarai pataria, kaip pasirūpinti savo augintiniu atšilus orams (3)

Veterinarai pataria, kaip pasirūpinti savo augintiniu atšilus orams
Pavasarį, atšilus orams naminių gyvūnų šeimininkams iškyla naujų rūpesčių – suaktyvėja įvairūs parazitai, padaugėja gyvūnų traumų. Kad augintiniai būtų sveiki ir žvalūs daug priklauso ir nuo jų mitybos. Pasak specialistų, mitybą geriausia parinkti atsižvelgiant į augintinio amžių, rašoma pranešime spaudai.

Patarimai, kaip prižiūrėti gyvūnus pavasarį (2)

Patarimai, kaip prižiūrėti gyvūnus pavasarį
Namai, kuriuose gyvena bent vienas katinas ar šuo, yra laimingesni. Kuo daugiau augintinių, tuo daugiau džiaugsmo namuose. Bet jų šeimininkai žino – gyvūnai suteikia ne tik džiaugsmo, bet ir papildomų rūpesčių, nes tenka skirti daugiau dėmesio namų priežiūrai. Ypač tai jaučiasi pavasarį, kuomet augintiniai pradeda šertis. Švaros ir gyvūnų specialistai pataria, kaip prižiūrėti augintinius, kad namų higiena nevirstų varginančiu užsiėmimu, rašoma pranešime spaudai.

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke? (21)

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke?
Mažą šuniuką įsigiję žmonės patiria ne tik daug džiaugsmo, bet ir nemažai rūpesčių. Esminis jų – kaip išmokyti šunį gamtinius reikalus atlikti lauke, kad nuolat nereikėtų valyti pridergtų namų. Ekspertai pataria apsišarvuoti kantrybe ir laikytis kelių pagrindinių taisyklių.

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti
Vakarų Europoje apie 45 procentai šunų turi viršsvorį, o 30 procentų yra nutukę. Nutukimas - rimta sveikatos problema, lemianti trumpesnę gyvūno gyvenimo trukmę ir padidėjusią tam tikrų ligų riziką.

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?
Šuniui ar katei rankinukas - lyg atrakcionų parkas, kur vienoje nedidelėje vietoje sukaupta gausybė kvapnių lobių. Deja, rankinės gali būti ir gyvūnams pavojingų medžiagų talpykla. Problemų (išskyrus sugadintą turtą) gali ir nekilti, jei rankinės turinys augintiniui bus saugus, tačiau, deja, jose dažnai laikomi augintiniams nuodingi produktai.

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis) (1)

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis)
Sąnarių laisvumą galima nustatyti ne jaunesniam kaip 4 mėn. amžiaus šunyčiui. Anksti tai pastebėjus, galima imtis priemonių žalos sumažinimui – kontroliuoti svorį, pratimus o gal net rinktis operaciją.

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis) (5)

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis)
Tęsiame publikacijų ciklą apie šuns klubo sąnario displaziją. Įprasta, kad klubo sąnario displazija – didelių veislių problema. Tačiau tai nėra visai tikslu. Displazija dažnai paliečia mažesnius šunis kaip mopsai ar buldogai, o tokie dideli gyvūnai kaip kurtai praktiškai negirdėję apie šią problemą. Taigi išties klubo sąnario displazija nėra didelių veislių problema – tai sunkių (lyginant su dydžiu) šunų problema. Ji reta tarp lengvo sudėjimo keturkojų.

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia? (35)

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia?
Visuomenėje vis dažniau imta kalbėti apie gyvūnų kastracijas ir sterilizacijas, kurios padeda užkirsti kelią nepageidaujamoms rujoms. Kaip pasirinkti, kokią procedūrą atlikti? O gal geriau naudoti vaistinius preparatus? Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti kastracijos ir sterilizacijos sąvokas, nes daugelis iki šiol mano, kad kastruojami tik patinai, o sterilizacijos atliekamos patelėms. Visgi toks skirstymas iš tiesų nėra teisingas.

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti? (23)

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti?
Klubo ir alkūnės sąnario displazija – labai varginantys ir daug skausmo sukeliantys sutrikimai. Pirmą kartą displazija aprašyta 1930 metais kaip nauja šunų liga. Daugiau mokslininkų dėmesio ji sulaukė 1950 metais. Nors per paskutinius 50 metų tyrimų bei selektyvaus veisimo dėka tarp kai kurių veislių displazijos atvejai retėja, iš esmės nuo 1966 metų stebimas problemos gausėjimas.

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus? (7)

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus?
Kojos, tuo labiau pėdos – pirmoji „bendravimo“ priemonė tarp kūno ir žemės. Gyvendami natūralioje aplinkoje, šunys bėgioja nelygiais paviršiais, laipioja ir kasa. Tai nudilina jų nagus. Galima atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo vilkų nagai – jie kieti ir buki, apsupti šeriuotais plaukais, kas lemia gebėjimą judėti tiek gruoblėtais, tiek slidžiais paviršiais.

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų (13)

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų
Katės iš prigimties yra labai švarūs gyvūnai, jos praleidžia tikrai daug laiko laižydamos ir švarindamos savo kailį pačios. Tačiau nors retai, norint, kad katė gerai atrodytų, kvepėtų ir būtų švari, kartais ją tenka išmaudyti ir tam prireikia kosmetikos priemonių. Kokybiška kosmetika reikalinga tiek kasdienei priežiūrai, tiek ruošiant augintinę parodai. Svarbiausia priemonė rūpinantis kailio švara – šampūnas. Jį išsirinkti gali būti labai sunku...

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti? (27)

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti?
Kasmet po Naujųjų metų sutikimo pasklinda gausybė prašymų padėti surasti pabėgusius šunis - šeimininkai juos pasiima kartu pasigrožėti fejerverkais, o kartais supanikavę keturkojai pasprunka net iš namų. Katės tai pat gali bijoti triukšmo, tačiau apie jų bėdas pranešama rečiau. Dažniausiai šventės metu jos įlenda į ramesnį kampą ir dauguma žmonių mano, kad tai normalus elgesys.

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti (25)

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti
Nėra greito ir paprasto atsakymo, kaip dažnai reikėtų šerti kačiukus ar suaugusias kates. Natūralioje aplinkoje katės ėda labai dažnai (net iki 12 kartų per dieną) ir po truputį, nepersirydamos. Namų sąlygomis tai sunkiai įmanoma. Maitinimo dažnis priklauso nuo namų aplinkos, savininko darbų grafiko, katės amžiaus ir sveikatos bei ėdalo tipo.

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?
Pavadėlis šuniui būtinas, kad augintinis būtų lengvai valdomas. Pavadėlio ir antkaklio tipas priklauso nuo šuns veislės, jūsų biudžeto ir gyvenimo būdo. Kartais tenka pakeisti keletą pavadėlių, kol atrandamas pats optimaliausias. Jeigu jūsų draugų tarpe kas nors augina šunis, galite paprašyti pagalbos iš jų. Jei šuniuką įsigijote iš veislyno, patarti gali ir veisėjas.

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka (3)

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka
Panosteitas – būklė, kartais pastebima tarp augančių šunų, ypač stambesnių veislių. Paprastai 5 – 14 mėnesių amžiaus šunytis pradeda šlubuoti, tačiau veterinarai nieko neranda. Po kelių dienų šlubavimas praeina ir po kurio laiko atsinaujina, tik kitoje kojoje. Šio skausmo priežastys nežinomos, kaip jo išvengti kol kas irgi nesutariama. Tad ką reikia apie tai žinoti?