Kaip gyvūnus veikia muzika?

 (4)
Greičiausiai teko girdėti, kad klausant klasikinės muzikos ramesni darosi ne tik žmonės, bet ir šunys. Netgi siūloma tokius raminančius įrašus leisti prieglaudose.
© DELFI / Tomas Vinickas

Ar mintys apie muzikos terapiją augintiniams iš tiesų turi prasmę? Ar šunys gali „jausti“ muziką? Nors tyrimų atlikta nedaug, šį klausimą bando „gvildenti“ psichoakustikos mokslas.

Tyrimai

Psichoakustika – mokslas apie subjektyvųjį garso suvokimą, tiriantis psichologinę fizikinių akustikos parametrų įtaką. Po kelių dešimtmečių žmonių tyrimų ir stebėjimų žinome, kad garsai kūnui ir psichikai turi didesnį poveikį, nei kada galėjome pagalvoti. Per pastaruosius 50 metų muzikantai, prodiuseriai ir terapeutai išsiaiškino muzikos garsų technikas, kurios natūraliai daro įtaką mūsų kūnams (smegenų bangoms, širdies ritmui, kvėpavimui).

Žinoma daug būdų, kaip konkretiems tikslams sukurti garso takelius. Teisingai parinkta muzika gali vaidinti lemiamą vaidmenį net apsisprendžiant pirkti – prekybininkai muzikos pagalba kuria aplinką, kurioje žmonės atsipalaiduoja, jaučiasi laimingi.

Naujausi muzikos poveikio šunims tyrimai iš esmės turi du rimtus „savininkus“ – D. Wells ( The Influence of Auditory Stimualtion on the Behaviour of Dogs Housed in a Rescue Shelter, 2002) ir Wagner (BioAcoustic Research & Development Canine Research Summary, 2004).

Psichologė ir behavioristė Deborah Wells mokslinių tyrimų programos ėmėsi siekdama ištirti kelių tipų garsinį tiriamųjų stimuliavimą. Ji naudojo žmonių pokalbį, klasikinę muziką, sunkųjį metalą, popmuziką ir tylą.

Paaiškėjo, kad klasikinė muzika prieglaudų šunims, lyginant su likusiomis, turėjo stiprų raminantį poveikį. Klausydami šios muzikos šunys daugiau ilsėjosi, mažiau lojo. Tuo tarpu nuo sunkiojo metalo jie dažniau stovėjo ir amsėjo. Nors konkretus klasikinės muzikos poveikis nežinomas, tyrimo išvadose teigiama, kad ji šunis gali raminti – kaip ir žmones.

Kito tyrimo metu analizuota, kaip įvairių tipų klasikinė muzika veikia veislynuose ir namuose gyvenančius šunis. Muzika atrinkta pagal energingumą ir harmoninį sudėtingumą. Nuo 2004 birželio iki 2005 rugsėjo šunys klausėsi specialiai paruoštų įrašų, taip pat kontrolinių kompaktinių diskų, kuriuos sudarė ne psichoakustiškai „sudėliota“ muzika.

Veislynuose daugiau kaip 70 proc. šunų, klausydami klasikinės muzikos, tapo ramesni, sulėtėjo jų širdies dažnis. Namuose nurimo 85 proc. šunų, daugiau kaip pusė nuėjo miegoti. Stipriausią raminantį poveikį turėjo solo instrumentai, lėtesni tempai ir nesudėtingos aranžuotės, lyginant su sudėtingu orkestriniu turiniu.

Jei muzika išdėstyta pagal psichoakustinius principus, ji turėjo konkretų poveikį nuo nerimo kenčiantiems šunims (pvz., bijantiems fejerverkų ir besinervinantiems kai lieka vieni). Geriausią raminantį tiek veislyne, tiek namie laikomiems šunims padarė paprastas lėtas fortepijono įrašas. Psichoakustiškai nesutvarkyta klasikinė muzika nerimą sumažino 36 proc. atvejų.

Dar kiti tyrimai aiškinosi, ar šunys turi „klausos jausmą“. Žinoma, kad kiekvienas vilkas šiek tiek pakeičia savo staugimo toną, kai į „chorą“ įsilieja naujų narių – nė vienas nenori skambėti panašiai kaip kitas. Štai kodėl šuo, staugiantis kartu su dainuojančiais žmonėmis, išsiskiria – jis sąmoningai nesistengia atkartoti kitų balsų.

Fiziologiniai pokyčiai

Įspūdinga tai, kad fizioakustiniu požiūriu šunys į muziką reaguoja panašiai kaip žmonės. Jei šunims ji patinka, sulėtėja jų širdies rimtas, smegenų bangos, kvėpavimas. Jeigu muzika sudėtingesnė, jiems tenka naudoti daugiau energijos ją šifruojant, tad klausant tokių garsų atsipalaiduoti sunkiau.

Gyvūnams patinka „rūšims specifinė muzika“ – melodijos, naudojančios tokius tonus ir tempus, su kuriais tos rūšys yra „susipažinusios“. Pvz., žmonės mėgsta tokią muziką, kuri patenka į mūsų akustines ir vokalines ribas, o tempas panašus į širdies susitraukimų dažnį. Kadangi gyvūnų vokaliniai intervalai ir širdies ritmas nuo žmonių, jie nesimėgauja dainomis, kurios pritaikytos mūsų ausims. Dėl to šunims reikia komponuoti specifinę muziką.

Bėda ir ta, kad šunys labai skiriasi dydžiu, vokalo diapazonu ir širdies rimtu (didelių šunų jis lėtesnis). Stambių veislių, kaip labradoro retriveriai ar mastifai, vokalo diapazonas gali būti panašus į suaugusių vyrų, tad tikėtina, kad jie reaguos į mums tinkančio diapazono muziką. Dauguma tyrimų atlikta su vidutinio dydžio šunimis, tad perkant šuniui raminančios muzikos CD turėkit omeny, kad geriausiai jis suveiks, jei gyvūnas bus nei per didelis, nei per mažas.

vetvila.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naudinga žinoti

Kodėl šuo neklauso kai kurių komandų?

Kodėl šuo neklauso kai kurių komandų?
Šeimininko skundas dėl šuns „selektyvaus klausymosi" - anokia naujiena. Šuo negirdės, kai visa gerkle jį kviesite ateiti, tačiau puikiai sureaguos į žodį „skanėstas", nors tas bus pašnibždomis ištartas kitame kambaryje. Tačiau, ką atrankinis klausymasis reiškia iš tiesų?

Per daug stiprus ryšys su šeimininku turi įtakos šuns elgesiui (2)

Per daug stiprus ryšys su šeimininku turi įtakos šuns elgesiui
Teoriškai mes ir šunys sudarome mišrių rūšių grupes, tačiau tuo pačiu tos grupės kažkiek panašios ir į vidrūšines – jos ne šiaip susideda iš skirtingų rūšių atstovų, kurie drauge tik maitinasi ar perspėja vieni kitus apie pavojų. Tarp šunų ir žmonių išsivystė glaudūs santykiai. Šie santykiai tikrai ypatingi ir greičiausiai jų daugiau niekur nepastebėsime.

Pavydą jaučia ir šunys: koks elgesys tai išduoda (1)

Pavydą jaučia ir šunys: koks elgesys tai išduoda
Bent du šunis auginantys (ar draugų keturkojį pašnekinę) žmonės tikrai yra susidūrę su taip vadinamais augintinių pavydo atvejais. Daug savininkų papasakos, kuris šuo pavydesnis, o kuris „laisvesnių pažiūrų“, nors įprastai priimtina manyti, kad pavydas – išskirtinė žmonių savybė. Vis tik tyrimai rodo, kad šunys išties jaučia pavydą, net jeigu šis ir skiriasi nuo žmogiškojo.

Vilniuje rotveileris sukandžiojo berniuką: šunų specialistai įžvelgia ir tėvų kaltę (303)

Vilniuje rotveileris sukandžiojo berniuką: šunų specialistai įžvelgia ir tėvų kaltę
Šeštadienį per Lietuvą nuvilnijo žinia, kad Vilniuje devynerių berniuką sukandžiojo namuose laikytas rotveilerių veislė šuo. Socialiniuose tinkluose vieni ėmė kaltinti šunį, kiti tėvus. Domimės, ką turi žinoti tėvai, jei kartu su vaikais auga iš šuo.

Šunų šeimininkų dėmesiui: kada augintinį būtina pažymėti geltonu kaspinu? (9)

Šunų šeimininkų dėmesiui: kada augintinį būtina pažymėti geltonu kaspinu?
Jei šuo nėra linkęs bendrauti su žmonėmis ar šunimis, geriau jo ir neversti, portalui LRT.lt sako Lietuvos kinologų draugijos projektų vadovė Augustė Daukšienė. Be to, priduria ji, prie šuns, pažymėto geltonu kaspinu, gatvėje geriau nesiartinti.

Žmogus, kuris moka šunų kalbą: kaip suprasti, ką jums sako augintinis (5)

Žmogus, kuris moka šunų kalbą: kaip suprasti, ką jums sako augintinis
Kūno kalbos neišmanantis žmogus niekada neužmegs tokių gerų santykių su kitais žmonėmis, kaip tas, kuris ją išmano. Anot trenerio ir elgsenos specialisto Steve Mann, tas pats galioja ir tiems, kurie užsiima šunų dresūra: žmogus, nesuprantantis šuns kūno kalbos, negalės nuraminti suirzusio, agresyvaus gyvūno, o ką jau kalbėti apie šuns auklėjimą.

Kovinių šunų savininkams Vienoje bus taikomas alkoholio kiekio kraujyje apribojimas (3)

Kovinių šunų savininkams Vienoje bus taikomas alkoholio kiekio kraujyje apribojimas
Kovinių ir pavojingų šunų savininkai Austrijos sostinėje nuo šiol privalės riboti suvartojamo alkoholio kiekį. Naujoji priemonė įvesta po to, kai nuo alkoholio apsvaigusios moters rotveileris mieste mirtinai sukandžiojo vos metukų vaiką.

Triukšmaujančių gyvūnų šeimininkus siūloma bausti iki 300 eurų (378)

Triukšmaujančių gyvūnų šeimininkus siūloma bausti iki 300 eurų
Nuo 2019 metų siūloma drausti gyvenamojoje aplinkoje ir viešose vietose triukšmauti bei trikdyti kitų žmonių laisvalaikį, poilsį ar darbą. Naminius gyvūnus laikantiems gyventojams taip pat gali tekti juos labiau prižiūrėti, kad šie nekeltų triukšmo. Už šių reikalavimų nepaisymą grės baudos.

Pasaulinę gyvūnų dieną – pagalbos šauksmas iš globos įstaigų (6)

Pasaulinę gyvūnų dieną – pagalbos šauksmas iš globos įstaigų
Kasmet spalio 4 d. minima Pasaulinė gyvūnų diena, kurios metu skatinama ne tik pasirūpinti augintiniais, bet ir atsigręžti į beglobius. Šią dieną įvairios gyvūnų globos organizacijos žmones skatina aukoti maistą ir būtiniausias priežiūros priemones be šeimininkų augantiems gyvūnams, o tvirtai apsisprendusiems – suteikti namus keturkojams, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vilnietė negalėjo susitvarkyti su kaukiančiu šunimi: atvykusi dresuotoja greit rado sprendimą (103)

Vilnietė negalėjo susitvarkyti su kaukiančiu šunimi: atvykusi dresuotoja greit rado sprendimą
Seime pateiktas siūlymas spręsti šunų triukšmo problemą ne tik sukėlė pasipiktinimą, bet ir privertė susimąstyti: ko gali imtis patys šeimininkai, kad jų augintiniai būtų ramesni ir likę namuose vieni netriukšmautų? Kartu su šunų mokyklos „Urbandogas“ vadove ir trenere Agne Jazukevičiūte aplankėme Tautvydę Gabalę ir kartu pasiaiškinome, kodėl jos trumpaplaukis foksterjeras Daimas neduoda kaimynams ramybės.

Rudens pavojai šunų ir kačių sveikatai: kaip apsisaugoti?

Rudens pavojai šunų ir kačių sveikatai: kaip apsisaugoti?
Sunku suplanuoti, į kokias situacijas galima patekti su augintiniais, bet kai kuriems atvejams nesudėtinga iš anksto pasiruošti. Kačių ir šunų šeimininkai turėtų žinoti, kokios grėsmės tyko vėsiuoju periodu ir kaip joms užkirsti kelią, rašoma pranešime spaudai.

Gyvūnų mylėtojai Vilniuje kviečiami į tradicinį renginį

Gyvūnų mylėtojai Vilniuje kviečiami į tradicinį renginį
Spalio pirmąjį savaitgalį daugelyje šalių bus minima Pasaulinė gyvūnų globos, arba šv. Pranciškaus, diena. Minėjimai vyks vaikų ugdymo įstaigose, gyvūnų augintojų bendruomenėse. Šią dieną paminėti prie Baltojo tilto Vilniuje kviečia ir didžiausia šunų mylėtojų bendruomenė – Lietuvos kinologų draugija, rašoma pranešime spaudai.

Atėjo pavojingas nuodų metas: gyvūnų apsinuodijimo požymiai ir pirmoji pagalba (8)

Atėjo pavojingas nuodų metas: gyvūnų apsinuodijimo požymiai ir pirmoji pagalba
Žiniasklaidai ir socialiniams tinklams netylant dėl gyvūnų nuodijimo atvejų, kuomet apnuodytas maistas ar pašaras išmėtomas vedžiojimo vietose, kurios laisvai prieinamos tiek žmonėms, tiek ir gyvūnams, pranešime žiniasklaidai kalbinama „Vaidos klinikos” savininkė, vet. gydytoja Vaida Misiūnienė.

Veislynas iš arti: veisėja parodė, kaip išsirinkti šuniuką (6)

Veislynas iš arti: veisėja parodė, kaip išsirinkti šuniuką
Rinkdamasis šuniuką dažnas žmogus pasikliauna vien savo akimis. Keturkojui pakanka pavizginti uodegą ir prisiglausti – tiek tereikia, kad jis keliautų į naujus namus. Vis dėlto, reikėtų nepamiršti, kad šunys, kaip ir žmonės, turi skirtingus charakterius. DELFI lankosi veislyne ir domisi, kaip rūpinamasi šuniukais veisėjų rankose bei ką svarbu žinoti apie augintinio pasirinkimą.

Seime pasiūlytas būdas užtildyti šunis kelia šeimininkų baimę: kaip iš tiesų reikėtų elgtis registruokitės – specialistai padės išsiaiškinti, kodėl jūsų šuo triukšmauja (211)

Seime pasiūlytas būdas užtildyti šunis kelia šeimininkų baimę: kaip iš tiesų reikėtų elgtis
Šunų šeimininkams vis dar neramu dėl Seime pateikto Petro Čimbaro siūlymo spręsti šunų triukšmo problemą. Bandymas „uždrausti šunims loti“ triukšmo reguliavimo įstatymu sulaukė didelio visuomenės pasipiktinimo: nors problema pripažįstama, tačiau manoma, kad ją reikia spręsti kitokiais būdais. Domimės, kaip šunų šeimininkams reikėtų elgtis.