Vilniuje rotveileris sukandžiojo berniuką: šunų specialistai įžvelgia ir tėvų kaltę

 (303)
Šeštadienį per Lietuvą nuvilnijo žinia, kad Vilniuje devynerių berniuką sukandžiojo namuose laikytas rotveilerių veislė šuo. Socialiniuose tinkluose vieni ėmė kaltinti šunį, kiti tėvus. Domimės, ką turi žinoti tėvai, jei kartu su vaikais auga iš šuo.
Rotveileris
© Shutterstock

Veislė ar dydis agresyvumui įtakos neturi

Ne viena šeima savo namuose turi keturkojį bičiulį. Tačiau taip pat Lietuvoje užfiksuotas ne vienas atvejis, kai namuose auginamas šuo įkanda savo šeimininkui arba mažamečiam vaikui. Ką šunų šeimininkams reikia žinoti ir kaip elgtis su savo augintiniu, kad jų draugystė nevirstų kruvinu konfliktu?

Naujausias pranešimas apie tokį atsitikimą pasirodė dar šį savaitgalį, spalio 27 dieną. Jame teigiama, kad Vilniuje, namuose, devynių metų berniuką sukandžiojo nuosavas rotveilerių veislės šuo. Pasak berniuko mamos, vaikui žaidžiant su vienerių metų amžiaus rotveilerių veislės šunimi, šis įkando berniukui į galvą. Pabrėžiama, kad informacija apie įvykį dar tikslinama.

Viešumoje pasirodančiose istorijose apie šuns ir vaiko ar suaugusio žmogaus konfliktą dažnai minimi didelių veislių šunys, neretai jie būna rotveilerių, dobermanų veislių. Tačiau Šunų dresūros ir laisvalaikio klubo URBAN DOG vadovė, dresuotoja Agnė Jazukevičiūtė sako, kad šuns veislė ir dydis neturi įtakos tam, ar šuo gali įkasti šeimininkui, ar ne. Pašnekovė pabrėžia, kad, jei šuo dar turi dantis, tai įkasti jis gali net ir būdamas 10 metų, jei bus paveiktas tam tikrų išorės veiksnių.

„Yra tam tikra priežastis, kodėl šuo vienaip ar kitaip pasielgė. Mums dažnai atrodo, kad šuo negali kąsti, jis turi viską toleruoti, kęsti“, – aiškina A. Jazukevičiūtė.

Pasak dresuotojos, atvejų, kada šuo kanda, gali būti daug, tačiau dažniausiai kandimas susijęs su agresija, baime, stresu. Kitaip tariant, agresija ir kandimas yra šuns streso išraiška. Be abejo, yra atvejų, kai gyventojai įsigyja šunį su dėl tam tikrų priežasčių jau pažeista psichine sveikata, o tai lemia pasidėjusią agresiją. Tačiau, anot A. Jazukevičiūtės, psichinės sveikatos problemos išryškėja dar pirmaisiais šuniuko gyvenimo mėnesiais.

Vilniuje rotveileris sukandžiojo berniuką: šunų specialistai įžvelgia ir tėvų kaltę
© Vida Press

Lietuvos rotveilerių draugų klubo prezidentė Erika Stepanauskienė, kalbėdama apie nelaimę vilniečių šeimoje, taip pat ragina neakcentuoti šuns veislės ar dydžio, kalbant apie agresijos protrūkius. Anot jos, didžiausią klaidą daro vaikų tėvai, palikdami savo vaikus vienus žaisti su augintiniu.

„Didžiausias klaidas daro tėvai, neatsakingai žiūrėdami į vaikų ir šunų elgesį. Kadangi vaikai su šunimis paliekami be priežiūros, o tai labai klaidinga. Tai turi būti su tėvų priežiūra. Antra, ką daro tėvai, tai leidžia vaikams tyčiotis iš šunų ir daugeliu atvejų šunys kenčia, o kai situacija nueina iki tiek, kad šuo kenčia, jam niekas nepadeda, vaikas nereaguoja į urzgimus, pasitraukimus, tada šuo kanda“, – tikina pašnekovė.

Ji tęsia, kad kalbant apie konkretų minėtą atvejį, pirmiausia, reikėtų išsiaiškinti, ar šuo tikrai yra veislinis, ir ar turi kilmės dokumentus. Pastarieji tam tikra prasme užtikrina, kad šuo psichiškai sveikas ir tai yra labai svarbu, įsigyjant didelių veislių šunis.

Būtina išmokti savo šuns kūno kalbą

Nagrinėdama konkretų spaudoje pasirodžiusį atvejį, kai vienerių metų šuo įkando devynerių metų berniukui, dresuotoja A. Jazukevičiūtė taip pat akcentuoja, kad vertinti situaciją labai sunku, nežinant visų įvykio aplinkybių, tačiau, jei šio šuns psichinė sveikata – gera, galima daryti prielaidą, kad jo agresija pasireiškė trūkus kantrybei. Pasak A. Jazukevičiūtės, tai, kad šuniui nepatinka, kaip su juo yra žaidžiama, parodo jo kūno kalba, tad daugeliu atvejų agresijos ir įkandimo galima išvengti.

„Sveiki šunys nėra linkę iš karto kąsti. Jie daug kalba tyliąja kūno kalba: parodo, kad jaučiasi nepatogiai, bando išvengti tokios situacijos ir iš jos išeiti, kad žmogus suprastų. Tačiau žmonės nėra linkę to suprasti, mes sureaguojame tik tada, kai jau šuo įkando. Čia didžioji problema. Žaidimus taip pat reikia stebėti, nes jeigu šuo kanda, tai vargu, ar tai buvo žaidimas, gali taip atrodyti, kad visą laiką taip žaisdavo ir nieko nebūdavo, bet šuo galbūt nuosekliai to bandė išvengti, nusiraminti viduje, nereiškiant agresijos. Bet kažkada ta taurė būna perpildyta“, – aiškina dresuotoja.

Liūdintis šuo
Liūdintis šuo
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Specialistė tęsia, kad pastebėti šuns reakciją į žaidimą yra labai paprasta. Patenkintas ir žaisti norintis šuo yra atsipalaidavęs, juda jo uodega, nugara, juosmuo. Jeigu pastebima, kad šuo pradeda stingti, suka galvą į šoną, apsilaižo, stipriai į šoną pasuka akis, žiovauja – žaidimą reikia stabdyti ir šunį palikti ramybėje, nes kitas žingsnis gali būti agresija.

„Visa šita kūno kalba sako, kad jis labai nepatogiai jaučiasi, nori, kad nuo jo vaikas atstotų, gal jam skauda, priklausomai nuo elgesio su juo, šunys bando ir atsitraukti, bėga nuo vaiko, o vaikai dažnu atveju vejasi, šuo visais įmanomais būdais stengiasi konflikto išvengti, bet jei nepavyksta, jis naudoja agresiją, kad į jį būtų sureaguota“, – pabrėžia A. Jazukevičiūtė.

Vaikai taip pat turi išmokti bendrauti su šunimi

Dėl galimos šuns agresijos neturėtų būti ramūs ir mažų šunų veislių šeimininkai. Kaip akcentuoja šunų dresuotoja A. Jazukevičiūtė, bet kuris šuo, nepriklausomai, ar didelis jis, ar mažas, į tam tikrus žmogaus veiksmus gali sureaguoti agresija ir kandimu. Todėl dresuotoja rekomenduoja kiekvienam šeimininkui ne tik dresuoti savo šunį, bet ir pačiam mokytis pažinti savo šuns kūno kalbą. Tai ypač svarbu gyventojams, kurie augina vaikus.

„Mano rekomendacija, nesvarbu, kokios veislės šuo, tėvų atsakomybė būtina: negalima palikti vaiko vieno su šunimi. Taip reikia mokyti ne tik šunis nekąsti, bet ir vaikus. Šuo turi išmokti, kokias ribas toleruoti, tačiau vaikai taip pat turi mokėti bendrauti su šunimi. Tai yra gyvūnas, ne žaislas, jo negalima tampyti, sukelti skausmo. Jis taip pat turi pojūčius, jausmus, norus, nenorus. Iš čia ir atsiranda nesusipratimai, konfliktai. Reikia suvokimo, kad šuo yra šuo, o ne žaislas“, – teigia pašnekovė.

Letena
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naudinga žinoti

Kodėl šuo neklauso kai kurių komandų?

Kodėl šuo neklauso kai kurių komandų?
Šeimininko skundas dėl šuns „selektyvaus klausymosi" - anokia naujiena. Šuo negirdės, kai visa gerkle jį kviesite ateiti, tačiau puikiai sureaguos į žodį „skanėstas", nors tas bus pašnibždomis ištartas kitame kambaryje. Tačiau, ką atrankinis klausymasis reiškia iš tiesų?

Per daug stiprus ryšys su šeimininku turi įtakos šuns elgesiui (2)

Per daug stiprus ryšys su šeimininku turi įtakos šuns elgesiui
Teoriškai mes ir šunys sudarome mišrių rūšių grupes, tačiau tuo pačiu tos grupės kažkiek panašios ir į vidrūšines – jos ne šiaip susideda iš skirtingų rūšių atstovų, kurie drauge tik maitinasi ar perspėja vieni kitus apie pavojų. Tarp šunų ir žmonių išsivystė glaudūs santykiai. Šie santykiai tikrai ypatingi ir greičiausiai jų daugiau niekur nepastebėsime.

Pavydą jaučia ir šunys: koks elgesys tai išduoda (1)

Pavydą jaučia ir šunys: koks elgesys tai išduoda
Bent du šunis auginantys (ar draugų keturkojį pašnekinę) žmonės tikrai yra susidūrę su taip vadinamais augintinių pavydo atvejais. Daug savininkų papasakos, kuris šuo pavydesnis, o kuris „laisvesnių pažiūrų“, nors įprastai priimtina manyti, kad pavydas – išskirtinė žmonių savybė. Vis tik tyrimai rodo, kad šunys išties jaučia pavydą, net jeigu šis ir skiriasi nuo žmogiškojo.

Vilniuje rotveileris sukandžiojo berniuką: šunų specialistai įžvelgia ir tėvų kaltę (303)

Vilniuje rotveileris sukandžiojo berniuką: šunų specialistai įžvelgia ir tėvų kaltę
Šeštadienį per Lietuvą nuvilnijo žinia, kad Vilniuje devynerių berniuką sukandžiojo namuose laikytas rotveilerių veislė šuo. Socialiniuose tinkluose vieni ėmė kaltinti šunį, kiti tėvus. Domimės, ką turi žinoti tėvai, jei kartu su vaikais auga iš šuo.

Šunų šeimininkų dėmesiui: kada augintinį būtina pažymėti geltonu kaspinu? (9)

Šunų šeimininkų dėmesiui: kada augintinį būtina pažymėti geltonu kaspinu?
Jei šuo nėra linkęs bendrauti su žmonėmis ar šunimis, geriau jo ir neversti, portalui LRT.lt sako Lietuvos kinologų draugijos projektų vadovė Augustė Daukšienė. Be to, priduria ji, prie šuns, pažymėto geltonu kaspinu, gatvėje geriau nesiartinti.

Žmogus, kuris moka šunų kalbą: kaip suprasti, ką jums sako augintinis (5)

Žmogus, kuris moka šunų kalbą: kaip suprasti, ką jums sako augintinis
Kūno kalbos neišmanantis žmogus niekada neužmegs tokių gerų santykių su kitais žmonėmis, kaip tas, kuris ją išmano. Anot trenerio ir elgsenos specialisto Steve Mann, tas pats galioja ir tiems, kurie užsiima šunų dresūra: žmogus, nesuprantantis šuns kūno kalbos, negalės nuraminti suirzusio, agresyvaus gyvūno, o ką jau kalbėti apie šuns auklėjimą.

Kovinių šunų savininkams Vienoje bus taikomas alkoholio kiekio kraujyje apribojimas (3)

Kovinių šunų savininkams Vienoje bus taikomas alkoholio kiekio kraujyje apribojimas
Kovinių ir pavojingų šunų savininkai Austrijos sostinėje nuo šiol privalės riboti suvartojamo alkoholio kiekį. Naujoji priemonė įvesta po to, kai nuo alkoholio apsvaigusios moters rotveileris mieste mirtinai sukandžiojo vos metukų vaiką.

Triukšmaujančių gyvūnų šeimininkus siūloma bausti iki 300 eurų (378)

Triukšmaujančių gyvūnų šeimininkus siūloma bausti iki 300 eurų
Nuo 2019 metų siūloma drausti gyvenamojoje aplinkoje ir viešose vietose triukšmauti bei trikdyti kitų žmonių laisvalaikį, poilsį ar darbą. Naminius gyvūnus laikantiems gyventojams taip pat gali tekti juos labiau prižiūrėti, kad šie nekeltų triukšmo. Už šių reikalavimų nepaisymą grės baudos.

Pasaulinę gyvūnų dieną – pagalbos šauksmas iš globos įstaigų (6)

Pasaulinę gyvūnų dieną – pagalbos šauksmas iš globos įstaigų
Kasmet spalio 4 d. minima Pasaulinė gyvūnų diena, kurios metu skatinama ne tik pasirūpinti augintiniais, bet ir atsigręžti į beglobius. Šią dieną įvairios gyvūnų globos organizacijos žmones skatina aukoti maistą ir būtiniausias priežiūros priemones be šeimininkų augantiems gyvūnams, o tvirtai apsisprendusiems – suteikti namus keturkojams, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vilnietė negalėjo susitvarkyti su kaukiančiu šunimi: atvykusi dresuotoja greit rado sprendimą (103)

Vilnietė negalėjo susitvarkyti su kaukiančiu šunimi: atvykusi dresuotoja greit rado sprendimą
Seime pateiktas siūlymas spręsti šunų triukšmo problemą ne tik sukėlė pasipiktinimą, bet ir privertė susimąstyti: ko gali imtis patys šeimininkai, kad jų augintiniai būtų ramesni ir likę namuose vieni netriukšmautų? Kartu su šunų mokyklos „Urbandogas“ vadove ir trenere Agne Jazukevičiūte aplankėme Tautvydę Gabalę ir kartu pasiaiškinome, kodėl jos trumpaplaukis foksterjeras Daimas neduoda kaimynams ramybės.

Rudens pavojai šunų ir kačių sveikatai: kaip apsisaugoti?

Rudens pavojai šunų ir kačių sveikatai: kaip apsisaugoti?
Sunku suplanuoti, į kokias situacijas galima patekti su augintiniais, bet kai kuriems atvejams nesudėtinga iš anksto pasiruošti. Kačių ir šunų šeimininkai turėtų žinoti, kokios grėsmės tyko vėsiuoju periodu ir kaip joms užkirsti kelią, rašoma pranešime spaudai.

Gyvūnų mylėtojai Vilniuje kviečiami į tradicinį renginį

Gyvūnų mylėtojai Vilniuje kviečiami į tradicinį renginį
Spalio pirmąjį savaitgalį daugelyje šalių bus minima Pasaulinė gyvūnų globos, arba šv. Pranciškaus, diena. Minėjimai vyks vaikų ugdymo įstaigose, gyvūnų augintojų bendruomenėse. Šią dieną paminėti prie Baltojo tilto Vilniuje kviečia ir didžiausia šunų mylėtojų bendruomenė – Lietuvos kinologų draugija, rašoma pranešime spaudai.

Atėjo pavojingas nuodų metas: gyvūnų apsinuodijimo požymiai ir pirmoji pagalba (8)

Atėjo pavojingas nuodų metas: gyvūnų apsinuodijimo požymiai ir pirmoji pagalba
Žiniasklaidai ir socialiniams tinklams netylant dėl gyvūnų nuodijimo atvejų, kuomet apnuodytas maistas ar pašaras išmėtomas vedžiojimo vietose, kurios laisvai prieinamos tiek žmonėms, tiek ir gyvūnams, pranešime žiniasklaidai kalbinama „Vaidos klinikos” savininkė, vet. gydytoja Vaida Misiūnienė.

Veislynas iš arti: veisėja parodė, kaip išsirinkti šuniuką (6)

Veislynas iš arti: veisėja parodė, kaip išsirinkti šuniuką
Rinkdamasis šuniuką dažnas žmogus pasikliauna vien savo akimis. Keturkojui pakanka pavizginti uodegą ir prisiglausti – tiek tereikia, kad jis keliautų į naujus namus. Vis dėlto, reikėtų nepamiršti, kad šunys, kaip ir žmonės, turi skirtingus charakterius. DELFI lankosi veislyne ir domisi, kaip rūpinamasi šuniukais veisėjų rankose bei ką svarbu žinoti apie augintinio pasirinkimą.

Seime pasiūlytas būdas užtildyti šunis kelia šeimininkų baimę: kaip iš tiesų reikėtų elgtis registruokitės – specialistai padės išsiaiškinti, kodėl jūsų šuo triukšmauja (211)

Seime pasiūlytas būdas užtildyti šunis kelia šeimininkų baimę: kaip iš tiesų reikėtų elgtis
Šunų šeimininkams vis dar neramu dėl Seime pateikto Petro Čimbaro siūlymo spręsti šunų triukšmo problemą. Bandymas „uždrausti šunims loti“ triukšmo reguliavimo įstatymu sulaukė didelio visuomenės pasipiktinimo: nors problema pripažįstama, tačiau manoma, kad ją reikia spręsti kitokiais būdais. Domimės, kaip šunų šeimininkams reikėtų elgtis.