Gyvūnų ūsų paslaptis: ką turime apie tai žinoti?

 (3)
Dažnas yra atkreipęs dėmesį į katės, žiurkės ar šuns ūsus. Dauguma net žino, kad katėms juos nukirpti nėra labai gerai (vienas kitas tokį eksperimentą greičiausiai slapta bandė atlikti vaikystėje). Dėl šunų ūsų jaudinamasi mažiau. Tačiau išties – kas tai per dalykas? Kam jie skirti ir kodėl tiek daug gyvūnų juos turi?
Katė
© Shutterstock nuotr.

Tie stori, kieti plaukai, kuriuos vadiname ūsais, išties yra vibrisės. Vibrisės auga įvairiose vietose – virš akių, apie snukį, ant kojų, net ant viso kūno (priklausomai nuo rūšies). Šių plaukų funkcija – lytėjimas. Tai – lyg gyvūniški „pirštai“. Štai banginiai evoliucijos eigoje prarado visus plaukius, bet vibrises pasiliko – turbūt jos visai neblogas dalykas

Vibrisės...

Vibrises turi dauguma žinduolių, įskaitant ir primatus, tačiau žmonės jomis kažkodėl nesidžiaugia (kai kurie nebent turi „reliktą“ – vibrisinius raumenis virš viršutinės lūpos). Kadangi vibrisės auga daugybei net nelabai tarpusavy susijusių žinduolių rūšių, manoma, kad seniai seniai jos išsivystė kažkokiam bendram žinduolių protėviui.

Ūsais vadinamos vibrisės skirstomos į dvi grupes: makrovibrises (didelės, išsikišusios į šonus, skirtos erdvei pajusti) ir mikrovibrises (mažutės, augančios žemiau šnervių, daugiausia nukreiptos žemyn, naudojamos objektams identifikuoti).

Ūsai neauga atsitiktine tvarka – jie rikiuojasi tvarkingai. Sausumos gyvių kiekvieną vibrisę įnervuoja 100 – 200 nervinių ląstelių, o dar bent 8 skirtingų tipų mechanoreceptoriai. Dėl to net mažiausias vibrisės pajudinimas sukelia jutimą, nors pats plaukas lyg ir paprastas, „negyvas“, kaip ir kiti kūno plaukai sudarytas iš keratino.

Žiurkės ir pelės kiekvienoje snukio pusėje turi po 30 makrovibrisių ir šiek tiek daugiau mikrovibrisių, o lamantinams jų vien apie lūpas auga apie 600. Kai kurių gyvūnų rūšių ūsai gali būti neįtikėtinai ilgi – šinšilų jie gali sudaryti daugiau negu trečdalį kūno ilgio.

Kai kurie gyvūnai, pvz., žiurkės, vibrises gali judinti – kiekvieną daugmaž nepriklausomai nuo kitų ir daugumą ar visas, augančias tam tikroje srityje, drauge. Judėdamos vibrises periodiškai krutina žiurkės, pelės, smiltpelės, žiurkėnai, šinšilos, kirstukai, dygliatriušiai, oposumai (per sekundę padaromi 3 – 25 „ūstelėjimai“), o šunys, katės, meškėnai taip elgtis nelinkę.

Kai kurie „nežinduoliai“ taip pat turi į ūsus panašias struktūras – yra paukščių, kurių snapus puošia specializuoti „šeriai“ (kregždės, pelėdos), ar žuvų, šalia burnų turinčių plonus lytėjimo organus (šamai, eršketai, kai kurie rykliai).

Ūsų funkcijos

Vibrisės – lyg tarpininkas, papildantis odos lytėjimo pojūtį. Jos labai naudingos gyvūnams, kurie ne visada gali pasikliauti tokiais jutimais kaip rega ar uoslė.

Viena iš jų funkcijų – pagalba judant tamsoje. Katėms tai kažkiek naudinga, tačiau patamsyje jos mato geriau už šunis, kurie kartais atsiduria situacijose, kur gebėjimas jausti judėjimą visai naudingas ar net svarbesnis už matymą, pvz., vidury gūdžios nakties užsimanius palakti vandens ar rausiant urvus.

Manoma, kad katės savo ūsus gali panaudoti tirdamos, ar galės pralįsti pro kokią nors angą. Jų ūsų ilgis išties gali priminti kūno plotį, tačiau tas ilgis nulemtas genų - jei katė pastorės, ūsai netaps ilgesni. Žinoma, kad žiurkės ūsais geba tiksliai identifikuoti skylės, kurią bando įveikti, apimtis, tad gali būti, jog tokia galimybe naudojasi ir katės. Deja, kačių „sistema“ nėra labai patikima, dėl to jos retkarčiais įstringa.

Vibrisės reaguoja ne tik į arti esančius objektus - jos jaučia smulkiausią aplinkos pasikeitimą, taip pat ir atmosferos slėgio kitimą, vėją (kas naudinga parenkant trajektoriją šuoliui). Katės - sėlintojos, prie grobio jos artinasi slapstydamosi žolėje ar krūmuose – vibrisės gelbsti ir čia, padėdamos išvengti aštrių pasalūniškų šakelių. Be to, jų pagalba lengva jausti jau sučiuptą grobį.

Ruonių ūsai 10 kartų geriau įnervuoti negu sausumos padarų, tad vandenyje jie puikiai aptinka virpesius, kuriuos sukelia plaukiančios žuvys. Virpesių jautimas gelbsti ieškant maisto ar atstoja regą tamsiam vandenyje. Yra stebėti akli žieduotieji ruoniai, kurie puikiai prasimaitindavo naudodamiesi vibrisių pagalba.

Ar galima ūsus nukirpti?

Kai kuriems šunims vibrisės apkarpomos (manoma, kad parodose dalyvaujančių gyvūnų galvoms tai suteikia „švaresnę“ išvaizdą). Ši procedūra gyvūnui nesukelia skausmo, tačiau prieš imantis tokių veiksmų vertėtų pagalvoti apie ūsų funkcijas. Geriau juos palikti vietoje ir leisti šuniui džiaugtis pilna jutimų sistema. Turėdamas sveikas vibrises, judėdamas patamsy keturkojis geriau, greičiau orientuosis. Katei apkarpymas gali baigtis liūdniau – ji gali įstrigti per siauroje landoje ar net išsidurti akį belandžiodama po krūmynus. Tiriamoms žiurkėms laboratorijose amputavus vibrises, jos praranda gylio suvokimą, gebėjimą orientuotis, pusiausvyrą, paviršiaus suvokimą ir t.t. Gera žinia ta, kad vibrisės atauga, o prie laikino jų sutrumpėjimo gyvūnai gan greit prisitaiko.

Dirbtinių ūsų kūrimas

Vibrisių funkcijos – mokslininkų susidomėjimo objektas. Jau bandoma sukurti dirbtinius ūsus – tiek stengiantis suprasti kaip veikia natūralūs ūsai, tiek kuriant robotus. Tokios sistemos turėtų patobulinti mobilius robotus – leisti jiems patikimiau orientuotis erdvėje.

Daugiau skaitykite čia.

vetvila.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naudinga žinoti

Įspėjimas auginantiems gyvūnus: pasisaugokite karštų orų (4)

Įspėjimas auginantiems gyvūnus: pasisaugokite karštų orų
Per Lietuvą slenkanti karščio banga reikalauja ištvermės ne tik iš žmonių – aukšta temperatūra kelia pavojų ir augintiniams, tad šeimininkai turėtų būti itin atidūs, ypač palikdami gyvūną įkaitusiame automobilyje. Lietuvos policijos atstovų teigimu, pareigūnai gauna iškvietimų dėl automobiliuose karštomis dienomis paliktų užrakintų augintinių. Už tokį neatsakingą elgesį su keturkoju jo šeimininkui gresia baudos, galinčios siekti kelis tūkstančius eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Gyvūnų prieglaudos įkainiai: už valandai priglaustą pasiklydusį šunį – 50 Eur (71)

Gyvūnų prieglaudos įkainiai: už valandai priglaustą pasiklydusį šunį – 50 Eur
Jei jūsų gyvūnas pasimetė ir pateko į gyvūnų globos organizaciją „Nuaras“, gali tekti gerokai pakratyti piniginę. Atėjus į prieglaudą pasiimti valandą ten praleidusio gyvūno galite būti paprašyti susimokėti ir 50 eurų. „Nuaro“ vadovė Jurgita Gustaitienė LRT.lt tikina, kad tokia kaina – normali, o kitų organizacijų kaltinimus vadina sunkiąja artilerija kovoje dėl pinigų.

Žmonių klaidos šeriant keturkojus: tarp kenksmingiausių produktų – kaulai (12)

Žmonių klaidos šeriant keturkojus: tarp kenksmingiausių produktų – kaulai
Dažnas šunį auginantis šeimininkas savo keturkojo nevengia palepinti maistu, kurį valgo pats. Tačiau ne visi susimąsto, kad toks maistas gali būti ne tik nenaudingas, bet ir kenksmingas.

Veterinarijos gydytoja: sumažinti augintinio svorį padės 4 paprastos taisyklės (4)

Veterinarijos gydytoja: sumažinti augintinio svorį padės 4 paprastos taisyklės
Apie 50 proc. namuose laikomų kačių ir šunų turi viršsvorio problemų – tokia gąsdinančia statistika dalijasi Pasaulinė nutukusių gyvūnų asociacija (angl. World Association for per Obesity). Nors tyrimai daugiausia buvo atlikti JAV, augantį tunkančių gyvūnų skaičių pastebi ir Lietuvos veterinarijos gydytojai, o šiai tendencijai nemažą įtaką turi didėjantis sterilizuotų augintinių skaičius. Šeimininkai paprastai būna nepasiruošę po operacijos sulėtėjusiai augintinio medžiagų apykaitai ir išaugusiam apetitui, todėl, patys to nežinodami, gali smarkiai pakenkti keturkojui, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Perspėja dėl prekiavimo augintiniais: už ką gali nubausti? (6)

Perspėja dėl prekiavimo augintiniais: už ką gali nubausti?
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), gavusi iš Estijos kompetentingos institucijos kolegų informacijos apie nustatytus prekybos šunimis pažeidimus, patikrino mūsų šalyje šia veikla užsiimančius asmenis, rašoma pranešime spaudai.

Moteris sutiko pasiklydusią kiaulę: kaip dabar ją grąžinti namo? (26)

Moteris sutiko pasiklydusią kiaulę: kaip dabar ją grąžinti namo?
Derceklių kaime, Klaipėdos rajone, pasiklydusi, neaišku kam priklausanti nemenko dydžio kiaulė privertė gyventojus susirūpinti: kaip tokiu atveju elgtis ir į kokias tarnybas kreiptis? Pasirodo, nei policija, nei veterinarijos ar gyvūnų globos tarnyba nelabai kuo galinčios padėti, jei gyvūnas nėra ženklintas, rašo „Vakarų ekspresas“.

Svarbu žinoti: kaip elgtis, jei matote, kad galite būti užpultas šuns (31)

Svarbu žinoti: kaip elgtis, jei matote, kad galite būti užpultas šuns
Vasarą leisti gamtoje, paplūdimyje ar net mieste su savo augintiniais įprato daugelis šunų šeimininkų. Tačiau draudikai skaičiuoja, jog kasmet fiksuojamos dešimtys situacijų, kai pranešama apie šunų užpuolimus, įkandimus ir kitus sveikatos sutrikdymus, rašoma pranešime spaudai.

Gailus žvilgsnis – dar ne viskas: ką turi žinoti šuns šeimininkas (6)

Gailus žvilgsnis – dar ne viskas: ką turi žinoti šuns šeimininkas
Žinoma, visi mylime savo augintinius. Juk jiems negaila nieko – nei skanesnio kąsnelio nuo stalo, nei brangaus laiko ir rūpesčio. Dažnai ir patį augintinį renkamės atsakingai: pagal jo veislę, charakterį ar kitas savybes. Vis dėlto, dažnai pasimiršta, kas yra būdinga mūsų išsirinktam šuniukui, neretai pritrūksta laiko ar noro ilgesniems pasivaikščiojimams arba priešingai, kartais net nesusimąstydami iš didelės meilės galime jam pakenkti, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kodėl šuo nenori atnešti kamuoliuko? (3)

Kodėl šuo nenori atnešti kamuoliuko?
Ar kada matėte šunį, kuris nemėgtų vytis kamuolio? Tokį, kuriam parodai kamuoliuką, o jis nutaiso išraišką, lyg prašytum padaryti dievai žino ką. Tai dažnai nuvilia šeimininkus ir jie pradeda ieškoti tokio elgesio priežasčių. Problema lyg ir nedidelė, lyginant su šlepečių graužimu ar kačių vaikymusi. Tačiau vis viena – kodėl šuo nesidomi kamuoliuku? Tam yra keli paaiškinimai.

Nuomonė. Mano šuo: norėsiu – užmušiu, norėsiu – pakarsiu! (99)

Nuomonė. Mano šuo: norėsiu – užmušiu, norėsiu – pakarsiu!
Seniai nerašiau apie dresūrą, nes po kritiškų straipsnių apie mūsų garsius kinologus kai kurie komentatoriai pasiūlė pakart, o pažįstamas dresuotojas – emigruot iš Lietuvos, nes visiems kenkiu ramiai gyvent. Atsiprašau. Tylėjau...

Kaip prailginti šuns gyvenimo trukmę? (10)

Kaip prailginti šuns gyvenimo trukmę?
Natūralioje aplinkoje, kur gyvenimo sąlygos yra ne tokios draugiškos, nuo senatvės gyvūnai miršta labai retai. Tuo tarpu šunys, kuriais rūpinasi žmogus, gyvena ilgiau negu laukiniai jų giminaičiai. Pavyzdžiui, Indijos šunys parijai laisvėje sulaukia vos 4–6 metų, o laikomi namie ir gerai prižiūrimi sulaukia 12–16 metų.

Ramzį nušovusio A. Komskio teisme neeilinis eksperimentas: teisėjas pats kaltinamojo ginklu taikėsi į šunį (70)

Ramzį nušovusio A. Komskio teisme neeilinis eksperimentas: teisėjas pats kaltinamojo ginklu taikėsi į šunį
Pasieniečių šunį Ramzį vienintele paleista kulka nušovusio dviejų politikų brolio Arvydo Komskio teisme atliktas dar nematytas įrodymų patikrinimas. Į Klaipėdos apygardos teismo salę pristatytas medžioklinis šautuvas, kuriuo įvykdytas nusikaltimas, jį teisėjų kolegija atsinešė lydimi įkalčius saugomų tyrėjų.

Įvertino Talino gyvūnų globos namus: panašiai bus ir Vilniuje (6)

Įvertino Talino gyvūnų globos namus: panašiai bus ir Vilniuje
Vilniaus gyvūnų globos namų vyr. veterinarijos gydytoja Agnė Stasiūnienė lankėsi Estijos sostinės gyvūnų globos namuose. Prieš metus pastatytuose ir šiuolaikiškai įrengtuose beglobių namuose šiuo metu savo šeimininkų laukia daugiau nei 300 kačių,15 šunų bei 20 kitokių gyvūnų (papūgų, dekoratyvinių triušių ir graužikų). Estijos kolegų patarimais bus pasinaudota kuriant naujus beglobių gyvūnų namus Lietuvos sostinėje, teigiama pranešime spaudai.

Specialioje rungtyje šunys ir pralinksmino, ir pademonstravo savo sugebėjimus

Specialioje rungtyje šunys ir pralinksmino, ir pademonstravo savo sugebėjimus
Kelmės rajone sekmadienį surengta išskirtinė, vienintelė tokia Lietuvoje šunų sporto šventė. Joje laukti visi, kas moka loti, vizginti uodegą ir netingi bent jau atpėdinti 100-tą metrų. Ir vaizdai, kaip įprasta, buvo patys nuotaikingiausi - keturkojai bėgikai stebino ir žiūrovus, ir šeimininkus. Kas greičiu, o kas mokėjimu žaviai prajuokinti.

Šaltakraujo žudiko etiketės besikratančio A. Komskio versiją kategoriškai neigia: šuo nušautas tyčia į teismą turi būti pristatytas ginklas (233)

Šaltakraujo žudiko etiketės besikratančio A. Komskio versiją kategoriškai neigia: šuo nušautas tyčia
„Tvarkiečio“ Kęsto Komskio ir Pagėgių mero Virginijaus Komskio brolis Arvydas atkakliai įrodinėja, kad pasieniečių šuo Ramzis tapo atsitiktine auka, o jis nėra šaltakraujis žudikas. Teisme atsidūręs vyras sako, kad jį padarė didžiausiu nusikaltėliu, nors tiks jis nesąs.