Tiek medikai, tiek draudimo įmonių atstovai sako, kad daugelis traumų galima skirstyti pagal sezoną.
„Pavasarines traumas galima sąlyginai suskirstyti į patirtas pradėjus sportuoti po žiemos pertraukos, sodininkystėje, važiuojant motociklu ar dviračiu, tvarkantis namus“, – sako „Gijos Klinikų“ ortopedas-traumatologas Gintautas Pocius.
Anot BTA asmens draudimo rizikų vertintojo Andriaus Žilėno, neretai sezonines traumas lemia ir staiga kintantys orai.
„Jei žiūrėtume į metų laikus, šią žiemą orai dažnai keičiasi: išeini iš darbo – ruduo, atsikeli ryte – vėl žiema, slidu, griūvam. Žmonės dažnai susižaloja riešus, jei nemoka kristi. Pavasarį ir artėjant vasarai padaugėja smulkių traumų – pirštų lūžių, prakirtimų, raiščių patempimų. Pats traumų pikas – maždaug vasaros viduryje–pabaigoje. Pastebime, kad vėlyvą rudenį žmonės dažniau pasitempia kelio raiščius“, – traumas pagal sezoniškumą vardija pašnekovas.
Gydytojas G. Pocius teigia, kad kai kurios traumos įvyksta ne tik dėl kasdienės veiklos, staigių orų permainų, net ir dėl pramogų.
„Vis daugiau žmonių pamėgo slidinėjimą kalnuose, kuris padidina riziką patirti traumą. Vasarai dažniausios ir skaudžiausios traumos įvyksta maudantis vandens telkiniuose, šokant į vandenį žemyn galva. Net ir mažiausia kliūtis vandenyje ar neteisinga galvos padėtis kontakto su vandeniu metu, gali grėsti sunkia kaklo slankstelių ir nugaros smegenų trauma. Rudenį vaisių skynimo nuo medžių sezonas – kritimo iš medžių ar nuo kopėčių sezonas“, – patikslina ortopedas-traumatologas.
Anot A. Žilėno, vertinant rizikas ir analizuojant traumas tenka skaityti net ir keistokai atrodančius įvykius, tačiau nelaimės priežastimi gali tapti ir žmogaus neatidumas, ir naminis gyvūnas.
„Buvo įvykis, kai vaikas ėjo atbulomis, užkliuvo už katino, krito, trenkėsi į duris, jų stiklas iškrito. Vaikui teko siūti kulną. Tokių įvykių su gyvūnais buityje pasitaiko nemažai“, – sako rizikų vertintojas.
Pavasario laikas dovanoja ne tik gražius orus, bet ir darbus sode. Medikai puikiai žino, kad pavasarį padaugės ir kai kurių pacientų.
„Kiekvieną pavasarį prasideda darbai soduose: medžių ir krūmų šakų genėjimas. Ne paslaptis, kad sodininkyste daugiausiai užsiima vyresnio amžiaus žmonės. Su amžiumi prastėja kūno koordinacija, todėl lipant ant kopėčių ar į medį, reikėtų įvertinti visus rizikos faktorius: ar tikrai stabiliai stovi kopėčios, ar šaka, ant kurios ketinate lipti, pakankamai tvirta. Atliekant tokius darbus būtina laikytis visų darbų saugos reikalavimų. Jų nesilaikant, paskubėjus atlikti darbus, neįvertinus pavojų, rizikuojate: nukristi iš aukščio, sutrikus pusiausvyrai įsipjauti su grandininiu pjūklu ar sekatoriumi. Įvertinkite ar pjaunama šaka nenukris ant Jūsų, ar ant kopėčių“, – įspėja medikas.
Pavasarinėms traumoms gydytojas G. Pocius sako galintis priskirti ir naujametinius pažadus sveikiau bei gražiau gyventi.
„Kaip ir medžių genėjimas, taip ir pavasarinis langų valymas gali būti rimtos traumos priežastimi. Jei jaučiate, kad jūsų koordinacija ir raumenys po žiemos yra nusilpę, nesiimkite tokių darbų, paprašykite, kad tai atliktų labiau įgudę žmonės, – pataria traumatologas. – Atšilus orui puolame vykdyti naujametinius pažadus gyventi sveikiau, daugiau sportuoti. Tai be jokios abejonės tai yra sveikintina, tačiau labai svarbu pasirinkti savo fizinei būklei tinkamą krūvį ir jį didinti palaipsniui. Prieš kiekvieną treniruotę ir po jos atlikite tempimo pratimus, kad raumenys, gavę didesnio fizinio krūvio dozę, nepersitemptų, neatsirastų sausgyslių uždegimai, kurie neretai gali baigtis jų plyšimu. Ir tik atstačius raumenų jėgą, sąnarių judesius, reakciją ir koordinaciją galima grįžti į kontaktines komandines sporto šakas, tokias kaip futbolas, krepšinis".
A. Žilėnas priduria: kai neįmanoma visiškai apsisaugoti nuo traumų, lieka pasinaudoti draudimo galimybe, tačiau nereikia tikėti mitu, kad yra tik viena draudimo rūšis, kuri tinka ne visiems.
„Buvo gajus mitas, kad draudimas yra vien nuo traumų ar mirties atveju. Statistika rodo, kad mūsų klientai renkasi plačias draudimo apsaugas, tad į savo draudimo pakeltą galima įtraukti tiek medicinines išlaidas, tiek kritines ligas – infarktą, insultą. Galima įtraukti susirgimų riziką, pavyzdžiui, tai ir erkinis encefalitas, ūmus apendicitas, – tai mes dažniausiai ir registruojame. Taip pat galima įtraukti ir asmens civilinę atsakomybę, jei, tarkime, netyčia užkliudome praeivį ir padarome kokią nors žalą jo turtui ar sveikatai“, – plačias draudimo galimybes vardija pašnekovas.
Rizikų vertintojas sako, kad kai kuriais atvejais gali būti taikomi apribojimai, nes kiekvienas įvykis vertinamas individualiai. Kaip pavyzdį A. Žilėnas pateikia pasirinkto draudimo lentelėje neįtrauktą įvykį – tokiu atveju draudimas nėra išmokamas.
Draudimo išmokos skaičiuojamos individualia. Pavyzdžiui, kai statant namą nukrito rąstas ir sužeidė žmogų, kuriam buvo stipriai patempti raiščiai, draudimas išmokėjo 1 000 eurų kompensaciją. Asmuo, pjaudamas šakas sode vienai jų lūžus nukrito nuo kopėčių, draudimo išmoka siekė 600 eurų.
Draudikai teigia, kad tikslių skaičių, kiek per metus patiriama traumų buityje, negalintys įvardyti, nes traumos nėra atskirai klasifikuojamos, kai jas žmonės patiria.