Kaip gyvūnus veikia muzika?

 (4)
Greičiausiai teko girdėti, kad klausant klasikinės muzikos ramesni darosi ne tik žmonės, bet ir šunys. Netgi siūloma tokius raminančius įrašus leisti prieglaudose.
© DELFI / Tomas Vinickas

Ar mintys apie muzikos terapiją augintiniams iš tiesų turi prasmę? Ar šunys gali „jausti“ muziką? Nors tyrimų atlikta nedaug, šį klausimą bando „gvildenti“ psichoakustikos mokslas.

Tyrimai

Psichoakustika – mokslas apie subjektyvųjį garso suvokimą, tiriantis psichologinę fizikinių akustikos parametrų įtaką. Po kelių dešimtmečių žmonių tyrimų ir stebėjimų žinome, kad garsai kūnui ir psichikai turi didesnį poveikį, nei kada galėjome pagalvoti. Per pastaruosius 50 metų muzikantai, prodiuseriai ir terapeutai išsiaiškino muzikos garsų technikas, kurios natūraliai daro įtaką mūsų kūnams (smegenų bangoms, širdies ritmui, kvėpavimui).

Žinoma daug būdų, kaip konkretiems tikslams sukurti garso takelius. Teisingai parinkta muzika gali vaidinti lemiamą vaidmenį net apsisprendžiant pirkti – prekybininkai muzikos pagalba kuria aplinką, kurioje žmonės atsipalaiduoja, jaučiasi laimingi.

Naujausi muzikos poveikio šunims tyrimai iš esmės turi du rimtus „savininkus“ – D. Wells ( The Influence of Auditory Stimualtion on the Behaviour of Dogs Housed in a Rescue Shelter, 2002) ir Wagner (BioAcoustic Research & Development Canine Research Summary, 2004).

Psichologė ir behavioristė Deborah Wells mokslinių tyrimų programos ėmėsi siekdama ištirti kelių tipų garsinį tiriamųjų stimuliavimą. Ji naudojo žmonių pokalbį, klasikinę muziką, sunkųjį metalą, popmuziką ir tylą.

Paaiškėjo, kad klasikinė muzika prieglaudų šunims, lyginant su likusiomis, turėjo stiprų raminantį poveikį. Klausydami šios muzikos šunys daugiau ilsėjosi, mažiau lojo. Tuo tarpu nuo sunkiojo metalo jie dažniau stovėjo ir amsėjo. Nors konkretus klasikinės muzikos poveikis nežinomas, tyrimo išvadose teigiama, kad ji šunis gali raminti – kaip ir žmones.

Kito tyrimo metu analizuota, kaip įvairių tipų klasikinė muzika veikia veislynuose ir namuose gyvenančius šunis. Muzika atrinkta pagal energingumą ir harmoninį sudėtingumą. Nuo 2004 birželio iki 2005 rugsėjo šunys klausėsi specialiai paruoštų įrašų, taip pat kontrolinių kompaktinių diskų, kuriuos sudarė ne psichoakustiškai „sudėliota“ muzika.

Veislynuose daugiau kaip 70 proc. šunų, klausydami klasikinės muzikos, tapo ramesni, sulėtėjo jų širdies dažnis. Namuose nurimo 85 proc. šunų, daugiau kaip pusė nuėjo miegoti. Stipriausią raminantį poveikį turėjo solo instrumentai, lėtesni tempai ir nesudėtingos aranžuotės, lyginant su sudėtingu orkestriniu turiniu.

Jei muzika išdėstyta pagal psichoakustinius principus, ji turėjo konkretų poveikį nuo nerimo kenčiantiems šunims (pvz., bijantiems fejerverkų ir besinervinantiems kai lieka vieni). Geriausią raminantį tiek veislyne, tiek namie laikomiems šunims padarė paprastas lėtas fortepijono įrašas. Psichoakustiškai nesutvarkyta klasikinė muzika nerimą sumažino 36 proc. atvejų.

Dar kiti tyrimai aiškinosi, ar šunys turi „klausos jausmą“. Žinoma, kad kiekvienas vilkas šiek tiek pakeičia savo staugimo toną, kai į „chorą“ įsilieja naujų narių – nė vienas nenori skambėti panašiai kaip kitas. Štai kodėl šuo, staugiantis kartu su dainuojančiais žmonėmis, išsiskiria – jis sąmoningai nesistengia atkartoti kitų balsų.

Fiziologiniai pokyčiai

Įspūdinga tai, kad fizioakustiniu požiūriu šunys į muziką reaguoja panašiai kaip žmonės. Jei šunims ji patinka, sulėtėja jų širdies rimtas, smegenų bangos, kvėpavimas. Jeigu muzika sudėtingesnė, jiems tenka naudoti daugiau energijos ją šifruojant, tad klausant tokių garsų atsipalaiduoti sunkiau.

Gyvūnams patinka „rūšims specifinė muzika“ – melodijos, naudojančios tokius tonus ir tempus, su kuriais tos rūšys yra „susipažinusios“. Pvz., žmonės mėgsta tokią muziką, kuri patenka į mūsų akustines ir vokalines ribas, o tempas panašus į širdies susitraukimų dažnį. Kadangi gyvūnų vokaliniai intervalai ir širdies ritmas nuo žmonių, jie nesimėgauja dainomis, kurios pritaikytos mūsų ausims. Dėl to šunims reikia komponuoti specifinę muziką.

Bėda ir ta, kad šunys labai skiriasi dydžiu, vokalo diapazonu ir širdies rimtu (didelių šunų jis lėtesnis). Stambių veislių, kaip labradoro retriveriai ar mastifai, vokalo diapazonas gali būti panašus į suaugusių vyrų, tad tikėtina, kad jie reaguos į mums tinkančio diapazono muziką. Dauguma tyrimų atlikta su vidutinio dydžio šunimis, tad perkant šuniui raminančios muzikos CD turėkit omeny, kad geriausiai jis suveiks, jei gyvūnas bus nei per didelis, nei per mažas.

vetvila.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naudinga žinoti

Įspėjimas auginantiems gyvūnus: pasisaugokite karštų orų (4)

Įspėjimas auginantiems gyvūnus: pasisaugokite karštų orų
Per Lietuvą slenkanti karščio banga reikalauja ištvermės ne tik iš žmonių – aukšta temperatūra kelia pavojų ir augintiniams, tad šeimininkai turėtų būti itin atidūs, ypač palikdami gyvūną įkaitusiame automobilyje. Lietuvos policijos atstovų teigimu, pareigūnai gauna iškvietimų dėl automobiliuose karštomis dienomis paliktų užrakintų augintinių. Už tokį neatsakingą elgesį su keturkoju jo šeimininkui gresia baudos, galinčios siekti kelis tūkstančius eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Gyvūnų prieglaudos įkainiai: už valandai priglaustą pasiklydusį šunį – 50 Eur (71)

Gyvūnų prieglaudos įkainiai: už valandai priglaustą pasiklydusį šunį – 50 Eur
Jei jūsų gyvūnas pasimetė ir pateko į gyvūnų globos organizaciją „Nuaras“, gali tekti gerokai pakratyti piniginę. Atėjus į prieglaudą pasiimti valandą ten praleidusio gyvūno galite būti paprašyti susimokėti ir 50 eurų. „Nuaro“ vadovė Jurgita Gustaitienė LRT.lt tikina, kad tokia kaina – normali, o kitų organizacijų kaltinimus vadina sunkiąja artilerija kovoje dėl pinigų.

Žmonių klaidos šeriant keturkojus: tarp kenksmingiausių produktų – kaulai (12)

Žmonių klaidos šeriant keturkojus: tarp kenksmingiausių produktų – kaulai
Dažnas šunį auginantis šeimininkas savo keturkojo nevengia palepinti maistu, kurį valgo pats. Tačiau ne visi susimąsto, kad toks maistas gali būti ne tik nenaudingas, bet ir kenksmingas.

Veterinarijos gydytoja: sumažinti augintinio svorį padės 4 paprastos taisyklės (4)

Veterinarijos gydytoja: sumažinti augintinio svorį padės 4 paprastos taisyklės
Apie 50 proc. namuose laikomų kačių ir šunų turi viršsvorio problemų – tokia gąsdinančia statistika dalijasi Pasaulinė nutukusių gyvūnų asociacija (angl. World Association for per Obesity). Nors tyrimai daugiausia buvo atlikti JAV, augantį tunkančių gyvūnų skaičių pastebi ir Lietuvos veterinarijos gydytojai, o šiai tendencijai nemažą įtaką turi didėjantis sterilizuotų augintinių skaičius. Šeimininkai paprastai būna nepasiruošę po operacijos sulėtėjusiai augintinio medžiagų apykaitai ir išaugusiam apetitui, todėl, patys to nežinodami, gali smarkiai pakenkti keturkojui, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Perspėja dėl prekiavimo augintiniais: už ką gali nubausti? (6)

Perspėja dėl prekiavimo augintiniais: už ką gali nubausti?
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), gavusi iš Estijos kompetentingos institucijos kolegų informacijos apie nustatytus prekybos šunimis pažeidimus, patikrino mūsų šalyje šia veikla užsiimančius asmenis, rašoma pranešime spaudai.

Moteris sutiko pasiklydusią kiaulę: kaip dabar ją grąžinti namo? (26)

Moteris sutiko pasiklydusią kiaulę: kaip dabar ją grąžinti namo?
Derceklių kaime, Klaipėdos rajone, pasiklydusi, neaišku kam priklausanti nemenko dydžio kiaulė privertė gyventojus susirūpinti: kaip tokiu atveju elgtis ir į kokias tarnybas kreiptis? Pasirodo, nei policija, nei veterinarijos ar gyvūnų globos tarnyba nelabai kuo galinčios padėti, jei gyvūnas nėra ženklintas, rašo „Vakarų ekspresas“.

Svarbu žinoti: kaip elgtis, jei matote, kad galite būti užpultas šuns (31)

Svarbu žinoti: kaip elgtis, jei matote, kad galite būti užpultas šuns
Vasarą leisti gamtoje, paplūdimyje ar net mieste su savo augintiniais įprato daugelis šunų šeimininkų. Tačiau draudikai skaičiuoja, jog kasmet fiksuojamos dešimtys situacijų, kai pranešama apie šunų užpuolimus, įkandimus ir kitus sveikatos sutrikdymus, rašoma pranešime spaudai.

Gailus žvilgsnis – dar ne viskas: ką turi žinoti šuns šeimininkas (6)

Gailus žvilgsnis – dar ne viskas: ką turi žinoti šuns šeimininkas
Žinoma, visi mylime savo augintinius. Juk jiems negaila nieko – nei skanesnio kąsnelio nuo stalo, nei brangaus laiko ir rūpesčio. Dažnai ir patį augintinį renkamės atsakingai: pagal jo veislę, charakterį ar kitas savybes. Vis dėlto, dažnai pasimiršta, kas yra būdinga mūsų išsirinktam šuniukui, neretai pritrūksta laiko ar noro ilgesniems pasivaikščiojimams arba priešingai, kartais net nesusimąstydami iš didelės meilės galime jam pakenkti, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kodėl šuo nenori atnešti kamuoliuko? (3)

Kodėl šuo nenori atnešti kamuoliuko?
Ar kada matėte šunį, kuris nemėgtų vytis kamuolio? Tokį, kuriam parodai kamuoliuką, o jis nutaiso išraišką, lyg prašytum padaryti dievai žino ką. Tai dažnai nuvilia šeimininkus ir jie pradeda ieškoti tokio elgesio priežasčių. Problema lyg ir nedidelė, lyginant su šlepečių graužimu ar kačių vaikymusi. Tačiau vis viena – kodėl šuo nesidomi kamuoliuku? Tam yra keli paaiškinimai.

Nuomonė. Mano šuo: norėsiu – užmušiu, norėsiu – pakarsiu! (99)

Nuomonė. Mano šuo: norėsiu – užmušiu, norėsiu – pakarsiu!
Seniai nerašiau apie dresūrą, nes po kritiškų straipsnių apie mūsų garsius kinologus kai kurie komentatoriai pasiūlė pakart, o pažįstamas dresuotojas – emigruot iš Lietuvos, nes visiems kenkiu ramiai gyvent. Atsiprašau. Tylėjau...

Kaip prailginti šuns gyvenimo trukmę? (10)

Kaip prailginti šuns gyvenimo trukmę?
Natūralioje aplinkoje, kur gyvenimo sąlygos yra ne tokios draugiškos, nuo senatvės gyvūnai miršta labai retai. Tuo tarpu šunys, kuriais rūpinasi žmogus, gyvena ilgiau negu laukiniai jų giminaičiai. Pavyzdžiui, Indijos šunys parijai laisvėje sulaukia vos 4–6 metų, o laikomi namie ir gerai prižiūrimi sulaukia 12–16 metų.

Ramzį nušovusio A. Komskio teisme neeilinis eksperimentas: teisėjas pats kaltinamojo ginklu taikėsi į šunį (70)

Ramzį nušovusio A. Komskio teisme neeilinis eksperimentas: teisėjas pats kaltinamojo ginklu taikėsi į šunį
Pasieniečių šunį Ramzį vienintele paleista kulka nušovusio dviejų politikų brolio Arvydo Komskio teisme atliktas dar nematytas įrodymų patikrinimas. Į Klaipėdos apygardos teismo salę pristatytas medžioklinis šautuvas, kuriuo įvykdytas nusikaltimas, jį teisėjų kolegija atsinešė lydimi įkalčius saugomų tyrėjų.

Įvertino Talino gyvūnų globos namus: panašiai bus ir Vilniuje (6)

Įvertino Talino gyvūnų globos namus: panašiai bus ir Vilniuje
Vilniaus gyvūnų globos namų vyr. veterinarijos gydytoja Agnė Stasiūnienė lankėsi Estijos sostinės gyvūnų globos namuose. Prieš metus pastatytuose ir šiuolaikiškai įrengtuose beglobių namuose šiuo metu savo šeimininkų laukia daugiau nei 300 kačių,15 šunų bei 20 kitokių gyvūnų (papūgų, dekoratyvinių triušių ir graužikų). Estijos kolegų patarimais bus pasinaudota kuriant naujus beglobių gyvūnų namus Lietuvos sostinėje, teigiama pranešime spaudai.

Specialioje rungtyje šunys ir pralinksmino, ir pademonstravo savo sugebėjimus

Specialioje rungtyje šunys ir pralinksmino, ir pademonstravo savo sugebėjimus
Kelmės rajone sekmadienį surengta išskirtinė, vienintelė tokia Lietuvoje šunų sporto šventė. Joje laukti visi, kas moka loti, vizginti uodegą ir netingi bent jau atpėdinti 100-tą metrų. Ir vaizdai, kaip įprasta, buvo patys nuotaikingiausi - keturkojai bėgikai stebino ir žiūrovus, ir šeimininkus. Kas greičiu, o kas mokėjimu žaviai prajuokinti.

Šaltakraujo žudiko etiketės besikratančio A. Komskio versiją kategoriškai neigia: šuo nušautas tyčia į teismą turi būti pristatytas ginklas (233)

Šaltakraujo žudiko etiketės besikratančio A. Komskio versiją kategoriškai neigia: šuo nušautas tyčia
„Tvarkiečio“ Kęsto Komskio ir Pagėgių mero Virginijaus Komskio brolis Arvydas atkakliai įrodinėja, kad pasieniečių šuo Ramzis tapo atsitiktine auka, o jis nėra šaltakraujis žudikas. Teisme atsidūręs vyras sako, kad jį padarė didžiausiu nusikaltėliu, nors tiks jis nesąs.