Pastarieji ir kitų darbinių veislių šunys buvo maudomi tiesiog vasarą vandens telkiniuose, o žiemą savo kailį gražiai išsipurendavo voliodamiesi po sniegą. Vis dėlto ši nuomonė po truputį keitėsi ir dabar vis dažniau kvapiais šampūnais bei kondicionieriais lepinami ne tik dekoratyvinių veislių, bet ir darbiniai šunys. Ir ne tik todėl, kad šeimininko lova „neprisigertų“ išties nekokių kvapų. Išmaudyto šuns kailis atsigauna, įgauna žvilgesio. Ir vis dėlto svarbu neperlenkti lazdos ir nemaudyti augintinių per dažnai. Būtina ir tinkamai parinkti maudymosi priemones.
Iki 8 savaičių – tik vanduo
Iki 8 savaičių amžiaus nerekomenduojama maudyti šuniuko – na nebent jis išsitepė taip, kad vien tik vandeniu neįmanoma išplauti jo kailio. Nuo 8 savaičių amžiaus jau galima šuniuką maudyti su specialiai mažiems šuniukams skirtomis maudymosi priemonėmis.
Žmonėms skirtos priemonės nei mažiems, nei suaugusiems šunims netinka, nes gali sudirginti gyvūno odą. Labai svarbu gerai išplauti šampūną drungnu, tekančiu vandeniu bei tiksliai nusausinti kailį, kad šuniukas nesušaltų. Jeigu šuniukas nebijo plaukų džiovintuvo, būtų gerai dar ir išdžiovinti jo kailiuką. Labai svarbu, kad po maudynių šuniukas nesušaltų, todėl neleiskite jam gulėti ant vėsių grindų ar tose vietose, kur pučia skersvėjai. Negalima maudyti šuniuko (suaugusio šuns taip pat) nepraėjus dviem savaitėms po skiepų.
Kas 3 – 4 mėnesius
Paprastai šunis maudyti patariama kas 3 – 4 mėnesius. Dažniau nerekomenduojama, nes dažnai maudant šunį prastėja jo kailio apsauginės savybės, sausėja oda ir šuo pradeda kasytis. Kaip dažnai maudyti šunį, ko gero labiausiai priklauso nuo šuns veislės ir gyvenimo būdo.
Maždaug kas 6 savaites galima maudyti lauke gyvenančius arba ilgaplaukius šunis. Trumpaplaukius galima maudyti kartą per metus. Yra šunų, kurių kailis labai greitai riebaluojasi – tai jorkšyro terjerai ir kiti gyvūnai turintys minkštą, „šilkinį“ kailį. Kad jų kailiukas nebūtų susiriebalavęs ir negražus, juos reiktų maudyti ne rečiau kaip kas 10 dienų.
O štai šunys su vandeniu atspariais kailiais (tarkime auksaspalviai retriveriai, Podhalės, Pirėnų kalnų aviganiai, samojedai, malamutai) gali būti maudomi retai, tačiau jų kailį reikia dažnai šukuoti – kai iššukuojami negyvi plaukai, lengviau po visą kailį pasklinda apsauginiai odos riebalai, padedantys odai ir kailiui išlikti sveikiems.
Pratinti nuo mažens
Kad šuo nebijotų būti maudomas, būtina jį prie šios procedūros pratinti nuo mažens. Jeigu parsivežę šuniuką namo jau pirmą dieną jį išmaudysite – gyvūnas gali išsigąsti ir ateityje jis priešinsis šiai procedūrai. Pratinimas prie maudynių prasideda nuo paprasčiausių priežiūros procedūrų.
Kasdien pašukuokite šuniuką, lieskite jo letenas, valykite ausis, rankomis švelniai pasukiokite snukutį į kairę ir dešinę. Po to pripratinkite šuniuką prie tekančio vandens garso, suvilgykite letenytes, nusausinkite jas ir duokite šuniukui skaniuką už gerą elgesį. Tada, kai šuniukas nebijos tekančio vandens garso, pastatykite jį vonioje ir pirmą kartą išmaudykite.
Prieš maudant iššukuokite kailį
Ilgaplaukį šunį patartina prieš maudant iššukuoti, kad maudant dar labiau nesusiveltų šuns kailis. Galima nukirpti nagus, apžiūrėti tarpupirščius ir jeigu reikia, iškarpykite iš jų plaukus. Kadangi išmaudytas keturkojis būtinai nusipurtys, turėkite omenyje, kad ir patys greičiausiai turėsite persirengti (ypač, jeigu šuo yra didelės veislės).
„Saugiausia“ maudant šunį uždaryti vonios duris, nes keturkojis gali iššokti iš vonios, o jums po visus namus teks vaikytis šlapią ir šampūno purslus aplink taškantį augintinį. Prieš maudant šunį būtinai patogioje vietoje pasidėkite visas reikalingas priemones: šampūną, kondicionierių (jeigu jį naudojate), rankšluostį – tuomet viena ranka galėsite prilaikyti šunį, kad nepabėgtų, o kita paimti šampūną ir t.t.
Galvą plaukite pabaigoje
Pirmiausiai įsitikinkite, ar vanduo yra reikiamos temperatūros, t. y. apie 40°C, tada į vonią jo pripilkite tiek, kad siektų augintinio kulnų sąnarius. Po to įkelkite augintinį į vonią – jeigu muistosi, nuraminkite, paglostykite, galite užsegti pavadį, kad būtų lengviau išlaikyti šunį vonioje. Jeigu šuo nenori būti vonioje, nebauskite jo, nes sukelsite dar didesnį stresą – tiesiog ramiai pilkite vandenį ant kūno. Tik tada, kai kailis bus visiškai šlapias, ištrinkite jį šampūnu – plauko augimo kryptimi. Tada tiksliai nuplaukite šampūną.
Kai visas kūnas bus švarus, sušlapinkite šuns galvą (nes šunys šios procedūros labiausiai nemėgsta) – nepilkite vandens srovės tiesiai ant galvos, o kilstelėkite augintinio snukutį, kad vanduo tekėtų pakaušiu, o jeigu nepavyksta, tiesiog suvilgykite šuns galvą savo šlapiais delnais ir ištrinkite šampūnu. Šampūną išskalauti reikia taip pat labai švelniai ir atsargiai. Kai išskalausite galvą vandeniu, dar kartą išskalaukite ir kūną, kad neliktų šampūno likučių.
Būtina gerai nusausinti
Jeigu šuns kailis ilgas ir tankus, nuspauskite rankomis vandens perteklių, ištraukite gyvūną iš vonios ir apvyniokite rankšluosčiu. Didelės veislės šunį lengviau rankšluosčiu nusausinti prieš jam išlipant iš vonios – taip mažiau vandens nutekės ant grindų. Šlapias šuo tikrai bėgios po namus, trinsis į kilimą, sofą tol, kol pats jausis sausas. Todėl galite šunį išdžiovinti plaukų džiovintuvu. Paprastai šunys labai greitai pripranta prie džiovintuvo, tačiau svarbu nenaudoti karštos oro srovės. Džiovinant galima šunį šukuoti – tada tikrai jis puikiai atrodys po maudynių.
Svarbu:
Labai svarbu įsigyti geros kokybės šampūną ir kondicionierių (jeigu pastarojo reikia) – priemones pirkti specializuotose parduotuvėse. Prastos priemonės gali sukelti alergiją, paskatinti pleiskanų atsiradimą. Būtinai atkreipkite dėmesį į tai, ar nusipirkote šampūną, ar jo kondensatą – pastarąjį būtina skiesti taip, kaip nurodyta instrukcijoje.