Vilnietė negalėjo susitvarkyti su kaukiančiu šunimi: atvykusi dresuotoja greit rado sprendimą

 (103)
Seime pateiktas siūlymas spręsti šunų triukšmo problemą ne tik sukėlė pasipiktinimą, bet ir privertė susimąstyti: ko gali imtis patys šeimininkai, kad jų augintiniai būtų ramesni ir likę namuose vieni netriukšmautų? Kartu su šunų mokyklos „Urbandogas“ vadove ir trenere Agne Jazukevičiūte aplankėme Tautvydę Gabalę ir kartu pasiaiškinome, kodėl jos trumpaplaukis foksterjeras Daimas neduoda kaimynams ramybės.

Tautvydė kreipėsi pagalbos: šuns kaukimas kėlė nerimą

Praėjusį mėnesį skelbėme straipsnį apie tai, kodėl loja šunys ir kaip padėti jiems nusiraminti, jei problema išties atrodo didelė ir nekontroliuojama. Skaitytojai buvo kviečiami registruotis eksperimentui, kad atvykę dresūros specialistai padėtų identifikuoti dažnai lojančio šuns problemas ir padėtų jas išspręsti.

Šįkart aplankėme vilnietę Tautvydę, kuriai šuns lojimas kelia nerimą. Į problemą ji pasižiūrėjo rimčiau tada, kai sulaukė pastabų iš kaimynystėje įsikūrusios kirpyklos. Moteris džiaugiasi, kad kiti kaimynai šiuo atžvilgiu elgėsi supratingai, žino apie moters laikomą augintinį ir nepriekaištauja. Vis dėlto, sąmoninga šeimininkė mato būtinybę problemą spręsti.

„Daimas pas mus atsirado būdamas 4 mėnesių, kartu esame jau 4 metus. Kol buvo mažiukas, problemų nekilo. Šuo buvo draugiškas, namie nelodavo. Problema atsirado tada, kai aš pradėjau lauktis. Prieš du metus jo charakteris visiškai pasikeitė. Jis kaukia, kol mūsų nėra namuose“, – aiškina Tautvydė.

Moteriai žinoma, kad kambaryje laikomi šunys dažniau loja tuomet, kai nėra pakankamai vedžiojami į lauką. Visgi, Tautvydė mano, kad tam skiria daug laiko: šunį vedžioja tris kartus per dieną. Tiesa, pastaruoju metu pasivaikščiojimai reikalauja didesnio šeimininkės budrumo, nes šunelis pasidarė agresyvus tiek žmonių, tiek kitų šunų atžvilgiu.

Daimas
Daimas
© Stopkadras

„Prieš 4 metus labai norėjau šuns ir atsirado galimybė pagloboti Džeko Raselo terjerą. Mes jį globojome 3 mėnesius, o paskui teko atiduoti šeimininkams. Man buvo labai liūdna – norėjau turėti savo augintinį. Ieškojom kažko panašaus ir po begalinių paieškų mane patraukė ši veislė“, – Daimo atsiradimo istoriją pasakoja Tautvydė.

Problemos šaknys – laisvalaikio ir miego kokybėje

Dresūros mokytoja A. Jazukevičiūtė pabrėžia, kad šuns lojimas – ne problema, o gilesnės problemos pasekmė. Pirmas žingsnis – rasti problemą, iš kurios kyla lojimas, tik jokiu būdu šuniui nekabinti ultragarsinių ir elektrinių antkaklių, keliančių diskomfortą ir skausmą. Jie problemos nesprendžia, tik ją slopina.

A. Jazukevičiūtė atkreipia dėmesį į tai, kad foksterjerai yra medžiokliniai šunys. Šiai grupei priklauso ir kiti terjerai, taksai, skalikai, laikos, spanieliai. Visi šunys nuo seno buvo veisiami kokiam nors darbui atlikti, o medžioklinių šunų kraujyje jau šimtus metų verda tikslas atnešti šeimininkui grobį.

„Šiam šuniui trūksta darbo. Jam reikia ne tik fizinės, bet ir protinės apkrovos. Probleminis elgesys, kurį matome, kyla iš to, kad šuo neturi kur išreikšti savo potencialo. Jam trūksta veiklos“, – pastebi dresūros mokytoja.

Anot jos, 50 proc. šuns paros turi sudaryti miegas, 30 proc. – neaktyvus laisvalaikis, o 20 proc. – aktyvus laisvalaikis. Lojimą provokuoja tai, kad šuo negauna jam tinkančio aktyvaus laisvalaikio, o tuo pačiu negauna kokybiško poilsio. Dėl to A. Jazukevičiūtė kaltina šeimininkų piktnaudžiavimą kamuoliuku, iš kurio kyla šuns dirglumas aplinkai.

Kartais atrodo, kad kitaip šuns iškrauti neįmanoma, tad kodėl pastovus kamuoliuko mėtymas nėra gerai? Dresūros mokytoja pabrėžia, kad šunys nežaidžia, jie – medžioja. Dažnas žaidimas su žmogumi jiems paremtas medžioklės instinktu, todėl jiems natūralu atnešti šeimininkui numestą pagalį ar kamuoliuką.

Agnė Jazukevičiūtė
Agnė Jazukevičiūtė
© DELFI / Kiril Čachovskij

Suprasti dažno tokio elgesio žalą lengviau įsivaizduojant, kas vyksta medžioklės metu. Tarkime, vilkas persekioja grobį. Persekiojimo metu išsiskiria adrenalinas, todėl vilkas pagreitėja. Nesugavus grobio, adrenalinas lieka, sugavus – vilkas jį suėda ir eina ilsėtis. O ką mes padarome su savo šunimis, nuolat mėtydami „grobį“ – kamuoliuką?

Dažnas šeimininkas stebisi, kaip šuniui neatsibosta kamuoliuko mėtymas, tačiau galite jį mėtyti nors ir tris valandas – šuo vis tiek bėgs „grobiui“ iš paskos, nes tokie jo instinktai.

„Šuo tampa adrenalino fanatiku ir nebegali sustoti. Jis bėgs tol, kol jam atlaikys širdis. Nejudantis grobis jam neįdomus, bet jei jis juda, reikia pagaut, atnešt. Kasdien mėtydami kamuoliuką, nuolat išleidžiame į šuns organizmą adrenaliną, streso hormonus. Jeigu aš esu pavargus, po visų darbų važiuoju namo, noriu tik miegot ir nieko daugiau, bet patenku į avariją, išsiskiria adrenalinas ir visi mano miegai lieka kažkur toli. Jei mes tą patį nuolat darome su savo šunimi, jo miego kokybė kenčia“, – aiškina A. Jazukevičiūtė.

Todėl dresūros mokytoja Tautvydei pataria pamiršti kamuoliuko mėtymą ir padėti šuniui nusiraminti. Kaip tai padaryti bei kokius žaidimus rinktis šuns iškrovai – žiūrėkite reportaže.

Apie emocinę ir fizinę šunų sveikatą, šuniukų parengimą gyvenimui naujuose namuose ir dažniausiai pasitaikančias elgesio problemas daugiau sužinosite tarptautinėje šunų mylėtojų ir profesionalų konferencijoje „Chase“, kuri vyks spalio 13-14 dienomis Vilniuje, viešbutyje ir konferencijų centre „Karolina“. Konferencijos programą rasite čia.

Letena
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naudinga žinoti

Žmogus, kuris moka šunų kalbą: kaip suprasti, ką jums sako augintinis (6)

Žmogus, kuris moka šunų kalbą: kaip suprasti, ką jums sako augintinis
Kūno kalbos neišmanantis žmogus niekada neužmegs tokių gerų santykių su kitais žmonėmis, kaip tas, kuris ją išmano. Anot trenerio ir elgsenos specialisto Steve Mann, tas pats galioja ir tiems, kurie užsiima šunų dresūra: žmogus, nesuprantantis šuns kūno kalbos, negalės nuraminti suirzusio, agresyvaus gyvūno, o ką jau kalbėti apie šuns auklėjimą.

Kovinių šunų savininkams Vienoje bus taikomas alkoholio kiekio kraujyje apribojimas (3)

Kovinių šunų savininkams Vienoje bus taikomas alkoholio kiekio kraujyje apribojimas
Kovinių ir pavojingų šunų savininkai Austrijos sostinėje nuo šiol privalės riboti suvartojamo alkoholio kiekį. Naujoji priemonė įvesta po to, kai nuo alkoholio apsvaigusios moters rotveileris mieste mirtinai sukandžiojo vos metukų vaiką.

Triukšmaujančių gyvūnų šeimininkus siūloma bausti iki 300 eurų (376)

Triukšmaujančių gyvūnų šeimininkus siūloma bausti iki 300 eurų
Nuo 2019 metų siūloma drausti gyvenamojoje aplinkoje ir viešose vietose triukšmauti bei trikdyti kitų žmonių laisvalaikį, poilsį ar darbą. Naminius gyvūnus laikantiems gyventojams taip pat gali tekti juos labiau prižiūrėti, kad šie nekeltų triukšmo. Už šių reikalavimų nepaisymą grės baudos.

Pasaulinę gyvūnų dieną – pagalbos šauksmas iš globos įstaigų (6)

Pasaulinę gyvūnų dieną – pagalbos šauksmas iš globos įstaigų
Kasmet spalio 4 d. minima Pasaulinė gyvūnų diena, kurios metu skatinama ne tik pasirūpinti augintiniais, bet ir atsigręžti į beglobius. Šią dieną įvairios gyvūnų globos organizacijos žmones skatina aukoti maistą ir būtiniausias priežiūros priemones be šeimininkų augantiems gyvūnams, o tvirtai apsisprendusiems – suteikti namus keturkojams, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vilnietė negalėjo susitvarkyti su kaukiančiu šunimi: atvykusi dresuotoja greit rado sprendimą (103)

Vilnietė negalėjo susitvarkyti su kaukiančiu šunimi: atvykusi dresuotoja greit rado sprendimą
Seime pateiktas siūlymas spręsti šunų triukšmo problemą ne tik sukėlė pasipiktinimą, bet ir privertė susimąstyti: ko gali imtis patys šeimininkai, kad jų augintiniai būtų ramesni ir likę namuose vieni netriukšmautų? Kartu su šunų mokyklos „Urbandogas“ vadove ir trenere Agne Jazukevičiūte aplankėme Tautvydę Gabalę ir kartu pasiaiškinome, kodėl jos trumpaplaukis foksterjeras Daimas neduoda kaimynams ramybės.

Rudens pavojai šunų ir kačių sveikatai: kaip apsisaugoti?

Rudens pavojai šunų ir kačių sveikatai: kaip apsisaugoti?
Sunku suplanuoti, į kokias situacijas galima patekti su augintiniais, bet kai kuriems atvejams nesudėtinga iš anksto pasiruošti. Kačių ir šunų šeimininkai turėtų žinoti, kokios grėsmės tyko vėsiuoju periodu ir kaip joms užkirsti kelią, rašoma pranešime spaudai.

Gyvūnų mylėtojai Vilniuje kviečiami į tradicinį renginį

Gyvūnų mylėtojai Vilniuje kviečiami į tradicinį renginį
Spalio pirmąjį savaitgalį daugelyje šalių bus minima Pasaulinė gyvūnų globos, arba šv. Pranciškaus, diena. Minėjimai vyks vaikų ugdymo įstaigose, gyvūnų augintojų bendruomenėse. Šią dieną paminėti prie Baltojo tilto Vilniuje kviečia ir didžiausia šunų mylėtojų bendruomenė – Lietuvos kinologų draugija, rašoma pranešime spaudai.

Atėjo pavojingas nuodų metas: gyvūnų apsinuodijimo požymiai ir pirmoji pagalba (8)

Atėjo pavojingas nuodų metas: gyvūnų apsinuodijimo požymiai ir pirmoji pagalba
Žiniasklaidai ir socialiniams tinklams netylant dėl gyvūnų nuodijimo atvejų, kuomet apnuodytas maistas ar pašaras išmėtomas vedžiojimo vietose, kurios laisvai prieinamos tiek žmonėms, tiek ir gyvūnams, pranešime žiniasklaidai kalbinama „Vaidos klinikos” savininkė, vet. gydytoja Vaida Misiūnienė.

Veislynas iš arti: veisėja parodė, kaip išsirinkti šuniuką (6)

Veislynas iš arti: veisėja parodė, kaip išsirinkti šuniuką
Rinkdamasis šuniuką dažnas žmogus pasikliauna vien savo akimis. Keturkojui pakanka pavizginti uodegą ir prisiglausti – tiek tereikia, kad jis keliautų į naujus namus. Vis dėlto, reikėtų nepamiršti, kad šunys, kaip ir žmonės, turi skirtingus charakterius. DELFI lankosi veislyne ir domisi, kaip rūpinamasi šuniukais veisėjų rankose bei ką svarbu žinoti apie augintinio pasirinkimą.

Seime pasiūlytas būdas užtildyti šunis kelia šeimininkų baimę: kaip iš tiesų reikėtų elgtis registruokitės – specialistai padės išsiaiškinti, kodėl jūsų šuo triukšmauja (211)

Seime pasiūlytas būdas užtildyti šunis kelia šeimininkų baimę: kaip iš tiesų reikėtų elgtis
Šunų šeimininkams vis dar neramu dėl Seime pateikto Petro Čimbaro siūlymo spręsti šunų triukšmo problemą. Bandymas „uždrausti šunims loti“ triukšmo reguliavimo įstatymu sulaukė didelio visuomenės pasipiktinimo: nors problema pripažįstama, tačiau manoma, kad ją reikia spręsti kitokiais būdais. Domimės, kaip šunų šeimininkams reikėtų elgtis.

Kokį akvariumą rinktis: stiklo ar išmanųjį akrilo? (9)

Kokį akvariumą rinktis: stiklo ar išmanųjį akrilo?
Daugelis mūsų mylime ir rūpinamės gyvūnais: šunimis, katėmis, paukščiais, žiurkėnais ar žuvimis. Kai kurie pagalvoja apie jų priežiūrą: kas prižiūrės? Kiek laiko ir pinigų reikės? Galima būtų apibendrintai paklausti, kokie gyvūnai mažiausiai reikalauja priežiūros, laiko ir pinigų? Atsakymas – žuvys. Joms tik reikia gero akvariumo, tačiau kokį pasirinkti, rašoma pranešime spaudai.

Žiaurus valdininkų abejingumas: ruošiasi išniekinti gyvūnų kapines (27)

Žiaurus valdininkų abejingumas: ruošiasi išniekinti gyvūnų kapines
Kol valdininkai išsisukinėja nuo atsakomybės, daugiau nei 100 žmonių turės perlaidoti savo augintinius, palaidotus oficialiose gyvūnų kapinėse, arba leisti, kad buldozeris juos išverstų. Negana to, žmonės, laidodami gyvūnus aiškiai nepažymėtoje teritorijoje, kėlė grėsmę savo gyvybei – per giliai įsmeigus kastuvą ir pažeidus aukšto slėgio dujų trasos vamzdžius, nelaimė neišvengiama, rašoma pranešime spaudai.

Padėti beglobiams gyvūnams dabar bus dar paprasčiau (5)

Padėti beglobiams gyvūnams dabar bus dar paprasčiau
Paramos akcija „Padėkime gyvūnams“ jau ne pirmus metus stengiasi pagerinti beglobių gyvūnų gyvenimo sąlygas. Ilgalaikės socialinės iniciatyvos organizatorė, gyvūnų ėdalo gamintoja „Purina“, drauge su mažmeniniu prekybos tinklu RIMI, kiekvienam suteikia galimybę prisidėti vos panorėjus. Norintys paaukoti, nuo šiol gali tai padaryti paprastai ir patogiai – pirkdami bet kuriuos „Purina“ produktus, nuo kurių 5 proc. sumos bus paaukoti prieglaudai „SOS gyvūnai“. Surinkti pinigai bus skirti „SOS vilties apartamentų” įrengimui, rašoma „Purinos“ pranešime.

Kodėl beglobių gyvūnų skaičius Lietuvoje auga? (19)

Kodėl beglobių gyvūnų skaičius Lietuvoje auga?
„Kai įrengėme prieglaudoje vietas beglobiams gyvūnams, planavome, kad po penkerių metų jų bus vienetai. Tačiau tokio augimo, koks yra šiuo metu Lietuvoje, negalėjau nuspėti“, – sako veterinarijos gydytoja Jurgita Šventoraitytė-Gustaitienė. Pasak jos, visuomenės dėmesys ir rūpestis beglobiams gyvūnams auga, tačiau pasitaiko atvejų, kai tenka susidurti su žiauriu elgesiu ir nepriežiūra.

Pateikė išvadas dėl pareigūnų, šaudžiusių į šunis: tokią teisę jie turėjo (30)

Pateikė išvadas dėl pareigūnų, šaudžiusių į šunis: tokią teisę jie turėjo
Šiandien Vilniaus apskrities vyriausio policijos komisariato (VPK) Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriuje baigtas tarnybinis patikrinimas dėl Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės pareigūnų panaudotų šaunamųjų ginklų prieš šunis, rašoma pranešime spaudai.