Nuomonė. Pasakysiu tai, už ką mane pasmerks tūkstančiai šunų šeimininkų

 (133)
Lietuvos kinologijos pasaulį suvirpino įvykis, susijęs su mūsų nacionalinės šunų rinktinės dalyvavimu pasaulinėse FCI IPO (Tarptaininės kinologų federacijos šunų sportas) varžybose Vengrijoje. Lietuvos atstovams užsiregistravus į bendrą pasaulio šalių sąrašą, buvo nekantriai laukiama komandos sudėties. Tačiau iki paskutinės akimirkos mūsų rinktinės nariai taip ir nepasirodė. Nei vienas Lietuvos šunų dresuotojas, nei vienas kinologas, nei vienas keturkojų mylėtojas taip ir neišvažiavo į tarptautines varžybas, nors dalyvavo beveik visos Europos šalys, įskaitant latvius ir estus.
Šuo su savo šeimininku pliaže
© Asmeninio archyvo nuotr.

Ką tai rodo? Tai rodo labai žemą mūsų nacionalinės kinologijos lygį arba visišką jo nebuvimą. Nors puikiai žinau, jog mane, kaip šunų mylėtoją ir kovotoją už keturkojų teises, pasmerks ir prakeiks didžioji dalis dresuotojų, sakau jiems atvirai – metas mokytis!

Nesąmonė! Prieštarauti ims šimtai dresuotojų, kurių mokyklėlių mirgu margu interneto vartyklėse. Žioplys, nusišneka! Piktinsis tūkstančiai šunų paklusnumo aikšteles lankančių keturkojų savininkų.
O aš sakau atvirai: jei dresuotojas ima iš jūsų pinigus už dresūrą, reikalaukite iš jo dresūros mokyklos baigimo diplomo arba liudijimų apie pasiekimus tarptautinėse varžybose. Nes tik tai yra įrodymas, kad mokytojas turi praktinių žinių dresūroje, kažką sugeba ir tai įrodo jo pasiekimai aikštelėse.

Deja, nuopelnais tarptautiniuose vandenyse mūsų šalyje negali pasigirti beveik niekas. Tikriausiai, niekas.

Kodėl? Todėl kad iki šiol Lietuvos dresūra vis dar sovietinio lygmens. Šunys aikštelėse mušami, smaugiami, ujami, tąsomi, erzinami ir kitaip prievartaujami paklusnumo. Bet juk tai veikia! Šunys klauso! Girdžiu oponuojančių chorą. Taip – šunys klauso. Bet iš baimės. Nustojus juos smaugti, tampyti ir smurtauti, keturkojai dažnai nustoja klausyti žmogaus, kurio bijo.

Būsiu blogas pranašas, bet drįsiu tvirtinti, kad Lietuvos dresuotojai, treneriai, kinologai į tarptautines varžybas nevyksta būtent dėl to, kad bijo pasirodyt prasčiausiai iš visų arba būti diskvalifikuoti. O tai reikštų atsisveikinimą su titulais, išskirtine padėtimi Lietuvoje. Greičiausiai mūsų kinologų šunys, apdovanoti visais įmanomais lietuviškos provincijos diplomais ir titulais, Europos aišktelėse būtų beviltiški!

Situacija, kuomet po ilgų dresūros pamokų, šuo visiškai neklausė, buvo nutikusi man asmeniškai. Tris metus vargau su „nevaldomu dobermanu“, kuris neklausė, šiepė dantis į šeimininką. Labai garsus dresuotojas, jei ne pats garsiausias, patarė tampyti šunį po aikštelę, kaip skudurą smaugiant, kad jis, iš baimės numirti, imtų eit šalia. Vėliau savo keturkojį draugą baudžiau griežtais dygliuotais antkakliais, tampiau smaugiama grandinėle, „koriau“ ir naudojau kitą (beje, Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės įstatymu) uždraustą smurtą. Šventai tikėjau patyrusiais dresuotojais. O pastarieji kraipė galvas, teigdami, jog reikia labai daug kartų lankyti aikštelę (mokėti ir mokėti pinigus), kad šuo pagaliau kada nors išmoktų komandas ir taptų socializuotas.

Tris metus šitaip kankinau šunį, kurį daugelis dresuotojų laikė beviltišku. Vaikščiojau tik su dygliuotu pavadžiu. Tačiau netrukus prasidėjo bėdos: viduriavimas, spuogai, lankymasis pas medikus, nuolatiniai, sudėtingi gydymai antibiotikais. Kuo daugiau dresūros – tuo prastesnė šuns sveikata.

„Su tokiu monstru reikia griežtai", – sutartinai patarinėjo beraščiai specialistai. Ir aš jų klausiau: ne, negalima, ką darai, baik!!! Šias ir kitas psichinio spaudimo komandas naudojau šuns paklusnumui įtvirtinti. Supančiotas, pažabotas, spygliais nuramdytas, nubaustas, nuleidęs galvą šuo... pagaliau pakluso.

Tačiau kartą ryžausi dalyvauti italo, NATO karo lakūno, politikos mokslų daktaro seminare. Šuo į aikštelę išėjo, be abejo, su dygliuotu antkakliu. Svečias paklausė, ar šuo dresuotas. Atsakiau, kad dresuotas ir net labai, nes dresavau du su puse metų. Moka visas komandas. „Nuimk dygliuotą antkaklį. Su tokiais mes nedirbsime“, - liepė jis. Nuėmiau. Šimtus kartų aištelėse treniruotas šuo, kurio paklusnumui išmesti šimtai, o gal tūkstančiai eurų, kaip mat apsisuko ir nuspūdino į miškelį... Rėkiau, šaukiau iš pasiutimo: „Pas mane, ateik čia!!!” Ir kitas komandas – viskas veltui... Netrukus išgirdau diagnozę, po kurios apsiverkiau: „ Tarp šuns ir šeimininko nėra jokio kontakto. Viską reikia pradėti nuo nulio.“

Teko pradėt. Sukandus dantis, klausantis patarimų, bendraujant su šunimi, ieškant tarpusavio ryšio supratimo. Teko pirmiausia kontroliuoti save, liautis koneveikti šunį ir išbraukti iš žodyno žodžius: „Ne, negalima, ką darai, gausi lupti.“

Ir ką jūs manot? Šuns ligos liovėsi per savaitę. Po mėnesio atsitiesė galva, suspindo akys. Kai ėmiau džiaugtis jo gerais darbais, jis panoro įsiteikti šeimininkui, kad gautų dar daugiau pagyrimų. Ir tik po kurio laiko prisiminiau italo trenerio žodžius, kad šuo klauso šeimininko, kai abu yra komanda, kai šeimininkas yra autoritetas, kuriam nepaklusus, baigiasi ir maistas, ir žaidimai, ir pagyrimai. Ir kas svarbiausia, ši būsena pagrįsta ne skatinimu maistu, bet tam tikra chemine reakcija, kuriai esant gaminasi laimės hormonas – endorfinas, panašiai, kaip Pavlovo refleksui - seilės. Ši būsena – tai narkotikas, kurio šuo nori dar ir dar. Todėl darys viską, ko nori šeimininkas. Nes tada bus labai gera abiems. Principas paprastas – pozityvus bendravimas.

Naudodamos tokią metodiką Europos dresūros mokyklos dirba jau seniai. Ir tai nevadinama pozityvia dresūra. Tai tiesiog dresūra. Ji atsirado daug dirbant, mokantis, treniruojant šunis, dalijantis patirtimi. Profesionalių dresuotojų mokyklų Europoje yra ne viena. Mokslas kainuoja apie 16 000 dolerių, trunka ketverius - penkerius metus. Būsimas dresuotojas turi dirbti registruotas valandas (stebint specialistams) su šunimis, įgyti veterinarijos žinių, šunų psichologijos pagrindus. Kai kuriose mokyklose, norint laikyti stojamuosius egzaminus, būtinas aukštasis išsilavinimas. Natūralu – juk dresuotojui, norint dirbti su žmonėmis ir teisingai bei moksliškai pagrįstai klientams išaiškinti šunų fiziologiją bei žmonių santykius, reikalingas ne tik profesinis išsilavinimas, bet ir erudicija (nakalbant apie mokėjimą bendrauti).

Todėl kartą teko raudonuoti, kuomet Lietuvos jėgos struktūrų atstovai savo šunis į aikštelę išvedė, pareikalavę paslėpti vaikus ir kitus šunis. Šie šunys neva mokomi ieškoti sprogmenų ir narkotikų. „Kam švaistote pinigus. Šunys - niekam tikę. Kaip jie gali dirbti oro uostuose, mieste, kur pilna vaikų ir kitų šunų? Jie turi nematyt nieko. Tik vykdyt užduotį. Kas tau užminuotame oro uoste paslėps vaikus?!“ – stebėjosi svečias iš Italijos.

Kuomet apie tai kalba žmogus, dalyvavęs karo misijose su šunimis išminuojant sprogmenis, supranti, kad tai – ne tušti žodžiai. Jo šunys iš tiesų randa sprogmenis, iš tiesų dalyvauja varžybose, iš tiesų jas laimi.

Tad ko vertas dresuotojas, jei jo šuo neklauso realioje situacijoje ir nesugeba gerai pasirodyti tarptautinėse varžybose? Kodėl būtent tarptautinėse? Todėl: pas ką mes vedame treniruotis vaikus krepšinio: pas Sabonį, Marčiulionį, Kuzminską ar vietinės reikšmės krepšininką, kuris pataiko į krepšį savo mėgėjiškoje kiemo žaidimo aikštelėje? Mes renkamės profesionalą. Profesionalą renkamės taisydami dantis, remontuodami automobilį, skrisdami lėktuvu. Jei už šturvalo savamokslis – devyniasdešimt devyni procentai, kad ištikši vos atsiplėšęs nuo žemės. Tas pats liečia ir dresuotojus. Nes mėgėjo ruošiamas šuo - pavojingas aplinkiniams, šeimininkui, netinkamas varžybose.

Teisybės dėlei, būtina pripažinti, kad Lietuvoje jau yra vienas kitas pozityvios dresūros šalininkas, dirbantis pagal Vakarų Europos dresūros principus, rengiantis tarptautinius seminarus. Tačiau ar visa kinologija išsiverš iš klampios sovietinės pelkės, parodys ateitis.

Būtent tam ir skirtas šis straipsnis, kuris, tikiuosi įsiutins (gerąja prasme) nors vieną – kitą kinologą, kuris pasišaus įrodyti, kad gali atstovauti Lietuvą tarptautinėse varžybose. Štai tuomet žmogus, savo pavyzdžiu įrodęs, jog sugeba susitvarkyti su užduotimis, pasiekti laimėjimų ir būti pripažintas ne tik savo kaime, turės teisę sakyti: „Aš dresuotojas, aš figurantas, aš teisėjas.“

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naudinga žinoti

Kviečia prisijungti prie gražios akcijos: kiekvienas „patinka” taps maisto porcija benamiams gyvūnams (5)

Kviečia prisijungti prie gražios akcijos: kiekvienas „patinka” taps maisto porcija benamiams gyvūnams
Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 50 gyvūnų globos organizacijų, kurios gelbsti benamius gyvūnus, užsiima švietėjiška veikla, rengia labdaros akcijas bei organizuoja įvairius renginius. VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos” (toliau – GGI) kviečia visus neabejingus beglobių gyvūnų likimams į jau tradicija tapusią labdaros akciją „Parodyk augintiniui eglutę. Trečius metus iš eilės vyksiantis renginys ir vėl skatins įsitraukti kiekvieną bei sieks parodyti, kad visi kartu galime nuveikti daug gerų darbų.

Vaikų žaidimo aikštelėje aptiko nuodų: perspėja saugoti vaikus ir gyvūnus (42)

Vaikų žaidimo aikštelėje aptiko nuodų: perspėja saugoti vaikus ir gyvūnus
Socialiniame tinkle „Facebook“ trečiadienio vakarą išplito nerimą keliantis įrašas. Klaipėdos miesto virtualios mamyčių bendruomenės narės – pasibaisėjusios. Miesto centre esančioje vaikų žaidimo aikštelėje primėtyta neaiškios kilmės nuodų.

Tendencijos keičiasi: lietuviai vis daugiau dėmesio skiria augintinių mitybai ir sveikatai (3)

Tendencijos keičiasi: lietuviai vis daugiau dėmesio skiria augintinių mitybai ir sveikatai
Per pasaulį nusiritusi sveikos gyvensenos banga neaplenkia ir naminių gyvūnų. Specialistai pastebi, kad vis daugiau šeimininkų augintiniams perka aukštesnės kokybės, sveikesnį ėdalą.

Ką reikia žinoti prieš priimant augintinį į namus (4)

Ką reikia žinoti prieš priimant augintinį į namus
Greičiausiai apie augintinį namuose esame pagalvoję kiekvienas. Susidūrę su šunimis svečiuose ar mieste staiga pasiduodame silpnumo akimirkai ir susimąstome, kad tiek daug laimės teikiantis gyvūnas gali atsidurti ir mano namuose. Panašu, kad žmonės, dažnai spręsdami gyvūno auginimo klausimą, vadovaujasi emocijomis ir retai racionaliai apsvarsto visas situacijas, su kuriomis teks susidurti, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Benamėms katėms per šalčius reikia užuovėjos ir maisto (45)

Benamėms katėms per šalčius reikia užuovėjos ir maisto
Jau kitą savaitę naktimis spustels šaltukas. Gyvūnų globos specialistai atkreipia dėmesį, kad atvėsus orams, keičiasi benamių kačių priežiūros specifika: nebeatliekamos sterilizacijos operacijos pagal programą „Pagauk-Sterilizuok-Paleisk“ (PSP), o gyventojai, besirūpinantys beglobėmis katėmis, turėtų suskubti pasirūpinti jų žiemojimo vietomis – pastatyti namukus, kad katytės spėtų juose apsiprasti, rašoma pranešime spaudai.

Kodėl šuo neklauso kai kurių komandų? (1)

Kodėl šuo neklauso kai kurių komandų?
Šeimininko skundas dėl šuns „selektyvaus klausymosi" - anokia naujiena. Šuo negirdės, kai visa gerkle jį kviesite ateiti, tačiau puikiai sureaguos į žodį „skanėstas", nors tas bus pašnibždomis ištartas kitame kambaryje. Tačiau, ką atrankinis klausymasis reiškia iš tiesų?

Per daug stiprus ryšys su šeimininku turi įtakos šuns elgesiui (2)

Per daug stiprus ryšys su šeimininku turi įtakos šuns elgesiui
Teoriškai mes ir šunys sudarome mišrių rūšių grupes, tačiau tuo pačiu tos grupės kažkiek panašios ir į vidrūšines – jos ne šiaip susideda iš skirtingų rūšių atstovų, kurie drauge tik maitinasi ar perspėja vieni kitus apie pavojų. Tarp šunų ir žmonių išsivystė glaudūs santykiai. Šie santykiai tikrai ypatingi ir greičiausiai jų daugiau niekur nepastebėsime.

Pavydą jaučia ir šunys: koks elgesys tai išduoda (1)

Pavydą jaučia ir šunys: koks elgesys tai išduoda
Bent du šunis auginantys (ar draugų keturkojį pašnekinę) žmonės tikrai yra susidūrę su taip vadinamais augintinių pavydo atvejais. Daug savininkų papasakos, kuris šuo pavydesnis, o kuris „laisvesnių pažiūrų“, nors įprastai priimtina manyti, kad pavydas – išskirtinė žmonių savybė. Vis tik tyrimai rodo, kad šunys išties jaučia pavydą, net jeigu šis ir skiriasi nuo žmogiškojo.

Vilniuje rotveileris sukandžiojo berniuką: šunų specialistai įžvelgia ir tėvų kaltę (303)

Vilniuje rotveileris sukandžiojo berniuką: šunų specialistai įžvelgia ir tėvų kaltę
Šeštadienį per Lietuvą nuvilnijo žinia, kad Vilniuje devynerių berniuką sukandžiojo namuose laikytas rotveilerių veislė šuo. Socialiniuose tinkluose vieni ėmė kaltinti šunį, kiti tėvus. Domimės, ką turi žinoti tėvai, jei kartu su vaikais auga iš šuo.

Šunų šeimininkų dėmesiui: kada augintinį būtina pažymėti geltonu kaspinu? (9)

Šunų šeimininkų dėmesiui: kada augintinį būtina pažymėti geltonu kaspinu?
Jei šuo nėra linkęs bendrauti su žmonėmis ar šunimis, geriau jo ir neversti, portalui LRT.lt sako Lietuvos kinologų draugijos projektų vadovė Augustė Daukšienė. Be to, priduria ji, prie šuns, pažymėto geltonu kaspinu, gatvėje geriau nesiartinti.

Žmogus, kuris moka šunų kalbą: kaip suprasti, ką jums sako augintinis (5)

Žmogus, kuris moka šunų kalbą: kaip suprasti, ką jums sako augintinis
Kūno kalbos neišmanantis žmogus niekada neužmegs tokių gerų santykių su kitais žmonėmis, kaip tas, kuris ją išmano. Anot trenerio ir elgsenos specialisto Steve Mann, tas pats galioja ir tiems, kurie užsiima šunų dresūra: žmogus, nesuprantantis šuns kūno kalbos, negalės nuraminti suirzusio, agresyvaus gyvūno, o ką jau kalbėti apie šuns auklėjimą.

Kovinių šunų savininkams Vienoje bus taikomas alkoholio kiekio kraujyje apribojimas (3)

Kovinių šunų savininkams Vienoje bus taikomas alkoholio kiekio kraujyje apribojimas
Kovinių ir pavojingų šunų savininkai Austrijos sostinėje nuo šiol privalės riboti suvartojamo alkoholio kiekį. Naujoji priemonė įvesta po to, kai nuo alkoholio apsvaigusios moters rotveileris mieste mirtinai sukandžiojo vos metukų vaiką.

Triukšmaujančių gyvūnų šeimininkus siūloma bausti iki 300 eurų (378)

Triukšmaujančių gyvūnų šeimininkus siūloma bausti iki 300 eurų
Nuo 2019 metų siūloma drausti gyvenamojoje aplinkoje ir viešose vietose triukšmauti bei trikdyti kitų žmonių laisvalaikį, poilsį ar darbą. Naminius gyvūnus laikantiems gyventojams taip pat gali tekti juos labiau prižiūrėti, kad šie nekeltų triukšmo. Už šių reikalavimų nepaisymą grės baudos.

Pasaulinę gyvūnų dieną – pagalbos šauksmas iš globos įstaigų (6)

Pasaulinę gyvūnų dieną – pagalbos šauksmas iš globos įstaigų
Kasmet spalio 4 d. minima Pasaulinė gyvūnų diena, kurios metu skatinama ne tik pasirūpinti augintiniais, bet ir atsigręžti į beglobius. Šią dieną įvairios gyvūnų globos organizacijos žmones skatina aukoti maistą ir būtiniausias priežiūros priemones be šeimininkų augantiems gyvūnams, o tvirtai apsisprendusiems – suteikti namus keturkojams, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vilnietė negalėjo susitvarkyti su kaukiančiu šunimi: atvykusi dresuotoja greit rado sprendimą (103)

Vilnietė negalėjo susitvarkyti su kaukiančiu šunimi: atvykusi dresuotoja greit rado sprendimą
Seime pateiktas siūlymas spręsti šunų triukšmo problemą ne tik sukėlė pasipiktinimą, bet ir privertė susimąstyti: ko gali imtis patys šeimininkai, kad jų augintiniai būtų ramesni ir likę namuose vieni netriukšmautų? Kartu su šunų mokyklos „Urbandogas“ vadove ir trenere Agne Jazukevičiūte aplankėme Tautvydę Gabalę ir kartu pasiaiškinome, kodėl jos trumpaplaukis foksterjeras Daimas neduoda kaimynams ramybės.