Gyvūnų prieglaudos įkainiai: už valandai priglaustą pasiklydusį šunį – 50 Eur

 (73)
Jei jūsų gyvūnas pasimetė ir pateko į gyvūnų globos organizaciją „Nuaras“, gali tekti gerokai pakratyti piniginę. Atėjus į prieglaudą pasiimti valandą ten praleidusio gyvūno galite būti paprašyti susimokėti ir 50 eurų. „Nuaro“ vadovė Jurgita Gustaitienė LRT.lt tikina, kad tokia kaina – normali, o kitų organizacijų kaltinimus vadina sunkiąja artilerija kovoje dėl pinigų.
© T. Lukšio nuotr.

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos (LGTAO) pranešime spaudai rašoma, kad „Nuaras“ pagal sutartį su Kauno miesto savivaldybe teikia viešąsias paslaugas, tačiau piktnaudžiauja savo turima sutartimi ir iš gyventojų už jų laikinai globojamus gyvūnus reikalauja neteisėto atlygio.

Remiantis su savivaldybe sudaryta sutartimi, „Nuaras“ yra įpareigotas taikyti 2 eurų 18 centų įkainį už gyvūno laikymą vieną parą. Organizacijos vadovė J. Gustaitienė tikina, kad tokia kaina skirta beglobiams gyvūnams, o tuo atveju, kai pasimetęs gyvūnas turi šeimininkus, už jo priežiūrą turi sumokėti pats savininkas.

Jei šeimininkas „Nuarui“ nesumoka, gyvūnas iš prieglaudos neišleidžiamas, o savininkas yra priverstas mokėti už papildomas dienas laikant gyvūną prieglaudoje. Kaip rašoma LGTAO pranešime, pasitaiko atvejų, kai už valandą trukusią šuns globą jo šeimininkų pareikalauta susimokėti 50 eurų.

„Mes sutinkame, jog už augintiniui suteiktą laikinąją globą šeimininkai privalo atsilyginti, tačiau ši suma turi būti pagrįsta“, – teigia LGTAO vadovė Brigita Kymantaitė.

Pasak LGTAO atstovės, tokiu būdu Kauno miesto gyventojai apgaudinėjami.

„Jiems paslauga suteikiama nepriklausomai nuo jų norų – juk dėl paslaugos įsigijimo jie neturi galimybės apsispręsti. Šie požymiai būdingi viešosioms paslaugoms, o už viešąsias paslaugas negali būti imamas mokestis pagal individualios verslo įmonės įkainius“, – pranešime spaudai cituojama B. Kymantaitė.

Už šuns priežiūrą – 96 eurai

Gyvūnų globos organizacijos „Penkta koja“ atstovė Saulenė Taruškaitė pasakoja, kad prieš daugiau kaip pusę metų į „Nuarą“ buvo patekę ir du „Penktos kojos“ gyvūnai. Abu namus rado 2016 metais, tačiau vis dar buvo pažymėti šios organizacijos mikroschema, todėl būtent „Penkta koja“ turėjo sumokėti už jų laikymą „Nuare“.

Anot S. Taruškaitės, „Nuaras“ šunį laikė mažiausiai 7 dienas, o apie jo buvimo vietą „Penktai kojai“ nepranešė. Ji tikina, kad apie gyvūną sužinojo tik tada, kai pamatė jo nuotrauką „Nuaro“ internetinėje svetainėje. Už 7 dienų šuns priežiūrą organizacija pareikalavo sumokėti 96 eurus.

Tą pačią savaitę „Nuare“ atsirado ir buvęs „Penktos kojos“ globotas katinas. S. Taruškaitės teigimu, „Nuare“ jis pabuvo apie dvi valandas, už tai buvo pareikalauta sumokėti 50 eurų. „Penktos kojos“ atstovė tikina, kad „Nuaras“ gyvūnų neleido atsiimti tol, kol nebuvo sumokėti pinigai.

„Mes negalime rinktis, ar mūsų gyvūną pagaus, ar ne. Paprašiau, kad man parodytų kainyną – atsisakė jį duoti. Pareikalavau detalizuotos sąskaitos, man jos taip pat nedavė“, – piktinasi S. Taruškaitė.

Pasak „Penktos kojos“ atstovės, vėliau buvo leista pažiūrėti į kainas, tačiau jos buvo labai netikslios – įmoka už tą pačią paslaugą svyravo nuo 10 iki 100 eurų.

„Mes esame šios situacijos įkaitai“, – apgailestauja S. Taruškaitė.

„Nuaro“ veiklą vadina bandymu pasipelnyti

Advokatų kontoros „Velička, Brazaitis ir partneriai“ advokato padėjėja Evelina Nevulienė taip pat dalijasi savo klientų, kurių šuo pateko į „Nuaro“ prieglaudą, istorija.

Pasak E. Nevulienės, klientės augintinis pasimetė apie 20 valandą, po 2 ar 3 valandų šeimininkė jau buvo atvykusi į prieglaudą, tačiau jos buvo pareikalauta sumokėti 50 eurų. Senyvo amžiaus moteris tiek pinigų neturėjo, dėl to ryte atvyko su sūnumi. Advokatės teigimu, rytą „Nuaras“ pareikalavo sumokėti jau 65 eurus.

„Tai iš „Nuaro“ pusės pasipelnymas, kai prisidengiama viešosios paslaugos teikimu. Toks jausmas, kad kiek sugalvoja, tiek iš žmogaus ir paprašo pinigų“, – svarsto E. Nevulienė.

Anot advokatės, nors ji kreipėsi į globos organizaciją ir prašė pakomentuoti tokią pinigų sumą, tikslių įkainių negavo.

E. Nevulienė cituoja išrašytą sąskaitą: „Už gyvūno priežiūros paslaugas savaitgalį, švenčių dienomis, nedarbo laiku – 41 euras 32 centai, už gyvūno laikymo paslaugą darbo dienomis, darbo laiku – 12 eurų.“

„Nuaro“ vadovė: įsijungė sunkioji artilerija kovoje dėl pinigų

„Nuaro“ vadovė J. Gustaitienė aiškina, kad Kauno savivaldybė sumoka tik už beglobių gyvūnų laikymą – šeimininkai turi patys padengti visas išlaidas už į „Nuarą“ patekusio gyvūno priežiūrą. Jos teigimu, gyvūną reikia paskiepyti, paženklinti, išnaikinti blusas, kartais reikalingos operacijos, dėl to įkainiai gali būti įvairūs.

„Dažniausiai imame standartinį įkainį – 50 eurų, nes kažkam reikia prie pranešimo prieiti, užregistruoti gyvūną, suvesti į duomenų bazę, reikia nuvykti gyvūną sugauti, o tai užtrunka netrumpai“, – kalba J. Gustaitienė.

Anot „Nuaro“ vadovės, gyvūno savininkas už atliktas paslaugas privalo susimokėti pats, nesvarbu, kad tokių paslaugų nenorėjo. Jos teigimu, nepatenkinti šeimininkai savo interesus gali ginti teisme.

„Viskas. Labai aiškus atsakymas. Žmonėms reikia įprasti, kad nemokamo dalyko nėra“, – piktinasi J. Gustaitienė.

Jos teigimu, organizacija visada išrašo sąskaitas, turi kasos aparatą, todėl svarsto, kad kitos gyvūnų globos organizacijos „Nuarą“ puola, nes kovoja dėl pinigų: „Įsijungė sunkioji artilerija kovoje dėl pinigų.“

Kauno savivaldybė pakomentuoti situaciją sutiko po savaitės, kai iš atostogų grįš šios srities specialistas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naudinga žinoti

Kodėl šuo neklauso kai kurių komandų?

Kodėl šuo neklauso kai kurių komandų?
Šeimininko skundas dėl šuns „selektyvaus klausymosi" - anokia naujiena. Šuo negirdės, kai visa gerkle jį kviesite ateiti, tačiau puikiai sureaguos į žodį „skanėstas", nors tas bus pašnibždomis ištartas kitame kambaryje. Tačiau, ką atrankinis klausymasis reiškia iš tiesų?

Per daug stiprus ryšys su šeimininku turi įtakos šuns elgesiui (2)

Per daug stiprus ryšys su šeimininku turi įtakos šuns elgesiui
Teoriškai mes ir šunys sudarome mišrių rūšių grupes, tačiau tuo pačiu tos grupės kažkiek panašios ir į vidrūšines – jos ne šiaip susideda iš skirtingų rūšių atstovų, kurie drauge tik maitinasi ar perspėja vieni kitus apie pavojų. Tarp šunų ir žmonių išsivystė glaudūs santykiai. Šie santykiai tikrai ypatingi ir greičiausiai jų daugiau niekur nepastebėsime.

Pavydą jaučia ir šunys: koks elgesys tai išduoda (1)

Pavydą jaučia ir šunys: koks elgesys tai išduoda
Bent du šunis auginantys (ar draugų keturkojį pašnekinę) žmonės tikrai yra susidūrę su taip vadinamais augintinių pavydo atvejais. Daug savininkų papasakos, kuris šuo pavydesnis, o kuris „laisvesnių pažiūrų“, nors įprastai priimtina manyti, kad pavydas – išskirtinė žmonių savybė. Vis tik tyrimai rodo, kad šunys išties jaučia pavydą, net jeigu šis ir skiriasi nuo žmogiškojo.

Vilniuje rotveileris sukandžiojo berniuką: šunų specialistai įžvelgia ir tėvų kaltę (303)

Vilniuje rotveileris sukandžiojo berniuką: šunų specialistai įžvelgia ir tėvų kaltę
Šeštadienį per Lietuvą nuvilnijo žinia, kad Vilniuje devynerių berniuką sukandžiojo namuose laikytas rotveilerių veislė šuo. Socialiniuose tinkluose vieni ėmė kaltinti šunį, kiti tėvus. Domimės, ką turi žinoti tėvai, jei kartu su vaikais auga iš šuo.

Šunų šeimininkų dėmesiui: kada augintinį būtina pažymėti geltonu kaspinu? (9)

Šunų šeimininkų dėmesiui: kada augintinį būtina pažymėti geltonu kaspinu?
Jei šuo nėra linkęs bendrauti su žmonėmis ar šunimis, geriau jo ir neversti, portalui LRT.lt sako Lietuvos kinologų draugijos projektų vadovė Augustė Daukšienė. Be to, priduria ji, prie šuns, pažymėto geltonu kaspinu, gatvėje geriau nesiartinti.

Žmogus, kuris moka šunų kalbą: kaip suprasti, ką jums sako augintinis (5)

Žmogus, kuris moka šunų kalbą: kaip suprasti, ką jums sako augintinis
Kūno kalbos neišmanantis žmogus niekada neužmegs tokių gerų santykių su kitais žmonėmis, kaip tas, kuris ją išmano. Anot trenerio ir elgsenos specialisto Steve Mann, tas pats galioja ir tiems, kurie užsiima šunų dresūra: žmogus, nesuprantantis šuns kūno kalbos, negalės nuraminti suirzusio, agresyvaus gyvūno, o ką jau kalbėti apie šuns auklėjimą.

Kovinių šunų savininkams Vienoje bus taikomas alkoholio kiekio kraujyje apribojimas (3)

Kovinių šunų savininkams Vienoje bus taikomas alkoholio kiekio kraujyje apribojimas
Kovinių ir pavojingų šunų savininkai Austrijos sostinėje nuo šiol privalės riboti suvartojamo alkoholio kiekį. Naujoji priemonė įvesta po to, kai nuo alkoholio apsvaigusios moters rotveileris mieste mirtinai sukandžiojo vos metukų vaiką.

Triukšmaujančių gyvūnų šeimininkus siūloma bausti iki 300 eurų (378)

Triukšmaujančių gyvūnų šeimininkus siūloma bausti iki 300 eurų
Nuo 2019 metų siūloma drausti gyvenamojoje aplinkoje ir viešose vietose triukšmauti bei trikdyti kitų žmonių laisvalaikį, poilsį ar darbą. Naminius gyvūnus laikantiems gyventojams taip pat gali tekti juos labiau prižiūrėti, kad šie nekeltų triukšmo. Už šių reikalavimų nepaisymą grės baudos.

Pasaulinę gyvūnų dieną – pagalbos šauksmas iš globos įstaigų (6)

Pasaulinę gyvūnų dieną – pagalbos šauksmas iš globos įstaigų
Kasmet spalio 4 d. minima Pasaulinė gyvūnų diena, kurios metu skatinama ne tik pasirūpinti augintiniais, bet ir atsigręžti į beglobius. Šią dieną įvairios gyvūnų globos organizacijos žmones skatina aukoti maistą ir būtiniausias priežiūros priemones be šeimininkų augantiems gyvūnams, o tvirtai apsisprendusiems – suteikti namus keturkojams, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vilnietė negalėjo susitvarkyti su kaukiančiu šunimi: atvykusi dresuotoja greit rado sprendimą (103)

Vilnietė negalėjo susitvarkyti su kaukiančiu šunimi: atvykusi dresuotoja greit rado sprendimą
Seime pateiktas siūlymas spręsti šunų triukšmo problemą ne tik sukėlė pasipiktinimą, bet ir privertė susimąstyti: ko gali imtis patys šeimininkai, kad jų augintiniai būtų ramesni ir likę namuose vieni netriukšmautų? Kartu su šunų mokyklos „Urbandogas“ vadove ir trenere Agne Jazukevičiūte aplankėme Tautvydę Gabalę ir kartu pasiaiškinome, kodėl jos trumpaplaukis foksterjeras Daimas neduoda kaimynams ramybės.

Rudens pavojai šunų ir kačių sveikatai: kaip apsisaugoti?

Rudens pavojai šunų ir kačių sveikatai: kaip apsisaugoti?
Sunku suplanuoti, į kokias situacijas galima patekti su augintiniais, bet kai kuriems atvejams nesudėtinga iš anksto pasiruošti. Kačių ir šunų šeimininkai turėtų žinoti, kokios grėsmės tyko vėsiuoju periodu ir kaip joms užkirsti kelią, rašoma pranešime spaudai.

Gyvūnų mylėtojai Vilniuje kviečiami į tradicinį renginį

Gyvūnų mylėtojai Vilniuje kviečiami į tradicinį renginį
Spalio pirmąjį savaitgalį daugelyje šalių bus minima Pasaulinė gyvūnų globos, arba šv. Pranciškaus, diena. Minėjimai vyks vaikų ugdymo įstaigose, gyvūnų augintojų bendruomenėse. Šią dieną paminėti prie Baltojo tilto Vilniuje kviečia ir didžiausia šunų mylėtojų bendruomenė – Lietuvos kinologų draugija, rašoma pranešime spaudai.

Atėjo pavojingas nuodų metas: gyvūnų apsinuodijimo požymiai ir pirmoji pagalba (8)

Atėjo pavojingas nuodų metas: gyvūnų apsinuodijimo požymiai ir pirmoji pagalba
Žiniasklaidai ir socialiniams tinklams netylant dėl gyvūnų nuodijimo atvejų, kuomet apnuodytas maistas ar pašaras išmėtomas vedžiojimo vietose, kurios laisvai prieinamos tiek žmonėms, tiek ir gyvūnams, pranešime žiniasklaidai kalbinama „Vaidos klinikos” savininkė, vet. gydytoja Vaida Misiūnienė.

Veislynas iš arti: veisėja parodė, kaip išsirinkti šuniuką (6)

Veislynas iš arti: veisėja parodė, kaip išsirinkti šuniuką
Rinkdamasis šuniuką dažnas žmogus pasikliauna vien savo akimis. Keturkojui pakanka pavizginti uodegą ir prisiglausti – tiek tereikia, kad jis keliautų į naujus namus. Vis dėlto, reikėtų nepamiršti, kad šunys, kaip ir žmonės, turi skirtingus charakterius. DELFI lankosi veislyne ir domisi, kaip rūpinamasi šuniukais veisėjų rankose bei ką svarbu žinoti apie augintinio pasirinkimą.

Seime pasiūlytas būdas užtildyti šunis kelia šeimininkų baimę: kaip iš tiesų reikėtų elgtis registruokitės – specialistai padės išsiaiškinti, kodėl jūsų šuo triukšmauja (211)

Seime pasiūlytas būdas užtildyti šunis kelia šeimininkų baimę: kaip iš tiesų reikėtų elgtis
Šunų šeimininkams vis dar neramu dėl Seime pateikto Petro Čimbaro siūlymo spręsti šunų triukšmo problemą. Bandymas „uždrausti šunims loti“ triukšmo reguliavimo įstatymu sulaukė didelio visuomenės pasipiktinimo: nors problema pripažįstama, tačiau manoma, kad ją reikia spręsti kitokiais būdais. Domimės, kaip šunų šeimininkams reikėtų elgtis.