Apie neišgydomą virusą, kurį nešioja kas antras šuo

 (3)
Šunų herpes virusas CHV-1 priklauso Herpesviridae šeimai ir gali būti mirtinas šuniukams. Jis paplitęs visame pasaulyje, jo „veikla“ itin pastebima JAV, Kanadoje, Australijoje, Japonijoje, Anglijoje, Vokietijoje. Primą kartą kaip mirtina šuniukų liga jis užfiksuotas 1960 m. Pasak tyrimų, virusu apsikrėtę (yra nešiotojai) 40 – 93 proc. pasaulio šunų.
© Fotolia nuotr.

Inkubacinis periodas (laikotarpis nuo užsikrėtimo iki požymių atsiradimo) 6 – 10 dienų. Susirgę šunyčiai cypia, būna silpni, vangūs, jiems būdingos išskyros iš nosies, minkštos, geltonos išmatos, prarastas čiulpimo refleksas. Taip pat galimas nekrozinis vaskulitas (kraujagyslių uždegimas), pilvo kraujosruvos, akių pakitimai (keratitas, uveitas, regos nervo uždegimas, tinklainės uždegimas, tinklainės displazija).

Jei kalė užsikrėtė nėštumo pabaigoje ir kraujyje neturi pakankamai antikūnų, visi arba didžioji dalis naujagimių žus pirmosiomis gyvenimo savaitėmis. Taip gali nutikti tiek kalei užsikrėtus pirmąjį kartą, tiek ir įvykus ligos recidyvui. Dažniausiai šuniukai užsikrečia gimdymo metu arba tuoj po jo. Galima ir intrauterininė infekcija, kuomet šuniukai pažeidžiami dar gimdoje. Tokiu atveju gali įvykti abortas arba vaisių rezorbcija. Dažniau tai įvyksta pirmą kartą užsikrėtusioms jaunoms kalėms.

Šuniukai, kurių motinos turi pakankamai antikūnų, gana lengvai išgyvena pavojingą laikotarpį. Neatsparūs šuniukai paprastai žūva per pirmąsias 3 gyvenimo savaites, o 80 proc. jaunesnių kaip savaitės amžiaus šuniukų užgęsta per 1 – 2 dienas. Jaunesni nei 3-4 savaičių amžiaus šuniukai neturi termoreguliacijos mechanizmo ir jų imuninė sistema nėra pakankamai susiformavusi, tad jų kūneliuose virusas lengvai dauginasi.

Suaugusiems šunims ir vyresniems nei 3-4 savaičių šuniukams šis virusas sukelia lengvą kvėpavimo takų katarą, kuris paprastai praeina savaime arba išvis be pastebimų simptomų. Vyresnių šuniukų simptomai švelnesni, kadangi jie jau sugeba palaikyti kūno temperatūrą – jiems padeda karščiavimo atsakas. Persirgę šunys visam gyvenimui tampa viruso nešiotojais (virusas nepasišalina iš organizmo, o lieka kai kuriuose nerviniuose ganglijuose), jiems gali išsivystyti slapta, latentinė infekcija, atsirasti neurologinių problemų (apsunkintas vaikščiojimas, aklumas). Latentinės infekcijos atsinaujinimą gali iššaukti stresas arba imuninę sistemą slopinantys vaistai.

CHV-1 buvimas organizme diagnozuojamas iš kraujyje esančių antikūnų titro. Norint išsiaiškinti, ar naujagimiai šuniukai žuvo nuo herpes viruso, lavonėlius reikia siųsti į veterinarinę laboratoriją.

Kaip užsikrečiama

Šunys užsikrečia tiesioginio kontakto būdu – uostydami ir įkvėpdami kitų šunų išskyras iš nosies, snukio, lytinių organų ir pan. Šuniukams virusas perduodamas gimdymo kanalais ar susilietus su užsikrėtusiųjų burnos ir nosies išskyromis.

Tarp suaugusių šunų tai lytiškai plintanti liga: šuo gali užkrėsti kalę per spermą, o kalė šunį – per makšties išskyras. Aktyvų virusą pernešantys gyvūnai atrodo sveiki. Taip pat galima apsikrėsti iš dubenėlio geriant užterštą vandenį.

Sergančio šuns priežiūra

Suaugusiems šunims gydymo nereikia, jie patys lengvai pasveiksta. Jaunesniems nei 3 sav. šuniukams galima taikyti simptominį gydymą, laikyti juos šiltai, tačiau paprastai tai nebūna efektyvu. Kadangi virusas aktyvus tik vėsioje aplinkoje, reiktų užtikrinti, kad šuniukų guolio temperatūra būtų apie +36° C.

Prevencija

Laikantis sanitarijos, teisingos mitybos, vengiant dažnų tiesioginių kergimų, šunis tiriant arba skiepijant šios ligos rizikos galima išvengti arba bent minimaliai sumažinti jos tikimybę.

Geriausias būdas apsaugoti šuniukus nuo CHV - palaikyti jų motinos psichinę ir fizinę sveikatą. Naudinga nuo antrojo nėštumo mėnesio šuningą kalę izoliuoti nuo kitų šunų, taip pat motiną su šuniukais iki 3 savaičių po gimdymo.

Virusas neišgyvena ne kūne, dauguma ploviklių, dezinfekcinių medžiagų jį lengvai sunaikina. Šunų herpes virusas nėra atsparus aplinkos poveikiui, jį greitai nužudo net tiesioginiai saulės spinduliai.

Susibūrimuose, kur sutinkama daug šunų (parodose), reiktų vengti tiesioginių kontaktų su jais. Patartina neleisti augintiniui ėsti ar lakti iš kitų šunų indų.

Nuo herpes viruso kalės skiepijamos du kartus per rują ar ankstyvu nėštumo laikotarpiu. Paprastai pirmasis skiepas daromas likus maždaug savaitei iki kergimo, kergimo metu arba po kergimo praėjus savaitei, antrasis likus 1 - 2 savaitėms iki vaikavimosi. Tai daroma siekiant padidinti antikūnų kiekį kalės kraujo serume. Kales vakcinuoti reikia kiekvieno kergimo metu, kadangi imuninis atsakas po vakcinacijos būna trumpalaikis. Vakciną užsisakyti paprastai tenka iš anksto, tad perspėkit apie tai veterinarą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Patarimai

Veterinarai pataria, kaip pasirūpinti savo augintiniu atšilus orams (3)

Veterinarai pataria, kaip pasirūpinti savo augintiniu atšilus orams
Pavasarį, atšilus orams naminių gyvūnų šeimininkams iškyla naujų rūpesčių – suaktyvėja įvairūs parazitai, padaugėja gyvūnų traumų. Kad augintiniai būtų sveiki ir žvalūs daug priklauso ir nuo jų mitybos. Pasak specialistų, mitybą geriausia parinkti atsižvelgiant į augintinio amžių, rašoma pranešime spaudai.

Patarimai, kaip prižiūrėti gyvūnus pavasarį (2)

Patarimai, kaip prižiūrėti gyvūnus pavasarį
Namai, kuriuose gyvena bent vienas katinas ar šuo, yra laimingesni. Kuo daugiau augintinių, tuo daugiau džiaugsmo namuose. Bet jų šeimininkai žino – gyvūnai suteikia ne tik džiaugsmo, bet ir papildomų rūpesčių, nes tenka skirti daugiau dėmesio namų priežiūrai. Ypač tai jaučiasi pavasarį, kuomet augintiniai pradeda šertis. Švaros ir gyvūnų specialistai pataria, kaip prižiūrėti augintinius, kad namų higiena nevirstų varginančiu užsiėmimu, rašoma pranešime spaudai.

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke? (21)

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke?
Mažą šuniuką įsigiję žmonės patiria ne tik daug džiaugsmo, bet ir nemažai rūpesčių. Esminis jų – kaip išmokyti šunį gamtinius reikalus atlikti lauke, kad nuolat nereikėtų valyti pridergtų namų. Ekspertai pataria apsišarvuoti kantrybe ir laikytis kelių pagrindinių taisyklių.

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti
Vakarų Europoje apie 45 procentai šunų turi viršsvorį, o 30 procentų yra nutukę. Nutukimas - rimta sveikatos problema, lemianti trumpesnę gyvūno gyvenimo trukmę ir padidėjusią tam tikrų ligų riziką.

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?
Šuniui ar katei rankinukas - lyg atrakcionų parkas, kur vienoje nedidelėje vietoje sukaupta gausybė kvapnių lobių. Deja, rankinės gali būti ir gyvūnams pavojingų medžiagų talpykla. Problemų (išskyrus sugadintą turtą) gali ir nekilti, jei rankinės turinys augintiniui bus saugus, tačiau, deja, jose dažnai laikomi augintiniams nuodingi produktai.

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis) (1)

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis)
Sąnarių laisvumą galima nustatyti ne jaunesniam kaip 4 mėn. amžiaus šunyčiui. Anksti tai pastebėjus, galima imtis priemonių žalos sumažinimui – kontroliuoti svorį, pratimus o gal net rinktis operaciją.

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis) (5)

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis)
Tęsiame publikacijų ciklą apie šuns klubo sąnario displaziją. Įprasta, kad klubo sąnario displazija – didelių veislių problema. Tačiau tai nėra visai tikslu. Displazija dažnai paliečia mažesnius šunis kaip mopsai ar buldogai, o tokie dideli gyvūnai kaip kurtai praktiškai negirdėję apie šią problemą. Taigi išties klubo sąnario displazija nėra didelių veislių problema – tai sunkių (lyginant su dydžiu) šunų problema. Ji reta tarp lengvo sudėjimo keturkojų.

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia? (35)

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia?
Visuomenėje vis dažniau imta kalbėti apie gyvūnų kastracijas ir sterilizacijas, kurios padeda užkirsti kelią nepageidaujamoms rujoms. Kaip pasirinkti, kokią procedūrą atlikti? O gal geriau naudoti vaistinius preparatus? Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti kastracijos ir sterilizacijos sąvokas, nes daugelis iki šiol mano, kad kastruojami tik patinai, o sterilizacijos atliekamos patelėms. Visgi toks skirstymas iš tiesų nėra teisingas.

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti? (23)

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti?
Klubo ir alkūnės sąnario displazija – labai varginantys ir daug skausmo sukeliantys sutrikimai. Pirmą kartą displazija aprašyta 1930 metais kaip nauja šunų liga. Daugiau mokslininkų dėmesio ji sulaukė 1950 metais. Nors per paskutinius 50 metų tyrimų bei selektyvaus veisimo dėka tarp kai kurių veislių displazijos atvejai retėja, iš esmės nuo 1966 metų stebimas problemos gausėjimas.

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus? (7)

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus?
Kojos, tuo labiau pėdos – pirmoji „bendravimo“ priemonė tarp kūno ir žemės. Gyvendami natūralioje aplinkoje, šunys bėgioja nelygiais paviršiais, laipioja ir kasa. Tai nudilina jų nagus. Galima atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo vilkų nagai – jie kieti ir buki, apsupti šeriuotais plaukais, kas lemia gebėjimą judėti tiek gruoblėtais, tiek slidžiais paviršiais.

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų (13)

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų
Katės iš prigimties yra labai švarūs gyvūnai, jos praleidžia tikrai daug laiko laižydamos ir švarindamos savo kailį pačios. Tačiau nors retai, norint, kad katė gerai atrodytų, kvepėtų ir būtų švari, kartais ją tenka išmaudyti ir tam prireikia kosmetikos priemonių. Kokybiška kosmetika reikalinga tiek kasdienei priežiūrai, tiek ruošiant augintinę parodai. Svarbiausia priemonė rūpinantis kailio švara – šampūnas. Jį išsirinkti gali būti labai sunku...

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti? (27)

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti?
Kasmet po Naujųjų metų sutikimo pasklinda gausybė prašymų padėti surasti pabėgusius šunis - šeimininkai juos pasiima kartu pasigrožėti fejerverkais, o kartais supanikavę keturkojai pasprunka net iš namų. Katės tai pat gali bijoti triukšmo, tačiau apie jų bėdas pranešama rečiau. Dažniausiai šventės metu jos įlenda į ramesnį kampą ir dauguma žmonių mano, kad tai normalus elgesys.

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti (25)

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti
Nėra greito ir paprasto atsakymo, kaip dažnai reikėtų šerti kačiukus ar suaugusias kates. Natūralioje aplinkoje katės ėda labai dažnai (net iki 12 kartų per dieną) ir po truputį, nepersirydamos. Namų sąlygomis tai sunkiai įmanoma. Maitinimo dažnis priklauso nuo namų aplinkos, savininko darbų grafiko, katės amžiaus ir sveikatos bei ėdalo tipo.

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?
Pavadėlis šuniui būtinas, kad augintinis būtų lengvai valdomas. Pavadėlio ir antkaklio tipas priklauso nuo šuns veislės, jūsų biudžeto ir gyvenimo būdo. Kartais tenka pakeisti keletą pavadėlių, kol atrandamas pats optimaliausias. Jeigu jūsų draugų tarpe kas nors augina šunis, galite paprašyti pagalbos iš jų. Jei šuniuką įsigijote iš veislyno, patarti gali ir veisėjas.

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka (3)

Šunų simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka
Panosteitas – būklė, kartais pastebima tarp augančių šunų, ypač stambesnių veislių. Paprastai 5 – 14 mėnesių amžiaus šunytis pradeda šlubuoti, tačiau veterinarai nieko neranda. Po kelių dienų šlubavimas praeina ir po kurio laiko atsinaujina, tik kitoje kojoje. Šio skausmo priežastys nežinomos, kaip jo išvengti kol kas irgi nesutariama. Tad ką reikia apie tai žinoti?