Nuomonė. Pasakysiu tai, už ką mane pasmerks tūkstančiai šunų šeimininkų

 (133)
Lietuvos kinologijos pasaulį suvirpino įvykis, susijęs su mūsų nacionalinės šunų rinktinės dalyvavimu pasaulinėse FCI IPO (Tarptaininės kinologų federacijos šunų sportas) varžybose Vengrijoje. Lietuvos atstovams užsiregistravus į bendrą pasaulio šalių sąrašą, buvo nekantriai laukiama komandos sudėties. Tačiau iki paskutinės akimirkos mūsų rinktinės nariai taip ir nepasirodė. Nei vienas Lietuvos šunų dresuotojas, nei vienas kinologas, nei vienas keturkojų mylėtojas taip ir neišvažiavo į tarptautines varžybas, nors dalyvavo beveik visos Europos šalys, įskaitant latvius ir estus.
Šuo su savo šeimininku pliaže
© Asmeninio archyvo nuotr.

Ką tai rodo? Tai rodo labai žemą mūsų nacionalinės kinologijos lygį arba visišką jo nebuvimą. Nors puikiai žinau, jog mane, kaip šunų mylėtoją ir kovotoją už keturkojų teises, pasmerks ir prakeiks didžioji dalis dresuotojų, sakau jiems atvirai – metas mokytis!

Nesąmonė! Prieštarauti ims šimtai dresuotojų, kurių mokyklėlių mirgu margu interneto vartyklėse. Žioplys, nusišneka! Piktinsis tūkstančiai šunų paklusnumo aikšteles lankančių keturkojų savininkų.
O aš sakau atvirai: jei dresuotojas ima iš jūsų pinigus už dresūrą, reikalaukite iš jo dresūros mokyklos baigimo diplomo arba liudijimų apie pasiekimus tarptautinėse varžybose. Nes tik tai yra įrodymas, kad mokytojas turi praktinių žinių dresūroje, kažką sugeba ir tai įrodo jo pasiekimai aikštelėse.

Deja, nuopelnais tarptautiniuose vandenyse mūsų šalyje negali pasigirti beveik niekas. Tikriausiai, niekas.

Kodėl? Todėl kad iki šiol Lietuvos dresūra vis dar sovietinio lygmens. Šunys aikštelėse mušami, smaugiami, ujami, tąsomi, erzinami ir kitaip prievartaujami paklusnumo. Bet juk tai veikia! Šunys klauso! Girdžiu oponuojančių chorą. Taip – šunys klauso. Bet iš baimės. Nustojus juos smaugti, tampyti ir smurtauti, keturkojai dažnai nustoja klausyti žmogaus, kurio bijo.

Būsiu blogas pranašas, bet drįsiu tvirtinti, kad Lietuvos dresuotojai, treneriai, kinologai į tarptautines varžybas nevyksta būtent dėl to, kad bijo pasirodyt prasčiausiai iš visų arba būti diskvalifikuoti. O tai reikštų atsisveikinimą su titulais, išskirtine padėtimi Lietuvoje. Greičiausiai mūsų kinologų šunys, apdovanoti visais įmanomais lietuviškos provincijos diplomais ir titulais, Europos aišktelėse būtų beviltiški!

Situacija, kuomet po ilgų dresūros pamokų, šuo visiškai neklausė, buvo nutikusi man asmeniškai. Tris metus vargau su „nevaldomu dobermanu“, kuris neklausė, šiepė dantis į šeimininką. Labai garsus dresuotojas, jei ne pats garsiausias, patarė tampyti šunį po aikštelę, kaip skudurą smaugiant, kad jis, iš baimės numirti, imtų eit šalia. Vėliau savo keturkojį draugą baudžiau griežtais dygliuotais antkakliais, tampiau smaugiama grandinėle, „koriau“ ir naudojau kitą (beje, Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės įstatymu) uždraustą smurtą. Šventai tikėjau patyrusiais dresuotojais. O pastarieji kraipė galvas, teigdami, jog reikia labai daug kartų lankyti aikštelę (mokėti ir mokėti pinigus), kad šuo pagaliau kada nors išmoktų komandas ir taptų socializuotas.

Tris metus šitaip kankinau šunį, kurį daugelis dresuotojų laikė beviltišku. Vaikščiojau tik su dygliuotu pavadžiu. Tačiau netrukus prasidėjo bėdos: viduriavimas, spuogai, lankymasis pas medikus, nuolatiniai, sudėtingi gydymai antibiotikais. Kuo daugiau dresūros – tuo prastesnė šuns sveikata.

„Su tokiu monstru reikia griežtai", – sutartinai patarinėjo beraščiai specialistai. Ir aš jų klausiau: ne, negalima, ką darai, baik!!! Šias ir kitas psichinio spaudimo komandas naudojau šuns paklusnumui įtvirtinti. Supančiotas, pažabotas, spygliais nuramdytas, nubaustas, nuleidęs galvą šuo... pagaliau pakluso.

Tačiau kartą ryžausi dalyvauti italo, NATO karo lakūno, politikos mokslų daktaro seminare. Šuo į aikštelę išėjo, be abejo, su dygliuotu antkakliu. Svečias paklausė, ar šuo dresuotas. Atsakiau, kad dresuotas ir net labai, nes dresavau du su puse metų. Moka visas komandas. „Nuimk dygliuotą antkaklį. Su tokiais mes nedirbsime“, - liepė jis. Nuėmiau. Šimtus kartų aištelėse treniruotas šuo, kurio paklusnumui išmesti šimtai, o gal tūkstančiai eurų, kaip mat apsisuko ir nuspūdino į miškelį... Rėkiau, šaukiau iš pasiutimo: „Pas mane, ateik čia!!!” Ir kitas komandas – viskas veltui... Netrukus išgirdau diagnozę, po kurios apsiverkiau: „ Tarp šuns ir šeimininko nėra jokio kontakto. Viską reikia pradėti nuo nulio.“

Teko pradėt. Sukandus dantis, klausantis patarimų, bendraujant su šunimi, ieškant tarpusavio ryšio supratimo. Teko pirmiausia kontroliuoti save, liautis koneveikti šunį ir išbraukti iš žodyno žodžius: „Ne, negalima, ką darai, gausi lupti.“

Ir ką jūs manot? Šuns ligos liovėsi per savaitę. Po mėnesio atsitiesė galva, suspindo akys. Kai ėmiau džiaugtis jo gerais darbais, jis panoro įsiteikti šeimininkui, kad gautų dar daugiau pagyrimų. Ir tik po kurio laiko prisiminiau italo trenerio žodžius, kad šuo klauso šeimininko, kai abu yra komanda, kai šeimininkas yra autoritetas, kuriam nepaklusus, baigiasi ir maistas, ir žaidimai, ir pagyrimai. Ir kas svarbiausia, ši būsena pagrįsta ne skatinimu maistu, bet tam tikra chemine reakcija, kuriai esant gaminasi laimės hormonas – endorfinas, panašiai, kaip Pavlovo refleksui - seilės. Ši būsena – tai narkotikas, kurio šuo nori dar ir dar. Todėl darys viską, ko nori šeimininkas. Nes tada bus labai gera abiems. Principas paprastas – pozityvus bendravimas.

Naudodamos tokią metodiką Europos dresūros mokyklos dirba jau seniai. Ir tai nevadinama pozityvia dresūra. Tai tiesiog dresūra. Ji atsirado daug dirbant, mokantis, treniruojant šunis, dalijantis patirtimi. Profesionalių dresuotojų mokyklų Europoje yra ne viena. Mokslas kainuoja apie 16 000 dolerių, trunka ketverius - penkerius metus. Būsimas dresuotojas turi dirbti registruotas valandas (stebint specialistams) su šunimis, įgyti veterinarijos žinių, šunų psichologijos pagrindus. Kai kuriose mokyklose, norint laikyti stojamuosius egzaminus, būtinas aukštasis išsilavinimas. Natūralu – juk dresuotojui, norint dirbti su žmonėmis ir teisingai bei moksliškai pagrįstai klientams išaiškinti šunų fiziologiją bei žmonių santykius, reikalingas ne tik profesinis išsilavinimas, bet ir erudicija (nakalbant apie mokėjimą bendrauti).

Todėl kartą teko raudonuoti, kuomet Lietuvos jėgos struktūrų atstovai savo šunis į aikštelę išvedė, pareikalavę paslėpti vaikus ir kitus šunis. Šie šunys neva mokomi ieškoti sprogmenų ir narkotikų. „Kam švaistote pinigus. Šunys - niekam tikę. Kaip jie gali dirbti oro uostuose, mieste, kur pilna vaikų ir kitų šunų? Jie turi nematyt nieko. Tik vykdyt užduotį. Kas tau užminuotame oro uoste paslėps vaikus?!“ – stebėjosi svečias iš Italijos.

Kuomet apie tai kalba žmogus, dalyvavęs karo misijose su šunimis išminuojant sprogmenis, supranti, kad tai – ne tušti žodžiai. Jo šunys iš tiesų randa sprogmenis, iš tiesų dalyvauja varžybose, iš tiesų jas laimi.

Tad ko vertas dresuotojas, jei jo šuo neklauso realioje situacijoje ir nesugeba gerai pasirodyti tarptautinėse varžybose? Kodėl būtent tarptautinėse? Todėl: pas ką mes vedame treniruotis vaikus krepšinio: pas Sabonį, Marčiulionį, Kuzminską ar vietinės reikšmės krepšininką, kuris pataiko į krepšį savo mėgėjiškoje kiemo žaidimo aikštelėje? Mes renkamės profesionalą. Profesionalą renkamės taisydami dantis, remontuodami automobilį, skrisdami lėktuvu. Jei už šturvalo savamokslis – devyniasdešimt devyni procentai, kad ištikši vos atsiplėšęs nuo žemės. Tas pats liečia ir dresuotojus. Nes mėgėjo ruošiamas šuo - pavojingas aplinkiniams, šeimininkui, netinkamas varžybose.

Teisybės dėlei, būtina pripažinti, kad Lietuvoje jau yra vienas kitas pozityvios dresūros šalininkas, dirbantis pagal Vakarų Europos dresūros principus, rengiantis tarptautinius seminarus. Tačiau ar visa kinologija išsiverš iš klampios sovietinės pelkės, parodys ateitis.

Būtent tam ir skirtas šis straipsnis, kuris, tikiuosi įsiutins (gerąja prasme) nors vieną – kitą kinologą, kuris pasišaus įrodyti, kad gali atstovauti Lietuvą tarptautinėse varžybose. Štai tuomet žmogus, savo pavyzdžiu įrodęs, jog sugeba susitvarkyti su užduotimis, pasiekti laimėjimų ir būti pripažintas ne tik savo kaime, turės teisę sakyti: „Aš dresuotojas, aš figurantas, aš teisėjas.“

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naudinga žinoti

Seime pasiūlytas būdas užtildyti šunis kelia šeimininkų baimę: kaip iš tiesų reikėtų elgtis registruokitės – specialistai padės išsiaiškinti, kodėl jūsų šuo triukšmauja (194)

Seime pasiūlytas būdas užtildyti šunis kelia šeimininkų baimę: kaip iš tiesų reikėtų elgtis
Šunų šeimininkams vis dar neramu dėl Seime pateikto Petro Čimbaro siūlymo spręsti šunų triukšmo problemą. Bandymas „uždrausti šunims loti“ triukšmo reguliavimo įstatymu sulaukė didelio visuomenės pasipiktinimo: nors problema pripažįstama, tačiau manoma, kad ją reikia spręsti kitokiais būdais. Domimės, kaip šunų šeimininkams reikėtų elgtis.

Kokį akvariumą rinktis: stiklo ar išmanųjį akrilo? (9)

Kokį akvariumą rinktis: stiklo ar išmanųjį akrilo?
Daugelis mūsų mylime ir rūpinamės gyvūnais: šunimis, katėmis, paukščiais, žiurkėnais ar žuvimis. Kai kurie pagalvoja apie jų priežiūrą: kas prižiūrės? Kiek laiko ir pinigų reikės? Galima būtų apibendrintai paklausti, kokie gyvūnai mažiausiai reikalauja priežiūros, laiko ir pinigų? Atsakymas – žuvys. Joms tik reikia gero akvariumo, tačiau kokį pasirinkti, rašoma pranešime spaudai.

Žiaurus valdininkų abejingumas: ruošiasi išniekinti gyvūnų kapines (27)

Žiaurus valdininkų abejingumas: ruošiasi išniekinti gyvūnų kapines
Kol valdininkai išsisukinėja nuo atsakomybės, daugiau nei 100 žmonių turės perlaidoti savo augintinius, palaidotus oficialiose gyvūnų kapinėse, arba leisti, kad buldozeris juos išverstų. Negana to, žmonės, laidodami gyvūnus aiškiai nepažymėtoje teritorijoje, kėlė grėsmę savo gyvybei – per giliai įsmeigus kastuvą ir pažeidus aukšto slėgio dujų trasos vamzdžius, nelaimė neišvengiama, rašoma pranešime spaudai.

Padėti beglobiams gyvūnams dabar bus dar paprasčiau (5)

Padėti beglobiams gyvūnams dabar bus dar paprasčiau
Paramos akcija „Padėkime gyvūnams“ jau ne pirmus metus stengiasi pagerinti beglobių gyvūnų gyvenimo sąlygas. Ilgalaikės socialinės iniciatyvos organizatorė, gyvūnų ėdalo gamintoja „Purina“, drauge su mažmeniniu prekybos tinklu RIMI, kiekvienam suteikia galimybę prisidėti vos panorėjus. Norintys paaukoti, nuo šiol gali tai padaryti paprastai ir patogiai – pirkdami bet kuriuos „Purina“ produktus, nuo kurių 5 proc. sumos bus paaukoti prieglaudai „SOS gyvūnai“. Surinkti pinigai bus skirti „SOS vilties apartamentų” įrengimui, rašoma „Purinos“ pranešime.

Kodėl beglobių gyvūnų skaičius Lietuvoje auga? (19)

Kodėl beglobių gyvūnų skaičius Lietuvoje auga?
„Kai įrengėme prieglaudoje vietas beglobiams gyvūnams, planavome, kad po penkerių metų jų bus vienetai. Tačiau tokio augimo, koks yra šiuo metu Lietuvoje, negalėjau nuspėti“, – sako veterinarijos gydytoja Jurgita Šventoraitytė-Gustaitienė. Pasak jos, visuomenės dėmesys ir rūpestis beglobiams gyvūnams auga, tačiau pasitaiko atvejų, kai tenka susidurti su žiauriu elgesiu ir nepriežiūra.

Pateikė išvadas dėl pareigūnų, šaudžiusių į šunis: tokią teisę jie turėjo (30)

Pateikė išvadas dėl pareigūnų, šaudžiusių į šunis: tokią teisę jie turėjo
Šiandien Vilniaus apskrities vyriausio policijos komisariato (VPK) Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriuje baigtas tarnybinis patikrinimas dėl Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės pareigūnų panaudotų šaunamųjų ginklų prieš šunis, rašoma pranešime spaudai.

Jei įtariate, kad augintinis apsinuodijo – nedelskite (10)

Jei įtariate, kad augintinis apsinuodijo – nedelskite
Pastaruoju metu Vilniaus mieste padaugėjo atvejų, kai žiurkių nuodais apsinuodijo šeimininkų vedžiojami šunys. Veterinarai sako, kad šeimininkai nelaimę pastebi jau per vėlai, nes nuodų poveikis gali išryškėti tik po kelių valandų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Įspėjimas auginantiems gyvūnus: pasisaugokite karštų orų (4)

Įspėjimas auginantiems gyvūnus: pasisaugokite karštų orų
Per Lietuvą slenkanti karščio banga reikalauja ištvermės ne tik iš žmonių – aukšta temperatūra kelia pavojų ir augintiniams, tad šeimininkai turėtų būti itin atidūs, ypač palikdami gyvūną įkaitusiame automobilyje. Lietuvos policijos atstovų teigimu, pareigūnai gauna iškvietimų dėl automobiliuose karštomis dienomis paliktų užrakintų augintinių. Už tokį neatsakingą elgesį su keturkoju jo šeimininkui gresia baudos, galinčios siekti kelis tūkstančius eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Gyvūnų prieglaudos įkainiai: už valandai priglaustą pasiklydusį šunį – 50 Eur (73)

Gyvūnų prieglaudos įkainiai: už valandai priglaustą pasiklydusį šunį – 50 Eur
Jei jūsų gyvūnas pasimetė ir pateko į gyvūnų globos organizaciją „Nuaras“, gali tekti gerokai pakratyti piniginę. Atėjus į prieglaudą pasiimti valandą ten praleidusio gyvūno galite būti paprašyti susimokėti ir 50 eurų. „Nuaro“ vadovė Jurgita Gustaitienė LRT.lt tikina, kad tokia kaina – normali, o kitų organizacijų kaltinimus vadina sunkiąja artilerija kovoje dėl pinigų.

Žmonių klaidos šeriant keturkojus: tarp kenksmingiausių produktų – kaulai (12)

Žmonių klaidos šeriant keturkojus: tarp kenksmingiausių produktų – kaulai
Dažnas šunį auginantis šeimininkas savo keturkojo nevengia palepinti maistu, kurį valgo pats. Tačiau ne visi susimąsto, kad toks maistas gali būti ne tik nenaudingas, bet ir kenksmingas.

Veterinarijos gydytoja: sumažinti augintinio svorį padės 4 paprastos taisyklės (4)

Veterinarijos gydytoja: sumažinti augintinio svorį padės 4 paprastos taisyklės
Apie 50 proc. namuose laikomų kačių ir šunų turi viršsvorio problemų – tokia gąsdinančia statistika dalijasi Pasaulinė nutukusių gyvūnų asociacija (angl. World Association for per Obesity). Nors tyrimai daugiausia buvo atlikti JAV, augantį tunkančių gyvūnų skaičių pastebi ir Lietuvos veterinarijos gydytojai, o šiai tendencijai nemažą įtaką turi didėjantis sterilizuotų augintinių skaičius. Šeimininkai paprastai būna nepasiruošę po operacijos sulėtėjusiai augintinio medžiagų apykaitai ir išaugusiam apetitui, todėl, patys to nežinodami, gali smarkiai pakenkti keturkojui, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Perspėja dėl prekiavimo augintiniais: už ką gali nubausti? (6)

Perspėja dėl prekiavimo augintiniais: už ką gali nubausti?
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), gavusi iš Estijos kompetentingos institucijos kolegų informacijos apie nustatytus prekybos šunimis pažeidimus, patikrino mūsų šalyje šia veikla užsiimančius asmenis, rašoma pranešime spaudai.

Moteris sutiko pasiklydusią kiaulę: kaip dabar ją grąžinti namo? (26)

Moteris sutiko pasiklydusią kiaulę: kaip dabar ją grąžinti namo?
Derceklių kaime, Klaipėdos rajone, pasiklydusi, neaišku kam priklausanti nemenko dydžio kiaulė privertė gyventojus susirūpinti: kaip tokiu atveju elgtis ir į kokias tarnybas kreiptis? Pasirodo, nei policija, nei veterinarijos ar gyvūnų globos tarnyba nelabai kuo galinčios padėti, jei gyvūnas nėra ženklintas, rašo „Vakarų ekspresas“.

Svarbu žinoti: kaip elgtis, jei matote, kad galite būti užpultas šuns (32)

Svarbu žinoti: kaip elgtis, jei matote, kad galite būti užpultas šuns
Vasarą leisti gamtoje, paplūdimyje ar net mieste su savo augintiniais įprato daugelis šunų šeimininkų. Tačiau draudikai skaičiuoja, jog kasmet fiksuojamos dešimtys situacijų, kai pranešama apie šunų užpuolimus, įkandimus ir kitus sveikatos sutrikdymus, rašoma pranešime spaudai.

Gailus žvilgsnis – dar ne viskas: ką turi žinoti šuns šeimininkas (6)

Gailus žvilgsnis – dar ne viskas: ką turi žinoti šuns šeimininkas
Žinoma, visi mylime savo augintinius. Juk jiems negaila nieko – nei skanesnio kąsnelio nuo stalo, nei brangaus laiko ir rūpesčio. Dažnai ir patį augintinį renkamės atsakingai: pagal jo veislę, charakterį ar kitas savybes. Vis dėlto, dažnai pasimiršta, kas yra būdinga mūsų išsirinktam šuniukui, neretai pritrūksta laiko ar noro ilgesniems pasivaikščiojimams arba priešingai, kartais net nesusimąstydami iš didelės meilės galime jam pakenkti, rašoma pranešime žiniasklaidai.