Gyvūnų ūsų paslaptis: ką turime apie tai žinoti?

 (3)
Dažnas yra atkreipęs dėmesį į katės, žiurkės ar šuns ūsus. Dauguma net žino, kad katėms juos nukirpti nėra labai gerai (vienas kitas tokį eksperimentą greičiausiai slapta bandė atlikti vaikystėje). Dėl šunų ūsų jaudinamasi mažiau. Tačiau išties – kas tai per dalykas? Kam jie skirti ir kodėl tiek daug gyvūnų juos turi?
Katė
© Shutterstock nuotr.

Tie stori, kieti plaukai, kuriuos vadiname ūsais, išties yra vibrisės. Vibrisės auga įvairiose vietose – virš akių, apie snukį, ant kojų, net ant viso kūno (priklausomai nuo rūšies). Šių plaukų funkcija – lytėjimas. Tai – lyg gyvūniški „pirštai“. Štai banginiai evoliucijos eigoje prarado visus plaukius, bet vibrises pasiliko – turbūt jos visai neblogas dalykas

Vibrisės...

Vibrises turi dauguma žinduolių, įskaitant ir primatus, tačiau žmonės jomis kažkodėl nesidžiaugia (kai kurie nebent turi „reliktą“ – vibrisinius raumenis virš viršutinės lūpos). Kadangi vibrisės auga daugybei net nelabai tarpusavy susijusių žinduolių rūšių, manoma, kad seniai seniai jos išsivystė kažkokiam bendram žinduolių protėviui.

Ūsais vadinamos vibrisės skirstomos į dvi grupes: makrovibrises (didelės, išsikišusios į šonus, skirtos erdvei pajusti) ir mikrovibrises (mažutės, augančios žemiau šnervių, daugiausia nukreiptos žemyn, naudojamos objektams identifikuoti).

Ūsai neauga atsitiktine tvarka – jie rikiuojasi tvarkingai. Sausumos gyvių kiekvieną vibrisę įnervuoja 100 – 200 nervinių ląstelių, o dar bent 8 skirtingų tipų mechanoreceptoriai. Dėl to net mažiausias vibrisės pajudinimas sukelia jutimą, nors pats plaukas lyg ir paprastas, „negyvas“, kaip ir kiti kūno plaukai sudarytas iš keratino.

Žiurkės ir pelės kiekvienoje snukio pusėje turi po 30 makrovibrisių ir šiek tiek daugiau mikrovibrisių, o lamantinams jų vien apie lūpas auga apie 600. Kai kurių gyvūnų rūšių ūsai gali būti neįtikėtinai ilgi – šinšilų jie gali sudaryti daugiau negu trečdalį kūno ilgio.

Kai kurie gyvūnai, pvz., žiurkės, vibrises gali judinti – kiekvieną daugmaž nepriklausomai nuo kitų ir daugumą ar visas, augančias tam tikroje srityje, drauge. Judėdamos vibrises periodiškai krutina žiurkės, pelės, smiltpelės, žiurkėnai, šinšilos, kirstukai, dygliatriušiai, oposumai (per sekundę padaromi 3 – 25 „ūstelėjimai“), o šunys, katės, meškėnai taip elgtis nelinkę.

Kai kurie „nežinduoliai“ taip pat turi į ūsus panašias struktūras – yra paukščių, kurių snapus puošia specializuoti „šeriai“ (kregždės, pelėdos), ar žuvų, šalia burnų turinčių plonus lytėjimo organus (šamai, eršketai, kai kurie rykliai).

Ūsų funkcijos

Vibrisės – lyg tarpininkas, papildantis odos lytėjimo pojūtį. Jos labai naudingos gyvūnams, kurie ne visada gali pasikliauti tokiais jutimais kaip rega ar uoslė.

Viena iš jų funkcijų – pagalba judant tamsoje. Katėms tai kažkiek naudinga, tačiau patamsyje jos mato geriau už šunis, kurie kartais atsiduria situacijose, kur gebėjimas jausti judėjimą visai naudingas ar net svarbesnis už matymą, pvz., vidury gūdžios nakties užsimanius palakti vandens ar rausiant urvus.

Manoma, kad katės savo ūsus gali panaudoti tirdamos, ar galės pralįsti pro kokią nors angą. Jų ūsų ilgis išties gali priminti kūno plotį, tačiau tas ilgis nulemtas genų - jei katė pastorės, ūsai netaps ilgesni. Žinoma, kad žiurkės ūsais geba tiksliai identifikuoti skylės, kurią bando įveikti, apimtis, tad gali būti, jog tokia galimybe naudojasi ir katės. Deja, kačių „sistema“ nėra labai patikima, dėl to jos retkarčiais įstringa.

Vibrisės reaguoja ne tik į arti esančius objektus - jos jaučia smulkiausią aplinkos pasikeitimą, taip pat ir atmosferos slėgio kitimą, vėją (kas naudinga parenkant trajektoriją šuoliui). Katės - sėlintojos, prie grobio jos artinasi slapstydamosi žolėje ar krūmuose – vibrisės gelbsti ir čia, padėdamos išvengti aštrių pasalūniškų šakelių. Be to, jų pagalba lengva jausti jau sučiuptą grobį.

Ruonių ūsai 10 kartų geriau įnervuoti negu sausumos padarų, tad vandenyje jie puikiai aptinka virpesius, kuriuos sukelia plaukiančios žuvys. Virpesių jautimas gelbsti ieškant maisto ar atstoja regą tamsiam vandenyje. Yra stebėti akli žieduotieji ruoniai, kurie puikiai prasimaitindavo naudodamiesi vibrisių pagalba.

Ar galima ūsus nukirpti?

Kai kuriems šunims vibrisės apkarpomos (manoma, kad parodose dalyvaujančių gyvūnų galvoms tai suteikia „švaresnę“ išvaizdą). Ši procedūra gyvūnui nesukelia skausmo, tačiau prieš imantis tokių veiksmų vertėtų pagalvoti apie ūsų funkcijas. Geriau juos palikti vietoje ir leisti šuniui džiaugtis pilna jutimų sistema. Turėdamas sveikas vibrises, judėdamas patamsy keturkojis geriau, greičiau orientuosis. Katei apkarpymas gali baigtis liūdniau – ji gali įstrigti per siauroje landoje ar net išsidurti akį belandžiodama po krūmynus. Tiriamoms žiurkėms laboratorijose amputavus vibrises, jos praranda gylio suvokimą, gebėjimą orientuotis, pusiausvyrą, paviršiaus suvokimą ir t.t. Gera žinia ta, kad vibrisės atauga, o prie laikino jų sutrumpėjimo gyvūnai gan greit prisitaiko.

Dirbtinių ūsų kūrimas

Vibrisių funkcijos – mokslininkų susidomėjimo objektas. Jau bandoma sukurti dirbtinius ūsus – tiek stengiantis suprasti kaip veikia natūralūs ūsai, tiek kuriant robotus. Tokios sistemos turėtų patobulinti mobilius robotus – leisti jiems patikimiau orientuotis erdvėje.

Daugiau skaitykite čia.

vetvila.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naudinga žinoti

Kodėl šuo neklauso kai kurių komandų?

Kodėl šuo neklauso kai kurių komandų?
Šeimininko skundas dėl šuns „selektyvaus klausymosi" - anokia naujiena. Šuo negirdės, kai visa gerkle jį kviesite ateiti, tačiau puikiai sureaguos į žodį „skanėstas", nors tas bus pašnibždomis ištartas kitame kambaryje. Tačiau, ką atrankinis klausymasis reiškia iš tiesų?

Per daug stiprus ryšys su šeimininku turi įtakos šuns elgesiui (2)

Per daug stiprus ryšys su šeimininku turi įtakos šuns elgesiui
Teoriškai mes ir šunys sudarome mišrių rūšių grupes, tačiau tuo pačiu tos grupės kažkiek panašios ir į vidrūšines – jos ne šiaip susideda iš skirtingų rūšių atstovų, kurie drauge tik maitinasi ar perspėja vieni kitus apie pavojų. Tarp šunų ir žmonių išsivystė glaudūs santykiai. Šie santykiai tikrai ypatingi ir greičiausiai jų daugiau niekur nepastebėsime.

Pavydą jaučia ir šunys: koks elgesys tai išduoda (1)

Pavydą jaučia ir šunys: koks elgesys tai išduoda
Bent du šunis auginantys (ar draugų keturkojį pašnekinę) žmonės tikrai yra susidūrę su taip vadinamais augintinių pavydo atvejais. Daug savininkų papasakos, kuris šuo pavydesnis, o kuris „laisvesnių pažiūrų“, nors įprastai priimtina manyti, kad pavydas – išskirtinė žmonių savybė. Vis tik tyrimai rodo, kad šunys išties jaučia pavydą, net jeigu šis ir skiriasi nuo žmogiškojo.

Vilniuje rotveileris sukandžiojo berniuką: šunų specialistai įžvelgia ir tėvų kaltę (303)

Vilniuje rotveileris sukandžiojo berniuką: šunų specialistai įžvelgia ir tėvų kaltę
Šeštadienį per Lietuvą nuvilnijo žinia, kad Vilniuje devynerių berniuką sukandžiojo namuose laikytas rotveilerių veislė šuo. Socialiniuose tinkluose vieni ėmė kaltinti šunį, kiti tėvus. Domimės, ką turi žinoti tėvai, jei kartu su vaikais auga iš šuo.

Šunų šeimininkų dėmesiui: kada augintinį būtina pažymėti geltonu kaspinu? (9)

Šunų šeimininkų dėmesiui: kada augintinį būtina pažymėti geltonu kaspinu?
Jei šuo nėra linkęs bendrauti su žmonėmis ar šunimis, geriau jo ir neversti, portalui LRT.lt sako Lietuvos kinologų draugijos projektų vadovė Augustė Daukšienė. Be to, priduria ji, prie šuns, pažymėto geltonu kaspinu, gatvėje geriau nesiartinti.

Žmogus, kuris moka šunų kalbą: kaip suprasti, ką jums sako augintinis (5)

Žmogus, kuris moka šunų kalbą: kaip suprasti, ką jums sako augintinis
Kūno kalbos neišmanantis žmogus niekada neužmegs tokių gerų santykių su kitais žmonėmis, kaip tas, kuris ją išmano. Anot trenerio ir elgsenos specialisto Steve Mann, tas pats galioja ir tiems, kurie užsiima šunų dresūra: žmogus, nesuprantantis šuns kūno kalbos, negalės nuraminti suirzusio, agresyvaus gyvūno, o ką jau kalbėti apie šuns auklėjimą.

Kovinių šunų savininkams Vienoje bus taikomas alkoholio kiekio kraujyje apribojimas (3)

Kovinių šunų savininkams Vienoje bus taikomas alkoholio kiekio kraujyje apribojimas
Kovinių ir pavojingų šunų savininkai Austrijos sostinėje nuo šiol privalės riboti suvartojamo alkoholio kiekį. Naujoji priemonė įvesta po to, kai nuo alkoholio apsvaigusios moters rotveileris mieste mirtinai sukandžiojo vos metukų vaiką.

Triukšmaujančių gyvūnų šeimininkus siūloma bausti iki 300 eurų (378)

Triukšmaujančių gyvūnų šeimininkus siūloma bausti iki 300 eurų
Nuo 2019 metų siūloma drausti gyvenamojoje aplinkoje ir viešose vietose triukšmauti bei trikdyti kitų žmonių laisvalaikį, poilsį ar darbą. Naminius gyvūnus laikantiems gyventojams taip pat gali tekti juos labiau prižiūrėti, kad šie nekeltų triukšmo. Už šių reikalavimų nepaisymą grės baudos.

Pasaulinę gyvūnų dieną – pagalbos šauksmas iš globos įstaigų (6)

Pasaulinę gyvūnų dieną – pagalbos šauksmas iš globos įstaigų
Kasmet spalio 4 d. minima Pasaulinė gyvūnų diena, kurios metu skatinama ne tik pasirūpinti augintiniais, bet ir atsigręžti į beglobius. Šią dieną įvairios gyvūnų globos organizacijos žmones skatina aukoti maistą ir būtiniausias priežiūros priemones be šeimininkų augantiems gyvūnams, o tvirtai apsisprendusiems – suteikti namus keturkojams, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vilnietė negalėjo susitvarkyti su kaukiančiu šunimi: atvykusi dresuotoja greit rado sprendimą (103)

Vilnietė negalėjo susitvarkyti su kaukiančiu šunimi: atvykusi dresuotoja greit rado sprendimą
Seime pateiktas siūlymas spręsti šunų triukšmo problemą ne tik sukėlė pasipiktinimą, bet ir privertė susimąstyti: ko gali imtis patys šeimininkai, kad jų augintiniai būtų ramesni ir likę namuose vieni netriukšmautų? Kartu su šunų mokyklos „Urbandogas“ vadove ir trenere Agne Jazukevičiūte aplankėme Tautvydę Gabalę ir kartu pasiaiškinome, kodėl jos trumpaplaukis foksterjeras Daimas neduoda kaimynams ramybės.

Rudens pavojai šunų ir kačių sveikatai: kaip apsisaugoti?

Rudens pavojai šunų ir kačių sveikatai: kaip apsisaugoti?
Sunku suplanuoti, į kokias situacijas galima patekti su augintiniais, bet kai kuriems atvejams nesudėtinga iš anksto pasiruošti. Kačių ir šunų šeimininkai turėtų žinoti, kokios grėsmės tyko vėsiuoju periodu ir kaip joms užkirsti kelią, rašoma pranešime spaudai.

Gyvūnų mylėtojai Vilniuje kviečiami į tradicinį renginį

Gyvūnų mylėtojai Vilniuje kviečiami į tradicinį renginį
Spalio pirmąjį savaitgalį daugelyje šalių bus minima Pasaulinė gyvūnų globos, arba šv. Pranciškaus, diena. Minėjimai vyks vaikų ugdymo įstaigose, gyvūnų augintojų bendruomenėse. Šią dieną paminėti prie Baltojo tilto Vilniuje kviečia ir didžiausia šunų mylėtojų bendruomenė – Lietuvos kinologų draugija, rašoma pranešime spaudai.

Atėjo pavojingas nuodų metas: gyvūnų apsinuodijimo požymiai ir pirmoji pagalba (8)

Atėjo pavojingas nuodų metas: gyvūnų apsinuodijimo požymiai ir pirmoji pagalba
Žiniasklaidai ir socialiniams tinklams netylant dėl gyvūnų nuodijimo atvejų, kuomet apnuodytas maistas ar pašaras išmėtomas vedžiojimo vietose, kurios laisvai prieinamos tiek žmonėms, tiek ir gyvūnams, pranešime žiniasklaidai kalbinama „Vaidos klinikos” savininkė, vet. gydytoja Vaida Misiūnienė.

Veislynas iš arti: veisėja parodė, kaip išsirinkti šuniuką (6)

Veislynas iš arti: veisėja parodė, kaip išsirinkti šuniuką
Rinkdamasis šuniuką dažnas žmogus pasikliauna vien savo akimis. Keturkojui pakanka pavizginti uodegą ir prisiglausti – tiek tereikia, kad jis keliautų į naujus namus. Vis dėlto, reikėtų nepamiršti, kad šunys, kaip ir žmonės, turi skirtingus charakterius. DELFI lankosi veislyne ir domisi, kaip rūpinamasi šuniukais veisėjų rankose bei ką svarbu žinoti apie augintinio pasirinkimą.

Seime pasiūlytas būdas užtildyti šunis kelia šeimininkų baimę: kaip iš tiesų reikėtų elgtis registruokitės – specialistai padės išsiaiškinti, kodėl jūsų šuo triukšmauja (211)

Seime pasiūlytas būdas užtildyti šunis kelia šeimininkų baimę: kaip iš tiesų reikėtų elgtis
Šunų šeimininkams vis dar neramu dėl Seime pateikto Petro Čimbaro siūlymo spręsti šunų triukšmo problemą. Bandymas „uždrausti šunims loti“ triukšmo reguliavimo įstatymu sulaukė didelio visuomenės pasipiktinimo: nors problema pripažįstama, tačiau manoma, kad ją reikia spręsti kitokiais būdais. Domimės, kaip šunų šeimininkams reikėtų elgtis.