aA
Greičiausiai teko girdėti, kad klausant klasikinės muzikos ramesni darosi ne tik žmonės, bet ir šunys. Netgi siūloma tokius raminančius įrašus leisti prieglaudose.
© DELFI / Tomas Vinickas

Ar mintys apie muzikos terapiją augintiniams iš tiesų turi prasmę? Ar šunys gali „jausti“ muziką? Nors tyrimų atlikta nedaug, šį klausimą bando „gvildenti“ psichoakustikos mokslas.

Tyrimai

Psichoakustika – mokslas apie subjektyvųjį garso suvokimą, tiriantis psichologinę fizikinių akustikos parametrų įtaką. Po kelių dešimtmečių žmonių tyrimų ir stebėjimų žinome, kad garsai kūnui ir psichikai turi didesnį poveikį, nei kada galėjome pagalvoti. Per pastaruosius 50 metų muzikantai, prodiuseriai ir terapeutai išsiaiškino muzikos garsų technikas, kurios natūraliai daro įtaką mūsų kūnams (smegenų bangoms, širdies ritmui, kvėpavimui).

Žinoma daug būdų, kaip konkretiems tikslams sukurti garso takelius. Teisingai parinkta muzika gali vaidinti lemiamą vaidmenį net apsisprendžiant pirkti – prekybininkai muzikos pagalba kuria aplinką, kurioje žmonės atsipalaiduoja, jaučiasi laimingi.

Naujausi muzikos poveikio šunims tyrimai iš esmės turi du rimtus „savininkus“ – D. Wells ( The Influence of Auditory Stimualtion on the Behaviour of Dogs Housed in a Rescue Shelter, 2002) ir Wagner (BioAcoustic Research & Development Canine Research Summary, 2004).

Psichologė ir behavioristė Deborah Wells mokslinių tyrimų programos ėmėsi siekdama ištirti kelių tipų garsinį tiriamųjų stimuliavimą. Ji naudojo žmonių pokalbį, klasikinę muziką, sunkųjį metalą, popmuziką ir tylą.

Paaiškėjo, kad klasikinė muzika prieglaudų šunims, lyginant su likusiomis, turėjo stiprų raminantį poveikį. Klausydami šios muzikos šunys daugiau ilsėjosi, mažiau lojo. Tuo tarpu nuo sunkiojo metalo jie dažniau stovėjo ir amsėjo. Nors konkretus klasikinės muzikos poveikis nežinomas, tyrimo išvadose teigiama, kad ji šunis gali raminti – kaip ir žmones.

Kito tyrimo metu analizuota, kaip įvairių tipų klasikinė muzika veikia veislynuose ir namuose gyvenančius šunis. Muzika atrinkta pagal energingumą ir harmoninį sudėtingumą. Nuo 2004 birželio iki 2005 rugsėjo šunys klausėsi specialiai paruoštų įrašų, taip pat kontrolinių kompaktinių diskų, kuriuos sudarė ne psichoakustiškai „sudėliota“ muzika.

Veislynuose daugiau kaip 70 proc. šunų, klausydami klasikinės muzikos, tapo ramesni, sulėtėjo jų širdies dažnis. Namuose nurimo 85 proc. šunų, daugiau kaip pusė nuėjo miegoti. Stipriausią raminantį poveikį turėjo solo instrumentai, lėtesni tempai ir nesudėtingos aranžuotės, lyginant su sudėtingu orkestriniu turiniu.

Jei muzika išdėstyta pagal psichoakustinius principus, ji turėjo konkretų poveikį nuo nerimo kenčiantiems šunims (pvz., bijantiems fejerverkų ir besinervinantiems kai lieka vieni). Geriausią raminantį tiek veislyne, tiek namie laikomiems šunims padarė paprastas lėtas fortepijono įrašas. Psichoakustiškai nesutvarkyta klasikinė muzika nerimą sumažino 36 proc. atvejų.

Dar kiti tyrimai aiškinosi, ar šunys turi „klausos jausmą“. Žinoma, kad kiekvienas vilkas šiek tiek pakeičia savo staugimo toną, kai į „chorą“ įsilieja naujų narių – nė vienas nenori skambėti panašiai kaip kitas. Štai kodėl šuo, staugiantis kartu su dainuojančiais žmonėmis, išsiskiria – jis sąmoningai nesistengia atkartoti kitų balsų.

Fiziologiniai pokyčiai

Įspūdinga tai, kad fizioakustiniu požiūriu šunys į muziką reaguoja panašiai kaip žmonės. Jei šunims ji patinka, sulėtėja jų širdies rimtas, smegenų bangos, kvėpavimas. Jeigu muzika sudėtingesnė, jiems tenka naudoti daugiau energijos ją šifruojant, tad klausant tokių garsų atsipalaiduoti sunkiau.

Gyvūnams patinka „rūšims specifinė muzika“ – melodijos, naudojančios tokius tonus ir tempus, su kuriais tos rūšys yra „susipažinusios“. Pvz., žmonės mėgsta tokią muziką, kuri patenka į mūsų akustines ir vokalines ribas, o tempas panašus į širdies susitraukimų dažnį. Kadangi gyvūnų vokaliniai intervalai ir širdies ritmas nuo žmonių, jie nesimėgauja dainomis, kurios pritaikytos mūsų ausims. Dėl to šunims reikia komponuoti specifinę muziką.

Bėda ir ta, kad šunys labai skiriasi dydžiu, vokalo diapazonu ir širdies rimtu (didelių šunų jis lėtesnis). Stambių veislių, kaip labradoro retriveriai ar mastifai, vokalo diapazonas gali būti panašus į suaugusių vyrų, tad tikėtina, kad jie reaguos į mums tinkančio diapazono muziką. Dauguma tyrimų atlikta su vidutinio dydžio šunimis, tad perkant šuniui raminančios muzikos CD turėkit omeny, kad geriausiai jis suveiks, jei gyvūnas bus nei per didelis, nei per mažas.

vetvila.lt
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Reikalavimai vykstant su augintiniais į užsienį: jų nežinant gresia skaudžios pasekmės (1)

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ( VMVT ) duomenimis, vis dar nustatoma atvejų, kuomet...

Įspėja apie mirtiną pavojų augintiniams Kauno senamiestyje: jau yra aukų (25)

Į portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją kreipėsi sunerimę kauniečiai. Pasak jų, senamiestyje...

Šiems šunims būdingos sveikatos problemos – žmogaus nulemtas gyvūno kankinimas (15)

Ar kada, pažiūrėję į kokio nors suplotnosiuko nuotrauką internete, pagalvojote, kad jis labai...

Fejerverkų žala: kodėl turėtume jų atsisakyti? (17)

Praėjus naujųjų 2019 metų sutiktuvėms internetas mirga nuo pabėgusių ar priklydusių gyvūnų...

Toks verslas – vienintelis Lietuvoje: iš čia išeisite su savo augintinio pelenais (8)

Šimtai šunų, kačių ir net jūrų kiaulyčių kremacijų, augintiniams skirtos urnos ir maži...

Top naujienos

Matijošaitis: aš dar jaunas, man tik 62-eji, spėsiu kandidatuoti į prezidentus kitą kartą (342)

Praėjusią savaitę laikęs intrigą dėl prezidento rinkimų Kauno meras pirmadienį paskelbė savo...

Po daugiau nei mėnesio tūkstančių emigrantų laukia lemtingas sprendimas: tai gali visiškai pakeisti Lietuvos veidą (236)

Didžiojoje Britanijoje gyvenantys lietuviai jau dabar jaučia nerimo nuotaikas ir skuba į konsulatus...

Sergančiam „Žalgiriui“ skubiai reikia vaistų: ar įmanoma dar šį sezoną užbaigti kitaip? (237)

Ilgametis Lietuvos krepšinio karalius Kauno „Žalgiris“ neteko vienos regalijos – sekmadienį...

Orai: sušils, bet tik trumpam (1)

Vasario 19-os naktį žymesni krituliai nepasirodys. Vietomis suboluos rūkai. Iki ryto temperatūra...

Nausėda: sumažinus Seimo narių skaičių, pensijas būtų galima padidinti po 10 centų (620)

LRT „Dienos tema“ tęsia pretendentų į Lietuvos prezidentus prisistatymą. Pirmadienį studijoje...

Prekybos tinkluose – pirmosios lietuviškos daržovės: kaina ūkyje ir parduotuvėje skiriasi dvigubai (126)

Iki kalendorinio pavasario likus porai savaičių Lietuvos šiltnamiai jau ima pirmąjį derlių,...

Superturtingiems rusams – Kinijos jaunuolių atkirtis (60)

Ši tendencija užgimė Rusijoje ir ypač išpopuliarėjo tarp turtingų tėvų atžalų instagrame....

„Saldžiai“ išsimiegojęs Adomaitis kibo į darbus su rinktine (10)

Prabėgus mažiau nei parai po įspūdingo Karaliaus Mindaugo taurės finalo ir Vilniaus „Ryto“...

Psichologė: kodėl žodžiai „aš tave myliu“ kartais labiau skaudina nei džiugina (8)

Žiauriausias melas, kurį galima pasakyti kitam žmogui – prisipažinti meilėje, kai jos...

Žmona palūžusi: vyro priklausomybė nuo pornografijos išskyrė šeimą (65)

Jaučiuosi visiškai palūžusi, mūsų šeima baigia suirti. Suprantu, kad proceso jau...