Nuomonė. Kas kaltas dėl Šilutės kūdikio žūties?

 (126)
Po tragedijos Šilutėje, kurios metu žuvo mėnesio naujagimis, kaip įprasta, tauta metėsi ieškoti kaltų: „Kalti tėvai! Iš tokių atimt ir vaikus, ir šunis! Dobermaną reikėjo užbetonuot tam narve! Šunį reikėjo nušaut! Veislę išnaikint! Uždraust!“ Emocijos pilasi per kraštus ir kaltų greičiausiai nesurasime, nes kalti... mes visi. Taip pat ir aš, kaip Dobermanų mylėtojų klubo narys. Esam kalti dėl to, kad leidom susiklostyti tokiai situacijai ir daugybę metų nieko nedarėm. Ir iki šiol nieko nedarom, tik klykaujam spygaujam ir piktinamės.
Dobermanas
© M. Sėjūno nuotr.

Didžiausias idiotizmas ir absurdas tas, jog daugybė žmonių, kaip spėju – ir socialinės rūpybos, ir vaikų teisių specialistai, ir pareigūnai, ir kaimynai matė, kad didelis šuo auginamas ne taip, kaip priklauso. Matė, kad šuo yra KANKINAMAS.

Gyvūnų gerovės įstatymas apibrėžia, kad žiaurus elgesys su gyvūnu tai: „netinkamų, žalingų gyvūnų laikymo, priežiūros ar darbo įrenginių taikymas gyvūnams; „nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas”; „poilsio laiko gyvūnams nesuteikimas, atsižvelgiant į jų fiziologinius poreikius”.

Tragiškai išgarsėjęs dobermanas (arba mišrūnas – tą turi nustatyti ekspertai), kuris neturi jokio poplaukio, gyveno mažutytėje, sygliuotomis vielomis apraizgytoje rankų darbo vištidėje, ir dar žiemą! Tai ne tik gyvūno kankinimas... tai tolygu mirčiai. Gyvūnas iš tokių šeimininkų privalėjo būti konfiskuojamas nedelsiant. Juk Gyvūnų gerovės įstatyme juodu ant balto parašyta: „Kol teismas priims sprendimą ar įsiteisės teismo sprendimas dėl gyvūno konfiskavimo, savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo, dalyvaujant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojui ir policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, turi paimti tokį gyvūną ir perduoti jį gyvūnų globėjui ar kitokiu būdu užtikrinti tinkamą gyvūno laikymą.”

Vadinasi, arba Šilutės savivaldybės, arba rajono maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai, arba policijos pareigūnai. nekonfiskuodami kankinamo šuns, nevykdė įstatymo! Jei aš neteisus - meskit į mane akmenį!

Ir vėl garsiai imta kalbėti apie – veislynus, atsiprašau – daugyklas. Kiek dar reikia nelaimių?! Vieną kartą ir visiems laikams reikia užraukt visus nelegalius veislynus! Atsidarykit skelbimų puslapius – ten pilna parduodamų dobermanų mišrūnų, kurie neaiškios psichikos, be ligų istorijų ir keliauja velniai žino pas kokius veikėjus, o gal ir psichikos ligonius! Juk niekas šių daugyklų nekontroliuoja. Nei policija, nei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, nei savivaldybės.

M. Sėjūnas su šunimi
M. Sėjūnas su šunimi
© Asmeninis archyvas

Uždarius daugyklas, kurios verčiasi neleistina veikla, nes augina visuomenei pavojingus šunis ir nemoka valstybei nei cento mokesčių, derėtų atkreipti dėmesį į legalius veislynus. Čia tap pat marios betvarkės. Šunys veisiami ir dalijami bet kam. Nepaisant draudimų kopiruoti uodegas ir ausis, vežami dažniausiai į Latviją arba į santechniko Petro garažą, kur jiems atliekama itin skausminga ir uždrausta galūnių amputacija. Po to šuniukai dažniausiai tampa Baltarusijos piliečiais.

Kaip? Paprastai. Klastojant dokumentus. Lietuvišką šunį tariamai įsigyja Baltarusijos pilietis (nors nei šuo, nei baltarusis vienas kito nematė, nes pirkėjo nėra) ir po to tariamai nuperkamas iš Baltarusijos (pagaminami baltarusiški tapatybės dokumentai). Tokiu būdu keturkojis tampa Lietuvos baltarusiu amputuotomis galūnėmis. Bet užtai gali legaliai dalyvauti parodose ir varžybose. Tai kas, kad karpyti ausis draudžia Europos Sąjungos ir Lietuvos įstatymai! Tfu! Nusispjaut! Mes – Baltarusija! Gražu? Labai. Ypač, kai tuo verčiasi garbingi šalies veislynai. Kiek ši betvarkė tęsis? Kol kas nors nesės už grotų dėl dokumentų klastojimo.

O kas už šunį atsako po to, kai iš veislyno jis patenka į šeimos rankas? Prieš kelias dienas sutikau dobermanų šeimininkus. Skundėsi, jog šuo puola iš baimės. Sukandžiojo žmonos koją ir petį. Teko siūt. Niekas nežino, ką daryt. Žinovai pataria... migdyt! Specialistai! Kur jūs?! Vėl kvailas šeimininkas, brokuotas šuo? O gal atvirkščiai?! Gal tie šešias klases baigę „specialistai“ nieko neraukia apie veislę? Juk pardavus veislinį šunį privaloma instruktuoti šeimą, kaip parduotą keturkojį adaptuoti socialiam gyvenimui, išmokyti elgtis gatvėje, su vaikais ir t.t. Privalu žinoti, kad ne kiekvieno nosiai užteks jėgų užsiimti su dobermanų, rotveilerių ar vokiečių aviganių veislės aktyvuoliais.

Ačiū Dievui, kad pažangūs veislynų veisėjai jau dabar pasirašo su pirkėjais sutartis, kuriose gausybė įsipareigojimų. Jų nevykdant gyvūnas konfiskuojamas . O veisėjas turi teisę tikrinti savo augintinį, kada tik panorėjęs.

Toliau – dresūra. Tūli garsūs dresuotojai postringauja, kad šuo – agresyvus padaras iš prigimties, todėl visuomet privalo dėvėt antsnukį. Gali bet kada pult. Kąst. Saugokitės tokių dresuotojų. Tai agresyvūs žmonės. Žmonės, beje, yra kur kas agresyvesni nei gyvūnai, nes žudo dėl malonumo, kankina vienas kitą, muša gyvūnus dėl pasimėgavimo arba tenkina savo psichinį neįgalumą. Tuo tarpu šuo puola gindamasis, o dažniausiai aiškindamasis santykius su gentainiu. Jei žudo – tik maistui. Tačiau XXI amžiuje tai beveik nebevyksta.

Agresyviems dresuotojams primenu, kad civilizuotoje Europoje, ne sovietinės milicijos dresūros paveldo šalyse, yra kaniterapiniai šunys (jų pagaliau jau yra ir Lietuvoje) ir šunys asistentai, kurie neturi jokios agresijos. Jie nieko nepuola visose gyvenimiškose situacijose. Keturkojai šeimininką lydi visur – į bankus, ligonines, parduotuves. Jie nekonfliktuoja nei su žmonėmis, nei su šunimis. Alio! Iškiškit nosį į Vakarus!

Kodėl mūsų šunys agresyvūs? Kodėl skiriasi nuo Skandinavijos, Vokietijos, Italijos šunų? Atsakymas paprastas – agresyvi dresūros mokykla. Pažiūrėkit vaizdo siužetus, kurių gausu internete. Bet kuris akylesnis šunų elgesio specialistas pasakys, kad dauguma mūsų keturkojų lupti, smaugi, daužyti... užguiti ir persigandę. Visa ši mūsų agresyvios mokyklos sistema sukėlė sumaištį, kuomet neseniai Lietuvoje lankėsi garsus dresuotojas iš Vakarų Europos.

Vos tik žvilgtelėjęs į šunis, žmogus persigando ir pakraupo... plika akimi matėsi, kad dauguma keturkojų patyrę smurtą. Todėl paskaitų metu mūsų dresuotojams buvo pasiūlyta įlįsti į narvus, užsimauti kaklą badančius antkaklius, nepatenkintus prismaugti ir apdaužyti su pagaliu. Kuris norėtų tokio pažeminimo ir smurto? Nei vienas. O šuo kažkodėl turi visai tai iškęst.

Mūsų specialistams buvo paaiškinta, kad engiamas šuo jaučia lygiai tą patį, ką žmogus. Juk atsakas į agresiją – tai agresija ir baimė. O paklusnumas iš baimės – tai ne paklusnumas. Šuo lauks progos pabėgt iš nepatogios situacijos arba įvyks agresijos priepuolis.

Pamenat, ką prieš mėnesį pasakė Romos popiežius Pranciškus berniukui, liūdinčiam nugaišusio šuns? Popiežius paguodė vaiką, sakydamas, kad šuniuką berniukas greičiausiai sutiks, nes ir keturkojis gali patekti į rojų.

Vakarų Europos šalių dresuotojai ragina su šunimis elgtis taip, kaip norėtumėm, kad ir su mumis būtų elgiamasi. Pagalvokim apie save: juk ir mes pačius šlykščiausius komentarus DELFI rašome tada, kai ant mūsų rėkia žmona, vyras, darbdavys, kai moka per mažą atlyginimą, o gatvėje apipypina ir parodęs vidurinį pirštą aplenkia kažkoks „gaidys“.

Mūsų aikštelėse vis dar naudojami smaugiami, griežti antkakliai, šunys kratomi elektra. Ir kas rūpinasi, kad šunys nebūtų kankinami? Niekas. Nors jau keletą metų kalbama, kad būtina kurti Gyvūnų apsaugos inspektoriaus tarnybą, kuri tokius atvejus, kaip Šilutėje, spręstų nedelsiant.

Mes nieko nedarome, kol nesumokame pačios didžiausios kainos – gyvybės. Šilutės tragedija atskleidė visą puokštę minėtų bėdų. Visos viename. Šuo nežinia iš kur, nesocializuotas, ausys ir uodega kopiruotos nusižengiant įstatymui, laikomas netinkamomis sąlygomis, kankinamas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naudinga žinoti

Nuomonė. Mano šuo: norėsiu – užmušiu, norėsiu – pakarsiu! (99)

Nuomonė. Mano šuo: norėsiu – užmušiu, norėsiu – pakarsiu!
Seniai nerašiau apie dresūrą, nes po kritiškų straipsnių apie mūsų garsius kinologus kai kurie komentatoriai pasiūlė pakart, o pažįstamas dresuotojas – emigruot iš Lietuvos, nes visiems kenkiu ramiai gyvent. Atsiprašau. Tylėjau...

Kaip prailginti šuns gyvenimo trukmę? (10)

Kaip prailginti šuns gyvenimo trukmę?
Natūralioje aplinkoje, kur gyvenimo sąlygos yra ne tokios draugiškos, nuo senatvės gyvūnai miršta labai retai. Tuo tarpu šunys, kuriais rūpinasi žmogus, gyvena ilgiau negu laukiniai jų giminaičiai. Pavyzdžiui, Indijos šunys parijai laisvėje sulaukia vos 4–6 metų, o laikomi namie ir gerai prižiūrimi sulaukia 12–16 metų.

Ramzį nušovusio A. Komskio teisme neeilinis eksperimentas: teisėjas pats kaltinamojo ginklu taikėsi į šunį (70)

Ramzį nušovusio A. Komskio teisme neeilinis eksperimentas: teisėjas pats kaltinamojo ginklu taikėsi į šunį
Pasieniečių šunį Ramzį vienintele paleista kulka nušovusio dviejų politikų brolio Arvydo Komskio teisme atliktas dar nematytas įrodymų patikrinimas. Į Klaipėdos apygardos teismo salę pristatytas medžioklinis šautuvas, kuriuo įvykdytas nusikaltimas, jį teisėjų kolegija atsinešė lydimi įkalčius saugomų tyrėjų.

Įvertino Talino gyvūnų globos namus: panašiai bus ir Vilniuje (6)

Įvertino Talino gyvūnų globos namus: panašiai bus ir Vilniuje
Vilniaus gyvūnų globos namų vyr. veterinarijos gydytoja Agnė Stasiūnienė lankėsi Estijos sostinės gyvūnų globos namuose. Prieš metus pastatytuose ir šiuolaikiškai įrengtuose beglobių namuose šiuo metu savo šeimininkų laukia daugiau nei 300 kačių,15 šunų bei 20 kitokių gyvūnų (papūgų, dekoratyvinių triušių ir graužikų). Estijos kolegų patarimais bus pasinaudota kuriant naujus beglobių gyvūnų namus Lietuvos sostinėje, teigiama pranešime spaudai.

Specialioje rungtyje šunys ir pralinksmino, ir pademonstravo savo sugebėjimus

Specialioje rungtyje šunys ir pralinksmino, ir pademonstravo savo sugebėjimus
Kelmės rajone sekmadienį surengta išskirtinė, vienintelė tokia Lietuvoje šunų sporto šventė. Joje laukti visi, kas moka loti, vizginti uodegą ir netingi bent jau atpėdinti 100-tą metrų. Ir vaizdai, kaip įprasta, buvo patys nuotaikingiausi - keturkojai bėgikai stebino ir žiūrovus, ir šeimininkus. Kas greičiu, o kas mokėjimu žaviai prajuokinti.

Šaltakraujo žudiko etiketės besikratančio A. Komskio versiją kategoriškai neigia: šuo nušautas tyčia į teismą turi būti pristatytas ginklas (233)

Šaltakraujo žudiko etiketės besikratančio A. Komskio versiją kategoriškai neigia: šuo nušautas tyčia
„Tvarkiečio“ Kęsto Komskio ir Pagėgių mero Virginijaus Komskio brolis Arvydas atkakliai įrodinėja, kad pasieniečių šuo Ramzis tapo atsitiktine auka, o jis nėra šaltakraujis žudikas. Teisme atsidūręs vyras sako, kad jį padarė didžiausiu nusikaltėliu, nors tiks jis nesąs.

Kaip augintiniams atliekamas magnetinio rezonanso tyrimas? (1)

Kaip augintiniams atliekamas magnetinio rezonanso tyrimas?
Šiuolaikinė diagnostikos įranga leidžia veterinarijos specialistams greitai ir tiksliai nustatyti paciento diagnozę ir įvertinti jo būklę, parinkti tinkamiausią gydymą. Apie MRT (magnetinio rezonanso tomografijos ) taikymą gyvūnams Lietuvoje, plačiau pasakoja veterinarijos specialistai.

Sodininkai pasibaisėję: siautėja kačių korikas (241)

Sodininkai pasibaisėję: siautėja kačių korikas
Pra­ėju­sį šeš­ta­die­nį, bir­že­lio 17-ąją, Aly­taus ra­jo­ne, Pu­nios se­niū­ni­jo­je, Pa­ne­mu­nin­kė­lių kai­me, esan­čios so­di­nin­kų ben­dri­jos „Ver­smė“ pir­mi­nin­kas Vac­lo­vas Ba­ra­naus­kas Aly­taus ap­skri­ties vy­riau­sia­jam po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tui pra­ne­šė, kad apie 8 val. 30 min. prie ke­lio į so­dus pa­sta­ty­to ke­lio žen­klo pa­ste­bė­jo pa­kar­tą ka­ti­ną.

Šuo – geriausias žmogaus draugas, bet ne paštininko (4)

Šuo – geriausias žmogaus draugas, bet ne paštininko
Šeimininkų neprižiūrimi ir agresyvūs palaidi šunys kelia rimtą pavojų aplinkiniams. Nemažas iššūkis ir nuolatinis galvos skausmas keturkojai augintiniai yra ir laiškininkams.

Šuo mieste: ar testą išlaikęs augintinis turi privilegijų? (6)

Šuo mieste: ar testą išlaikęs augintinis turi privilegijų?
Pastaruoju metu vis populiarėja tendencija laisvalaikį leisti kartu su augintiniais. Jie įgyja vis naujų teisių ir gali šeimininkus lydėti kone visur. Tačiau tai neatsiejama ir nuo tam tikrų pareigų. Tad kokios jos?

Nuo grandinės nutrūkęs šuo apdraskė mažametį (8)

Nuo grandinės nutrūkęs šuo apdraskė mažametį
Gegužės 14 d., apie 19.00 val., Mažeikių r., Purvėnų k., nuosavo namo kieme, nusitraukęs nuo grandinės šuo užpuolė ir sužalojo mažametį (gimęs 2007 m.). Mažeikių ligoninėje vaikui diagnozuotos veido bei kaklo šuns kąstinės žaizdos, išleistas gydytis ambulatoriškai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Gali nelikti pavojingų šunų veislių sąrašo (30)

Gali nelikti pavojingų šunų veislių sąrašo
Lietuvoje suvokimas, kad augintinis yra ne tik pramoga, bet ir didelė atsakomybė, po truputį auga. Nors mūsų šalis yra viena iš nedaugelio, kuri turi kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašą, panašu, galiausiai suvokta, kad ne nuo veislės, o nuo šeimininko atsakomybės priklauso šuns elgesys.

Neįtikėtina augintinio gelbėjimo istorija: Airijoje mirusio šeimininko šuo pasiekė Lietuvą tik tautiečių dėka (109)

Neįtikėtina augintinio gelbėjimo istorija: Airijoje mirusio šeimininko šuo pasiekė Lietuvą tik tautiečių dėka
Vis dar dvejojate, kad tautiečiai visuomet išties pagalbos ranką? Savo nuomonę turėtumėte pakeisti sužinoję trijų lietuvaičių – Kilmintos, Zoraidos ir Tomo – istoriją, kaip jie išgelbėjo Airijos sanitarinėje tarnyboje atsiradusį mirusio lietuvaičio šunį. Šių trijų žmonių dėka augintinis buvo pargabentas į Lietuvą ir šiuo metu laimingai gyvena kartu su naujaisiais šeimininkais.

Šuns Ramzio bylos nagrinėjimas baigtas (74)

Šuns Ramzio bylos nagrinėjimas baigtas
Trečiadienį Tauragės rajono apylinkės teismas toliau nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Arvydas Komskis kaltinamas žiauriu elgesiu su šunimi Ramziu, sukėlusiu jo žūtį.

Šunelį paliko šalti, badauti ir valkatauti (39)

Šunelį paliko šalti, badauti ir valkatauti
Alytaus Ulo­nų gat­vės gy­ven­to­jas Aud­rius Ma­žei­ka už­su­kęs į re­dak­ci­ją pa­pa­sa­ko­jo apie keis­tą žmo­gaus po­el­gį su šu­ne­liais ir svars­tė apie at­sa­kin­gų pa­rei­gū­nų bei spe­cia­lis­tų ne­no­rą dirb­ti at­sa­kin­gai.