Ar patinams ir kalėms iš tiesų reikia lytinės sueities

 (2)
Dalis šunų augintojų savo keturkojus linkę sužmoginti, manyti, kad keturkojai bus laimingi gyvendami tokiomis pat sąlygomis kaip ir žmonės, turėdami tų pačių privilegijų ir malonumų.
© Fotolia nuotr.

Ypatingai gaila savo augintinių, negalinčių pasimėgauti seksu. Todėl kai kurie šunų šeimininkai ieško patinui kalytės, kad augintinis bent kartą gyvenime susiporuotų ir pajaustų, ką reiškia kūniška laimė.

Kalytei ieško patino, nes be minėto malonumo ši dar patenkins ir savo motiniškus instinktus. Nieko panašaus. Nė vienas iš teiginių, kuriuos parašiau nėra teisingas. Taigi, panagrinėkime populiariausius mitus susijusius su šunų seksualumu.

Jis myli šią kalytę

Skamba aišku gražiai, bet iš tiesų nė vienas šuo nežino, kas tai meilė, nes šis jausmas yra skirtas žmonėms. Mūsų keturkojis draugas neneša gėlių savo mylimajai ir net nemergina jos, o vadovaujasi instinktais, kurių reikia pratęsti giminę. Patinas domisi patelėmis tik tuomet, kai šios rujoja – kitomis dienomis jam jos neįdomios, o žmogiškai sakant – nemyli tų visų žavių, bet jau kvapą praradusių kalyčių.

Maža to dar ir konkuruoja su jomis dėl šeimininko dėmesio ir skanesnio kąsnio. Tie, kuriems labai gaila nė karto „nesuvestų“ savo patinų, gali nurimti, nes šunys nesimyli dėl malonumo ir juo labiau nėra nelaimingi nežinodami, kas ta kūniška meilė. Nes tiesa ta, kad jie ir be sekso gali gyventi visavertį šunišką gyvenimą.

Nebus lengviau valdomi

Vienas „stipriausių“ argumentų, kuriuos esu girdėjusi, kad kartą gyvenime sukergtas patinas nurims, taps paklusnesnis. Iš tiesų yra visiškai priešingai. Tarkime, jeigu jauno šuns libido yra aukštas ir jis labai domisi rujojančiomis ir kvapą skleidžiančiomis kalytėmis, kartą sukergtas jomis domėsis dar labiau.

Ir vėlgi, ne todėl, kad yra ištroškęs kūniškų malonumų, o kad jaučiasi tvirtesnis, pradeda labiau pasitikėti savimi kaip patinu. Tai reiškia, kad bandys tapti gaujos vadu ir užimti aukštesnę vietą šeimoje – galbūt net pasikėsins į šeimininko poziciją ir nenorės šiam paklūsti. Neretai kartą sukergtam patinui tarsi „atsisuka“ smegenų varžteliai ir jis kur buvęs kur nebuvęs ieško rujojančių kalių, kad galėtų įrodyti, jog štai jis yra galingas ir pajėgus jas apvaisinti. Jis, o ne kaimynų Brisius.

Toks šuo gali tapti agresyvus, nes žmogui suprantama kalba tariant, jaučiasi labai kietas. O kietas šuo yra tas, kuris pjaunasi su kitais patinais ir štai visai gerų ketinimų turėdamas šeimininkas staiga susivokia, kad negali susitvarkyti su savo augintiniu, kuris ne tik urzgia ant kiekvieno patino, bet dar ir namuose pradeda žymėti teritoriją – dėl visa ko, kad į svečius užsukęs šeimininkų draugės patinukas iš karto suprastų, kas čia šeimininkas. Laimė, jeigu tai mažiukas patinėlis, o kas jeigu didelis ir stiprus? Kuris ne tik, kad savo šlapimu „pakvėpina“ visus namuose esančius baldus, bet dar ir urzgia ant nuolankumo reikalaujančio šeimininko?

Iškergtiems patinams dominuoti liepia pati gamta – gamtoje pateles apvaisina tik stipriausi patinai, kurie prieš tai laimi aršiose kovose su kitais patinais. Kodėl šunys turėtų elgtis kitaip? Tik dėl to, kad jie miega minkštuose guoliuose arba mėgaujasi skaniausiais šuniškais delikatesais? Nieko panašaus. Šunys yra gamtos dalis ir elgiasi taip, kaip gamta jiems liepia – pakergę kalę jaučiasi įgavę tam tikros jėgos, kuri jiems leidžia nepaklusti šeimininkui. Iškergtas patinas neretai pamiršta anksčiau įsisavintas dresūros pamokas, leidžia sau negirdėti šeimininko komandų. Efektas priešingas – vietoj paklusnumo, sulaukiame begalės problemų.

Šuo labai „to“ nori

Kai patinėlis pradeda imituoti lytinį aktą su kokiu nors pliušiniu žaisliuku, šeimininkas susiima už galvos ir užjausdamas savo augintinį ieško jam kalės. Aš taip manau, nes dėl kokios dar priežasties pilnas internetas skelbimų: „patrauklus, vyriškas, gražiai nuaugęs vokiečių aviganis (mopsas, pekinukas, spanielis ir t.t.) ieško draugės romantiškam vakarui“.

Iš tiesų patinas, kuris imituoja lytinį aktą visai nesiekia mylėtis – jis bando dominuoti, arba paprasčiau tariant išsikovoti aukštesnę vietą šeimos hierarchijoje. Tad tokiu atveju mylimam augintiniu reikia ne partnerės ieškoti, o atitraukti nuo žaislo ir prispausti prie žemės parodant, kas čia šeimininkas. Reikėtų tai kartoti tol, kol patinas liausis „kergęs“ pliušinius žaislus, pagalves ar šeimininko koją.

Beje, tokius lytinio akto judesius demonstruoja ne tik patinai, bet ir stipraus charakterio kalės – jos taip pat bando užimti kuo aukštesnę vietą šeimos hierarchijoje. Jeigu jūsų augintis elgiasi būtent taip, jokiu būdu nedarykite klaidos ir nepirkite jam pliušinių žaisliukų su kuriais galėtų užsiimti „seksualiniais“ žaidimais. Būtina tuoj pat nutraukti šią veiklą ir išvesti augintinį pasivaikščioti, padresuoti, kad nesiliautų jautęs, kad namų šeimininkas esate jūs, o ne jis.

Bus laiminga ir be sekso

Kalytės patinus prisileidžia tik rujos metu, vaisingomis dienomis. Tuo metu jos riečia uodegą į šoną ir laukia patino, kuris jas apvaisins. Jeigu tokio patino nėra šalia, kalytė gali ištrūkti iš namų ir pasileisti ieškoti to, kuris pratęs jos šunišką giminę. Jeigu per rują kalytę pasaugosite, ji po truputį nurims ir pasibaigus vaisingoms dienoms pamirš visus savo ketinimus apsivaisinti.

Beje, kalytei lytinis aktas nėra malonus, iš pradžių ji prisileidžia patinus, tačiau kai šie imasi konkrečių veiksmų, kalė neretai šiepia dantis, apkandžioja „kavalierių“. Na, o jeigu vis dėlto patinas pasiekia savo tikslą, dažniausiai kalė pradeda staugti, inkšti, nes jai lytinė sueitis sukelia didžiulį fizinį skausmą.

Tad tie, kurie tikrai myli savo kalytes ir nori, kad jos bent kartą gyvenime patirtų kūnišką malonumą turėtų pagailėti savo augintinių ir apsaugoti nuo skausmingos sueities. Beje, motinystės instinktą kalė jaučia labai trumpą laiką, o vėliau savo vaikus laiko konkurentais, bet apie tai kitą kartą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Patarimai

Veterinarai pataria, kaip pasirūpinti savo augintiniu atšilus orams (3)

Veterinarai pataria, kaip pasirūpinti savo augintiniu atšilus orams
Pavasarį, atšilus orams naminių gyvūnų šeimininkams iškyla naujų rūpesčių – suaktyvėja įvairūs parazitai, padaugėja gyvūnų traumų. Kad augintiniai būtų sveiki ir žvalūs daug priklauso ir nuo jų mitybos. Pasak specialistų, mitybą geriausia parinkti atsižvelgiant į augintinio amžių, rašoma pranešime spaudai.

Patarimai, kaip prižiūrėti gyvūnus pavasarį (2)

Patarimai, kaip prižiūrėti gyvūnus pavasarį
Namai, kuriuose gyvena bent vienas katinas ar šuo, yra laimingesni. Kuo daugiau augintinių, tuo daugiau džiaugsmo namuose. Bet jų šeimininkai žino – gyvūnai suteikia ne tik džiaugsmo, bet ir papildomų rūpesčių, nes tenka skirti daugiau dėmesio namų priežiūrai. Ypač tai jaučiasi pavasarį, kuomet augintiniai pradeda šertis. Švaros ir gyvūnų specialistai pataria, kaip prižiūrėti augintinius, kad namų higiena nevirstų varginančiu užsiėmimu, rašoma pranešime spaudai.

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke? (21)

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke?
Mažą šuniuką įsigiję žmonės patiria ne tik daug džiaugsmo, bet ir nemažai rūpesčių. Esminis jų – kaip išmokyti šunį gamtinius reikalus atlikti lauke, kad nuolat nereikėtų valyti pridergtų namų. Ekspertai pataria apsišarvuoti kantrybe ir laikytis kelių pagrindinių taisyklių.

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti
Vakarų Europoje apie 45 procentai šunų turi viršsvorį, o 30 procentų yra nutukę. Nutukimas - rimta sveikatos problema, lemianti trumpesnę gyvūno gyvenimo trukmę ir padidėjusią tam tikrų ligų riziką.

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?
Šuniui ar katei rankinukas - lyg atrakcionų parkas, kur vienoje nedidelėje vietoje sukaupta gausybė kvapnių lobių. Deja, rankinės gali būti ir gyvūnams pavojingų medžiagų talpykla. Problemų (išskyrus sugadintą turtą) gali ir nekilti, jei rankinės turinys augintiniui bus saugus, tačiau, deja, jose dažnai laikomi augintiniams nuodingi produktai.

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis) (1)

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis)
Sąnarių laisvumą galima nustatyti ne jaunesniam kaip 4 mėn. amžiaus šunyčiui. Anksti tai pastebėjus, galima imtis priemonių žalos sumažinimui – kontroliuoti svorį, pratimus o gal net rinktis operaciją.

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis) (5)

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis)
Tęsiame publikacijų ciklą apie šuns klubo sąnario displaziją. Įprasta, kad klubo sąnario displazija – didelių veislių problema. Tačiau tai nėra visai tikslu. Displazija dažnai paliečia mažesnius šunis kaip mopsai ar buldogai, o tokie dideli gyvūnai kaip kurtai praktiškai negirdėję apie šią problemą. Taigi išties klubo sąnario displazija nėra didelių veislių problema – tai sunkių (lyginant su dydžiu) šunų problema. Ji reta tarp lengvo sudėjimo keturkojų.

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia? (35)

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia?
Visuomenėje vis dažniau imta kalbėti apie gyvūnų kastracijas ir sterilizacijas, kurios padeda užkirsti kelią nepageidaujamoms rujoms. Kaip pasirinkti, kokią procedūrą atlikti? O gal geriau naudoti vaistinius preparatus? Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti kastracijos ir sterilizacijos sąvokas, nes daugelis iki šiol mano, kad kastruojami tik patinai, o sterilizacijos atliekamos patelėms. Visgi toks skirstymas iš tiesų nėra teisingas.

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti? (23)

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti?
Klubo ir alkūnės sąnario displazija – labai varginantys ir daug skausmo sukeliantys sutrikimai. Pirmą kartą displazija aprašyta 1930 metais kaip nauja šunų liga. Daugiau mokslininkų dėmesio ji sulaukė 1950 metais. Nors per paskutinius 50 metų tyrimų bei selektyvaus veisimo dėka tarp kai kurių veislių displazijos atvejai retėja, iš esmės nuo 1966 metų stebimas problemos gausėjimas.

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus? (7)

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus?
Kojos, tuo labiau pėdos – pirmoji „bendravimo“ priemonė tarp kūno ir žemės. Gyvendami natūralioje aplinkoje, šunys bėgioja nelygiais paviršiais, laipioja ir kasa. Tai nudilina jų nagus. Galima atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo vilkų nagai – jie kieti ir buki, apsupti šeriuotais plaukais, kas lemia gebėjimą judėti tiek gruoblėtais, tiek slidžiais paviršiais.

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų (13)

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų
Katės iš prigimties yra labai švarūs gyvūnai, jos praleidžia tikrai daug laiko laižydamos ir švarindamos savo kailį pačios. Tačiau nors retai, norint, kad katė gerai atrodytų, kvepėtų ir būtų švari, kartais ją tenka išmaudyti ir tam prireikia kosmetikos priemonių. Kokybiška kosmetika reikalinga tiek kasdienei priežiūrai, tiek ruošiant augintinę parodai. Svarbiausia priemonė rūpinantis kailio švara – šampūnas. Jį išsirinkti gali būti labai sunku...

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti? (27)

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti?
Kasmet po Naujųjų metų sutikimo pasklinda gausybė prašymų padėti surasti pabėgusius šunis - šeimininkai juos pasiima kartu pasigrožėti fejerverkais, o kartais supanikavę keturkojai pasprunka net iš namų. Katės tai pat gali bijoti triukšmo, tačiau apie jų bėdas pranešama rečiau. Dažniausiai šventės metu jos įlenda į ramesnį kampą ir dauguma žmonių mano, kad tai normalus elgesys.

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti (25)

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti
Nėra greito ir paprasto atsakymo, kaip dažnai reikėtų šerti kačiukus ar suaugusias kates. Natūralioje aplinkoje katės ėda labai dažnai (net iki 12 kartų per dieną) ir po truputį, nepersirydamos. Namų sąlygomis tai sunkiai įmanoma. Maitinimo dažnis priklauso nuo namų aplinkos, savininko darbų grafiko, katės amžiaus ir sveikatos bei ėdalo tipo.

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?
Pavadėlis šuniui būtinas, kad augintinis būtų lengvai valdomas. Pavadėlio ir antkaklio tipas priklauso nuo šuns veislės, jūsų biudžeto ir gyvenimo būdo. Kartais tenka pakeisti keletą pavadėlių, kol atrandamas pats optimaliausias. Jeigu jūsų draugų tarpe kas nors augina šunis, galite paprašyti pagalbos iš jų. Jei šuniuką įsigijote iš veislyno, patarti gali ir veisėjas.

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka (3)

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka
Panosteitas – būklė, kartais pastebima tarp augančių šunų, ypač stambesnių veislių. Paprastai 5 – 14 mėnesių amžiaus šunytis pradeda šlubuoti, tačiau veterinarai nieko neranda. Po kelių dienų šlubavimas praeina ir po kurio laiko atsinaujina, tik kitoje kojoje. Šio skausmo priežastys nežinomos, kaip jo išvengti kol kas irgi nesutariama. Tad ką reikia apie tai žinoti?