Ar katės iš tiesų myli savo šeimininkus?

 (52)
Nuo tada kai prieš 9500 metų katės pirmą kartą suleido savo aštrius nagelius žmogui į koją, prasidėjo nepakartojama žmonių meilės katėms istorija.
Katė
© Fotolia nuotr.

Šiuo metu priskaičiuojama, kad pasaulyje kiekvienam šuniui tenka net po 3 kates, tad šių pūkuotų padarėlių populiacijos pranašumas – akivaizdus, tačiau mes vis dar daug ko apie jas nežinome. Vienas svarbiausių klausimų – ką gi pūstauodegės murklės galvoja apie savo šeimininkus?

John Bradshaw, vienas žinomiausių kačių elgsenos tyrėjų iš Bristolio universiteto, keletą metų tyrinėjęs namuose gyvenančias kates, padarė išvadą, kad pastarosios žmonių taip nesupranta, kaip tą daro šunys.

Mokslininkas iki paskelbdamas šią išvadą, ne vienerius metus tyrinėjo šunų elgseną ir padarė išvadą, kad šunys žmones suvokia kaip kitokius negu jie, todėl jų elgesys su žmogumi yra visiškai kitoks nei su kitais šunimis. „Tai, kaip šuo žaidžia su žmogumi, visiškai skiriasi nuo to, kaip jis tai daro su kitu šunimi. Tuo tarpu katės su žmonėmis elgiasi panašiai kaip su kitomis katėmis, galvodamos, kad mes gremėzdiškos jų giminaitės“, - teigia John Bradshaw pridurdamas, kad jos į žmones nesitrintų, jei manytų, kad esame menkesni už jas.

Katės iš tikrųjų nemyli savo šeimininkų

Kitas mokslininkas iš Jungtinės Karalystės Linkolno universiteto prof. Danielis Mills su kolegomis patvirtino hipotezę, kad katės nemyli savo šeimininkų, bent jau taip, kaip tą daro šunys. Su šunimis ir katėmis buvo atliktas eksperimentas, pavadintas „keista situacija“. Eksperimento metu šuo arba katė paliekama viena kambaryje ir stebima, ar ji pasiges savo šeimininko ir kaip į jį reaguos šiam grįžus į kambarį. Prof. Danielis Mills pastebėjo, kad šunys gana greitai pasigenda savo šeimininkų, o pastariesiems grįžus demonstruoja džiaugsmą ir daugiau su jais bendrauja, tokio pat elgesio jie nedemonstruoja kai į kambarį įžengia nepažįstamasis. „Katės, kitaip nei šunys, buvo gana pasyvios tiek šeimininkui išeinant iš kambario, tiek jam grįžus, tad galima daryti išvadą, kad jos nejaučia tokio emocinio ryšio su žmogumi, kokį jaučia žmogus su jomis“, - teigia Prof. Danielis Mills.

Katės nejaučia streso būdamos be savo šeimininkų

John Bradshaw paprašytas atsakyti, o ką iš tikrųjų katės galvoja apie žmones, atsakė, jog reikalingi išsamesni tyrimai, kurie padėtų rasti atsakymą į šį klausimą. „Katės nėra tikri laukiniai gyvūnai, jos prijaukintos, todėl jų elgseną ir reikėtų tyrinėti įvertinant šį faktą“, - kalbėjo mokslininkas. Anot jo, katės nejaučia streso būdamos be savo šeimininkų, joms daugiau streso sukelia kitos katės. Būtent po susidūrimų su giminaitėmis joms tenka keliauti pas veterinarijos gydytojus gydytis žaizdų, o tai jau kelia stresą.

Kodėl katės kniaukia kitame kambaryje?

Pasak kačių elgsenos specialisto, dažnai žmonės jam užduoda įvairių klausimų, susijusių su kačių elgsena. „Žmonės manęs klausia, kodėl katės kniaukia nuėjusios į kitą kambarį, kai tuo tarpu jų šeimininkas būna visai šalia? Katės greitai išmoksta perprasti, kaip jų šeimininkas reaguoja į vienus ar kitus jų garsus. Tad jei šios užsimano, kad jų šeimininkas iš vieno kambario ateitų į kitą, jos ima skleisti tokį garsą, nuo kurio šeimininkas elgiasi taip, kaip jos nori. Kačių mokymasis yra tiesioginis, jos iš pradžių tikrina kas veikia jų šeimininką, o kas ne, po to naudoja tai, kas užtikrintai veikia“, - sakė John Bradshaw pabrėždamas, - katės skirtingai elgiasi su kiekvienu šeimos narius, jos yra daug protingesnės nei mes manome. Jos greitai supranta, kuris iš šeimos narių kelsis 4 val ryto jas pamaitinti ir taiko tokius būdus, kad tai gautų. Jei žino, kad šeimininkas iki nučirškiant žadintuvui nė nesijudins jų pašerti, tai saldžiai snaudžia iki to laiko.“

Katės su mumis bendrauja kaip su katėmis

Paprašytas pakomentuoti, kodėl katės mus minko, John Bradshaw sakė, kad katės naudoja su mumis elgesio modelį, kuris užsimezga tarp katės ir jos kačiukų. Kačiukas iš savo motinos išmoksta pakelti uodegą, trintis į jos kailiuką, minkyti ją ir murkti. Motina savo ruožtu atsilygina laižydama kačiuko kailį. Taigi, katės bendraudamos su žmonėmis naudoja tokį patį elgesį.

Katėms nepatartina duoti česnakų, šokolado ir razinų ar likučių nuo savo stalo

Ne vienas įdomus mokslinis tyrimas buvo atliktas apie kačių elgesį, tačiau netrūksta ir įvairiausių tyrimų apie jų mitybą. Štai vieno Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kokie produktai kenksmingi katėms. Ėdale katėms neturėtų būti svogūnų, česnakų, žalių pomidorų, žalių bulvių, šokolado, vynuogių, razinų. Nors pienas nėra nuodingas katėms, tačiau jis gali sukelti skrandžio ligas ir paskatinti dujų gaminimąsi. Vaistas „Tylenol“ ir aspirinas yra labai toksiški katėms, nes juose yra medžiagų, būdingų kambarinėms gėlėms, kurių užvalgiusios katės dažnai apsinuodija.

„Kačių nepatartina šerti šunų maistu, konservuotu tunu ar kitu maistu nuo žmonių stalo, nes toks maistas nėra subalansuotas katėms ir neužtikrina visavertės mitybos.

Reikėtų katei parinkti ėdalą, kuriame nėra alergiją bei virškinimo sutrikimus galinčių sukelti medžiagų, tokių kaip soja, kviečiai, laktozė. Svarbu, kad ėdale būtų taurino, nes jis palaiko gerą regėjimą, yra reikalingas širdies veiklai, ląstelių regeneracijai. Kačių organizmas negamina taurino, tad jos turi jo gauti kartu su ėdalu. Patartina, kad ėdale taip pat būtų natūralių oksidantų, probiotikų bei natūralių riebiųjų rūgščių“, - sakė „Quattro Delicatezza“ kačių ėdalu savo persų kates šerianti veterinarijos gydytoja Marija iš Kauno.

Juokaujama, kad katei nagai reikalingi, kad medžiotų, apsigintų, įliptų į medį. Bėgant amžiams jie buvo pritaikyti karstytis užuolaidomis, atidaryti duris, numesti mobilųjį telefoną ir keisti tapetų ornamentus. Gyvenant su jomis kiekviena diena – įdomi ir kupina netikėtumų, o žmonėms vis dar nepavyko atskleisti visų katės paslapčių, nepaisant daugybės atliktų tyrimų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Patarimai

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke? (21)

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke?
Mažą šuniuką įsigiję žmonės patiria ne tik daug džiaugsmo, bet ir nemažai rūpesčių. Esminis jų – kaip išmokyti šunį gamtinius reikalus atlikti lauke, kad nuolat nereikėtų valyti pridergtų namų. Ekspertai pataria apsišarvuoti kantrybe ir laikytis kelių pagrindinių taisyklių.

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti
Vakarų Europoje apie 45 procentai šunų turi viršsvorį, o 30 procentų yra nutukę. Nutukimas - rimta sveikatos problema, lemianti trumpesnę gyvūno gyvenimo trukmę ir padidėjusią tam tikrų ligų riziką.

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?
Šuniui ar katei rankinukas - lyg atrakcionų parkas, kur vienoje nedidelėje vietoje sukaupta gausybė kvapnių lobių. Deja, rankinės gali būti ir gyvūnams pavojingų medžiagų talpykla. Problemų (išskyrus sugadintą turtą) gali ir nekilti, jei rankinės turinys augintiniui bus saugus, tačiau, deja, jose dažnai laikomi augintiniams nuodingi produktai.

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis) (1)

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis)
Sąnarių laisvumą galima nustatyti ne jaunesniam kaip 4 mėn. amžiaus šunyčiui. Anksti tai pastebėjus, galima imtis priemonių žalos sumažinimui – kontroliuoti svorį, pratimus o gal net rinktis operaciją.

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis) (5)

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis)
Tęsiame publikacijų ciklą apie šuns klubo sąnario displaziją. Įprasta, kad klubo sąnario displazija – didelių veislių problema. Tačiau tai nėra visai tikslu. Displazija dažnai paliečia mažesnius šunis kaip mopsai ar buldogai, o tokie dideli gyvūnai kaip kurtai praktiškai negirdėję apie šią problemą. Taigi išties klubo sąnario displazija nėra didelių veislių problema – tai sunkių (lyginant su dydžiu) šunų problema. Ji reta tarp lengvo sudėjimo keturkojų.

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia? (35)

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia?
Visuomenėje vis dažniau imta kalbėti apie gyvūnų kastracijas ir sterilizacijas, kurios padeda užkirsti kelią nepageidaujamoms rujoms. Kaip pasirinkti, kokią procedūrą atlikti? O gal geriau naudoti vaistinius preparatus? Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti kastracijos ir sterilizacijos sąvokas, nes daugelis iki šiol mano, kad kastruojami tik patinai, o sterilizacijos atliekamos patelėms. Visgi toks skirstymas iš tiesų nėra teisingas.

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti? (23)

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti?
Klubo ir alkūnės sąnario displazija – labai varginantys ir daug skausmo sukeliantys sutrikimai. Pirmą kartą displazija aprašyta 1930 metais kaip nauja šunų liga. Daugiau mokslininkų dėmesio ji sulaukė 1950 metais. Nors per paskutinius 50 metų tyrimų bei selektyvaus veisimo dėka tarp kai kurių veislių displazijos atvejai retėja, iš esmės nuo 1966 metų stebimas problemos gausėjimas.

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus? (7)

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus?
Kojos, tuo labiau pėdos – pirmoji „bendravimo“ priemonė tarp kūno ir žemės. Gyvendami natūralioje aplinkoje, šunys bėgioja nelygiais paviršiais, laipioja ir kasa. Tai nudilina jų nagus. Galima atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo vilkų nagai – jie kieti ir buki, apsupti šeriuotais plaukais, kas lemia gebėjimą judėti tiek gruoblėtais, tiek slidžiais paviršiais.

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų (13)

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų
Katės iš prigimties yra labai švarūs gyvūnai, jos praleidžia tikrai daug laiko laižydamos ir švarindamos savo kailį pačios. Tačiau nors retai, norint, kad katė gerai atrodytų, kvepėtų ir būtų švari, kartais ją tenka išmaudyti ir tam prireikia kosmetikos priemonių. Kokybiška kosmetika reikalinga tiek kasdienei priežiūrai, tiek ruošiant augintinę parodai. Svarbiausia priemonė rūpinantis kailio švara – šampūnas. Jį išsirinkti gali būti labai sunku...

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti? (27)

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti?
Kasmet po Naujųjų metų sutikimo pasklinda gausybė prašymų padėti surasti pabėgusius šunis - šeimininkai juos pasiima kartu pasigrožėti fejerverkais, o kartais supanikavę keturkojai pasprunka net iš namų. Katės tai pat gali bijoti triukšmo, tačiau apie jų bėdas pranešama rečiau. Dažniausiai šventės metu jos įlenda į ramesnį kampą ir dauguma žmonių mano, kad tai normalus elgesys.

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti (25)

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti
Nėra greito ir paprasto atsakymo, kaip dažnai reikėtų šerti kačiukus ar suaugusias kates. Natūralioje aplinkoje katės ėda labai dažnai (net iki 12 kartų per dieną) ir po truputį, nepersirydamos. Namų sąlygomis tai sunkiai įmanoma. Maitinimo dažnis priklauso nuo namų aplinkos, savininko darbų grafiko, katės amžiaus ir sveikatos bei ėdalo tipo.

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?
Pavadėlis šuniui būtinas, kad augintinis būtų lengvai valdomas. Pavadėlio ir antkaklio tipas priklauso nuo šuns veislės, jūsų biudžeto ir gyvenimo būdo. Kartais tenka pakeisti keletą pavadėlių, kol atrandamas pats optimaliausias. Jeigu jūsų draugų tarpe kas nors augina šunis, galite paprašyti pagalbos iš jų. Jei šuniuką įsigijote iš veislyno, patarti gali ir veisėjas.

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka (3)

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka
Panosteitas – būklė, kartais pastebima tarp augančių šunų, ypač stambesnių veislių. Paprastai 5 – 14 mėnesių amžiaus šunytis pradeda šlubuoti, tačiau veterinarai nieko neranda. Po kelių dienų šlubavimas praeina ir po kurio laiko atsinaujina, tik kitoje kojoje. Šio skausmo priežastys nežinomos, kaip jo išvengti kol kas irgi nesutariama. Tad ką reikia apie tai žinoti?

Šeimininkų klaidos, mylimus augintinius paverčiančios monstrais (20)

Šeimininkų klaidos, mylimus augintinius paverčiančios monstrais
Įsi­gy­da­mi šu­nį žmo­nės ti­ki­si pa­tir­sian­tys su juo daug ma­lo­nių aki­mir­kų. Tai tie­sa. Ben­dra­vi­mas su ke­tur­ko­ju drau­gu at­ne­ša daug džiaugs­mo. Ta­čiau tie­sa ir kad ten­ka pa­tir­ti ne­ma­lo­nių, net­gi skau­džių iš­gy­ve­ni­mų. Gy­vū­nai kaip ir žmo­nės su­ser­ga, pa­ti­ria trau­mų. Ne pas­ku­ti­nę vie­tą pro­ble­mų są­ra­še už­ima ir elg­se­nos su­tri­ki­mai. Tai - fo­bi­jos, ag­re­si­ja, de­struk­ty­vus el­ge­sys ir ki­ta. Jei­gu šuo, sa­ky­si­me, bi­jo griaus­ti­nio ir pe­tar­dų (tai pa­si­tai­ko daž­nai), su tuo dar ga­li­ma gy­ven­ti. Rim­tes­nės au­gin­ti­nio psi­chi­kos pro­ble­mos ga­li ge­ro­kai ap­kar­tin­ti gy­ve­ni­mą. Ne­ma­žai šu­nų dėl to net eu­ta­na­zuo­ja­mi. Tai­gi ko­kios šių pro­ble­mų prie­žas­tys ir kaip jų iš­veng­ti?