Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos (LGTAO) pranešime spaudai rašoma, kad „Nuaras“ pagal sutartį su Kauno miesto savivaldybe teikia viešąsias paslaugas, tačiau piktnaudžiauja savo turima sutartimi ir iš gyventojų už jų laikinai globojamus gyvūnus reikalauja neteisėto atlygio.
Remiantis su savivaldybe sudaryta sutartimi, „Nuaras“ yra įpareigotas taikyti 2 eurų 18 centų įkainį už gyvūno laikymą vieną parą. Organizacijos vadovė J. Gustaitienė tikina, kad tokia kaina skirta beglobiams gyvūnams, o tuo atveju, kai pasimetęs gyvūnas turi šeimininkus, už jo priežiūrą turi sumokėti pats savininkas.
Jei šeimininkas „Nuarui“ nesumoka, gyvūnas iš prieglaudos neišleidžiamas, o savininkas yra priverstas mokėti už papildomas dienas laikant gyvūną prieglaudoje. Kaip rašoma LGTAO pranešime, pasitaiko atvejų, kai už valandą trukusią šuns globą jo šeimininkų pareikalauta susimokėti 50 eurų.
„Mes sutinkame, jog už augintiniui suteiktą laikinąją globą šeimininkai privalo atsilyginti, tačiau ši suma turi būti pagrįsta“, – teigia LGTAO vadovė Brigita Kymantaitė.
Pasak LGTAO atstovės, tokiu būdu Kauno miesto gyventojai apgaudinėjami.
„Jiems paslauga suteikiama nepriklausomai nuo jų norų – juk dėl paslaugos įsigijimo jie neturi galimybės apsispręsti. Šie požymiai būdingi viešosioms paslaugoms, o už viešąsias paslaugas negali būti imamas mokestis pagal individualios verslo įmonės įkainius“, – pranešime spaudai cituojama B. Kymantaitė.
Už šuns priežiūrą – 96 eurai
Gyvūnų globos organizacijos „Penkta koja“ atstovė Saulenė Taruškaitė pasakoja, kad prieš daugiau kaip pusę metų į „Nuarą“ buvo patekę ir du „Penktos kojos“ gyvūnai. Abu namus rado 2016 metais, tačiau vis dar buvo pažymėti šios organizacijos mikroschema, todėl būtent „Penkta koja“ turėjo sumokėti už jų laikymą „Nuare“.
Anot S. Taruškaitės, „Nuaras“ šunį laikė mažiausiai 7 dienas, o apie jo buvimo vietą „Penktai kojai“ nepranešė. Ji tikina, kad apie gyvūną sužinojo tik tada, kai pamatė jo nuotrauką „Nuaro“ internetinėje svetainėje. Už 7 dienų šuns priežiūrą organizacija pareikalavo sumokėti 96 eurus.
Tą pačią savaitę „Nuare“ atsirado ir buvęs „Penktos kojos“ globotas katinas. S. Taruškaitės teigimu, „Nuare“ jis pabuvo apie dvi valandas, už tai buvo pareikalauta sumokėti 50 eurų. „Penktos kojos“ atstovė tikina, kad „Nuaras“ gyvūnų neleido atsiimti tol, kol nebuvo sumokėti pinigai.
„Mes negalime rinktis, ar mūsų gyvūną pagaus, ar ne. Paprašiau, kad man parodytų kainyną – atsisakė jį duoti. Pareikalavau detalizuotos sąskaitos, man jos taip pat nedavė“, – piktinasi S. Taruškaitė.
Pasak „Penktos kojos“ atstovės, vėliau buvo leista pažiūrėti į kainas, tačiau jos buvo labai netikslios – įmoka už tą pačią paslaugą svyravo nuo 10 iki 100 eurų.
„Mes esame šios situacijos įkaitai“, – apgailestauja S. Taruškaitė.
„Nuaro“ veiklą vadina bandymu pasipelnyti
Advokatų kontoros „Velička, Brazaitis ir partneriai“ advokato padėjėja Evelina Nevulienė taip pat dalijasi savo klientų, kurių šuo pateko į „Nuaro“ prieglaudą, istorija.
Pasak E. Nevulienės, klientės augintinis pasimetė apie 20 valandą, po 2 ar 3 valandų šeimininkė jau buvo atvykusi į prieglaudą, tačiau jos buvo pareikalauta sumokėti 50 eurų. Senyvo amžiaus moteris tiek pinigų neturėjo, dėl to ryte atvyko su sūnumi. Advokatės teigimu, rytą „Nuaras“ pareikalavo sumokėti jau 65 eurus.
„Tai iš „Nuaro“ pusės pasipelnymas, kai prisidengiama viešosios paslaugos teikimu. Toks jausmas, kad kiek sugalvoja, tiek iš žmogaus ir paprašo pinigų“, – svarsto E. Nevulienė.
Anot advokatės, nors ji kreipėsi į globos organizaciją ir prašė pakomentuoti tokią pinigų sumą, tikslių įkainių negavo.
E. Nevulienė cituoja išrašytą sąskaitą: „Už gyvūno priežiūros paslaugas savaitgalį, švenčių dienomis, nedarbo laiku – 41 euras 32 centai, už gyvūno laikymo paslaugą darbo dienomis, darbo laiku – 12 eurų.“
„Nuaro“ vadovė: įsijungė sunkioji artilerija kovoje dėl pinigų
„Nuaro“ vadovė J. Gustaitienė aiškina, kad Kauno savivaldybė sumoka tik už beglobių gyvūnų laikymą – šeimininkai turi patys padengti visas išlaidas už į „Nuarą“ patekusio gyvūno priežiūrą. Jos teigimu, gyvūną reikia paskiepyti, paženklinti, išnaikinti blusas, kartais reikalingos operacijos, dėl to įkainiai gali būti įvairūs.
„Dažniausiai imame standartinį įkainį – 50 eurų, nes kažkam reikia prie pranešimo prieiti, užregistruoti gyvūną, suvesti į duomenų bazę, reikia nuvykti gyvūną sugauti, o tai užtrunka netrumpai“, – kalba J. Gustaitienė.
Anot „Nuaro“ vadovės, gyvūno savininkas už atliktas paslaugas privalo susimokėti pats, nesvarbu, kad tokių paslaugų nenorėjo. Jos teigimu, nepatenkinti šeimininkai savo interesus gali ginti teisme.
„Viskas. Labai aiškus atsakymas. Žmonėms reikia įprasti, kad nemokamo dalyko nėra“, – piktinasi J. Gustaitienė.
Jos teigimu, organizacija visada išrašo sąskaitas, turi kasos aparatą, todėl svarsto, kad kitos gyvūnų globos organizacijos „Nuarą“ puola, nes kovoja dėl pinigų: „Įsijungė sunkioji artilerija kovoje dėl pinigų.“
Kauno savivaldybė pakomentuoti situaciją sutiko po savaitės, kai iš atostogų grįš šios srities specialistas.
