BŪTINA ŽINOTI: kaip gelbėti šunį nutikus nelaimei

 (4)
Vasarą daugiau laiko praleidžiame su savo augintiniais gamtoje, keliaudami. Dažnai jūsų šuneliui kyla įvairūs pavojai: jis gali apsinuodyti, susižeisti. Todėl reikia mokėti suteikti pirmąją pagalbą savo numylėtiniui.
© Fotolia

Apsinuodijimas

Tai – labai pavojinga situacija, sukelianti daug sąmyšio gyvūnų savininkams. Šuo gali apsinuodyti tuo pačiu, kuo ir žmogus: valikliais, graužikų nuodais ir pan. Labai sotus, aštrus maistas taip pat gali sutrikdyti jūsų šuns virškinimo sistemą. Nepatartina šuniui duoti: riebaus maisto, šokolado, avokado, vynuogių ar razinų, česnako, svogūnų, makadamijos riešutų, mielinės tešlos, druskos, arbatos, kavos tirščių, bet kokių produktų su ksilitoliu (dirbtiniu saldikliu).

Jei nuodingo produkto pateko į jūsų augintinio akis ar ant odos, pasiskaitykite instrukcijoje, kaip žmogus turėtų pasielgti tokiu atveju - jei nurodyta nuplauti rankas su vandeniu ir muilu, tai tokiu būdu nuprauskite ir šunį. Jei reikia praplauti akis, atlikite tai kaip galima greičiau ir nedelsdami susisiekite su savo veterinarijos gydytoju.

Jei šuo kažką įtartino prarijo, jam sunku kvėpuoti, jį apėmė traukuliai, tai, susisiekdami su veterinarijos gydytoju, būkite pasiruošę pranešti jam šią informaciją:

1. šuns veislė, lytis, amžius, svoris
2. simptomai
3. Produktas (ar jo apibūdinimas), su kuriu susidūrė jūsų augintinis, prieš kiek laiko tai įvyko, kiek to produkto galėjo patekti į augintinio organizmą.
4. idealu, jei turėtumėte to produkto pakuotę. Taip pat surinkite į maišelį bet kokius jūsų augintinio praryto produkto likučius, tai gali praversti gydymo metodų parinkimui.

Traukuliai

Jei gyvūną apėmė traukuliai, stebėkite, kad jis nebūtų arti objektų, į kuriuos gali blaškydamasis susižeisti. Jokiu būdų nemėginkite ištiesinti gyvūno. Stebėkite, kiek laiko vyksta traukuliai (įprastai 2-3 minutes). Priepuoliui pasibaigus, laikykite gyvūną šiltai ir ramiai, būtinai susisiekite su veterinarijos gydytoju.

Lūžiai

Uždėkite gyvūnui antsnukį. Paguldykite ant plokščio pagrindo. Transportuodami gyvūną pas veterinarijos gydytoją, įtaisykite jį ant neštuvų (tai gali būti lenta, kilimėlis, antklodė ir pan.), jei įmanoma, pritvirtinkite gyvūną prie neštuvų (tik nesuspauskite sužeistos vietos ar gyvūno krūtinės), tiesiog galite atsargiai apsukti jį antklode.

Nemėginkite lūžio tvarstyti su namų gamybos įtvaru. Supraskite, kad neteisingai uždėtas įtvaras padarys dar daugiau žalos, negu naudos.

Išorinis kraujavimas

Uždėkite gyvūnui antsnukį. Ant žaizdos užspauskite švarų, storą sulankstyto marlinio binto gabalą ir palaikykite prispaudę, kol kraujas sukrešės. Kraujavimo sustabdymas gali užtrukti kelias minutes. Užuot kas kelios sekundės tikrinę, ar žaizda nebekraujuoja, tiesiog palaikykite bintą prispaudę kokias 3 minutes, ir tik tada pažiūrėkite.

Jei stipriai kraujuoja iš kojos, uždėkite turniketą (naudodami elastinį ar marlinį bintą po juo), subintuokite ir žaizdą užspauskite. Kas 15-20 min atlaisvinkite turniketą 20 sekundžių. Rimtas kraujavimas gali greitai tapti pavojingu gyvybei, todėl iškart gabenkite gyvūną pas veterinarą.

Vidinis kraujavimas

Simptomai: kraujuoja iš nosies, burnos, tiesiosios žarnos, šuo kosėja su krauju, matosi kraujo šlapime, išblyškusios dantenos, šuo silpsta, pulsas silpnas ir dažnas. Laikykite šunį kaip įmanoma šilčiau ir ramiau, iš karto gabenkite pas veterinarą.

Nudegimai

Nudegusią vietą gausiai apliekite vandeniu. Nepakenks ir šalto vandens kompresas, kol nugabensite šunį pas veterinarą. Nepamirškite uždėti antsnukio, kad šuo nelaižytų sužeistos vietos.

Paspringimas

Simptomai- sunkiai kvėpuoja, letenomis daužo sau per snukį, springdamas kosėja, liežuvis pamėlynuoja. Elkitės atsargiai - paspringęs gyvūnas būna apimtas panikos, gali įkasti. Jei gyvūnas dar gali kvėpuoti, apraminkite jį ir kuo skubiau vežkite pas veterinarą. Apžiūrėkite gyvūno burną, ar nesimato to įstrigusio objekto. Jei objektas matosi, tai pincetu ar replytėmis mėginkite atsargiai ištraukti jį, tik neįstumkite dar giliau gerklėn.

Nešvaistykite tuščiai laiko, mėgindami ištraukti sunkiai pasiekiamą objektą – verčiau iškart gabenkite gyvūną pas veterinarą. Jei negalite ištraukti objekto, o gyvūnas silpsta, tai uždėkite abi rankas ant gyvūno krūtinės ląstos šono ir stipriai spustelėkite. Arba paguldykite gyvūną ant šono, ir tvirtai delnu suduokite per krūtinės ląstą kokius 3-4 kartus. Šitaip darant, oras staigiai išstumiamas iš krūtinės, o su juo gali išlėkti ir objektas. Tęskite šiuos veiksmus, kol objektas išlėks ar kol atvyksite pas veterinarą.

Šokas

Simptomai: silpnas pulsas, negilus kvėpavimas, nervingumas, apsvaigusios akys. Šokas ištinka po didelio sužeidimo ar siaubingai išsigandus. Laikykite gyvūną priglaudę, šilumoje ir ramybėje. Jei gyvūnas yra be sąmonės, jo galva turi būti kūno lygmenyje. Kuo skubiau nugabenkite gyvūną pas veterinarą.

Jei gyvūnas nekvėpuoja

Stenkitės nepulti į paniką. Jei įmanoma, kol padėsite gyvūnui, tegul kitas asmuo iškviečia veterinarą. Patikrinkite ar gyvūnas turi sąmonę. Atverkite gyvūno kvėpavimo takus, švelniai suimdami jo liežuvį ir ištraukdami iš burnos, pažiūrėkite ar gerklėje nėra įstrigusio kokio objekto, kris stabdo oro judėjimą. Atlikite gaivinimą burna į nosį: ranka užčiaupkite augintinio burną, ir kvėpkite tiesiai savo burna jam į nosį, kol pamatysite, kad krūtinė išsipučia. Kai ji išsipūs, tęskite gaivinimą, taip kvėptelėdami kas 4-5 sekundes.

Šilumos smūgis

Niekada nepalikite augintinio vieno mašinoje karštą vasaros dieną. Temperatūra automobilyje kyla labai staigiai, net ir ne tokiomis karštomis dienomis. Augintinius gali labai greitai paveikti šilumos smūgis. Jei gyvūno negalite greitai nugabenti pas veterinarą, tai perkelkite jį į pavėsį, kur nepasiektų tiesioginiai saulės spinduliai.

Kaklą ir galvą apvyniokite vėsiu drėgnu rankšluosčiu, neuždenkite tik akių, nosies ir burnos. Kas kelias minutes nuimkite rankšluostį, išgręžkite jį, vėl sušlapinkite ir vėl apvyniokite gyvūną, kad jis taip atvėstų. Pilkite ant šuns kūno vandenį, ypač ant pilvo ir tarp užpakalinių kojų, rankomis masažuokite jo kojas, ir nubraukite kūno karštį sugėrusį vandenį. Nugabenkite gyvūną kaip galima greičiau pas veterinarą.

Jei kur nors iškylaujate, puiku, jei jūsų augintinis mėgsta maudytis, bet jei nemėgsta, verčiau tegul būna pavėsyje, o jūs vis sudrėkinkite jam kailį. Dažniausiai pasitaikantys šilumos smūgio požymiai yra šie: gyvūnas prastai jaučiasi, jis labai seilėjasi ir labai sunkiai alsuoja, gali vemti, viduriuoti, alpti, jam pakyla kūno temperatūra. Primename, kad normali šuns kūno temperatūra yra nuo 38,3 C iki 38,8 C, katės - irgi panaši, nuo 38 C iki 39 C.

Kas gi vyksta sukaitusių gyvūnų organizme? Atkreipkime dėmesį į tai, kad šuns odos sandara kitokia nei žmogaus: joje beveik nėra prakaito liaukų (ar matėte kada šunį šlapiomis pažastimis?), taigi prakaituoti ir atsivėsinti visu odos paviršiumi jie negali. Pagrindinis būdas atsivėsinti – lekuoti burna ir kuo tankiau kvėpuoti: drėgna plaučių gleivinė pasitarnauja kaip drėgmę garinantis ir vėsinantis paviršius (panašiai, kaip žmogaus oda). Kai kurie žmonės mano, kad prakaito liaukų yra šuns liežuvyje. Jie klysta – taip nėra, didžioji dauguma prakaito liaukų išsidėstę kojų pagalvėlėse. Kūno karštį atiduoti į aplinką taip pat padeda išsiplėtusios liežuvio, snukio ir ausų kraujagyslės, kuriomis įkaitęs kraujas teka arti kūno paviršiaus (taigi, neišsigąskite, jei užkilus temperatūrai, gyvūno ausys taps raudonesnės, nei įprasta).

Kai visų atsivėsinimo būdų nebepakanka, gyvūno organizmas perkaista - atsiranda hipertermija (pernelyg aukšta kūno temperatūra) ir prasideda šilumos smūgis. O karštu oru taip atsitikti gali labai greitai – užtenka tik smarkiau pajudėti, intensyviau pažaisti ar pasėdėti įkaitusioje mašinoje

Nebeplaka širdis

Nepradėkite krūtinės paspaudimų, kol neatlikote gaivinimo burna – į nosį. Tada paguldykite gyvūną ant kieto paviršiaus ant dešinio šono. Širdis randasi kairiajame šone, apatinėje krūtinės dalyje kaip tik po kairės priekinės kojos alkūne. Padėkite vieną ranką po gyvūno krūtine, kad atsiremtumėte, o kitą ranką uždėkite jam ant širdutės. Vidutinio dydžio šunims įspauskite apie 2,5 cm, didesniems stipriau, o mažesniems – silpniau. Masažuojant katės ar kitų mažų gyvūnėlių širdutę, apglėbkite ranka gyvūno krūtinę taip, kad nykštys atsirastų ant kairės krūtinės pusės, o pirštai ant dešinės, ir spauskite krūtinę tarp pirštų ir nykščio. Didesniems gyvūnams spauskite 80-120 kartų per minutę, o mažesniems 100-150 kartų per minutę. Negaivinkite burna į nosį ir nespauskite krūtinės tuo pačiu metu, atlikite tai pakaitomis ar dirbkite kaip komanda su kitu asmeniu, kuris atlieka dirbtinį kvėpavimą tada, kai jūs nemasažuojate širdies. 4-5 sekundes spaudinėjate krūtinę, tada pertraukėlė, per kurią kitas asmuo atlieka dirbtinį kvėpavimą. Tęskite tol, kol išgirsite plakant širdį ir kol jūsų augintinis ims normaliai kvėpuoti ar atvyksite į veterinarijos kliniką. Atminkite, kad tik skubi pagalba gali išsaugoti jūsų augintiniui gyvybę. Po jūsų suteiktos pirmosios pagalbos būtina gyvūną parodyti veterinarui, nes pirmoji pagalba neatstos veterinarijos gydytojo priežiūros bei gydymo.

Mano pačios patirta keista istorija

Jau gerai nebeprisimenu, kaip viskas prasidėjo. Buvo ramus vakaras. Mano kalytė mišrūnė (tada jai buvo kokie 10 metų) ramiai sau paėdė, aš kažką darbavausi. Staiga ji atbėgo prie manęs ir ėmė lyg žagsėti, lyg kosėti. Pamaniau, kad užspringo, tačiau abejoju, ar tai tikrai buvo užspringimas.

Šuo kamavosi, o aš niekaip negalėjau suprasti, kas galėjo nutikti prieš kelias minutes ramiai su ėdusiai kalytei. Buvo jau vėlus vakaras, žinojau, kad pagalbos niekur neprisikviesiu, o kalytė tampėsi, kosėjo ir ėmė kažkaip keistai glebti. Pajutau, kad jau turbūt artėja paskutinioji.

Stvėriau abiem rankom kalę ant kelių ir su siaubu supratau, kad ji jau kažkaip stingsta, miršta, akys buvo užmerktos, sprando plaukai – pašiaušti, nebekvėpavo, nejudėjo, gulėjo man ant kelių it pastirusi. Tada dar nežinodama ką daryti ėmiau instinktyviai viena ranka jai stipriai masažuoti pilvą ir krūtinę, o kita – nugarą.

Staiga gyvūnas pradėjo vemti ir... atsimerkė. Kai kitą dieną parodžiau gyvūną veterinarui, kalytė jau buvo visai žvali, todėl gydytojas, paklausinėjęs, ką ji tą dieną ėdė, nusprendė, kad ji jau dėl savo amžiaus ne visada gali suvirškinti kaulą, ir ta masė jai buvo užkimšusi skrandį, todėl jai ir buvo taip negera. Nežinau, ar čia tikrai tokia buvo priežastis, nes tai daugiau nebepasikartojo, tačiau tą gyvūno atsigavimą man ant kelių prisimenu kaip stebuklą.

LETENA.LT REKOMENDUOJA

1. Neskubėkite kergti kalės, nes jai tai - daugiau kančia, nei džiaugsmas

2. 10 ilgiausiai gyvenančių šunų veislių

3. Ar šunų seilės iš tiesų gydo?

4. Kas nutiktų, jei katei ar šuniui pašalintumėte ūsus

5. Tinkamiausia šuns veislė pagal jūsų Zodiako ženklą

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Patarimai

Šuniukai–siurbliukai, kodėl svarbu nepasiduoti gailiam šuns žvilgsniui? (14)

Šuniukai–siurbliukai, kodėl svarbu nepasiduoti gailiam šuns žvilgsniui?
Tikriausiai daugelis bent kartą patyrė nepatogumo jausmą valgydami prie stalo namuose, kur yra gyvūnų, kai kiekvieną kąsnelį godžiai akimis rijo ir šalia sėdintis šuo, vėliau surinkęs visus ant žemės nukritusius maisto trupinėlius. Panašiai gyvūnai elgiasi ir lauke – kaip siurbliukai renka ant žemės rastus kąsnius, tačiau pagriebus ką nors pavojingo toks įprotis gali būti žalingas keturkojo sveikatai.

Veterinarai pataria, kaip pasirūpinti savo augintiniu atšilus orams (3)

Veterinarai pataria, kaip pasirūpinti savo augintiniu atšilus orams
Pavasarį, atšilus orams naminių gyvūnų šeimininkams iškyla naujų rūpesčių – suaktyvėja įvairūs parazitai, padaugėja gyvūnų traumų. Kad augintiniai būtų sveiki ir žvalūs daug priklauso ir nuo jų mitybos. Pasak specialistų, mitybą geriausia parinkti atsižvelgiant į augintinio amžių, rašoma pranešime spaudai.

Patarimai, kaip prižiūrėti gyvūnus pavasarį (2)

Patarimai, kaip prižiūrėti gyvūnus pavasarį
Namai, kuriuose gyvena bent vienas katinas ar šuo, yra laimingesni. Kuo daugiau augintinių, tuo daugiau džiaugsmo namuose. Bet jų šeimininkai žino – gyvūnai suteikia ne tik džiaugsmo, bet ir papildomų rūpesčių, nes tenka skirti daugiau dėmesio namų priežiūrai. Ypač tai jaučiasi pavasarį, kuomet augintiniai pradeda šertis. Švaros ir gyvūnų specialistai pataria, kaip prižiūrėti augintinius, kad namų higiena nevirstų varginančiu užsiėmimu, rašoma pranešime spaudai.

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke? (21)

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke?
Mažą šuniuką įsigiję žmonės patiria ne tik daug džiaugsmo, bet ir nemažai rūpesčių. Esminis jų – kaip išmokyti šunį gamtinius reikalus atlikti lauke, kad nuolat nereikėtų valyti pridergtų namų. Ekspertai pataria apsišarvuoti kantrybe ir laikytis kelių pagrindinių taisyklių.

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti
Vakarų Europoje apie 45 procentai šunų turi viršsvorį, o 30 procentų yra nutukę. Nutukimas - rimta sveikatos problema, lemianti trumpesnę gyvūno gyvenimo trukmę ir padidėjusią tam tikrų ligų riziką.

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?
Šuniui ar katei rankinukas - lyg atrakcionų parkas, kur vienoje nedidelėje vietoje sukaupta gausybė kvapnių lobių. Deja, rankinės gali būti ir gyvūnams pavojingų medžiagų talpykla. Problemų (išskyrus sugadintą turtą) gali ir nekilti, jei rankinės turinys augintiniui bus saugus, tačiau, deja, jose dažnai laikomi augintiniams nuodingi produktai.

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis) (1)

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis)
Sąnarių laisvumą galima nustatyti ne jaunesniam kaip 4 mėn. amžiaus šunyčiui. Anksti tai pastebėjus, galima imtis priemonių žalos sumažinimui – kontroliuoti svorį, pratimus o gal net rinktis operaciją.

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis) (5)

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis)
Tęsiame publikacijų ciklą apie šuns klubo sąnario displaziją. Įprasta, kad klubo sąnario displazija – didelių veislių problema. Tačiau tai nėra visai tikslu. Displazija dažnai paliečia mažesnius šunis kaip mopsai ar buldogai, o tokie dideli gyvūnai kaip kurtai praktiškai negirdėję apie šią problemą. Taigi išties klubo sąnario displazija nėra didelių veislių problema – tai sunkių (lyginant su dydžiu) šunų problema. Ji reta tarp lengvo sudėjimo keturkojų.

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia? (35)

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia?
Visuomenėje vis dažniau imta kalbėti apie gyvūnų kastracijas ir sterilizacijas, kurios padeda užkirsti kelią nepageidaujamoms rujoms. Kaip pasirinkti, kokią procedūrą atlikti? O gal geriau naudoti vaistinius preparatus? Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti kastracijos ir sterilizacijos sąvokas, nes daugelis iki šiol mano, kad kastruojami tik patinai, o sterilizacijos atliekamos patelėms. Visgi toks skirstymas iš tiesų nėra teisingas.

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti? (23)

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti?
Klubo ir alkūnės sąnario displazija – labai varginantys ir daug skausmo sukeliantys sutrikimai. Pirmą kartą displazija aprašyta 1930 metais kaip nauja šunų liga. Daugiau mokslininkų dėmesio ji sulaukė 1950 metais. Nors per paskutinius 50 metų tyrimų bei selektyvaus veisimo dėka tarp kai kurių veislių displazijos atvejai retėja, iš esmės nuo 1966 metų stebimas problemos gausėjimas.

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus? (7)

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus?
Kojos, tuo labiau pėdos – pirmoji „bendravimo“ priemonė tarp kūno ir žemės. Gyvendami natūralioje aplinkoje, šunys bėgioja nelygiais paviršiais, laipioja ir kasa. Tai nudilina jų nagus. Galima atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo vilkų nagai – jie kieti ir buki, apsupti šeriuotais plaukais, kas lemia gebėjimą judėti tiek gruoblėtais, tiek slidžiais paviršiais.

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų (13)

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų
Katės iš prigimties yra labai švarūs gyvūnai, jos praleidžia tikrai daug laiko laižydamos ir švarindamos savo kailį pačios. Tačiau nors retai, norint, kad katė gerai atrodytų, kvepėtų ir būtų švari, kartais ją tenka išmaudyti ir tam prireikia kosmetikos priemonių. Kokybiška kosmetika reikalinga tiek kasdienei priežiūrai, tiek ruošiant augintinę parodai. Svarbiausia priemonė rūpinantis kailio švara – šampūnas. Jį išsirinkti gali būti labai sunku...

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti? (27)

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti?
Kasmet po Naujųjų metų sutikimo pasklinda gausybė prašymų padėti surasti pabėgusius šunis - šeimininkai juos pasiima kartu pasigrožėti fejerverkais, o kartais supanikavę keturkojai pasprunka net iš namų. Katės tai pat gali bijoti triukšmo, tačiau apie jų bėdas pranešama rečiau. Dažniausiai šventės metu jos įlenda į ramesnį kampą ir dauguma žmonių mano, kad tai normalus elgesys.

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti (25)

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti
Nėra greito ir paprasto atsakymo, kaip dažnai reikėtų šerti kačiukus ar suaugusias kates. Natūralioje aplinkoje katės ėda labai dažnai (net iki 12 kartų per dieną) ir po truputį, nepersirydamos. Namų sąlygomis tai sunkiai įmanoma. Maitinimo dažnis priklauso nuo namų aplinkos, savininko darbų grafiko, katės amžiaus ir sveikatos bei ėdalo tipo.

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?
Pavadėlis šuniui būtinas, kad augintinis būtų lengvai valdomas. Pavadėlio ir antkaklio tipas priklauso nuo šuns veislės, jūsų biudžeto ir gyvenimo būdo. Kartais tenka pakeisti keletą pavadėlių, kol atrandamas pats optimaliausias. Jeigu jūsų draugų tarpe kas nors augina šunis, galite paprašyti pagalbos iš jų. Jei šuniuką įsigijote iš veislyno, patarti gali ir veisėjas.