10 šunų veislių nenorintiems chaoso namuose

 (8)
Ar kada nors susimąstėte, kaip svarbu, kad šuns ir šeimininko temperamentas sutaptų? Kiekvienas aktyvus šuo turėtų turėti aktyvų šeimininką, o lėtapėdis – lėtapėdį. Priešingu atveju visi jausis nelaimingi – ir šunys, ir jų šeimininkai.
© Fotolia nuotr.

Vieną sekmadienio popietę su savo šunimi išėjau pasivaikščioti Vilniaus senamiesčio gatvėmis. Saviškį prisitraukiau arčiau, kai pamačiau iš už kampo išnirusią porą vediną labradoru. Šokoladinis šuo pro mus praėjo abejingai, nevizgindamas uodega, jokio dėmesio nerodydamas mano kalei.

Paprastai sutikti labradorai elgiasi kitaip – nori apsiuostyti, žaisti. Net ir seni šios veislės atstovai niekada nebūna tokiomis liūdnomis akimis kaip mano sutiktasis. Kai prasilenkėme, atsisukau į nueinančiųjų pusę – mąsčiau, kas ne taip? Gal šuo serga, kad žygiuoja tarsi robotas, be jokios emocijos, be veislei būdingos energijos.

Pastebėjau, kad šuo gerokai per storas, labiau primenantis besiridenančią statinę nei temperamentingą augintinį. Iš pirmo žvilgsnio šuns šeimininkai nepasirodė aktyvūs – jie ėjo lėtai, kas kiek laiko stabteldami pasižvalgyti. Aišku, ne kiekvienas žmogus privalo būti aktyvus, greitu žingsniu žygiuoti gatvėmis ar bėgioti rytais. Žmogus neprivalo, o šuo turi iškrauti susikaupusią energiją. Kodėl ši pora pasirinko labradorą – šunį, kuris užuot lėtai tipentų šaligatviais galėtų siausti po pievas arba nešti sumedžiotas antis. Jis būtų laimingas galėdamas veikti tai, kam buvo išveistas. Šią trijulę stebėjau minutę, gal dvi. Neilgai, tačiau kažkodėl man tapo liūdna.

Nuo tada praėjo kelios savaitės, bet man prieš akis vis išnyra liūdno šokoladinio labradoro vaizdas. Puikiai žinau, kad šios veislės šunys linkę tukti ir reikia įdėti nemažai pastangų, kad jie nepriaugtų per daug svorio. Dažniausiai labradorai puikiai moka kaulyti maisto ir atrodo, kad jie tokie alkani, jog kelias dienas nieko neėdė. Kad būtų puiki šios veislės šuns kondicija, nepakanka išrinkti tinkamą maistą – būtina kasdien užtikrinti pakankamą fizinį krūvį. Jo negavęs šuo atrodo apatiškas, storas, nelaimingas.

Šunims, kaip ir žmonėms reikia judėti – vieniems daugiau, kitiems mažiau. Kaip ir žmonėms, jiems nesveika vien tik drybsoti lovoje. Daugelis žmonių labai blogai jaučiasi nenuėję į baseiną, treniruoklių salę, nepabėgioję ar nepasivažinėję dviračiu. O kiek tokių, kurie susirenka paspardyti ar pamėtyti kamuolį, nes negali be to gyventi?

Aišku, yra ir tokių, kurie mieliau leidžia vakarus patogiai įsitaisę minkštame fotelyje ir žiūri televizorių, skaito knygą arba sėdi prie kompiuterio. Mes labai skiriamės savo temperamentu, pomėgiais. Tą patį galima pasakyti ir apie šunis.

Labradoro retriveris, visai kaip Borderkolis, Rodezijos ridžbekas, Vokiečių aviganis, Dobermanas, kurtai ir daugelis kitų priklauso labai aktyvių šunų grupei. Jiems kasdienis fizinis krūvis yra gyvybiškai svarbus. Aktyvūs šunys bus laimingi tik tuomet, jeigu šeimininkas jiems užtikrins ilgus pasivaikščiojimus, kurių metu šunys galės įveikti įvairias kliūtis (peršokti per nugriuvusį medį, per upelį), atnešti šeimininko numestą kamuolį.

Kai toks šuo patenka sėslaus gyvenimo būdo mėgėjo rankas – prasideda didžiulės problemos. Dažniausiai žmonės neteisingai pasirenka šunų veisles iš nežinojimo, kaip svarbu, kad atitiktų šeimininko ir šuns temperamentas. Kartais pasyvus šeimininkas pasirenka aktyvų šunį norėdamas keisti savo gyvenimo būdą – jeigu permainos jam pavyksta, puiku. Jeigu ne – ir vėl kenčia augintinis.

Susitikimas su labradoru liūdnomis akimis paskatino pasidomėti, kokių veislių šunys gali judėti mažiau. Kitaip tariant tinka lėtapėdžiui šeimininkui. Savaime aišku, tai nereiškia, kad šių šunų visiškai nereikia išvesti į lauką – reikia, bet jie gali tingiai „šlepsėti“ šalia šeimininko ir nejaus diskomforto, jeigu negalės skrieti laukais kartu su vėju. Minėtų veislių šunys iš prigimties yra ramesni, jiems pakanka trumpo pasivaikščiojimo ir žaidimų namuose.

10 šunų veislių tinkančių lėto temperamento žmonėms: Ši cu, Lasos apsas, Čihuahua, Bulmastifas, Mopsas, Čiau – čiau, Pirėnų mastifas, Anglų buldogas, Jorkšyro terjeras, Eurazijos špicas, Neapolio mastinas.

Ir pabaigai trumpa refleksija. Greičiausiai ir pora, vedina šokoladiniu Labrado retriveriu labai myli savo šunį, neturiu teisės sakyti, kad yra kitaip. Vis dėlto esu įsitikinusi, kad jeigu kada nors ateityje dar norėtų kito šuns, turėtų pasirinkti kitos veislės atstovą.

Labai svarbu, kad sutaptų šuns ir šeimininko temperamentas, ypač, kai kalbame apie aktyvų šunį. Lėtos prigimties šuo atsiguls ir nebėgs kroso kartu su savo šeimininku ir kitą kartą jam bus leista ramiai drybsoti ant sofos. Aktyvus šuo, negavęs atitinkamo fizinio krūvio bei peno smegenims gali tapti labai destruktyvus – griaužti baldus, atidarinėti spinteles ir viską iš jų ištraukti, lipti ant kėdžių, ant stalo, draskyti namų duris. Neturėdamas veiklos toks šuo degraduoja – gali net pradėti gamtinius reikalus atlikinėti namuose arba tapti visiškai apatiškas.

Na, o jeigu šeimininkas ir toliau nesupras savo klaidos – toks šuo gali atsidurti prieglaudoje, dėl to, kad yra nesukalbamas ir „durnas“. Tad, prieš pirkdami sau šunį, nepamirškite, kad gyvensite su juo 10-15 metų ir pasirinkite tokį, kurio temperamentas atitinka jūsų gyvenimo būdą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Patarimai

Šuniukai–siurbliukai, kodėl svarbu nepasiduoti gailiam šuns žvilgsniui? (14)

Šuniukai–siurbliukai, kodėl svarbu nepasiduoti gailiam šuns žvilgsniui?
Tikriausiai daugelis bent kartą patyrė nepatogumo jausmą valgydami prie stalo namuose, kur yra gyvūnų, kai kiekvieną kąsnelį godžiai akimis rijo ir šalia sėdintis šuo, vėliau surinkęs visus ant žemės nukritusius maisto trupinėlius. Panašiai gyvūnai elgiasi ir lauke – kaip siurbliukai renka ant žemės rastus kąsnius, tačiau pagriebus ką nors pavojingo toks įprotis gali būti žalingas keturkojo sveikatai.

Veterinarai pataria, kaip pasirūpinti savo augintiniu atšilus orams (3)

Veterinarai pataria, kaip pasirūpinti savo augintiniu atšilus orams
Pavasarį, atšilus orams naminių gyvūnų šeimininkams iškyla naujų rūpesčių – suaktyvėja įvairūs parazitai, padaugėja gyvūnų traumų. Kad augintiniai būtų sveiki ir žvalūs daug priklauso ir nuo jų mitybos. Pasak specialistų, mitybą geriausia parinkti atsižvelgiant į augintinio amžių, rašoma pranešime spaudai.

Patarimai, kaip prižiūrėti gyvūnus pavasarį (2)

Patarimai, kaip prižiūrėti gyvūnus pavasarį
Namai, kuriuose gyvena bent vienas katinas ar šuo, yra laimingesni. Kuo daugiau augintinių, tuo daugiau džiaugsmo namuose. Bet jų šeimininkai žino – gyvūnai suteikia ne tik džiaugsmo, bet ir papildomų rūpesčių, nes tenka skirti daugiau dėmesio namų priežiūrai. Ypač tai jaučiasi pavasarį, kuomet augintiniai pradeda šertis. Švaros ir gyvūnų specialistai pataria, kaip prižiūrėti augintinius, kad namų higiena nevirstų varginančiu užsiėmimu, rašoma pranešime spaudai.

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke? (21)

Šeimininkų galvos skausmas: kaip šuniuką išmokyti gamtinius reikalus atlikti lauke?
Mažą šuniuką įsigiję žmonės patiria ne tik daug džiaugsmo, bet ir nemažai rūpesčių. Esminis jų – kaip išmokyti šunį gamtinius reikalus atlikti lauke, kad nuolat nereikėtų valyti pridergtų namų. Ekspertai pataria apsišarvuoti kantrybe ir laikytis kelių pagrindinių taisyklių.

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti

Nutukusių šunų laukia rimtos bėdos: ką reikia žinoti
Vakarų Europoje apie 45 procentai šunų turi viršsvorį, o 30 procentų yra nutukę. Nutukimas - rimta sveikatos problema, lemianti trumpesnę gyvūno gyvenimo trukmę ir padidėjusią tam tikrų ligų riziką.

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?

Ar saugus gyvūnui moteriškos rankinės turinys?
Šuniui ar katei rankinukas - lyg atrakcionų parkas, kur vienoje nedidelėje vietoje sukaupta gausybė kvapnių lobių. Deja, rankinės gali būti ir gyvūnams pavojingų medžiagų talpykla. Problemų (išskyrus sugadintą turtą) gali ir nekilti, jei rankinės turinys augintiniui bus saugus, tačiau, deja, jose dažnai laikomi augintiniams nuodingi produktai.

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis) (1)

Šunis kamuojanti liga: kaip ją gydyti? (III dalis)
Sąnarių laisvumą galima nustatyti ne jaunesniam kaip 4 mėn. amžiaus šunyčiui. Anksti tai pastebėjus, galima imtis priemonių žalos sumažinimui – kontroliuoti svorį, pratimus o gal net rinktis operaciją.

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis) (5)

Nemaloni šunų liga: kaip ją gydyti? (II dalis)
Tęsiame publikacijų ciklą apie šuns klubo sąnario displaziją. Įprasta, kad klubo sąnario displazija – didelių veislių problema. Tačiau tai nėra visai tikslu. Displazija dažnai paliečia mažesnius šunis kaip mopsai ar buldogai, o tokie dideli gyvūnai kaip kurtai praktiškai negirdėję apie šią problemą. Taigi išties klubo sąnario displazija nėra didelių veislių problema – tai sunkių (lyginant su dydžiu) šunų problema. Ji reta tarp lengvo sudėjimo keturkojų.

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia? (35)

Gyvūnų kastracija ir sterilizacija: ar tikrai to reikia?
Visuomenėje vis dažniau imta kalbėti apie gyvūnų kastracijas ir sterilizacijas, kurios padeda užkirsti kelią nepageidaujamoms rujoms. Kaip pasirinkti, kokią procedūrą atlikti? O gal geriau naudoti vaistinius preparatus? Visų pirma, reikėtų išsiaiškinti kastracijos ir sterilizacijos sąvokas, nes daugelis iki šiol mano, kad kastruojami tik patinai, o sterilizacijos atliekamos patelėms. Visgi toks skirstymas iš tiesų nėra teisingas.

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti? (23)

Šunų klubo sąnario displazija: kas tai per liga ir kaip ją gydyti?
Klubo ir alkūnės sąnario displazija – labai varginantys ir daug skausmo sukeliantys sutrikimai. Pirmą kartą displazija aprašyta 1930 metais kaip nauja šunų liga. Daugiau mokslininkų dėmesio ji sulaukė 1950 metais. Nors per paskutinius 50 metų tyrimų bei selektyvaus veisimo dėka tarp kai kurių veislių displazijos atvejai retėja, iš esmės nuo 1966 metų stebimas problemos gausėjimas.

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus? (7)

Kaip tinkamai prižiūrėti šuns nagus?
Kojos, tuo labiau pėdos – pirmoji „bendravimo“ priemonė tarp kūno ir žemės. Gyvendami natūralioje aplinkoje, šunys bėgioja nelygiais paviršiais, laipioja ir kasa. Tai nudilina jų nagus. Galima atkreipti dėmesį į tai, kaip atrodo vilkų nagai – jie kieti ir buki, apsupti šeriuotais plaukais, kas lemia gebėjimą judėti tiek gruoblėtais, tiek slidžiais paviršiais.

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų (13)

Ką daryti, kad jūsų katės kailis žvilgėtų
Katės iš prigimties yra labai švarūs gyvūnai, jos praleidžia tikrai daug laiko laižydamos ir švarindamos savo kailį pačios. Tačiau nors retai, norint, kad katė gerai atrodytų, kvepėtų ir būtų švari, kartais ją tenka išmaudyti ir tam prireikia kosmetikos priemonių. Kokybiška kosmetika reikalinga tiek kasdienei priežiūrai, tiek ruošiant augintinę parodai. Svarbiausia priemonė rūpinantis kailio švara – šampūnas. Jį išsirinkti gali būti labai sunku...

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti? (27)

Pokšintys Naujųjų metų fejerverkai - siaubas gyvūnams: kaip jiems padėti?
Kasmet po Naujųjų metų sutikimo pasklinda gausybė prašymų padėti surasti pabėgusius šunis - šeimininkai juos pasiima kartu pasigrožėti fejerverkais, o kartais supanikavę keturkojai pasprunka net iš namų. Katės tai pat gali bijoti triukšmo, tačiau apie jų bėdas pranešama rečiau. Dažniausiai šventės metu jos įlenda į ramesnį kampą ir dauguma žmonių mano, kad tai normalus elgesys.

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti (25)

Katės šėrimo grafikas: kokių klaidų nedaryti
Nėra greito ir paprasto atsakymo, kaip dažnai reikėtų šerti kačiukus ar suaugusias kates. Natūralioje aplinkoje katės ėda labai dažnai (net iki 12 kartų per dieną) ir po truputį, nepersirydamos. Namų sąlygomis tai sunkiai įmanoma. Maitinimo dažnis priklauso nuo namų aplinkos, savininko darbų grafiko, katės amžiaus ir sveikatos bei ėdalo tipo.

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?

Kaip šuniui išrinkti tinkamą pavadėlį?
Pavadėlis šuniui būtinas, kad augintinis būtų lengvai valdomas. Pavadėlio ir antkaklio tipas priklauso nuo šuns veislės, jūsų biudžeto ir gyvenimo būdo. Kartais tenka pakeisti keletą pavadėlių, kol atrandamas pats optimaliausias. Jeigu jūsų draugų tarpe kas nors augina šunis, galite paprašyti pagalbos iš jų. Jei šuniuką įsigijote iš veislyno, patarti gali ir veisėjas.