„Kovo 8 dieną prie Ulonų gatvės 65 namo sustojo tamsios spalvos lengvasis automobilis „Volvo“. Iš jo išlipęs vyriškis išleido pasivaikščioti du mažyčius šunelius. Pasivaikščiojęs po mišką sugrįžo ir vieną šunelį įkėlė į automobilį, o kitą nunešė į 65-o namo laiptinę, uždarė duris ir išvažiavo. Iš laiptinės ištrūkęs šunytis klaidžiojo po kiemą, cypė ir staugė, kol nurimęs apsigyveno ties Daugų gatvės kapinėmis, miške. Šunelio niekas nepasigedo.
Kovo 11 dieną, sužinojęs apie tai iš kaimynų, telefonu (8 315) 55 600 apie 13 valandą paskambinau į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojų dalį. Prisistatęs budėtojui papasakojau esamą situaciją, nurodžiau automobilio valstybinius numerius.
Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Mano nuostabai, ne apylinkės inspektorius ar tyrėjas, o Kelių policijos ekipažas. Pareigūnas paaiškino, kad šungaudžiai šiandien nedirba, patarė paskambinti darbo dieną. Nei užsirašęs liudytojų duomenų, nei išklausęs aplinkinius, susirinkusius asmenis, išvažiavo.
Kadangi esu buvęs policijos pareigūnas ir atvykęs pareigūnas buvo mano kolega, po pusvalandžio sulaukiau skambučio į asmeninį telefoną. Man pranešta, kad šunelio šeimininkas informuotas, tad tegul žmonės neišsiskirsto, šeimininkas atvažiuoja pasiimti gyvūnėlio. Laukta apie tris valandas, niekas taip ir nepasirodė. Šunelis buvo pašertas, nors liko baikštus, neprisileido žmonių, bėgo nuo jų.
Kovo 12 dieną apie 7 valandą vedžiodamas savo augintinį radau vietą, kur šunelis nakvoja. Susigūžęs nakvojo miške, medžių lapų krūvoje. Kartu su šuniukui neabejingomis kaimynėmis bandžiau jį prisivilioti. Nepavyko. Paėdęs jis pabėgdavo, vėliau vėl sugrįždavo prie namo. Kartą man pasisekė šunelį įvilioti į laiptinę ir sugauti. Jis virpėjo, buvo išsigandęs, sušalęs, kūnelis pilnas erkių. Glostomas ėmė rimti ir reikšti padėką: laižė rankas, vizgino uodegą. Šiuo metu jis turi namus, yra sotus, švarus, mylimas. Šunelį priglaudė kaimynė Auksė.
Manau, nežmoniška taip elgtis su gyvūnais, atsikratyti 2–3 mėnesių augintinio tokiu būdu, palikti likimo valiai – šalti, badauti, valkatauti.
Man gėda ir prieš kaimynus dėl savo buvusių kolegų poelgio – jie net nebandė nieko išspręsti, padėti. Akivaizdus įstatymo pažeidimas. Įstatymo, kuris draudžia žiauriai elgtis su gyvūnais, sukelti jiems stresą, baimę, pavojų sveikatai ir gyvybei, tokiu būdu juos padaryti bešeimininkius. Bet, nesant nusikaltimo sudėties, bylos teisena nepradedama“, – tokį raštišką naratyvą redakcijai atnešė pilietiškas alytiškis.
Susiklosčius šitokiai situacijai, kada nesulaukiama pagalbos iš policijos pareigūnų, siekiant užkirsti kelią tokioms nusikalstamoms, iš anksto suplanuotoms veikoms, A.Mažeika kreipėsi į Alytaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininką Romą Černių, ne vien savo vardu prašė pagalbos, kad šis įvykis būtų skaidriai ištirtas. Ulonų gatvės gyventojams rūpėjo ir kito šunelio likimas. Jie vylėsi, kad jis bus ne toks skaudus.
„Asmuo, taip pasielgęs su gyvūnu, turi būti nustatytas ir nubaustas įstatymu numatyta tvarka, nes šiuo metu jis gal vadinamas doru, kaimynišku, draugišku“, – reziumuoja A. Mažeika.
Jis Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pateikė ir nemažai informacijos, nuotraukų.
Ši įstaiga „Alytaus naujienoms“ teigė, kad visa tai perdavė tirti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams.
Komisariato komunikacijos grupės vyriausioji specialistė Kristina Janulevičienė patikino, kad Prevencijos poskyris tikslina aplinkybes. Kai bus atliktos visos apklausos, tada ir paaiškės, ar tinkamai pareigūnai vykdė savo veiksmus ir kas gresia taip pasielgusiam šunelių šeimininkui.