Šį gydymo metodą perėmė graikai, o medicinos dievo Asklepijaus šventykloje net būdavo laikomi šunys specialiai žaizdų laižymui. Apie tai esu girdėjusi iš senų žmonių ir Lietuvoje. Taigi – ar tikrai šunų seilės gydo? Remiantis dabartiniais tyrimais, galima teigti, kad šunų seilės turi antimikrobinių savybių, tačiau ant jūsų numylėtinio liežuvio taip pat galima rasti daugybę bakterijų (todėl šuniui kartais dvokia iš burnos). Šunų seilių sudėtyje yra trys elementai, kurie, mokslininkų manymu, gali turėti įtakos žaizdų gijimui:
- Lizocimas – enzimas, kuris nužudo tam tikras bakterijas ir neleidžia bakterijoms pernelyg daugintis burnoje.
- Histatinai – paprasti proteinai, kurių yra ir žmogaus seilėse. Jie neleidžia plisti infekcijai, taip pat padeda odos ląstelėms užsitraukti ant žaizdos
- Nervų augimo faktorius – proteinas, kuris, kaip teigiama remiantis vieno tyrimo rezultatais, perpus sutrumpina žaizdos gijimo laiką. Tačiau kitas tyrimas, kurį atliko Amsterdamo biochemikas Menno Oudhoffas, parodė, kad augimo faktorių kiekio, esančio žmogaus seilėse, nepakako įdrėkstai odai sugydyti.
Žaizdų gijimui įtakos gali turėti šuns liežuvio judesiai. Laižant žaizdą, nuo jos paviršiaus pašalinami bet kokie nešvarumai, nes jie prilimpa prie seilių ir taip išvalomas visas žaizdos plotas. Tačiau tai nereiškia, kad toks gydymo būdas nėra rizikingas.
Kaip teigia daktaras Scottas Weese, šuns burnos ertmėje randama milijardai bakterijų, kurių dauguma, esant tam tikroms sąlygoms, gali sukelti infekciją. Toks užkrėtimas tragiškai baigėsi dviems amerikietėms. Jos užsikrėtė bakterija capnocytophaga canimorsus, kuri randama šunų ir kačių burnose. Vienai įkando šuo, kita užsikrėtė nuo savo vienerių metų šunyčio. Infekcijai išplitus abiems moterims buvo amputuotos kojos, ir viena, deja, mirė. Nors ši bakterija sveikiems žmonėms nepavojinga, sergantiems tam tikromis ligomis ji gali kelti mirtiną pavojų.
Jei šuns seilės iš tiesų efektyviai gydytų žaizdas, jau seniai jas pardavinėtų vaistų gamybos kompanijos. Verčiau dezinfekuokite savo žaizdeles vandeniu ir muilu, o ne šuns seilėmis, nes rizika yra pernelyg didelė – nežinia, kas pas jūsų šunį veisiasi ant liežuvio. Be to, šunų žarnyne gali veistis tokios bakterijos kaip salmonella, E.coli, Campylobacter ir kitos, kurios gali persiduoti per seiles. Šios bakterijos žmogui gali sukelti rimtus žarnyno susirgimus. Jūsų augintiniai gali nejausti jokių simptomų, tačiau perduoti šias bakterijas per išmatas, o kadangi jie dažnai laižo savo užpakalinę dalį, tai šių bakterijų gali būti ir ant liežuvio.
Gyvūnų žarnyne taip pat gyvena daug parazitų. Žmogus, užsikrėtęs jais, gali susirgti žarnyno ir odos ligomis, parazitai gali pakenkti net žmogaus smegenims. Parazitų kiaušinėliai patenka į šunų išmatas ir jų kelias į šuns seiles yra toks pat kaip ir bakterijų. Tačiau, mokslininkų nuomone, žmogus taip gali užsikrėsti tik dviejų tipų vienaląsčiais parazitais - Giardia ir Cryptosporidia. Kiti parazitai tam, kad užkrėstų žmogų, turi bręsti nešvarioje aplinkoje 21 dieną; taigi jūsų augintinis turėtų suėsti 21 dienos senumo išmatas ir tada palaižyti jums veidą. Fu kaip bjauru, ar ne?
Pati baisiausia liga, kuria galima užsikrėsti per šuns seiles – pasiutligė. Pasiutlige užsikrečiama pasiutusiam gyvūnui įkandus arba apseilėjus sužalotą odą, rečiau – gleivinę. Ši baisi liga labiausiai paplitusi Azijoje ir Afrikoje, nors ir pas mus pasitaiko naminių šunų pasiutligės atvejų. Visai neseniai vienas policijos pareigūnas pasakojo, kad, deja teko nušauti mielą naminį šunytį, kurį buvo apkandžiojusi pasiutusi lapė. Todėl būtina šunis skiepyti nuo pasiutligės.
Inkubacinis pasiutligės periodas yra nuo 1 iki 3 mėnesių. Žmogus ima karščiuoti, įkandimo vietoje jaučia deginantį skausmą, ar kokius kitus keistus pojūčius; ima bijoti vandens, blaškytis ir t.t. Lėtesnės eigos metu paralyžuojami raumenys. Užsikrėtus pasiutlige vienintelis būdas išgelbėti gyvybę yra pasiutligės vakcinos įskiepijimas. Vakcina turi būti skiepijimą kuo greičiau. Pasiutligės profilaktikos kursui skiepijamos penkios vakcinos dozės: 0, 3, 7, 14, 28 dieną nuo skiepijimo pradžios. Norint apsisaugoti nuo pasiutligės, kiek įmanoma reikėtų vengti kontakto su laukiniais, valkataujančiais gyvūnais. Labai svarbi miestuose valkataujančių gyvūnų kontrolė. Būtina izoliuoti įtartinai besielgiančius ar įtariamus sergant pasiutlige gyvūnus. Gyvūnui įkandus, svarbu tinkamai sutvarkyti žaizdą. Jei kraujavimas iš žaizdos nestiprus, jis nestabdomas. Žaizdą reikia apie 5 minutes plauti tekančiu vandeniu, dezinfekuoti. Akis, nosį ar burną, patekus seilėms, plauti tekančiu vandeniu. Kaip jau minėjau – vienintelis išsigelbėjimo būdas – kuo skubesnis vakcinavimas. Pasiutligė yra pats baisiausias sergančio šuns (ar kito gyvūno) seilių poveikis žmogui.
Sveikam žmogui sveiko šuns seilės nėra tiek pavojingos. Įvairios jose randamos bakterijos yra pavojingiausios tam, kieno nusilpęs imunitetas, o taip pat labai jaunam ar labai senam žmogui. Be to reikia gydyti savo augintinį nuo blusų, kirmėlių, saugoti jį nuo erkių.
Patiems šunims jų seilės yra naudingos. Kai kurie tyrimai parodė, kad šuns seilės, susilietusios su oda, sukuria azoto oksidą, kuris apsaugo odą nuo infekcijos, neleisdamas augti baciloms. Enzimas lizocimas puola tam tikrų bakterijų ląstelių sieneles. Tokie proteinai kaip histatinas ir nervų augimo faktorius paspartina žaizdos gijimą. Kitas proteinas, vadinamas audinių faktoriumi arba tromboplastinu skatina kraujo krešėjimą, ir tai padeda gyti žaizdai. Todėl šunys laižosi žaizdas, ir mes dažnai sakome, kad šuo „išsilaižė“ – pasveiko.