Žmogus, kuris moka šunų kalbą: kaip suprasti, ką jums sako augintinis

 (5)
Kūno kalbos neišmanantis žmogus niekada neužmegs tokių gerų santykių su kitais žmonėmis, kaip tas, kuris ją išmano. Anot trenerio ir elgsenos specialisto Steve Mann, tas pats galioja ir tiems, kurie užsiima šunų dresūra: žmogus, nesuprantantis šuns kūno kalbos, negalės nuraminti suirzusio, agresyvaus gyvūno, o ką jau kalbėti apie šuns auklėjimą.
šuo
© Shutterstock

Kūno kalbai suprasti svarbus kontekstas

Spalio 13–14 dienomis vyko šunų šeimininkams skirta konferencija „Chase 2018“, kurios metu pasaulinį pripažinimą pelnę pranešėjai, šunų elgsenos specialistai ir dresūros treneriai kalbėjo apie emocinę ir fizinę šunų sveikatą.

Vienas iš pranešėjų – IMDT (dresuotojų rengimo instituto Didžiojoje Britanijoje) įkūrėjas, treneris-elgsenos specialistas Steve Mann. Jis pasakojo apie tai, kaip teisingai „skaityti” savo šuns kūno kalbą, kad ateityje būtų galima išvengti didelių elgsenos problemų.

Kūno kalbos suvokimas yra esminis dalykas siekiant sukurti gerus santykius ir siekiant savitarpio supratimo.

Norint suprasti šuns kūno kalbą, svarbiausia stebėti jo snukio išraiškas, uodegos judesius bei viso kūno padėtį, judesį ir jo greitį. Vertinant kūno kalbą, svarbu suvokti ir tai, kokiame kontekste ji vyksta – kiekviena išraiška ir judesys skirtingame kontekste gali turėti skirtingą reikšmę.

„Negalime vienareikšmiškai teigti, kad greitas ir sunkus kvėpavimas reiškia tai, kad gyvūnas jaučia įtampą. Galbūt jis 10 minučių vaikėsi kamuoliuką, o gal karštą dieną 10 minučių praleido kaitroje? Turime atkreipti dėmesį į tai, kas įvyko ir sąlygojo tam tikrą reakciją – pagal tai galima logiškai spręsti, ką gyvūno kūno kalba mums sako. Tam, kad galėtume kažką apie tai spręsti, svarbi aplinka ir kontekstas“, – aiškina jis.

Steve Mann
Steve Mann
© DELFI / Orestas Gurevičius

Konteksto svarbą įrodančių pavyzdžių galima rasti ir žmonių bendravime – pavyzdžiui, įtemptoje situacijoje atsidūręs žmogus gali imti glostyti savo plaukus ar kasyti galvą, bet tai nereiškia, kad staiga jam panižo – ne, tai tiesiog natūrali reakcija į įtampą, norint ją nuslopinti.

Kodėl šunų kūno kalba „garsesnė“ nei kačių?

S. Mann pabrėžia, kad spręsti apie gyvūno būseną reikėtų stebint ne tik aplinką, bet ir paties gyvūno kūno visumą – negalima daryti išvadų remiantis vienos jo kūno dalies padėtimi ar judesiu. Taigi, nereikėtų manyti, kad žiūrėdami vien į šuns uodegą suprasite, ką gyvūnas nori jums pasakyti – to nebus.

„Šeimininkui svarbu suprasti, kaip jaučiasi jo šuo. Tačiau šis žinojimas yra beprasmis, jei niekaip į tai nereaguosite. Bendravimas nesibaigia ties tuo, kad jūs pastebite ir suprantate kūno kalbą. Bendravimas prasideda tuomet, kai į matomą kūno kalbą atitinkamai sureaguojama. Ji padeda nuspėti tolesnę reakciją“, – teigia jis.

Tarptautinė šunų mylėtojų ir profesionalų konferencija "Chase"
Tarptautinė šunų mylėtojų ir profesionalų konferencija "Chase"
© DELFI / Orestas Gurevičius

S. Mann auditorijai uždavė klausimą: ar sutinkate, kad daugeliu atžvilgių šuns snukis išraiškingesnis nei katės? Prieštaraujančių salėje neatsirado. S. Mann juokiasi, kad katėms puikiai sektųsi žaisti pokerį, tačiau visgi rūšims, gyvenančioms kartu, kur kas naudingiau turėti išraiškingą kūno kalbą – taip jų individams lengviau vieniems kitus suprasti.

„Šunims reikia bendrauti su kitais šunimis, nes jie nuo seno užmezga tarpusavio ryšius. Tuo metu katės yra vienišės ir draugija joms rūpi mažiau. Būdami grupėje ir pajutę galimą pavojų, šunys savo kūno kalba įspėja vieni kitus – tokia reakcija būtina grupės išgyvenimui. Nuo seno greitai komunikuoti jiems padėdavo kūno kalba, todėl šunys ją turi tokią išraiškingą“, – aiškina treneris ir elgsenos specialistas.

Šunų agresiją išprovokuojame patys

S. Mann prisimena, kad prieš 5–10 metų beveik kiekviename seminare apie probleminį šunų elgesį būdavo kalbama apie plastikinės rankos naudojimą identifikuojant agresyvaus maisto saugojimo problemą. Dirbtine ranka per atstumą nuo šuns traukiamas ėdalo dubuo leisdavo pastebėti, kaip šuo į tai reaguoja bei užtikrindavo saugumą, jei visgi šuo pasirodytų agresyvus.

Toks įrankis dažniausiai naudojamas prieglaudose, tikrinant, kurie šunys yra pasiruošę keliauti į naujus namus, tačiau kartais plastikinių rankų imasi ir dresuotojai, stebintys dresūros progresą.

„Nepripažįstu tokios priemonės naudojimui dresūroje – juk pavojinga, kai žmogus baksnoja mešką tol, kol ši pasako „eik šalin“, tik kitokiais žodžiais. Aš ir taip žinau, kaip atrodo urzgiantis šuo – nereikia to provokuoti“, – teigia jis.

Tarptautinė šunų mylėtojų ir profesionalų konferencija "Chase"
Tarptautinė šunų mylėtojų ir profesionalų konferencija "Chase"
© DELFI / Orestas Gurevičius

Šio įrankio poveikis gali būti priešingas – pavyzdžiui, jei dresuotojas ėdančio šuns dubenėlį baksnoja plastikine ranka ir nereaguoja į šuns urzgimą, o dirgiklį patraukia tik tada, kai šuo pradeda kąsti, šuo kaip tik suvokia, kad kąsdamas ir būdamas agresyvus jis gaus ramybę, kurios jam reikia.

„Taip elgtis beprotiška – tai tik dar labiau susiaurina šuns kūno kalbą. Tuomet, norėdami pasiekti savo, jie iškart elgiasi agresyviai. Tačiau suerzintas šuo neiškart puola – yra daug kitų subtilesnių ženklų, rodančių baimę ir susierzinimą, kuriuos turime pastebėti – galvos nuleidimas, žiovulys, kvėpavimo pasikeitimas. Turime reaguoti į tai“, – pabrėžia jis.

Kūno kalbą padės suprasti akys

Anot S. Mann, labai daug apie šuns savijautą pasako jo akys: dažnas mirksėjimas, nerūpestingas arba įtemptas žvilgsnis, susiraukimas – kiekviena išraiška skirtingose situacijose turi savitą reikšmę.

Pavyzdžiui, kai šuns akyse matoma daugiau nei įprasta baltosios akies dalies – odenos, toks žvilgsnio pokytis dažniausiai siejamas su resursų saugojimu ir yra pastebimas daugybės laukinių gyvūnų, saugančių savo grobį, elgsenoje.

Saugodamas savo resursus, gyvūnas kūnu pasisuka į grobį, tačiau akimis seka aplinką, saugodamasis nuo potencialių grėsmių – todėl iš šalies gyvūno akyse matoma daugiau odenos nei įprastai. Tuo metu išplėstos akys reiškia susijaudinimą, įskaitant ir džiugesį, ir nerimą.

Kai šuo atrodo taip, tarsi būtų patekęs į vėjo tunelį ar savo išvaizda primena ruonį – atgal nuleistomis ausimis ir tarytum atgal pasistūmusiais bruožais – tai reiškia šuns baimę. S. Mann pabrėžia, kad bruožų pasistūmėjimas horizontalioje ašyje siejamas su baime. Tuo metu bruožų pasistūmėjimas vertikalioje ašyje – dantų šiepimas, snukio iškėlimas – dažniau sietinas su agresyviu elgesiu.

Ką reiškia šuns šypsena?

Tiesa, šioje teorijoje yra išimtis – šypsena. Keista yra tai, kad šunys vieni kitiems nesišypso ir taip elgiasi tik prie žmonių. Ar tokiu elgesiu šunys bando atkartoti žmones? S. Mann juokiasi, kad šuo – ne beždžionė.

Shiba Inu
Shiba Inu
© Shutterstock

Treneris ir elgsenos specialistas teigia turintis kitą teoriją ir mano, kad toks elgesys – kažkas panašaus į arkliams būdingą Flemeno reakciją. Ši reakcija padeda arkliams atpažinti rujojančias kumeles užuodžiant feromoną.

Flemeno reakcijos metu arkliai atviepia viršutinę lūpą ir, uždarydami šnerves, įkvepia oro į Jakobsono organą, esantį tarp nosies ir burnos ertmės. Tuo metu atrodo, kad arkliai šypsosi.

Visgi, nėra atlikta daug tyrimų, kas lemia šuns išraišką, kuri mums primena šypseną. S. Mann įtaria, kad šunų atveju tai taip pat sietina su poravimuisi, svarbios informacijos rinkimu naudojant uoslę.

Nuotraukos iš konferencijos:

Letena
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naudinga žinoti

Kodėl šuo neklauso kai kurių komandų?

Kodėl šuo neklauso kai kurių komandų?
Šeimininko skundas dėl šuns „selektyvaus klausymosi" - anokia naujiena. Šuo negirdės, kai visa gerkle jį kviesite ateiti, tačiau puikiai sureaguos į žodį „skanėstas", nors tas bus pašnibždomis ištartas kitame kambaryje. Tačiau, ką atrankinis klausymasis reiškia iš tiesų?

Per daug stiprus ryšys su šeimininku turi įtakos šuns elgesiui (2)

Per daug stiprus ryšys su šeimininku turi įtakos šuns elgesiui
Teoriškai mes ir šunys sudarome mišrių rūšių grupes, tačiau tuo pačiu tos grupės kažkiek panašios ir į vidrūšines – jos ne šiaip susideda iš skirtingų rūšių atstovų, kurie drauge tik maitinasi ar perspėja vieni kitus apie pavojų. Tarp šunų ir žmonių išsivystė glaudūs santykiai. Šie santykiai tikrai ypatingi ir greičiausiai jų daugiau niekur nepastebėsime.

Pavydą jaučia ir šunys: koks elgesys tai išduoda (1)

Pavydą jaučia ir šunys: koks elgesys tai išduoda
Bent du šunis auginantys (ar draugų keturkojį pašnekinę) žmonės tikrai yra susidūrę su taip vadinamais augintinių pavydo atvejais. Daug savininkų papasakos, kuris šuo pavydesnis, o kuris „laisvesnių pažiūrų“, nors įprastai priimtina manyti, kad pavydas – išskirtinė žmonių savybė. Vis tik tyrimai rodo, kad šunys išties jaučia pavydą, net jeigu šis ir skiriasi nuo žmogiškojo.

Vilniuje rotveileris sukandžiojo berniuką: šunų specialistai įžvelgia ir tėvų kaltę (303)

Vilniuje rotveileris sukandžiojo berniuką: šunų specialistai įžvelgia ir tėvų kaltę
Šeštadienį per Lietuvą nuvilnijo žinia, kad Vilniuje devynerių berniuką sukandžiojo namuose laikytas rotveilerių veislė šuo. Socialiniuose tinkluose vieni ėmė kaltinti šunį, kiti tėvus. Domimės, ką turi žinoti tėvai, jei kartu su vaikais auga iš šuo.

Šunų šeimininkų dėmesiui: kada augintinį būtina pažymėti geltonu kaspinu? (9)

Šunų šeimininkų dėmesiui: kada augintinį būtina pažymėti geltonu kaspinu?
Jei šuo nėra linkęs bendrauti su žmonėmis ar šunimis, geriau jo ir neversti, portalui LRT.lt sako Lietuvos kinologų draugijos projektų vadovė Augustė Daukšienė. Be to, priduria ji, prie šuns, pažymėto geltonu kaspinu, gatvėje geriau nesiartinti.

Žmogus, kuris moka šunų kalbą: kaip suprasti, ką jums sako augintinis (5)

Žmogus, kuris moka šunų kalbą: kaip suprasti, ką jums sako augintinis
Kūno kalbos neišmanantis žmogus niekada neužmegs tokių gerų santykių su kitais žmonėmis, kaip tas, kuris ją išmano. Anot trenerio ir elgsenos specialisto Steve Mann, tas pats galioja ir tiems, kurie užsiima šunų dresūra: žmogus, nesuprantantis šuns kūno kalbos, negalės nuraminti suirzusio, agresyvaus gyvūno, o ką jau kalbėti apie šuns auklėjimą.

Kovinių šunų savininkams Vienoje bus taikomas alkoholio kiekio kraujyje apribojimas (3)

Kovinių šunų savininkams Vienoje bus taikomas alkoholio kiekio kraujyje apribojimas
Kovinių ir pavojingų šunų savininkai Austrijos sostinėje nuo šiol privalės riboti suvartojamo alkoholio kiekį. Naujoji priemonė įvesta po to, kai nuo alkoholio apsvaigusios moters rotveileris mieste mirtinai sukandžiojo vos metukų vaiką.

Triukšmaujančių gyvūnų šeimininkus siūloma bausti iki 300 eurų (378)

Triukšmaujančių gyvūnų šeimininkus siūloma bausti iki 300 eurų
Nuo 2019 metų siūloma drausti gyvenamojoje aplinkoje ir viešose vietose triukšmauti bei trikdyti kitų žmonių laisvalaikį, poilsį ar darbą. Naminius gyvūnus laikantiems gyventojams taip pat gali tekti juos labiau prižiūrėti, kad šie nekeltų triukšmo. Už šių reikalavimų nepaisymą grės baudos.

Pasaulinę gyvūnų dieną – pagalbos šauksmas iš globos įstaigų (6)

Pasaulinę gyvūnų dieną – pagalbos šauksmas iš globos įstaigų
Kasmet spalio 4 d. minima Pasaulinė gyvūnų diena, kurios metu skatinama ne tik pasirūpinti augintiniais, bet ir atsigręžti į beglobius. Šią dieną įvairios gyvūnų globos organizacijos žmones skatina aukoti maistą ir būtiniausias priežiūros priemones be šeimininkų augantiems gyvūnams, o tvirtai apsisprendusiems – suteikti namus keturkojams, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vilnietė negalėjo susitvarkyti su kaukiančiu šunimi: atvykusi dresuotoja greit rado sprendimą (103)

Vilnietė negalėjo susitvarkyti su kaukiančiu šunimi: atvykusi dresuotoja greit rado sprendimą
Seime pateiktas siūlymas spręsti šunų triukšmo problemą ne tik sukėlė pasipiktinimą, bet ir privertė susimąstyti: ko gali imtis patys šeimininkai, kad jų augintiniai būtų ramesni ir likę namuose vieni netriukšmautų? Kartu su šunų mokyklos „Urbandogas“ vadove ir trenere Agne Jazukevičiūte aplankėme Tautvydę Gabalę ir kartu pasiaiškinome, kodėl jos trumpaplaukis foksterjeras Daimas neduoda kaimynams ramybės.

Rudens pavojai šunų ir kačių sveikatai: kaip apsisaugoti?

Rudens pavojai šunų ir kačių sveikatai: kaip apsisaugoti?
Sunku suplanuoti, į kokias situacijas galima patekti su augintiniais, bet kai kuriems atvejams nesudėtinga iš anksto pasiruošti. Kačių ir šunų šeimininkai turėtų žinoti, kokios grėsmės tyko vėsiuoju periodu ir kaip joms užkirsti kelią, rašoma pranešime spaudai.

Gyvūnų mylėtojai Vilniuje kviečiami į tradicinį renginį

Gyvūnų mylėtojai Vilniuje kviečiami į tradicinį renginį
Spalio pirmąjį savaitgalį daugelyje šalių bus minima Pasaulinė gyvūnų globos, arba šv. Pranciškaus, diena. Minėjimai vyks vaikų ugdymo įstaigose, gyvūnų augintojų bendruomenėse. Šią dieną paminėti prie Baltojo tilto Vilniuje kviečia ir didžiausia šunų mylėtojų bendruomenė – Lietuvos kinologų draugija, rašoma pranešime spaudai.

Atėjo pavojingas nuodų metas: gyvūnų apsinuodijimo požymiai ir pirmoji pagalba (8)

Atėjo pavojingas nuodų metas: gyvūnų apsinuodijimo požymiai ir pirmoji pagalba
Žiniasklaidai ir socialiniams tinklams netylant dėl gyvūnų nuodijimo atvejų, kuomet apnuodytas maistas ar pašaras išmėtomas vedžiojimo vietose, kurios laisvai prieinamos tiek žmonėms, tiek ir gyvūnams, pranešime žiniasklaidai kalbinama „Vaidos klinikos” savininkė, vet. gydytoja Vaida Misiūnienė.

Veislynas iš arti: veisėja parodė, kaip išsirinkti šuniuką (6)

Veislynas iš arti: veisėja parodė, kaip išsirinkti šuniuką
Rinkdamasis šuniuką dažnas žmogus pasikliauna vien savo akimis. Keturkojui pakanka pavizginti uodegą ir prisiglausti – tiek tereikia, kad jis keliautų į naujus namus. Vis dėlto, reikėtų nepamiršti, kad šunys, kaip ir žmonės, turi skirtingus charakterius. DELFI lankosi veislyne ir domisi, kaip rūpinamasi šuniukais veisėjų rankose bei ką svarbu žinoti apie augintinio pasirinkimą.

Seime pasiūlytas būdas užtildyti šunis kelia šeimininkų baimę: kaip iš tiesų reikėtų elgtis registruokitės – specialistai padės išsiaiškinti, kodėl jūsų šuo triukšmauja (211)

Seime pasiūlytas būdas užtildyti šunis kelia šeimininkų baimę: kaip iš tiesų reikėtų elgtis
Šunų šeimininkams vis dar neramu dėl Seime pateikto Petro Čimbaro siūlymo spręsti šunų triukšmo problemą. Bandymas „uždrausti šunims loti“ triukšmo reguliavimo įstatymu sulaukė didelio visuomenės pasipiktinimo: nors problema pripažįstama, tačiau manoma, kad ją reikia spręsti kitokiais būdais. Domimės, kaip šunų šeimininkams reikėtų elgtis.