Gyvūnų ūsų paslaptis: ką turime apie tai žinoti?

 (3)
Dažnas yra atkreipęs dėmesį į katės, žiurkės ar šuns ūsus. Dauguma net žino, kad katėms juos nukirpti nėra labai gerai (vienas kitas tokį eksperimentą greičiausiai slapta bandė atlikti vaikystėje). Dėl šunų ūsų jaudinamasi mažiau. Tačiau išties – kas tai per dalykas? Kam jie skirti ir kodėl tiek daug gyvūnų juos turi?
Katė
© Shutterstock nuotr.

Tie stori, kieti plaukai, kuriuos vadiname ūsais, išties yra vibrisės. Vibrisės auga įvairiose vietose – virš akių, apie snukį, ant kojų, net ant viso kūno (priklausomai nuo rūšies). Šių plaukų funkcija – lytėjimas. Tai – lyg gyvūniški „pirštai“. Štai banginiai evoliucijos eigoje prarado visus plaukius, bet vibrises pasiliko – turbūt jos visai neblogas dalykas

Vibrisės...

Vibrises turi dauguma žinduolių, įskaitant ir primatus, tačiau žmonės jomis kažkodėl nesidžiaugia (kai kurie nebent turi „reliktą“ – vibrisinius raumenis virš viršutinės lūpos). Kadangi vibrisės auga daugybei net nelabai tarpusavy susijusių žinduolių rūšių, manoma, kad seniai seniai jos išsivystė kažkokiam bendram žinduolių protėviui.

Ūsais vadinamos vibrisės skirstomos į dvi grupes: makrovibrises (didelės, išsikišusios į šonus, skirtos erdvei pajusti) ir mikrovibrises (mažutės, augančios žemiau šnervių, daugiausia nukreiptos žemyn, naudojamos objektams identifikuoti).

Ūsai neauga atsitiktine tvarka – jie rikiuojasi tvarkingai. Sausumos gyvių kiekvieną vibrisę įnervuoja 100 – 200 nervinių ląstelių, o dar bent 8 skirtingų tipų mechanoreceptoriai. Dėl to net mažiausias vibrisės pajudinimas sukelia jutimą, nors pats plaukas lyg ir paprastas, „negyvas“, kaip ir kiti kūno plaukai sudarytas iš keratino.

Žiurkės ir pelės kiekvienoje snukio pusėje turi po 30 makrovibrisių ir šiek tiek daugiau mikrovibrisių, o lamantinams jų vien apie lūpas auga apie 600. Kai kurių gyvūnų rūšių ūsai gali būti neįtikėtinai ilgi – šinšilų jie gali sudaryti daugiau negu trečdalį kūno ilgio.

Kai kurie gyvūnai, pvz., žiurkės, vibrises gali judinti – kiekvieną daugmaž nepriklausomai nuo kitų ir daugumą ar visas, augančias tam tikroje srityje, drauge. Judėdamos vibrises periodiškai krutina žiurkės, pelės, smiltpelės, žiurkėnai, šinšilos, kirstukai, dygliatriušiai, oposumai (per sekundę padaromi 3 – 25 „ūstelėjimai“), o šunys, katės, meškėnai taip elgtis nelinkę.

Kai kurie „nežinduoliai“ taip pat turi į ūsus panašias struktūras – yra paukščių, kurių snapus puošia specializuoti „šeriai“ (kregždės, pelėdos), ar žuvų, šalia burnų turinčių plonus lytėjimo organus (šamai, eršketai, kai kurie rykliai).

Ūsų funkcijos

Vibrisės – lyg tarpininkas, papildantis odos lytėjimo pojūtį. Jos labai naudingos gyvūnams, kurie ne visada gali pasikliauti tokiais jutimais kaip rega ar uoslė.

Viena iš jų funkcijų – pagalba judant tamsoje. Katėms tai kažkiek naudinga, tačiau patamsyje jos mato geriau už šunis, kurie kartais atsiduria situacijose, kur gebėjimas jausti judėjimą visai naudingas ar net svarbesnis už matymą, pvz., vidury gūdžios nakties užsimanius palakti vandens ar rausiant urvus.

Manoma, kad katės savo ūsus gali panaudoti tirdamos, ar galės pralįsti pro kokią nors angą. Jų ūsų ilgis išties gali priminti kūno plotį, tačiau tas ilgis nulemtas genų - jei katė pastorės, ūsai netaps ilgesni. Žinoma, kad žiurkės ūsais geba tiksliai identifikuoti skylės, kurią bando įveikti, apimtis, tad gali būti, jog tokia galimybe naudojasi ir katės. Deja, kačių „sistema“ nėra labai patikima, dėl to jos retkarčiais įstringa.

Vibrisės reaguoja ne tik į arti esančius objektus - jos jaučia smulkiausią aplinkos pasikeitimą, taip pat ir atmosferos slėgio kitimą, vėją (kas naudinga parenkant trajektoriją šuoliui). Katės - sėlintojos, prie grobio jos artinasi slapstydamosi žolėje ar krūmuose – vibrisės gelbsti ir čia, padėdamos išvengti aštrių pasalūniškų šakelių. Be to, jų pagalba lengva jausti jau sučiuptą grobį.

Ruonių ūsai 10 kartų geriau įnervuoti negu sausumos padarų, tad vandenyje jie puikiai aptinka virpesius, kuriuos sukelia plaukiančios žuvys. Virpesių jautimas gelbsti ieškant maisto ar atstoja regą tamsiam vandenyje. Yra stebėti akli žieduotieji ruoniai, kurie puikiai prasimaitindavo naudodamiesi vibrisių pagalba.

Ar galima ūsus nukirpti?

Kai kuriems šunims vibrisės apkarpomos (manoma, kad parodose dalyvaujančių gyvūnų galvoms tai suteikia „švaresnę“ išvaizdą). Ši procedūra gyvūnui nesukelia skausmo, tačiau prieš imantis tokių veiksmų vertėtų pagalvoti apie ūsų funkcijas. Geriau juos palikti vietoje ir leisti šuniui džiaugtis pilna jutimų sistema. Turėdamas sveikas vibrises, judėdamas patamsy keturkojis geriau, greičiau orientuosis. Katei apkarpymas gali baigtis liūdniau – ji gali įstrigti per siauroje landoje ar net išsidurti akį belandžiodama po krūmynus. Tiriamoms žiurkėms laboratorijose amputavus vibrises, jos praranda gylio suvokimą, gebėjimą orientuotis, pusiausvyrą, paviršiaus suvokimą ir t.t. Gera žinia ta, kad vibrisės atauga, o prie laikino jų sutrumpėjimo gyvūnai gan greit prisitaiko.

Dirbtinių ūsų kūrimas

Vibrisių funkcijos – mokslininkų susidomėjimo objektas. Jau bandoma sukurti dirbtinius ūsus – tiek stengiantis suprasti kaip veikia natūralūs ūsai, tiek kuriant robotus. Tokios sistemos turėtų patobulinti mobilius robotus – leisti jiems patikimiau orientuotis erdvėje.

Daugiau skaitykite čia.

vetvila.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naudinga žinoti

Nuomonė. Mano šuo: norėsiu – užmušiu, norėsiu – pakarsiu! (99)

Nuomonė. Mano šuo: norėsiu – užmušiu, norėsiu – pakarsiu!
Seniai nerašiau apie dresūrą, nes po kritiškų straipsnių apie mūsų garsius kinologus kai kurie komentatoriai pasiūlė pakart, o pažįstamas dresuotojas – emigruot iš Lietuvos, nes visiems kenkiu ramiai gyvent. Atsiprašau. Tylėjau...

Kaip prailginti šuns gyvenimo trukmę? (10)

Kaip prailginti šuns gyvenimo trukmę?
Natūralioje aplinkoje, kur gyvenimo sąlygos yra ne tokios draugiškos, nuo senatvės gyvūnai miršta labai retai. Tuo tarpu šunys, kuriais rūpinasi žmogus, gyvena ilgiau negu laukiniai jų giminaičiai. Pavyzdžiui, Indijos šunys parijai laisvėje sulaukia vos 4–6 metų, o laikomi namie ir gerai prižiūrimi sulaukia 12–16 metų.

Ramzį nušovusio A. Komskio teisme neeilinis eksperimentas: teisėjas pats kaltinamojo ginklu taikėsi į šunį (70)

Ramzį nušovusio A. Komskio teisme neeilinis eksperimentas: teisėjas pats kaltinamojo ginklu taikėsi į šunį
Pasieniečių šunį Ramzį vienintele paleista kulka nušovusio dviejų politikų brolio Arvydo Komskio teisme atliktas dar nematytas įrodymų patikrinimas. Į Klaipėdos apygardos teismo salę pristatytas medžioklinis šautuvas, kuriuo įvykdytas nusikaltimas, jį teisėjų kolegija atsinešė lydimi įkalčius saugomų tyrėjų.

Įvertino Talino gyvūnų globos namus: panašiai bus ir Vilniuje (6)

Įvertino Talino gyvūnų globos namus: panašiai bus ir Vilniuje
Vilniaus gyvūnų globos namų vyr. veterinarijos gydytoja Agnė Stasiūnienė lankėsi Estijos sostinės gyvūnų globos namuose. Prieš metus pastatytuose ir šiuolaikiškai įrengtuose beglobių namuose šiuo metu savo šeimininkų laukia daugiau nei 300 kačių,15 šunų bei 20 kitokių gyvūnų (papūgų, dekoratyvinių triušių ir graužikų). Estijos kolegų patarimais bus pasinaudota kuriant naujus beglobių gyvūnų namus Lietuvos sostinėje, teigiama pranešime spaudai.

Specialioje rungtyje šunys ir pralinksmino, ir pademonstravo savo sugebėjimus

Specialioje rungtyje šunys ir pralinksmino, ir pademonstravo savo sugebėjimus
Kelmės rajone sekmadienį surengta išskirtinė, vienintelė tokia Lietuvoje šunų sporto šventė. Joje laukti visi, kas moka loti, vizginti uodegą ir netingi bent jau atpėdinti 100-tą metrų. Ir vaizdai, kaip įprasta, buvo patys nuotaikingiausi - keturkojai bėgikai stebino ir žiūrovus, ir šeimininkus. Kas greičiu, o kas mokėjimu žaviai prajuokinti.

Šaltakraujo žudiko etiketės besikratančio A. Komskio versiją kategoriškai neigia: šuo nušautas tyčia į teismą turi būti pristatytas ginklas (233)

Šaltakraujo žudiko etiketės besikratančio A. Komskio versiją kategoriškai neigia: šuo nušautas tyčia
„Tvarkiečio“ Kęsto Komskio ir Pagėgių mero Virginijaus Komskio brolis Arvydas atkakliai įrodinėja, kad pasieniečių šuo Ramzis tapo atsitiktine auka, o jis nėra šaltakraujis žudikas. Teisme atsidūręs vyras sako, kad jį padarė didžiausiu nusikaltėliu, nors tiks jis nesąs.

Kaip augintiniams atliekamas magnetinio rezonanso tyrimas? (1)

Kaip augintiniams atliekamas magnetinio rezonanso tyrimas?
Šiuolaikinė diagnostikos įranga leidžia veterinarijos specialistams greitai ir tiksliai nustatyti paciento diagnozę ir įvertinti jo būklę, parinkti tinkamiausią gydymą. Apie MRT (magnetinio rezonanso tomografijos ) taikymą gyvūnams Lietuvoje, plačiau pasakoja veterinarijos specialistai.

Sodininkai pasibaisėję: siautėja kačių korikas (241)

Sodininkai pasibaisėję: siautėja kačių korikas
Pra­ėju­sį šeš­ta­die­nį, bir­že­lio 17-ąją, Aly­taus ra­jo­ne, Pu­nios se­niū­ni­jo­je, Pa­ne­mu­nin­kė­lių kai­me, esan­čios so­di­nin­kų ben­dri­jos „Ver­smė“ pir­mi­nin­kas Vac­lo­vas Ba­ra­naus­kas Aly­taus ap­skri­ties vy­riau­sia­jam po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tui pra­ne­šė, kad apie 8 val. 30 min. prie ke­lio į so­dus pa­sta­ty­to ke­lio žen­klo pa­ste­bė­jo pa­kar­tą ka­ti­ną.

Šuo – geriausias žmogaus draugas, bet ne paštininko (4)

Šuo – geriausias žmogaus draugas, bet ne paštininko
Šeimininkų neprižiūrimi ir agresyvūs palaidi šunys kelia rimtą pavojų aplinkiniams. Nemažas iššūkis ir nuolatinis galvos skausmas keturkojai augintiniai yra ir laiškininkams.

Šuo mieste: ar testą išlaikęs augintinis turi privilegijų? (6)

Šuo mieste: ar testą išlaikęs augintinis turi privilegijų?
Pastaruoju metu vis populiarėja tendencija laisvalaikį leisti kartu su augintiniais. Jie įgyja vis naujų teisių ir gali šeimininkus lydėti kone visur. Tačiau tai neatsiejama ir nuo tam tikrų pareigų. Tad kokios jos?

Nuo grandinės nutrūkęs šuo apdraskė mažametį (8)

Nuo grandinės nutrūkęs šuo apdraskė mažametį
Gegužės 14 d., apie 19.00 val., Mažeikių r., Purvėnų k., nuosavo namo kieme, nusitraukęs nuo grandinės šuo užpuolė ir sužalojo mažametį (gimęs 2007 m.). Mažeikių ligoninėje vaikui diagnozuotos veido bei kaklo šuns kąstinės žaizdos, išleistas gydytis ambulatoriškai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Gali nelikti pavojingų šunų veislių sąrašo (30)

Gali nelikti pavojingų šunų veislių sąrašo
Lietuvoje suvokimas, kad augintinis yra ne tik pramoga, bet ir didelė atsakomybė, po truputį auga. Nors mūsų šalis yra viena iš nedaugelio, kuri turi kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašą, panašu, galiausiai suvokta, kad ne nuo veislės, o nuo šeimininko atsakomybės priklauso šuns elgesys.

Neįtikėtina augintinio gelbėjimo istorija: Airijoje mirusio šeimininko šuo pasiekė Lietuvą tik tautiečių dėka (109)

Neįtikėtina augintinio gelbėjimo istorija: Airijoje mirusio šeimininko šuo pasiekė Lietuvą tik tautiečių dėka
Vis dar dvejojate, kad tautiečiai visuomet išties pagalbos ranką? Savo nuomonę turėtumėte pakeisti sužinoję trijų lietuvaičių – Kilmintos, Zoraidos ir Tomo – istoriją, kaip jie išgelbėjo Airijos sanitarinėje tarnyboje atsiradusį mirusio lietuvaičio šunį. Šių trijų žmonių dėka augintinis buvo pargabentas į Lietuvą ir šiuo metu laimingai gyvena kartu su naujaisiais šeimininkais.

Šuns Ramzio bylos nagrinėjimas baigtas (74)

Šuns Ramzio bylos nagrinėjimas baigtas
Trečiadienį Tauragės rajono apylinkės teismas toliau nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Arvydas Komskis kaltinamas žiauriu elgesiu su šunimi Ramziu, sukėlusiu jo žūtį.

Šunelį paliko šalti, badauti ir valkatauti (39)

Šunelį paliko šalti, badauti ir valkatauti
Alytaus Ulo­nų gat­vės gy­ven­to­jas Aud­rius Ma­žei­ka už­su­kęs į re­dak­ci­ją pa­pa­sa­ko­jo apie keis­tą žmo­gaus po­el­gį su šu­ne­liais ir svars­tė apie at­sa­kin­gų pa­rei­gū­nų bei spe­cia­lis­tų ne­no­rą dirb­ti at­sa­kin­gai.