Kaip gyvūnus veikia muzika?

 (4)
Greičiausiai teko girdėti, kad klausant klasikinės muzikos ramesni darosi ne tik žmonės, bet ir šunys. Netgi siūloma tokius raminančius įrašus leisti prieglaudose.
© DELFI / Tomas Vinickas

Ar mintys apie muzikos terapiją augintiniams iš tiesų turi prasmę? Ar šunys gali „jausti“ muziką? Nors tyrimų atlikta nedaug, šį klausimą bando „gvildenti“ psichoakustikos mokslas.

Tyrimai

Psichoakustika – mokslas apie subjektyvųjį garso suvokimą, tiriantis psichologinę fizikinių akustikos parametrų įtaką. Po kelių dešimtmečių žmonių tyrimų ir stebėjimų žinome, kad garsai kūnui ir psichikai turi didesnį poveikį, nei kada galėjome pagalvoti. Per pastaruosius 50 metų muzikantai, prodiuseriai ir terapeutai išsiaiškino muzikos garsų technikas, kurios natūraliai daro įtaką mūsų kūnams (smegenų bangoms, širdies ritmui, kvėpavimui).

Žinoma daug būdų, kaip konkretiems tikslams sukurti garso takelius. Teisingai parinkta muzika gali vaidinti lemiamą vaidmenį net apsisprendžiant pirkti – prekybininkai muzikos pagalba kuria aplinką, kurioje žmonės atsipalaiduoja, jaučiasi laimingi.

Naujausi muzikos poveikio šunims tyrimai iš esmės turi du rimtus „savininkus“ – D. Wells ( The Influence of Auditory Stimualtion on the Behaviour of Dogs Housed in a Rescue Shelter, 2002) ir Wagner (BioAcoustic Research & Development Canine Research Summary, 2004).

Psichologė ir behavioristė Deborah Wells mokslinių tyrimų programos ėmėsi siekdama ištirti kelių tipų garsinį tiriamųjų stimuliavimą. Ji naudojo žmonių pokalbį, klasikinę muziką, sunkųjį metalą, popmuziką ir tylą.

Paaiškėjo, kad klasikinė muzika prieglaudų šunims, lyginant su likusiomis, turėjo stiprų raminantį poveikį. Klausydami šios muzikos šunys daugiau ilsėjosi, mažiau lojo. Tuo tarpu nuo sunkiojo metalo jie dažniau stovėjo ir amsėjo. Nors konkretus klasikinės muzikos poveikis nežinomas, tyrimo išvadose teigiama, kad ji šunis gali raminti – kaip ir žmones.

Kito tyrimo metu analizuota, kaip įvairių tipų klasikinė muzika veikia veislynuose ir namuose gyvenančius šunis. Muzika atrinkta pagal energingumą ir harmoninį sudėtingumą. Nuo 2004 birželio iki 2005 rugsėjo šunys klausėsi specialiai paruoštų įrašų, taip pat kontrolinių kompaktinių diskų, kuriuos sudarė ne psichoakustiškai „sudėliota“ muzika.

Veislynuose daugiau kaip 70 proc. šunų, klausydami klasikinės muzikos, tapo ramesni, sulėtėjo jų širdies dažnis. Namuose nurimo 85 proc. šunų, daugiau kaip pusė nuėjo miegoti. Stipriausią raminantį poveikį turėjo solo instrumentai, lėtesni tempai ir nesudėtingos aranžuotės, lyginant su sudėtingu orkestriniu turiniu.

Jei muzika išdėstyta pagal psichoakustinius principus, ji turėjo konkretų poveikį nuo nerimo kenčiantiems šunims (pvz., bijantiems fejerverkų ir besinervinantiems kai lieka vieni). Geriausią raminantį tiek veislyne, tiek namie laikomiems šunims padarė paprastas lėtas fortepijono įrašas. Psichoakustiškai nesutvarkyta klasikinė muzika nerimą sumažino 36 proc. atvejų.

Dar kiti tyrimai aiškinosi, ar šunys turi „klausos jausmą“. Žinoma, kad kiekvienas vilkas šiek tiek pakeičia savo staugimo toną, kai į „chorą“ įsilieja naujų narių – nė vienas nenori skambėti panašiai kaip kitas. Štai kodėl šuo, staugiantis kartu su dainuojančiais žmonėmis, išsiskiria – jis sąmoningai nesistengia atkartoti kitų balsų.

Fiziologiniai pokyčiai

Įspūdinga tai, kad fizioakustiniu požiūriu šunys į muziką reaguoja panašiai kaip žmonės. Jei šunims ji patinka, sulėtėja jų širdies rimtas, smegenų bangos, kvėpavimas. Jeigu muzika sudėtingesnė, jiems tenka naudoti daugiau energijos ją šifruojant, tad klausant tokių garsų atsipalaiduoti sunkiau.

Gyvūnams patinka „rūšims specifinė muzika“ – melodijos, naudojančios tokius tonus ir tempus, su kuriais tos rūšys yra „susipažinusios“. Pvz., žmonės mėgsta tokią muziką, kuri patenka į mūsų akustines ir vokalines ribas, o tempas panašus į širdies susitraukimų dažnį. Kadangi gyvūnų vokaliniai intervalai ir širdies ritmas nuo žmonių, jie nesimėgauja dainomis, kurios pritaikytos mūsų ausims. Dėl to šunims reikia komponuoti specifinę muziką.

Bėda ir ta, kad šunys labai skiriasi dydžiu, vokalo diapazonu ir širdies rimtu (didelių šunų jis lėtesnis). Stambių veislių, kaip labradoro retriveriai ar mastifai, vokalo diapazonas gali būti panašus į suaugusių vyrų, tad tikėtina, kad jie reaguos į mums tinkančio diapazono muziką. Dauguma tyrimų atlikta su vidutinio dydžio šunimis, tad perkant šuniui raminančios muzikos CD turėkit omeny, kad geriausiai jis suveiks, jei gyvūnas bus nei per didelis, nei per mažas.

vetvila.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naudinga žinoti

Nuomonė. Mano šuo: norėsiu – užmušiu, norėsiu – pakarsiu! (99)

Nuomonė. Mano šuo: norėsiu – užmušiu, norėsiu – pakarsiu!
Seniai nerašiau apie dresūrą, nes po kritiškų straipsnių apie mūsų garsius kinologus kai kurie komentatoriai pasiūlė pakart, o pažįstamas dresuotojas – emigruot iš Lietuvos, nes visiems kenkiu ramiai gyvent. Atsiprašau. Tylėjau...

Kaip prailginti šuns gyvenimo trukmę? (10)

Kaip prailginti šuns gyvenimo trukmę?
Natūralioje aplinkoje, kur gyvenimo sąlygos yra ne tokios draugiškos, nuo senatvės gyvūnai miršta labai retai. Tuo tarpu šunys, kuriais rūpinasi žmogus, gyvena ilgiau negu laukiniai jų giminaičiai. Pavyzdžiui, Indijos šunys parijai laisvėje sulaukia vos 4–6 metų, o laikomi namie ir gerai prižiūrimi sulaukia 12–16 metų.

Ramzį nušovusio A. Komskio teisme neeilinis eksperimentas: teisėjas pats kaltinamojo ginklu taikėsi į šunį (70)

Ramzį nušovusio A. Komskio teisme neeilinis eksperimentas: teisėjas pats kaltinamojo ginklu taikėsi į šunį
Pasieniečių šunį Ramzį vienintele paleista kulka nušovusio dviejų politikų brolio Arvydo Komskio teisme atliktas dar nematytas įrodymų patikrinimas. Į Klaipėdos apygardos teismo salę pristatytas medžioklinis šautuvas, kuriuo įvykdytas nusikaltimas, jį teisėjų kolegija atsinešė lydimi įkalčius saugomų tyrėjų.

Įvertino Talino gyvūnų globos namus: panašiai bus ir Vilniuje (6)

Įvertino Talino gyvūnų globos namus: panašiai bus ir Vilniuje
Vilniaus gyvūnų globos namų vyr. veterinarijos gydytoja Agnė Stasiūnienė lankėsi Estijos sostinės gyvūnų globos namuose. Prieš metus pastatytuose ir šiuolaikiškai įrengtuose beglobių namuose šiuo metu savo šeimininkų laukia daugiau nei 300 kačių,15 šunų bei 20 kitokių gyvūnų (papūgų, dekoratyvinių triušių ir graužikų). Estijos kolegų patarimais bus pasinaudota kuriant naujus beglobių gyvūnų namus Lietuvos sostinėje, teigiama pranešime spaudai.

Specialioje rungtyje šunys ir pralinksmino, ir pademonstravo savo sugebėjimus

Specialioje rungtyje šunys ir pralinksmino, ir pademonstravo savo sugebėjimus
Kelmės rajone sekmadienį surengta išskirtinė, vienintelė tokia Lietuvoje šunų sporto šventė. Joje laukti visi, kas moka loti, vizginti uodegą ir netingi bent jau atpėdinti 100-tą metrų. Ir vaizdai, kaip įprasta, buvo patys nuotaikingiausi - keturkojai bėgikai stebino ir žiūrovus, ir šeimininkus. Kas greičiu, o kas mokėjimu žaviai prajuokinti.

Šaltakraujo žudiko etiketės besikratančio A. Komskio versiją kategoriškai neigia: šuo nušautas tyčia į teismą turi būti pristatytas ginklas (233)

Šaltakraujo žudiko etiketės besikratančio A. Komskio versiją kategoriškai neigia: šuo nušautas tyčia
„Tvarkiečio“ Kęsto Komskio ir Pagėgių mero Virginijaus Komskio brolis Arvydas atkakliai įrodinėja, kad pasieniečių šuo Ramzis tapo atsitiktine auka, o jis nėra šaltakraujis žudikas. Teisme atsidūręs vyras sako, kad jį padarė didžiausiu nusikaltėliu, nors tiks jis nesąs.

Kaip augintiniams atliekamas magnetinio rezonanso tyrimas? (1)

Kaip augintiniams atliekamas magnetinio rezonanso tyrimas?
Šiuolaikinė diagnostikos įranga leidžia veterinarijos specialistams greitai ir tiksliai nustatyti paciento diagnozę ir įvertinti jo būklę, parinkti tinkamiausią gydymą. Apie MRT (magnetinio rezonanso tomografijos ) taikymą gyvūnams Lietuvoje, plačiau pasakoja veterinarijos specialistai.

Sodininkai pasibaisėję: siautėja kačių korikas (241)

Sodininkai pasibaisėję: siautėja kačių korikas
Pra­ėju­sį šeš­ta­die­nį, bir­že­lio 17-ąją, Aly­taus ra­jo­ne, Pu­nios se­niū­ni­jo­je, Pa­ne­mu­nin­kė­lių kai­me, esan­čios so­di­nin­kų ben­dri­jos „Ver­smė“ pir­mi­nin­kas Vac­lo­vas Ba­ra­naus­kas Aly­taus ap­skri­ties vy­riau­sia­jam po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tui pra­ne­šė, kad apie 8 val. 30 min. prie ke­lio į so­dus pa­sta­ty­to ke­lio žen­klo pa­ste­bė­jo pa­kar­tą ka­ti­ną.

Šuo – geriausias žmogaus draugas, bet ne paštininko (4)

Šuo – geriausias žmogaus draugas, bet ne paštininko
Šeimininkų neprižiūrimi ir agresyvūs palaidi šunys kelia rimtą pavojų aplinkiniams. Nemažas iššūkis ir nuolatinis galvos skausmas keturkojai augintiniai yra ir laiškininkams.

Šuo mieste: ar testą išlaikęs augintinis turi privilegijų? (6)

Šuo mieste: ar testą išlaikęs augintinis turi privilegijų?
Pastaruoju metu vis populiarėja tendencija laisvalaikį leisti kartu su augintiniais. Jie įgyja vis naujų teisių ir gali šeimininkus lydėti kone visur. Tačiau tai neatsiejama ir nuo tam tikrų pareigų. Tad kokios jos?

Nuo grandinės nutrūkęs šuo apdraskė mažametį (8)

Nuo grandinės nutrūkęs šuo apdraskė mažametį
Gegužės 14 d., apie 19.00 val., Mažeikių r., Purvėnų k., nuosavo namo kieme, nusitraukęs nuo grandinės šuo užpuolė ir sužalojo mažametį (gimęs 2007 m.). Mažeikių ligoninėje vaikui diagnozuotos veido bei kaklo šuns kąstinės žaizdos, išleistas gydytis ambulatoriškai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Gali nelikti pavojingų šunų veislių sąrašo (30)

Gali nelikti pavojingų šunų veislių sąrašo
Lietuvoje suvokimas, kad augintinis yra ne tik pramoga, bet ir didelė atsakomybė, po truputį auga. Nors mūsų šalis yra viena iš nedaugelio, kuri turi kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašą, panašu, galiausiai suvokta, kad ne nuo veislės, o nuo šeimininko atsakomybės priklauso šuns elgesys.

Neįtikėtina augintinio gelbėjimo istorija: Airijoje mirusio šeimininko šuo pasiekė Lietuvą tik tautiečių dėka (109)

Neįtikėtina augintinio gelbėjimo istorija: Airijoje mirusio šeimininko šuo pasiekė Lietuvą tik tautiečių dėka
Vis dar dvejojate, kad tautiečiai visuomet išties pagalbos ranką? Savo nuomonę turėtumėte pakeisti sužinoję trijų lietuvaičių – Kilmintos, Zoraidos ir Tomo – istoriją, kaip jie išgelbėjo Airijos sanitarinėje tarnyboje atsiradusį mirusio lietuvaičio šunį. Šių trijų žmonių dėka augintinis buvo pargabentas į Lietuvą ir šiuo metu laimingai gyvena kartu su naujaisiais šeimininkais.

Šuns Ramzio bylos nagrinėjimas baigtas (74)

Šuns Ramzio bylos nagrinėjimas baigtas
Trečiadienį Tauragės rajono apylinkės teismas toliau nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Arvydas Komskis kaltinamas žiauriu elgesiu su šunimi Ramziu, sukėlusiu jo žūtį.

Šunelį paliko šalti, badauti ir valkatauti (39)

Šunelį paliko šalti, badauti ir valkatauti
Alytaus Ulo­nų gat­vės gy­ven­to­jas Aud­rius Ma­žei­ka už­su­kęs į re­dak­ci­ją pa­pa­sa­ko­jo apie keis­tą žmo­gaus po­el­gį su šu­ne­liais ir svars­tė apie at­sa­kin­gų pa­rei­gū­nų bei spe­cia­lis­tų ne­no­rą dirb­ti at­sa­kin­gai.