Toks verslas – vienintelis Lietuvoje: iš čia išeisite su savo augintinio pelenais

 (6)
Šimtai šunų, kačių ir net jūrų kiaulyčių kremacijų, augintiniams skirtos urnos ir maži karsteliai – Tomos Žebelienės ir Vitalijaus Žebelio kasdienybė. Nors kai kas apie tokias paslaugas nė nebūna girdėję, didžiausi gyvūnų mylėtojai už orų atsisveikinimą su augintiniu yra pasiruošę pakloti nuo 75 iki 350 eurų.
Augintinių krematoriumas Lietuvoje
© Asmeninis albumas

Dažniausi lankytojai – šunų šeimininkai

Gyvūnai mums tampa vis brangesni – dėl jų įkuriamos kirpyklos, viešbučiai, o štai prieš beveik metus laiko pasirodė ir pirmasis Lietuvoje augintinių krematoriumas.

Pirmieji ir kol kas vieninteliai Lietuvoje augintinių kremavimo paslaugas siūlo Tauragės rajone, Zoliškių kaime, įsikūrę Toma ir Vitalijus Žebeliai.

Prieš 5 metus su kolegomis iš užsienio susitikęs veterinarijos gydytojas Vitalijus išgirdo apie svetur veikiančius augintinių krematoriumus ir pamanė, kad to reikia ir čia, Lietuvoje. Šiandien pora – kremavimo paslaugas teikiančios įmonės „Vetservisas“ savininkai.

Savo veiklą Žebeliai pradėjo praėjusių metų gegužės mėnesį. Nuo to laiko čia iš viso kremuoti 274 gyvūnai.

Toma skaičiuoja, kad apie 80 proc. besikreipiančiųjų yra šunų šeimininkai, nors kremuojamos ir katės, taip pat teko kremuoti ir jūrų kiaulytes. Tokias tendencijas ji paaiškina paprastai: šunys apima didžiąją dalį Lietuvoje laikomų augintinių.

Tiesa, už tokį atsisveikinimą su augintiniu teks nemažai sumokėti. Pavyzdžiui, 10-20 kilogramų sveriančio augintinio kremavimas kainuos 140 eurų, o 50 kilogramų ir daugiau – 220 eurų. Palyginimui, „Lietuvos krematoriumo“ viešai skelbiamame kainyne, žmogaus kremavimas kainuoja apie 310 eurų.

Urnų ir karstelių kainos čia svyruoja nuo 20 iki 120 eurų. Panašios kainos skelbiamos „Lietuvos krematoriumo“ kainyne, tačiau čia visgi esama ir išties įspūdingas sumas kainuojančių urnų – brangiausia jų, gintarinė, kainuoja net 2550 eurų.

Kremavimą nori stebėti gyvai

Įdomu tai, jog yra galimybė stebėti augintinio kremavimą gyvai arba nuotoliniu būdu. Nors pastarojo dar niekas neišmėgino, Toma paaiškina, kad nemaža dalis gyvūnų šeimininkų patys atvyksta į krematoriumą.

Anot jos, gyvūnų šeimininkai gyvai stebi gyvūno kremavimą dažniausiai todėl, nes nori dalyvauti paskutiniame atsisveikinime, galų gale – būti tikri, kad atsisveikinta sklandžiai ir būtent su jų, o ne kokiu kitu gyvūnu.

Augintinių krematoriumas Lietuvoje
Augintinių krematoriumas Lietuvoje
© Asmeninis albumas

„Su kiekvienu gyvūnu atsisveikiname pagarbiai ir oriai. Jie kremuojami po vieną, atskirai. Anksčiau pabūti kartu ir atsisveikinti su kremuojamu gyvūnu atvykdavo apie pusę gyvūnų šeimininkų, dabar jų kiek mažiau – apie trečdalį“, – skaičiuoja ji.

O kiek laiko visa tai užtrunka? Toma paaiškina, kad kremavimo trukmė priklauso nuo augintinio svorio. Pavyzdžiui, jeigu gyvūnas sveria 2 kilogramus, kremacija truks apie pusvalandį. Jei sveria 50 ir daugiau kilogramų – kremacija gali užtrukti ir 3 valandas.

Už gyvūno laidojimą bet kur gresia baudos

Kur dėti urną su augintinio pelenais – asmeninis gyvūno šeimininko sprendimas, tačiau yra tam tikrų įstatymų apribojimų. Laidoti galima savame sklype, legaliose gyvūnų kapinėse, jei neturima savos žemės – susitarti su giminaičiais dėl galimybės palaidoti augintinį jam priklausančiame sklype.

Svarbu žinoti, kad ilgalaikis urnos su pelenais laikymas namuose yra nelegalus, o už gyvūno laidojimą ne savoje žemėje – baudžiama. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, toks elgesys užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo 5 iki 289 eurų, o pareigūnams – nuo 28 iki 1448 eurų.

Anksčiau Žebeliai buvo užsiminę apie kolumbariumo įkūrimą – jis taptų dar viena alternatyva urnos su gyvūno pelenais laikymui. Kol kas kolumbariumo dar nėra, tačiau Toma prisipažįsta, kad planuose jis vis dar yra. „Norisi sukurti malonią atmosferą, kad žmonės atvažiuotų ir galėtų gražiai atsisveikinti su augintiniais, pasibūti su jais paskutinę akimirką“, – ateities planais dalinasi ji.

Sudervės kapinių kolumbariumas, asociatyvi nuotr.
Sudervės kapinių kolumbariumas, asociatyvi nuotr.
© DELFI / Domantas Pipas

Tiesa, krematoriumo darbo intensyvumas priklauso nuo sezono – pastebima kaimyninių šalių praktika, kad į augintinių krematoriumus dažniau kreipiamasi šaltuoju metų laiku. Iš viso per dieną krematoriume galima sudeginti po 4-5 gyvūnų gaišenas.

Visgi, Toma pastebi, kad mūsų visuomenėje gyvūnų krematoriumo idėja vis dar atrodo neįprasta ir prireiks laiko, kol tai taps norma – kol kas krematoriumas dirba tik 20-25 proc. pajėgumu.

Gyvūnų mylėtojų nuomonės išsiskiria

Gyvūnų mylėtojus vienijančioje feisbuko grupėje paklausėme, kaip jų akimis atrodo gražus atsisveikinimas su augintiniu – kas jiems atrodo priimtina, o kas ne atėjus tai liūdnai akimirkai?

Grupės narė Dovilė, gyvenanti Didžiojoje Britanijoje, pasidalino nuotrauka, kurioje stovi maža baltos katytės formos urnelė šalia rėmelio su fotografija, kurioje šeimininkė su augintine įamžintos dar tebebūdamos kartu.

„Mes tai darėme Londone. Kainavo su viskuo, jei nepameluosiu, apie 300 svarų (apie 333 eurai). Keramikinė katės statulėlė buvo viena iš brangiausių urnų. Kadangi gyvename Didžiojoje Britanijoje, tai kremavimas buvo pati geriausia išeitis“, – sako Dovilė.

Urna
Urna
© Asmeninis albumas

Vilnietei Karinai teko kremuoti du savo augintinius – prieš keletą metų tai ji darė Latvijoje. 33 ir 60 kilogramų svėrusių šunų palaikų kremavimas čia atitinkamai jai kainavo 215 ir 290 eurų, viso – 505 eurai.

O kaunietė Berta teigia, kad apie kremavimą dar tik svarsto, mat turi dvi ilgametes augintines.„Kremavimu dar neteko naudotis. Kai nugaišo mūsų 15 metų kalytė, Lietuvoje dar nebuvo šios paslaugos. Ateityje, kai tik prireiks, pasinaudosime“, – teigia Berta.

Žinoma, vieniems kremavimas atrodo per brangus, o kiti tiesiog nemato tame jokios prasmės. Pavyzdžiui, Sigutė tiki, kad pinigų švaistyti kremavimui nereikėtų – jos manymu, turime rūpintis tais, kurie dar gyvi.

„Visada rasi vietelę savo augintinio palaidojimui. O tuos pinigus, skirtus kremavimui, skirčiau arčiausiai manęs esančiai gyvūnų prieglaudai. Vakar teko pabuvoti vienoje – patikėkite, neužtenka ten dirbančių žmonių pasiaukojančio darbo. Mirusį savo gyvuliuką visada prisiminsi, o šitiems prieglaudose reikia padeti išgyventi. Juk dėl žmonių kaltės jie ten“, – pabrėžia Sigutė.

Palaikai – taršos šaltinis, kurį reikia utilizuoti

Lietuvoje tėra vienos legalios gyvūnų kapinės, įrengtos 2011 metais – tai tarp Lentvario ir Liudvinavo gyvenviečių esantis 4,5 ha žemės plotas, kuriame gyvūnų šeimininkai laidoja savo augintinių palaikus. Čia gyvūnams skiriami antkapiai su iškaltais jų vardais, žmonės jiems palieka žaislų, atvyksta prisiminti kartu praleistą laiką. Iki tol gyvūnai nelegaliai laidoti Vilniaus Karoliniškių mikrorajone.

Gyvūnų kapinės
Gyvūnų kapinės
© Lukas Varanauskas

Esama ir dar vieno pasirinkimo – gyvūnų gaišenos gali būti sunaikinamos specializuotose įmonėse. Kadangi gaišena laikoma taršos šaltiniu, Europose Sąjungos direktyvoje reikalaujama, kad, saugant aplinką, gaišenos būtų utilizuojamos. Šalutinių gyvūninių produktų tvarkymu Lietuvoje užsiima Rietavo veterinarinė sanitarija.

Joje atsiduria ne tik gyvūnų gaišenos, atgabenamos iš veterinarijos klinikų ir gyvūnų prieglaudų, bet ir laukuose ir miškuose randami nugaišę gyvūnai bei skerdyklose pjaunant gyvulius susidarančios atliekos.

Tokios gyvūninės kilmės atliekos atsiduria giliose šachtose, sumalamos malūne ir išverdamos aukštos temperatūros katile. Juose išgaunami taukai vėliau yra atskiriami nuo kietosios dalies – kaulų. Pastarieji presuojami, džiovinami, taip susidaro kaulų miltai.

Priklausomai nuo to, kuriai kategorijai priklausė gaišena – galimai pavojingų aplinkai ar nepavojingų aplinkai – skiriasi išgaunamų medžiagų panaudojimas. Galimai pavojingų aplinkai gaišenų produktai sudeginami, likę pelenai atsiduria sąvartyne. Nepavojingų aplinkai gaišenų produktai (kiaulių, avių, žuvų ir naminių paukščių) toliau naudojami ūkinėje veikloje: pavyzdžiui, jų kaulų miltai atsiduria sausame šunų ir kačių ėdale.

Letena
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naudinga žinoti

Fejerverkų žala: kodėl turėtume jų atsisakyti? (17)

Fejerverkų žala: kodėl turėtume jų atsisakyti?
Praėjus naujųjų 2019 metų sutiktuvėms internetas mirga nuo pabėgusių ar priklydusių gyvūnų skelbimų, prieglaudos ir gyvūnų globos organizacijos perpildytos, vos spėja talpinti skelbimus bei pagalbos prašymus. Dažniausia tokio sujudimo priežastis – fejerverkai. Jų keliamas triukšmas ir šviesos ne tik išgąsdina augintinius, kuriuos šeimininkai vedasi kartu „pasigrožėti“ fejerverkais, bet ir sukelia didžiulį stresą daugumai namuose ar tvartuose likusių gyvūnų, ką jau kalbėti apie laukinius gyvūnus, miestuose gyvenančius paukščius, benamius šunis ir kates – jiems naujųjų metų naktis turbūt yra pati baisiausia metuose.

Toks verslas – vienintelis Lietuvoje: iš čia išeisite su savo augintinio pelenais (6)

Toks verslas – vienintelis Lietuvoje: iš čia išeisite su savo augintinio pelenais
Šimtai šunų, kačių ir net jūrų kiaulyčių kremacijų, augintiniams skirtos urnos ir maži karsteliai – Tomos Žebelienės ir Vitalijaus Žebelio kasdienybė. Nors kai kas apie tokias paslaugas nė nebūna girdėję, didžiausi gyvūnų mylėtojai už orų atsisveikinimą su augintiniu yra pasiruošę pakloti nuo 75 iki 350 eurų.

Lenkijos miestai atsisako naujametinių fejerverkų – saugo gyvūnus nuo streso (10)

Lenkijos miestai atsisako naujametinių fejerverkų – saugo gyvūnus nuo streso
Vis daugiau miestų Lenkijoje atsisako triukšmingų naujametinių fejerverkų, pakeisdami juos lazerių šou. Pagrindinė priežastis – esą fejerverkų, petardų ir kitų sprogmenų keliamas triukšmas sukelia stresą naminiams, beglobiams ir laukiniams gyvūnams.

Kviečia prisijungti prie gražios akcijos: kiekvienas „patinka” taps maisto porcija benamiams gyvūnams (7)

Kviečia prisijungti prie gražios akcijos: kiekvienas „patinka” taps maisto porcija benamiams gyvūnams
Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 50 gyvūnų globos organizacijų, kurios gelbsti benamius gyvūnus, užsiima švietėjiška veikla, rengia labdaros akcijas bei organizuoja įvairius renginius. VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos” (toliau – GGI) kviečia visus neabejingus beglobių gyvūnų likimams į jau tradicija tapusią labdaros akciją „Parodyk augintiniui eglutę. Trečius metus iš eilės vyksiantis renginys ir vėl skatins įsitraukti kiekvieną bei sieks parodyti, kad visi kartu galime nuveikti daug gerų darbų.

Vaikų žaidimo aikštelėje aptiko nuodų: perspėja saugoti vaikus ir gyvūnus (41)

Vaikų žaidimo aikštelėje aptiko nuodų: perspėja saugoti vaikus ir gyvūnus
Socialiniame tinkle „Facebook“ trečiadienio vakarą išplito nerimą keliantis įrašas. Klaipėdos miesto virtualios mamyčių bendruomenės narės – pasibaisėjusios. Miesto centre esančioje vaikų žaidimo aikštelėje primėtyta neaiškios kilmės nuodų.

Tendencijos keičiasi: lietuviai vis daugiau dėmesio skiria augintinių mitybai ir sveikatai (3)

Tendencijos keičiasi: lietuviai vis daugiau dėmesio skiria augintinių mitybai ir sveikatai
Per pasaulį nusiritusi sveikos gyvensenos banga neaplenkia ir naminių gyvūnų. Specialistai pastebi, kad vis daugiau šeimininkų augintiniams perka aukštesnės kokybės, sveikesnį ėdalą.

Ką reikia žinoti prieš priimant augintinį į namus (4)

Ką reikia žinoti prieš priimant augintinį į namus
Greičiausiai apie augintinį namuose esame pagalvoję kiekvienas. Susidūrę su šunimis svečiuose ar mieste staiga pasiduodame silpnumo akimirkai ir susimąstome, kad tiek daug laimės teikiantis gyvūnas gali atsidurti ir mano namuose. Panašu, kad žmonės, dažnai spręsdami gyvūno auginimo klausimą, vadovaujasi emocijomis ir retai racionaliai apsvarsto visas situacijas, su kuriomis teks susidurti, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Benamėms katėms per šalčius reikia užuovėjos ir maisto (45)

Benamėms katėms per šalčius reikia užuovėjos ir maisto
Jau kitą savaitę naktimis spustels šaltukas. Gyvūnų globos specialistai atkreipia dėmesį, kad atvėsus orams, keičiasi benamių kačių priežiūros specifika: nebeatliekamos sterilizacijos operacijos pagal programą „Pagauk-Sterilizuok-Paleisk“ (PSP), o gyventojai, besirūpinantys beglobėmis katėmis, turėtų suskubti pasirūpinti jų žiemojimo vietomis – pastatyti namukus, kad katytės spėtų juose apsiprasti, rašoma pranešime spaudai.

Kodėl šuo neklauso kai kurių komandų? (1)

Kodėl šuo neklauso kai kurių komandų?
Šeimininko skundas dėl šuns „selektyvaus klausymosi" - anokia naujiena. Šuo negirdės, kai visa gerkle jį kviesite ateiti, tačiau puikiai sureaguos į žodį „skanėstas", nors tas bus pašnibždomis ištartas kitame kambaryje. Tačiau, ką atrankinis klausymasis reiškia iš tiesų?

Per daug stiprus ryšys su šeimininku turi įtakos šuns elgesiui (2)

Per daug stiprus ryšys su šeimininku turi įtakos šuns elgesiui
Teoriškai mes ir šunys sudarome mišrių rūšių grupes, tačiau tuo pačiu tos grupės kažkiek panašios ir į vidrūšines – jos ne šiaip susideda iš skirtingų rūšių atstovų, kurie drauge tik maitinasi ar perspėja vieni kitus apie pavojų. Tarp šunų ir žmonių išsivystė glaudūs santykiai. Šie santykiai tikrai ypatingi ir greičiausiai jų daugiau niekur nepastebėsime.

Pavydą jaučia ir šunys: koks elgesys tai išduoda (1)

Pavydą jaučia ir šunys: koks elgesys tai išduoda
Bent du šunis auginantys (ar draugų keturkojį pašnekinę) žmonės tikrai yra susidūrę su taip vadinamais augintinių pavydo atvejais. Daug savininkų papasakos, kuris šuo pavydesnis, o kuris „laisvesnių pažiūrų“, nors įprastai priimtina manyti, kad pavydas – išskirtinė žmonių savybė. Vis tik tyrimai rodo, kad šunys išties jaučia pavydą, net jeigu šis ir skiriasi nuo žmogiškojo.

Vilniuje rotveileris sukandžiojo berniuką: šunų specialistai įžvelgia ir tėvų kaltę (303)

Vilniuje rotveileris sukandžiojo berniuką: šunų specialistai įžvelgia ir tėvų kaltę
Šeštadienį per Lietuvą nuvilnijo žinia, kad Vilniuje devynerių berniuką sukandžiojo namuose laikytas rotveilerių veislė šuo. Socialiniuose tinkluose vieni ėmė kaltinti šunį, kiti tėvus. Domimės, ką turi žinoti tėvai, jei kartu su vaikais auga iš šuo.

Šunų šeimininkų dėmesiui: kada augintinį būtina pažymėti geltonu kaspinu? (9)

Šunų šeimininkų dėmesiui: kada augintinį būtina pažymėti geltonu kaspinu?
Jei šuo nėra linkęs bendrauti su žmonėmis ar šunimis, geriau jo ir neversti, portalui LRT.lt sako Lietuvos kinologų draugijos projektų vadovė Augustė Daukšienė. Be to, priduria ji, prie šuns, pažymėto geltonu kaspinu, gatvėje geriau nesiartinti.

Žmogus, kuris moka šunų kalbą: kaip suprasti, ką jums sako augintinis (5)

Žmogus, kuris moka šunų kalbą: kaip suprasti, ką jums sako augintinis
Kūno kalbos neišmanantis žmogus niekada neužmegs tokių gerų santykių su kitais žmonėmis, kaip tas, kuris ją išmano. Anot trenerio ir elgsenos specialisto Steve Mann, tas pats galioja ir tiems, kurie užsiima šunų dresūra: žmogus, nesuprantantis šuns kūno kalbos, negalės nuraminti suirzusio, agresyvaus gyvūno, o ką jau kalbėti apie šuns auklėjimą.

Kovinių šunų savininkams Vienoje bus taikomas alkoholio kiekio kraujyje apribojimas (3)

Kovinių šunų savininkams Vienoje bus taikomas alkoholio kiekio kraujyje apribojimas
Kovinių ir pavojingų šunų savininkai Austrijos sostinėje nuo šiol privalės riboti suvartojamo alkoholio kiekį. Naujoji priemonė įvesta po to, kai nuo alkoholio apsvaigusios moters rotveileris mieste mirtinai sukandžiojo vos metukų vaiką.