Iš prieglaudos paimtas šuo tapo Lietuvoje graibstomu modeliu

 (9)
Norvyda pasakoja, kad Mėta ją pasirinko pati. Merginai atėjus į prieglaudą tuo metu dar visai maža Mėta kelis kartus įšoko į būsimos šeimininkės glėbį, tad abejonių, kad tai tikrai jos šuo, nebeliko. Po kurio laiko Norvyda pastebėjo, kad augintinė itin paklusni, lengvai ir greitai perpranta komandas, yra azartiška, lengvai prisitaikanti prie įvairių aplinkos situacijų. Būtent šios Mėtos savybės vėliau tapo raktu į filmavimo aikštelę.
Reklamose besifilmuojanti Mėta
© E. Mironovičiaus nuotr.

„Vėliau atvykusi į Vilnių pradėjau dirbti kine. Vienam projektui ieškojo tam tikros veislės šuns, bet jį suradus paaiškėjo, kad jis negali atlikti tam tikrų specifinių komandų: atnešti pavadėlio, užšokti ant lovos tada, kai reikia. Toks užsispyrimas buvo veislės bruožas, tad dirbti su tokiu šunimi aikštelėje buvo sudėtinga. Reikėjo ieškoti kito keturkojo aktoriaus. Tuo tarpu biure visi pažinojo Mėtą, nes ji kartu su manimi ateidavo į darbą. Kolegos pasiūlė ją nufilmuoti atliekant reikalingus triukus ir pabandyti pasiūlyti režisieriui pakeisti šunį į Mėtą. Jam patiko, kaip ji atrodo kadre, tad netrukus mes su Mėta pradėjome filmuotis. Kadangi Lietuvoje nėra daug šunų, kurie galėtų dirbti aikštelėje, gandas apie Mėtą pasklido labai greitai, tada vis dažniau ir dažniau gaudavome pakvietimų filmuotis", - apie savo augintinė kalba šeimininkė.

Šiuo metu Mėta yra nusifilmavusi 4 filmuose, galybėje užsienio ir Lietuvos reklamų, sėkmingai keliauja filmuotis į kitas šalis. Ne vienas, susidūręs su šiuo unikaliu šunimi, juokauja, kad, jei būtų žurnalas „Žvėrys“ apie įžymius gyvūnus, Mėta galėtų būti pirmoji žvaigždė ant jo viršelio.

„Iš tiesų visas Mėtos filmavimas yra gana paprastas procesas. Pirmiausia perskaitau scenarijų, sužinau, ko reikės iš jos, apgalvoju, kaip aš ją galiu paruošti, su kokiomis komandoms gausiu reikiamą rezultatą. Jeigu yra kažkas, ko ji nemoka, namuose pradedame specialiai treniruotis kelias dienas. Kai atvažiuojame į aikštelę, aš stoviu už kameros ir gestais rodau komandas – ar užšokti ant lovos, ar atsisėsti. Jeigu reikia, kad scenoje ji bendrautų su aktoriumi, prieš filmavimą jį pripratiname prie Mėtos – aktorius duoda jai skanuką, žaislą, parodau, kaip komandas rodyti", - teigė moteris.

Nors Mėta yra rami, paklusni, nekaulija dėmesio, jos charakteris tvirtas, šiek tiek išrankus. Norvyda pasakoja, kad augintinė ypač nemėgsta lietaus, nesigula ant asfalto ar grindų, mieliau renkasi kilimėlius, ieško kuo minkštesnės vietos.

„Sunkiausia buvo per vieną reklamą, kai labai lijo ir buvo šalta. Mėta labai nemėgsta lietaus. Reikėjo, kad ji atbėgtų iki berniuko stotelėje ir atsisėstų ant žemės. Tai ji vieną kartą atbėgo ir užšoko atsisėsti ant suoliuko stotelėje, kitą kartą tiesiog stovėjo šalia berniuko. Galiausiai buvo nuspręsta filmuoti stambiu planu, o aš stovėdama šalia jos liepsiu jai sėstis. Mėta tik pritūpė, bet iki galo užpakalio taip ir nepadėjo ant žemės, nes buvo šlapia. Galiausiai režisierius sutiko pakoreguoti scenarijų ir palikome ją stovinčią“, – juokdamasi pasakoja Norvyda.

Moteris pasakoja, kad gyvūno uždirbti pinigai atitenka veterinaro paslaugoms: „Visi, kurie sutinka Mėtą, mato, kad jai patinka filmuotis. Jeigu aš matyčiau, kad jai ši veikla atsibodo, kad ji pavargo, iškart nustotume tai daryti. Kai pamatysiu, kad Mėta pavargo ir mieliau guli ant sofos nei eina į aikštelę, be kalbų išleisiu ją į pensiją. Mums filmavimas nėra darbas, mums tai pramoga ir galimybė pabūti kartu. Tai, ką uždirba Mėta, skiriame veterinarui. Vis dėlto jai jau 8 metai, reikia vis dažniau ten lankytis. Ne paslaptis, kad tokie apsilankymai kainuoja didžiulis pinigus. Vaistai, geras maistas – nėra pigu. Todėl jos uždirbti pinigai ištirpsta. Tiesa, jei važiuojame į kokius Druskininkus, imame ją kartu, ji susimoka viešbučio mokestį už save.“

Norvyda stengiasi kuo daugiau laiko praleisti kartu su savo augintine: kartu su ja keliauja, kartu eina į miestą, kavines. Mergina pastebi, kad Lietuva tampa vis draugiškesne gyvūnų atžvilgiu. Prieš 8 metus vietų, kuriose jos galėtų lankytis su Mėta, buvo kur kas mažiau, reikėdavo galvoti, kur eiti valgyti ar atsigerti kavos. Dabar net dauguma viešbučių mielai leidžia apsistoti su Mėta.

„Mėta yra gyvas įrodymas, kad su šunimi per 8 metus galima pakeisti 7 butus, keliauti į užsienį, atostogauti Juodkrantėje ar Nidoje – tai nėra kliūtis. Jeigu išvažiuosiu kuriam laikui gyventi į užsienį, tikrai pasiimsiu ir ją kartu, o jei nebus galimybės vežtis kartu, aš be jos nevažiuosiu. Žmonės dažnai atsisako šunų dėl kelionių, persikraustymo į kitą šalį. Mėta į Maskvą, Prancūziją skrenda lėktuvu. Šunį iki 8 kg galima vežtis lėktuvo salone su savimi, krepšyje. Kainuoja 50–75 eurus. Manau, kad tai tikrai galima leisti sau, jei myli šunį ir nori pasiimti jį kartu į kitą šalį ar tiesiog vežtis atostogų. Mėta yra mano šeimos narys. Juk sesės, brolio neatsisakytum dėl buto ar kelionės, tiesa?“ - svarsto moteris.

Norvyda įsitikinusi, kad beveik nėra blogų ar kvailų šunų, tiesiog augintiniui reikia skirti daug laiko, o jei jo neturi – geriau ir nereikia įsigyti gyvūno.

„Šuo yra žmogaus veidrodis. Jei šuo turi problemų, vadinasi, pirmiausia jo šeimininkai turi problemų. Žmonės pyksta, kad šunys pridirba ant pievutės, bet ne gyvūnai kalti, o jų šeimininkai, kurie nesusirenka paliktų dalykų. Jeigu žmonės būtų atsakingi už savo augintinius ir visada prisiimtų atsakomybę už juos ir už tai, ką padaro, tai gal ir tas požiūris į juos keistųsi, taptų dar palankesnis", - sakė moteris.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naudinga žinoti

Seime pasiūlytas būdas užtildyti šunis kelia šeimininkų baimę: kaip iš tiesų reikėtų elgtis registruokitės – specialistai padės išsiaiškinti, kodėl jūsų šuo triukšmauja (194)

Seime pasiūlytas būdas užtildyti šunis kelia šeimininkų baimę: kaip iš tiesų reikėtų elgtis
Šunų šeimininkams vis dar neramu dėl Seime pateikto Petro Čimbaro siūlymo spręsti šunų triukšmo problemą. Bandymas „uždrausti šunims loti“ triukšmo reguliavimo įstatymu sulaukė didelio visuomenės pasipiktinimo: nors problema pripažįstama, tačiau manoma, kad ją reikia spręsti kitokiais būdais. Domimės, kaip šunų šeimininkams reikėtų elgtis.

Kokį akvariumą rinktis: stiklo ar išmanųjį akrilo? (9)

Kokį akvariumą rinktis: stiklo ar išmanųjį akrilo?
Daugelis mūsų mylime ir rūpinamės gyvūnais: šunimis, katėmis, paukščiais, žiurkėnais ar žuvimis. Kai kurie pagalvoja apie jų priežiūrą: kas prižiūrės? Kiek laiko ir pinigų reikės? Galima būtų apibendrintai paklausti, kokie gyvūnai mažiausiai reikalauja priežiūros, laiko ir pinigų? Atsakymas – žuvys. Joms tik reikia gero akvariumo, tačiau kokį pasirinkti, rašoma pranešime spaudai.

Žiaurus valdininkų abejingumas: ruošiasi išniekinti gyvūnų kapines (27)

Žiaurus valdininkų abejingumas: ruošiasi išniekinti gyvūnų kapines
Kol valdininkai išsisukinėja nuo atsakomybės, daugiau nei 100 žmonių turės perlaidoti savo augintinius, palaidotus oficialiose gyvūnų kapinėse, arba leisti, kad buldozeris juos išverstų. Negana to, žmonės, laidodami gyvūnus aiškiai nepažymėtoje teritorijoje, kėlė grėsmę savo gyvybei – per giliai įsmeigus kastuvą ir pažeidus aukšto slėgio dujų trasos vamzdžius, nelaimė neišvengiama, rašoma pranešime spaudai.

Padėti beglobiams gyvūnams dabar bus dar paprasčiau (5)

Padėti beglobiams gyvūnams dabar bus dar paprasčiau
Paramos akcija „Padėkime gyvūnams“ jau ne pirmus metus stengiasi pagerinti beglobių gyvūnų gyvenimo sąlygas. Ilgalaikės socialinės iniciatyvos organizatorė, gyvūnų ėdalo gamintoja „Purina“, drauge su mažmeniniu prekybos tinklu RIMI, kiekvienam suteikia galimybę prisidėti vos panorėjus. Norintys paaukoti, nuo šiol gali tai padaryti paprastai ir patogiai – pirkdami bet kuriuos „Purina“ produktus, nuo kurių 5 proc. sumos bus paaukoti prieglaudai „SOS gyvūnai“. Surinkti pinigai bus skirti „SOS vilties apartamentų” įrengimui, rašoma „Purinos“ pranešime.

Kodėl beglobių gyvūnų skaičius Lietuvoje auga? (19)

Kodėl beglobių gyvūnų skaičius Lietuvoje auga?
„Kai įrengėme prieglaudoje vietas beglobiams gyvūnams, planavome, kad po penkerių metų jų bus vienetai. Tačiau tokio augimo, koks yra šiuo metu Lietuvoje, negalėjau nuspėti“, – sako veterinarijos gydytoja Jurgita Šventoraitytė-Gustaitienė. Pasak jos, visuomenės dėmesys ir rūpestis beglobiams gyvūnams auga, tačiau pasitaiko atvejų, kai tenka susidurti su žiauriu elgesiu ir nepriežiūra.

Pateikė išvadas dėl pareigūnų, šaudžiusių į šunis: tokią teisę jie turėjo (30)

Pateikė išvadas dėl pareigūnų, šaudžiusių į šunis: tokią teisę jie turėjo
Šiandien Vilniaus apskrities vyriausio policijos komisariato (VPK) Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriuje baigtas tarnybinis patikrinimas dėl Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės pareigūnų panaudotų šaunamųjų ginklų prieš šunis, rašoma pranešime spaudai.

Jei įtariate, kad augintinis apsinuodijo – nedelskite (10)

Jei įtariate, kad augintinis apsinuodijo – nedelskite
Pastaruoju metu Vilniaus mieste padaugėjo atvejų, kai žiurkių nuodais apsinuodijo šeimininkų vedžiojami šunys. Veterinarai sako, kad šeimininkai nelaimę pastebi jau per vėlai, nes nuodų poveikis gali išryškėti tik po kelių valandų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Įspėjimas auginantiems gyvūnus: pasisaugokite karštų orų (4)

Įspėjimas auginantiems gyvūnus: pasisaugokite karštų orų
Per Lietuvą slenkanti karščio banga reikalauja ištvermės ne tik iš žmonių – aukšta temperatūra kelia pavojų ir augintiniams, tad šeimininkai turėtų būti itin atidūs, ypač palikdami gyvūną įkaitusiame automobilyje. Lietuvos policijos atstovų teigimu, pareigūnai gauna iškvietimų dėl automobiliuose karštomis dienomis paliktų užrakintų augintinių. Už tokį neatsakingą elgesį su keturkoju jo šeimininkui gresia baudos, galinčios siekti kelis tūkstančius eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Gyvūnų prieglaudos įkainiai: už valandai priglaustą pasiklydusį šunį – 50 Eur (73)

Gyvūnų prieglaudos įkainiai: už valandai priglaustą pasiklydusį šunį – 50 Eur
Jei jūsų gyvūnas pasimetė ir pateko į gyvūnų globos organizaciją „Nuaras“, gali tekti gerokai pakratyti piniginę. Atėjus į prieglaudą pasiimti valandą ten praleidusio gyvūno galite būti paprašyti susimokėti ir 50 eurų. „Nuaro“ vadovė Jurgita Gustaitienė LRT.lt tikina, kad tokia kaina – normali, o kitų organizacijų kaltinimus vadina sunkiąja artilerija kovoje dėl pinigų.

Žmonių klaidos šeriant keturkojus: tarp kenksmingiausių produktų – kaulai (12)

Žmonių klaidos šeriant keturkojus: tarp kenksmingiausių produktų – kaulai
Dažnas šunį auginantis šeimininkas savo keturkojo nevengia palepinti maistu, kurį valgo pats. Tačiau ne visi susimąsto, kad toks maistas gali būti ne tik nenaudingas, bet ir kenksmingas.

Veterinarijos gydytoja: sumažinti augintinio svorį padės 4 paprastos taisyklės (4)

Veterinarijos gydytoja: sumažinti augintinio svorį padės 4 paprastos taisyklės
Apie 50 proc. namuose laikomų kačių ir šunų turi viršsvorio problemų – tokia gąsdinančia statistika dalijasi Pasaulinė nutukusių gyvūnų asociacija (angl. World Association for per Obesity). Nors tyrimai daugiausia buvo atlikti JAV, augantį tunkančių gyvūnų skaičių pastebi ir Lietuvos veterinarijos gydytojai, o šiai tendencijai nemažą įtaką turi didėjantis sterilizuotų augintinių skaičius. Šeimininkai paprastai būna nepasiruošę po operacijos sulėtėjusiai augintinio medžiagų apykaitai ir išaugusiam apetitui, todėl, patys to nežinodami, gali smarkiai pakenkti keturkojui, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Perspėja dėl prekiavimo augintiniais: už ką gali nubausti? (6)

Perspėja dėl prekiavimo augintiniais: už ką gali nubausti?
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), gavusi iš Estijos kompetentingos institucijos kolegų informacijos apie nustatytus prekybos šunimis pažeidimus, patikrino mūsų šalyje šia veikla užsiimančius asmenis, rašoma pranešime spaudai.

Moteris sutiko pasiklydusią kiaulę: kaip dabar ją grąžinti namo? (26)

Moteris sutiko pasiklydusią kiaulę: kaip dabar ją grąžinti namo?
Derceklių kaime, Klaipėdos rajone, pasiklydusi, neaišku kam priklausanti nemenko dydžio kiaulė privertė gyventojus susirūpinti: kaip tokiu atveju elgtis ir į kokias tarnybas kreiptis? Pasirodo, nei policija, nei veterinarijos ar gyvūnų globos tarnyba nelabai kuo galinčios padėti, jei gyvūnas nėra ženklintas, rašo „Vakarų ekspresas“.

Svarbu žinoti: kaip elgtis, jei matote, kad galite būti užpultas šuns (32)

Svarbu žinoti: kaip elgtis, jei matote, kad galite būti užpultas šuns
Vasarą leisti gamtoje, paplūdimyje ar net mieste su savo augintiniais įprato daugelis šunų šeimininkų. Tačiau draudikai skaičiuoja, jog kasmet fiksuojamos dešimtys situacijų, kai pranešama apie šunų užpuolimus, įkandimus ir kitus sveikatos sutrikdymus, rašoma pranešime spaudai.

Gailus žvilgsnis – dar ne viskas: ką turi žinoti šuns šeimininkas (6)

Gailus žvilgsnis – dar ne viskas: ką turi žinoti šuns šeimininkas
Žinoma, visi mylime savo augintinius. Juk jiems negaila nieko – nei skanesnio kąsnelio nuo stalo, nei brangaus laiko ir rūpesčio. Dažnai ir patį augintinį renkamės atsakingai: pagal jo veislę, charakterį ar kitas savybes. Vis dėlto, dažnai pasimiršta, kas yra būdinga mūsų išsirinktam šuniukui, neretai pritrūksta laiko ar noro ilgesniems pasivaikščiojimams arba priešingai, kartais net nesusimąstydami iš didelės meilės galime jam pakenkti, rašoma pranešime žiniasklaidai.