Nuomonė. Kas kaltas dėl Šilutės kūdikio žūties?

 (126)
Po tragedijos Šilutėje, kurios metu žuvo mėnesio naujagimis, kaip įprasta, tauta metėsi ieškoti kaltų: „Kalti tėvai! Iš tokių atimt ir vaikus, ir šunis! Dobermaną reikėjo užbetonuot tam narve! Šunį reikėjo nušaut! Veislę išnaikint! Uždraust!“ Emocijos pilasi per kraštus ir kaltų greičiausiai nesurasime, nes kalti... mes visi. Taip pat ir aš, kaip Dobermanų mylėtojų klubo narys. Esam kalti dėl to, kad leidom susiklostyti tokiai situacijai ir daugybę metų nieko nedarėm. Ir iki šiol nieko nedarom, tik klykaujam spygaujam ir piktinamės.
Dobermanas
© M. Sėjūno nuotr.

Didžiausias idiotizmas ir absurdas tas, jog daugybė žmonių, kaip spėju – ir socialinės rūpybos, ir vaikų teisių specialistai, ir pareigūnai, ir kaimynai matė, kad didelis šuo auginamas ne taip, kaip priklauso. Matė, kad šuo yra KANKINAMAS.

Gyvūnų gerovės įstatymas apibrėžia, kad žiaurus elgesys su gyvūnu tai: „netinkamų, žalingų gyvūnų laikymo, priežiūros ar darbo įrenginių taikymas gyvūnams; „nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas”; „poilsio laiko gyvūnams nesuteikimas, atsižvelgiant į jų fiziologinius poreikius”.

Tragiškai išgarsėjęs dobermanas (arba mišrūnas – tą turi nustatyti ekspertai), kuris neturi jokio poplaukio, gyveno mažutytėje, sygliuotomis vielomis apraizgytoje rankų darbo vištidėje, ir dar žiemą! Tai ne tik gyvūno kankinimas... tai tolygu mirčiai. Gyvūnas iš tokių šeimininkų privalėjo būti konfiskuojamas nedelsiant. Juk Gyvūnų gerovės įstatyme juodu ant balto parašyta: „Kol teismas priims sprendimą ar įsiteisės teismo sprendimas dėl gyvūno konfiskavimo, savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo, dalyvaujant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojui ir policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, turi paimti tokį gyvūną ir perduoti jį gyvūnų globėjui ar kitokiu būdu užtikrinti tinkamą gyvūno laikymą.”

Vadinasi, arba Šilutės savivaldybės, arba rajono maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai, arba policijos pareigūnai. nekonfiskuodami kankinamo šuns, nevykdė įstatymo! Jei aš neteisus - meskit į mane akmenį!

Ir vėl garsiai imta kalbėti apie – veislynus, atsiprašau – daugyklas. Kiek dar reikia nelaimių?! Vieną kartą ir visiems laikams reikia užraukt visus nelegalius veislynus! Atsidarykit skelbimų puslapius – ten pilna parduodamų dobermanų mišrūnų, kurie neaiškios psichikos, be ligų istorijų ir keliauja velniai žino pas kokius veikėjus, o gal ir psichikos ligonius! Juk niekas šių daugyklų nekontroliuoja. Nei policija, nei Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, nei savivaldybės.

M. Sėjūnas su šunimi
M. Sėjūnas su šunimi
© Asmeninis archyvas

Uždarius daugyklas, kurios verčiasi neleistina veikla, nes augina visuomenei pavojingus šunis ir nemoka valstybei nei cento mokesčių, derėtų atkreipti dėmesį į legalius veislynus. Čia tap pat marios betvarkės. Šunys veisiami ir dalijami bet kam. Nepaisant draudimų kopiruoti uodegas ir ausis, vežami dažniausiai į Latviją arba į santechniko Petro garažą, kur jiems atliekama itin skausminga ir uždrausta galūnių amputacija. Po to šuniukai dažniausiai tampa Baltarusijos piliečiais.

Kaip? Paprastai. Klastojant dokumentus. Lietuvišką šunį tariamai įsigyja Baltarusijos pilietis (nors nei šuo, nei baltarusis vienas kito nematė, nes pirkėjo nėra) ir po to tariamai nuperkamas iš Baltarusijos (pagaminami baltarusiški tapatybės dokumentai). Tokiu būdu keturkojis tampa Lietuvos baltarusiu amputuotomis galūnėmis. Bet užtai gali legaliai dalyvauti parodose ir varžybose. Tai kas, kad karpyti ausis draudžia Europos Sąjungos ir Lietuvos įstatymai! Tfu! Nusispjaut! Mes – Baltarusija! Gražu? Labai. Ypač, kai tuo verčiasi garbingi šalies veislynai. Kiek ši betvarkė tęsis? Kol kas nors nesės už grotų dėl dokumentų klastojimo.

O kas už šunį atsako po to, kai iš veislyno jis patenka į šeimos rankas? Prieš kelias dienas sutikau dobermanų šeimininkus. Skundėsi, jog šuo puola iš baimės. Sukandžiojo žmonos koją ir petį. Teko siūt. Niekas nežino, ką daryt. Žinovai pataria... migdyt! Specialistai! Kur jūs?! Vėl kvailas šeimininkas, brokuotas šuo? O gal atvirkščiai?! Gal tie šešias klases baigę „specialistai“ nieko neraukia apie veislę? Juk pardavus veislinį šunį privaloma instruktuoti šeimą, kaip parduotą keturkojį adaptuoti socialiam gyvenimui, išmokyti elgtis gatvėje, su vaikais ir t.t. Privalu žinoti, kad ne kiekvieno nosiai užteks jėgų užsiimti su dobermanų, rotveilerių ar vokiečių aviganių veislės aktyvuoliais.

Ačiū Dievui, kad pažangūs veislynų veisėjai jau dabar pasirašo su pirkėjais sutartis, kuriose gausybė įsipareigojimų. Jų nevykdant gyvūnas konfiskuojamas . O veisėjas turi teisę tikrinti savo augintinį, kada tik panorėjęs.

Toliau – dresūra. Tūli garsūs dresuotojai postringauja, kad šuo – agresyvus padaras iš prigimties, todėl visuomet privalo dėvėt antsnukį. Gali bet kada pult. Kąst. Saugokitės tokių dresuotojų. Tai agresyvūs žmonės. Žmonės, beje, yra kur kas agresyvesni nei gyvūnai, nes žudo dėl malonumo, kankina vienas kitą, muša gyvūnus dėl pasimėgavimo arba tenkina savo psichinį neįgalumą. Tuo tarpu šuo puola gindamasis, o dažniausiai aiškindamasis santykius su gentainiu. Jei žudo – tik maistui. Tačiau XXI amžiuje tai beveik nebevyksta.

Agresyviems dresuotojams primenu, kad civilizuotoje Europoje, ne sovietinės milicijos dresūros paveldo šalyse, yra kaniterapiniai šunys (jų pagaliau jau yra ir Lietuvoje) ir šunys asistentai, kurie neturi jokios agresijos. Jie nieko nepuola visose gyvenimiškose situacijose. Keturkojai šeimininką lydi visur – į bankus, ligonines, parduotuves. Jie nekonfliktuoja nei su žmonėmis, nei su šunimis. Alio! Iškiškit nosį į Vakarus!

Kodėl mūsų šunys agresyvūs? Kodėl skiriasi nuo Skandinavijos, Vokietijos, Italijos šunų? Atsakymas paprastas – agresyvi dresūros mokykla. Pažiūrėkit vaizdo siužetus, kurių gausu internete. Bet kuris akylesnis šunų elgesio specialistas pasakys, kad dauguma mūsų keturkojų lupti, smaugi, daužyti... užguiti ir persigandę. Visa ši mūsų agresyvios mokyklos sistema sukėlė sumaištį, kuomet neseniai Lietuvoje lankėsi garsus dresuotojas iš Vakarų Europos.

Vos tik žvilgtelėjęs į šunis, žmogus persigando ir pakraupo... plika akimi matėsi, kad dauguma keturkojų patyrę smurtą. Todėl paskaitų metu mūsų dresuotojams buvo pasiūlyta įlįsti į narvus, užsimauti kaklą badančius antkaklius, nepatenkintus prismaugti ir apdaužyti su pagaliu. Kuris norėtų tokio pažeminimo ir smurto? Nei vienas. O šuo kažkodėl turi visai tai iškęst.

Mūsų specialistams buvo paaiškinta, kad engiamas šuo jaučia lygiai tą patį, ką žmogus. Juk atsakas į agresiją – tai agresija ir baimė. O paklusnumas iš baimės – tai ne paklusnumas. Šuo lauks progos pabėgt iš nepatogios situacijos arba įvyks agresijos priepuolis.

Pamenat, ką prieš mėnesį pasakė Romos popiežius Pranciškus berniukui, liūdinčiam nugaišusio šuns? Popiežius paguodė vaiką, sakydamas, kad šuniuką berniukas greičiausiai sutiks, nes ir keturkojis gali patekti į rojų.

Vakarų Europos šalių dresuotojai ragina su šunimis elgtis taip, kaip norėtumėm, kad ir su mumis būtų elgiamasi. Pagalvokim apie save: juk ir mes pačius šlykščiausius komentarus DELFI rašome tada, kai ant mūsų rėkia žmona, vyras, darbdavys, kai moka per mažą atlyginimą, o gatvėje apipypina ir parodęs vidurinį pirštą aplenkia kažkoks „gaidys“.

Mūsų aikštelėse vis dar naudojami smaugiami, griežti antkakliai, šunys kratomi elektra. Ir kas rūpinasi, kad šunys nebūtų kankinami? Niekas. Nors jau keletą metų kalbama, kad būtina kurti Gyvūnų apsaugos inspektoriaus tarnybą, kuri tokius atvejus, kaip Šilutėje, spręstų nedelsiant.

Mes nieko nedarome, kol nesumokame pačios didžiausios kainos – gyvybės. Šilutės tragedija atskleidė visą puokštę minėtų bėdų. Visos viename. Šuo nežinia iš kur, nesocializuotas, ausys ir uodega kopiruotos nusižengiant įstatymui, laikomas netinkamomis sąlygomis, kankinamas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naudinga žinoti

Benamėms katėms per šalčius reikia užuovėjos ir maisto (13)

Benamėms katėms per šalčius reikia užuovėjos ir maisto
Jau kitą savaitę naktimis spustels šaltukas. Gyvūnų globos specialistai atkreipia dėmesį, kad atvėsus orams, keičiasi benamių kačių priežiūros specifika: nebeatliekamos sterilizacijos operacijos pagal programą „Pagauk-Sterilizuok-Paleisk“ (PSP), o gyventojai, besirūpinantys beglobėmis katėmis, turėtų suskubti pasirūpinti jų žiemojimo vietomis – pastatyti namukus, kad katytės spėtų juose apsiprasti, rašoma pranešime spaudai.

Kodėl šuo neklauso kai kurių komandų?

Kodėl šuo neklauso kai kurių komandų?
Šeimininko skundas dėl šuns „selektyvaus klausymosi" - anokia naujiena. Šuo negirdės, kai visa gerkle jį kviesite ateiti, tačiau puikiai sureaguos į žodį „skanėstas", nors tas bus pašnibždomis ištartas kitame kambaryje. Tačiau, ką atrankinis klausymasis reiškia iš tiesų?

Per daug stiprus ryšys su šeimininku turi įtakos šuns elgesiui (2)

Per daug stiprus ryšys su šeimininku turi įtakos šuns elgesiui
Teoriškai mes ir šunys sudarome mišrių rūšių grupes, tačiau tuo pačiu tos grupės kažkiek panašios ir į vidrūšines – jos ne šiaip susideda iš skirtingų rūšių atstovų, kurie drauge tik maitinasi ar perspėja vieni kitus apie pavojų. Tarp šunų ir žmonių išsivystė glaudūs santykiai. Šie santykiai tikrai ypatingi ir greičiausiai jų daugiau niekur nepastebėsime.

Pavydą jaučia ir šunys: koks elgesys tai išduoda (1)

Pavydą jaučia ir šunys: koks elgesys tai išduoda
Bent du šunis auginantys (ar draugų keturkojį pašnekinę) žmonės tikrai yra susidūrę su taip vadinamais augintinių pavydo atvejais. Daug savininkų papasakos, kuris šuo pavydesnis, o kuris „laisvesnių pažiūrų“, nors įprastai priimtina manyti, kad pavydas – išskirtinė žmonių savybė. Vis tik tyrimai rodo, kad šunys išties jaučia pavydą, net jeigu šis ir skiriasi nuo žmogiškojo.

Vilniuje rotveileris sukandžiojo berniuką: šunų specialistai įžvelgia ir tėvų kaltę (303)

Vilniuje rotveileris sukandžiojo berniuką: šunų specialistai įžvelgia ir tėvų kaltę
Šeštadienį per Lietuvą nuvilnijo žinia, kad Vilniuje devynerių berniuką sukandžiojo namuose laikytas rotveilerių veislė šuo. Socialiniuose tinkluose vieni ėmė kaltinti šunį, kiti tėvus. Domimės, ką turi žinoti tėvai, jei kartu su vaikais auga iš šuo.

Šunų šeimininkų dėmesiui: kada augintinį būtina pažymėti geltonu kaspinu? (9)

Šunų šeimininkų dėmesiui: kada augintinį būtina pažymėti geltonu kaspinu?
Jei šuo nėra linkęs bendrauti su žmonėmis ar šunimis, geriau jo ir neversti, portalui LRT.lt sako Lietuvos kinologų draugijos projektų vadovė Augustė Daukšienė. Be to, priduria ji, prie šuns, pažymėto geltonu kaspinu, gatvėje geriau nesiartinti.

Žmogus, kuris moka šunų kalbą: kaip suprasti, ką jums sako augintinis (5)

Žmogus, kuris moka šunų kalbą: kaip suprasti, ką jums sako augintinis
Kūno kalbos neišmanantis žmogus niekada neužmegs tokių gerų santykių su kitais žmonėmis, kaip tas, kuris ją išmano. Anot trenerio ir elgsenos specialisto Steve Mann, tas pats galioja ir tiems, kurie užsiima šunų dresūra: žmogus, nesuprantantis šuns kūno kalbos, negalės nuraminti suirzusio, agresyvaus gyvūno, o ką jau kalbėti apie šuns auklėjimą.

Kovinių šunų savininkams Vienoje bus taikomas alkoholio kiekio kraujyje apribojimas (3)

Kovinių šunų savininkams Vienoje bus taikomas alkoholio kiekio kraujyje apribojimas
Kovinių ir pavojingų šunų savininkai Austrijos sostinėje nuo šiol privalės riboti suvartojamo alkoholio kiekį. Naujoji priemonė įvesta po to, kai nuo alkoholio apsvaigusios moters rotveileris mieste mirtinai sukandžiojo vos metukų vaiką.

Triukšmaujančių gyvūnų šeimininkus siūloma bausti iki 300 eurų (378)

Triukšmaujančių gyvūnų šeimininkus siūloma bausti iki 300 eurų
Nuo 2019 metų siūloma drausti gyvenamojoje aplinkoje ir viešose vietose triukšmauti bei trikdyti kitų žmonių laisvalaikį, poilsį ar darbą. Naminius gyvūnus laikantiems gyventojams taip pat gali tekti juos labiau prižiūrėti, kad šie nekeltų triukšmo. Už šių reikalavimų nepaisymą grės baudos.

Pasaulinę gyvūnų dieną – pagalbos šauksmas iš globos įstaigų (6)

Pasaulinę gyvūnų dieną – pagalbos šauksmas iš globos įstaigų
Kasmet spalio 4 d. minima Pasaulinė gyvūnų diena, kurios metu skatinama ne tik pasirūpinti augintiniais, bet ir atsigręžti į beglobius. Šią dieną įvairios gyvūnų globos organizacijos žmones skatina aukoti maistą ir būtiniausias priežiūros priemones be šeimininkų augantiems gyvūnams, o tvirtai apsisprendusiems – suteikti namus keturkojams, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vilnietė negalėjo susitvarkyti su kaukiančiu šunimi: atvykusi dresuotoja greit rado sprendimą (103)

Vilnietė negalėjo susitvarkyti su kaukiančiu šunimi: atvykusi dresuotoja greit rado sprendimą
Seime pateiktas siūlymas spręsti šunų triukšmo problemą ne tik sukėlė pasipiktinimą, bet ir privertė susimąstyti: ko gali imtis patys šeimininkai, kad jų augintiniai būtų ramesni ir likę namuose vieni netriukšmautų? Kartu su šunų mokyklos „Urbandogas“ vadove ir trenere Agne Jazukevičiūte aplankėme Tautvydę Gabalę ir kartu pasiaiškinome, kodėl jos trumpaplaukis foksterjeras Daimas neduoda kaimynams ramybės.

Rudens pavojai šunų ir kačių sveikatai: kaip apsisaugoti?

Rudens pavojai šunų ir kačių sveikatai: kaip apsisaugoti?
Sunku suplanuoti, į kokias situacijas galima patekti su augintiniais, bet kai kuriems atvejams nesudėtinga iš anksto pasiruošti. Kačių ir šunų šeimininkai turėtų žinoti, kokios grėsmės tyko vėsiuoju periodu ir kaip joms užkirsti kelią, rašoma pranešime spaudai.

Gyvūnų mylėtojai Vilniuje kviečiami į tradicinį renginį

Gyvūnų mylėtojai Vilniuje kviečiami į tradicinį renginį
Spalio pirmąjį savaitgalį daugelyje šalių bus minima Pasaulinė gyvūnų globos, arba šv. Pranciškaus, diena. Minėjimai vyks vaikų ugdymo įstaigose, gyvūnų augintojų bendruomenėse. Šią dieną paminėti prie Baltojo tilto Vilniuje kviečia ir didžiausia šunų mylėtojų bendruomenė – Lietuvos kinologų draugija, rašoma pranešime spaudai.

Atėjo pavojingas nuodų metas: gyvūnų apsinuodijimo požymiai ir pirmoji pagalba (8)

Atėjo pavojingas nuodų metas: gyvūnų apsinuodijimo požymiai ir pirmoji pagalba
Žiniasklaidai ir socialiniams tinklams netylant dėl gyvūnų nuodijimo atvejų, kuomet apnuodytas maistas ar pašaras išmėtomas vedžiojimo vietose, kurios laisvai prieinamos tiek žmonėms, tiek ir gyvūnams, pranešime žiniasklaidai kalbinama „Vaidos klinikos” savininkė, vet. gydytoja Vaida Misiūnienė.

Veislynas iš arti: veisėja parodė, kaip išsirinkti šuniuką (6)

Veislynas iš arti: veisėja parodė, kaip išsirinkti šuniuką
Rinkdamasis šuniuką dažnas žmogus pasikliauna vien savo akimis. Keturkojui pakanka pavizginti uodegą ir prisiglausti – tiek tereikia, kad jis keliautų į naujus namus. Vis dėlto, reikėtų nepamiršti, kad šunys, kaip ir žmonės, turi skirtingus charakterius. DELFI lankosi veislyne ir domisi, kaip rūpinamasi šuniukais veisėjų rankose bei ką svarbu žinoti apie augintinio pasirinkimą.