Ar gyvūnai gali norėti nusižudyti?

 (5)
Turbūt esate girdėję, kad kai kurie šeimininko netekę šunys nebeėda ir nusibaigia iš bado. Sunkiai suvokiama, kodėl kartais bangos išplauna banginių būrius į masinėmis kapavietėmis tampančias pakrantes. Prieš kelerius metus dėl nežinomų priežasčių per tris dienas 28 galvijai nušoko nuo vienos Alpių viršukalnės. Pasakojama istorija, kaip medžioklės metu bandydamas išvengti šunų elnias nušoko nuo uolos. 2005 metais Turkijoje nuo uolos nušoko 1500 avių, 400 jų žuvo...
Liūdnas šuo
© Shutterstock

Anksčiau gyvūnų savižudybes prisimindavome diskutuodami apie tai, ką reiškia būti žmogumi. Dabar apie tai kalbama norint atkreipti dėmesį į sunkią kankinamų ir nelaisvėje laikomų gyvūnų būklę.

Romėnai gyvūnų savižudybes laikė natūraliu ir kilniu dalyku. Krikščionių mąstytojai manė, kad savižudybė - nuodėmė žmonėms ir neįmanoma gyvūnams. Kai XIX amžiuje Didžiojoje Britanijoje išpopuliarėjo vegetarizmas ir naminiai augintiniai, vėl pasirodė pranešimų apie gyvūnų savižudybes. Tada savidestrukcija dažniausiai būdavo priskiriama šunims, nors minima ir viena nusiskandinusi antis.

Suicidinis elgesys dažniau pastebimas tarp patelių negu patinų ir dažniau tarp stuburinių negu bestuburių. Nors neįmanoma nustatyti, kas gyvūnus veda į susinaikinimą, kai kurie su žmonių savižudybėmis susiję dalykai gali tikti ir gyvūnams. Deja, mokslininkai negali atsakytį į kausimą, ar gyvūnai gali sąmoningai bandyti užbaigti savo gyvenimus.

Parazitų įtaka

Kai kurie parazitai šeimininkus pastūmėja į savižudišką elgesį. Pavyzdžiui, Phylum Acanthocephala laikinus šeimininkus (mažus vėžiagyvius) nukreipia pas savo galutinius šeimininkus (antis).

Kirminas Spinochordodes tellinii vystosi žioguose ir svirpliuose, o suaugęs priverčia juos šokti vandenin, kuriame parazitas dauginasi. Tačiau šeimininkas vandenin verčiamas šokti tik tuo atveju, kai būna netoli jo – skysčio specialiai jis neieško.

Toxoplasma gondii peles ir žiurkes paverčia ne tokiomis atsargiomis, dėl ko jas lengviau pričiupti katėms. Užkrėstiems graužikams sumažėja įgimta baimė kačių kvapui - infekuoti gyvūnai, kitaip negu sveiki, nevengia kačių šlapimu ar kūno kvapu pažymėtų sričių. Be to, gali būti, kad pelėms net atsiranda trauka katės kvapui – jei duodama rinktis tarp dviejų plėšrūnų, pvz., katės ar audinės kvapo, užsikrėtusios pelės renkasi kates.

Sumišimas

Mitas apie lemingų savižudybes atsirado XIX amžiuje, kai mokslininkai pastebėjo, kad kartais jų populiacija netikėtai sumažėdavo. Masinės jų svižudybės išgarsėjo apie 1950 metus. Vienas įtakingiausių veiksnių šiame reikale – Disney filmas „White Wilderness“, kuriame parodyta filmuota medžiaga, kaip lemingai migracijos metu šoka nuo uolos.

Iš esmės lemingams gerai sekasi du dalykai: valgymas ir dauginimasis. Lemingų patelės jauniklius veda dukart per metus, po 3, o kartais net po 7 – 8 atžalas. Neracionalų elgesį išprovokuoja maisto trūkumas, atsirandantis tada, kai populiacija tampa pernelyg didelė. Garsiosios migracijos prasideda būtent tada, kai „išpuola“ gausus šių gyvūnėlių „derlius“ - jų prisiveisia tiek, kad jie pradeda bėgti desperatiškai ieškodami maisto. Tai priveda prie neapgalvotų poelgių, tokių kaip nukritimas nuo skardžio. Tai ypač dažnai nutinka Norvegijoje, nes ten statūs kalnų šlaitai tiesiog pakibę virš jūros.

Gynyba

Carpenter skruzdės ir kai kurios termitų rūšys turi plyštančias liaukas, sukeliančias autolizės (savęs virškinimo) procesą. Termitai autolizę naudoja gindami savo koloniją. O štai žirnių amaras užpuolus boružei save susprogdina, taip apsaugodamas kitus gentainius ir kartais net nužudydamas užpuolikę.

Autolizę skurzdėlės renkasi kovodamos su nariuotakojais priešais – įgėlimai naudingesni prieš stuburinius. Autotizės produktai – ėsdinančios medžiagos, kurios lengvai žudo priešus, tačiau naikina ir jas išskiriančius „savininkus“.

Banginių mįslė...

Kasmet iš įvairių pasaulio vietų ateina pranešimai, kad banginių, delfinų būriai iššoka į krantą ir nugaišta sausumoje. Nusėdęs seklioje vietoje panikos apimtas banginis daužosi ir greitai nuo šiluminio smūgio žūva, arba uždūsta, kai į jo plaučius patenka daug vandens. Dūžtančios bangos varto jo kūną po seklumą ir jo šnervės dažnai būna po vandeniu. Stiprūs smūgiai uodega tik dar giliau įvaro kūną į smėlį...

Didžiausias juodųjų orkų būrys yra iššokęs į krantą Argentinoje 1946 metais, tuomet iškart 835 gyvūnai atsidūrė sausumoje. Vienoje vietoje išilgai 200 m kranto linijos galima buvo jų priskaičiuoti iki 100. Būna ir subtilesnių atvejų - prieš beveik pusę amžiaus R. O'Barry pamatė, kaip nusižudė garsiame tų laikų seriale filmavusis delfinė Kathy – ji paniro į rezervuaro dugną ir nustojo kvėpuoti. Po šio įvykio delfinų treneris tapo kovotoju už gyvūnų teises.

Jau žiloje senovėje Plutarchas yra aprašęs banginių „savižudybes". Šis reiškinys aiškintas įvairiai – kad kaltas vadas, paskui kurį seka vada, pamišimas ar susipainiojimas, audrų įtaka ir t.t.

Banginių būrio atstovai yra itin protingi, palaiko kažką panašaus į visuomeninius ryšius, turi savo kalbos dialektus, savimonę. Tad sunku suvokti, kodėl šie jūrų žinduoliai kartas nuo karto gyvenimą baigia masinėmis savižudybėmis.

Delfinai kartais puola savo rūšies atstovus. Tikėtina, kad kartais visas būrys stengiasi pasislėpti nuo puolančiųjų, priplaukia per arti kranto ir įstringa.

Dažniausiai banginiai seklumoje įstringa siaučiant audroms, kai vėjas bangas ritina į seklią pakrantę, o nuo grunto pakeliama daug dumblo ir smėlio dalelių su oro burbuliukais. Tai banginius dezorientuoja – sutrinka jų hidrilokacinio aparato veikla.

Atsidūręs nelaimėje, banginis garsiai stena, trimituoja arba švilpia. Šaukiami tų signalų, atskuba kiti banginiai, ir tai gali būti masinės nelaimės priežastis.

Šunys

Žmonėms depresija - vienas pagrindinių signalų, galinčių įspėti apie bandymą nusižudyti. Dėl to sunkūs šios ligos epizodai kelia didelį susirūpinimą. Žinome, kad šunys taip pat gali kentėti nuo depresijos. Tyrimų duomenimis, žmonių depresiją kontroliuojantys vaistai padeda ir mūsų keturkojams bičiuliams. Aišku, teigti, kad jei depresija sergantys žmonės turi didesnę tikimybę nusižudyti, tad tai būdinga ir šunims, labai jau skubota. Tačiau llustrated London News 1845 aprašytas atvejis, kai nusiskandino Niūfaundlendo šuo, kuris lig tol kelias dienas buvo itin ramus ir prislėgtas. Kiekvieną kartą išgelbėtas jis šokdavo atgal ir atkakliai kišdavo galvą po vandeniu, kol galų gale pasiekė savo tikslą – žuvo bangose. Italijoje būta keletas istorijų apie tai, kai pora laikinai svetimų žmonių priežiūrai paliktų šunų nusižudė iššokę per balkonus.

Škotijoje stovi Overtoun tiltas, garsus kaip šunų šuolių į mirtį tiltas. 1950 metų dėl nežinomų priežasčių nuo jo nušoko per 50 šunų. Prietaringi žmonės porina, jog tiltas apsėstas ir pamėgtas tamsiųjų jėgų, kurios protus gali susukti ne tik keturkojams, bet ir žmonėms. Nors ir turi nekokią reputaciją, iš tiesų šis tiltas slepia gan paprastą paaiškinimą – šunys žūva genami medžioklės instinkto. Pasidomėjus tos srities laukine gyvūnija, paaiškėja, kad čia gyvena daug pelių, voverių ir audinių, kurių stiprus muskuso kvapas itin audrina šunis. Greičiausiai pajutęs kailiniuotosios kvapą šuo šoka per tilto tvorelę ir...

Žvelgiant iš psichologų pusės, kokiam nors individui norint atsisakyti gyvenimo, jis turi sąmoningai suprasti mirties prasmę. Nusižudęs asmuo tolesnio gyvenimo bijo labiau, negu mirties. Gyvenimas tampa per sunkus ir mirties galimybė atrodo geresnis pasirinkimas. Dėl to pirma reikia sužinoti, ar šunys supranta gyvenimo ir mirties sąvokas.

Šuns protas prilygsta 2 - 2,5 metų vaiko protui, o tokio amžiaus vaikai nesuvokia gyvenimo ir mirties. Nėra įrodymų, kad ir šunys tai suvoktų. Žinoma, depresuojantis šuo gali „atsijungti“ nuo aplinkos, dėl ko pradės silpti. Žinoma daug istorijų apie apleistus šunis, kurie nesugeba tinkamai apdoroti aplink esančios informacijos ir netinkamai reaguoja į gresiantį pavojų. Vis dėlto sunku priimti mintį, kad prislėgtas šuo savo noru šoks po automobiliu ar nuo tilto. Instinktas išgyventi, labai stiprus visiems gyvūnams, yra stipresnis už bet kokį liūdesį ar depresiją.

Daugiau skaitykite čia.

vetvila.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naudinga žinoti

Fejerverkų žala: kodėl turėtume jų atsisakyti? (17)

Fejerverkų žala: kodėl turėtume jų atsisakyti?
Praėjus naujųjų 2019 metų sutiktuvėms internetas mirga nuo pabėgusių ar priklydusių gyvūnų skelbimų, prieglaudos ir gyvūnų globos organizacijos perpildytos, vos spėja talpinti skelbimus bei pagalbos prašymus. Dažniausia tokio sujudimo priežastis – fejerverkai. Jų keliamas triukšmas ir šviesos ne tik išgąsdina augintinius, kuriuos šeimininkai vedasi kartu „pasigrožėti“ fejerverkais, bet ir sukelia didžiulį stresą daugumai namuose ar tvartuose likusių gyvūnų, ką jau kalbėti apie laukinius gyvūnus, miestuose gyvenančius paukščius, benamius šunis ir kates – jiems naujųjų metų naktis turbūt yra pati baisiausia metuose.

Toks verslas – vienintelis Lietuvoje: iš čia išeisite su savo augintinio pelenais (6)

Toks verslas – vienintelis Lietuvoje: iš čia išeisite su savo augintinio pelenais
Šimtai šunų, kačių ir net jūrų kiaulyčių kremacijų, augintiniams skirtos urnos ir maži karsteliai – Tomos Žebelienės ir Vitalijaus Žebelio kasdienybė. Nors kai kas apie tokias paslaugas nė nebūna girdėję, didžiausi gyvūnų mylėtojai už orų atsisveikinimą su augintiniu yra pasiruošę pakloti nuo 75 iki 350 eurų.

Lenkijos miestai atsisako naujametinių fejerverkų – saugo gyvūnus nuo streso (10)

Lenkijos miestai atsisako naujametinių fejerverkų – saugo gyvūnus nuo streso
Vis daugiau miestų Lenkijoje atsisako triukšmingų naujametinių fejerverkų, pakeisdami juos lazerių šou. Pagrindinė priežastis – esą fejerverkų, petardų ir kitų sprogmenų keliamas triukšmas sukelia stresą naminiams, beglobiams ir laukiniams gyvūnams.

Kviečia prisijungti prie gražios akcijos: kiekvienas „patinka” taps maisto porcija benamiams gyvūnams (7)

Kviečia prisijungti prie gražios akcijos: kiekvienas „patinka” taps maisto porcija benamiams gyvūnams
Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 50 gyvūnų globos organizacijų, kurios gelbsti benamius gyvūnus, užsiima švietėjiška veikla, rengia labdaros akcijas bei organizuoja įvairius renginius. VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos” (toliau – GGI) kviečia visus neabejingus beglobių gyvūnų likimams į jau tradicija tapusią labdaros akciją „Parodyk augintiniui eglutę. Trečius metus iš eilės vyksiantis renginys ir vėl skatins įsitraukti kiekvieną bei sieks parodyti, kad visi kartu galime nuveikti daug gerų darbų.

Vaikų žaidimo aikštelėje aptiko nuodų: perspėja saugoti vaikus ir gyvūnus (41)

Vaikų žaidimo aikštelėje aptiko nuodų: perspėja saugoti vaikus ir gyvūnus
Socialiniame tinkle „Facebook“ trečiadienio vakarą išplito nerimą keliantis įrašas. Klaipėdos miesto virtualios mamyčių bendruomenės narės – pasibaisėjusios. Miesto centre esančioje vaikų žaidimo aikštelėje primėtyta neaiškios kilmės nuodų.

Tendencijos keičiasi: lietuviai vis daugiau dėmesio skiria augintinių mitybai ir sveikatai (3)

Tendencijos keičiasi: lietuviai vis daugiau dėmesio skiria augintinių mitybai ir sveikatai
Per pasaulį nusiritusi sveikos gyvensenos banga neaplenkia ir naminių gyvūnų. Specialistai pastebi, kad vis daugiau šeimininkų augintiniams perka aukštesnės kokybės, sveikesnį ėdalą.

Ką reikia žinoti prieš priimant augintinį į namus (4)

Ką reikia žinoti prieš priimant augintinį į namus
Greičiausiai apie augintinį namuose esame pagalvoję kiekvienas. Susidūrę su šunimis svečiuose ar mieste staiga pasiduodame silpnumo akimirkai ir susimąstome, kad tiek daug laimės teikiantis gyvūnas gali atsidurti ir mano namuose. Panašu, kad žmonės, dažnai spręsdami gyvūno auginimo klausimą, vadovaujasi emocijomis ir retai racionaliai apsvarsto visas situacijas, su kuriomis teks susidurti, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Benamėms katėms per šalčius reikia užuovėjos ir maisto (45)

Benamėms katėms per šalčius reikia užuovėjos ir maisto
Jau kitą savaitę naktimis spustels šaltukas. Gyvūnų globos specialistai atkreipia dėmesį, kad atvėsus orams, keičiasi benamių kačių priežiūros specifika: nebeatliekamos sterilizacijos operacijos pagal programą „Pagauk-Sterilizuok-Paleisk“ (PSP), o gyventojai, besirūpinantys beglobėmis katėmis, turėtų suskubti pasirūpinti jų žiemojimo vietomis – pastatyti namukus, kad katytės spėtų juose apsiprasti, rašoma pranešime spaudai.

Kodėl šuo neklauso kai kurių komandų? (1)

Kodėl šuo neklauso kai kurių komandų?
Šeimininko skundas dėl šuns „selektyvaus klausymosi" - anokia naujiena. Šuo negirdės, kai visa gerkle jį kviesite ateiti, tačiau puikiai sureaguos į žodį „skanėstas", nors tas bus pašnibždomis ištartas kitame kambaryje. Tačiau, ką atrankinis klausymasis reiškia iš tiesų?

Per daug stiprus ryšys su šeimininku turi įtakos šuns elgesiui (2)

Per daug stiprus ryšys su šeimininku turi įtakos šuns elgesiui
Teoriškai mes ir šunys sudarome mišrių rūšių grupes, tačiau tuo pačiu tos grupės kažkiek panašios ir į vidrūšines – jos ne šiaip susideda iš skirtingų rūšių atstovų, kurie drauge tik maitinasi ar perspėja vieni kitus apie pavojų. Tarp šunų ir žmonių išsivystė glaudūs santykiai. Šie santykiai tikrai ypatingi ir greičiausiai jų daugiau niekur nepastebėsime.

Pavydą jaučia ir šunys: koks elgesys tai išduoda (1)

Pavydą jaučia ir šunys: koks elgesys tai išduoda
Bent du šunis auginantys (ar draugų keturkojį pašnekinę) žmonės tikrai yra susidūrę su taip vadinamais augintinių pavydo atvejais. Daug savininkų papasakos, kuris šuo pavydesnis, o kuris „laisvesnių pažiūrų“, nors įprastai priimtina manyti, kad pavydas – išskirtinė žmonių savybė. Vis tik tyrimai rodo, kad šunys išties jaučia pavydą, net jeigu šis ir skiriasi nuo žmogiškojo.

Vilniuje rotveileris sukandžiojo berniuką: šunų specialistai įžvelgia ir tėvų kaltę (303)

Vilniuje rotveileris sukandžiojo berniuką: šunų specialistai įžvelgia ir tėvų kaltę
Šeštadienį per Lietuvą nuvilnijo žinia, kad Vilniuje devynerių berniuką sukandžiojo namuose laikytas rotveilerių veislė šuo. Socialiniuose tinkluose vieni ėmė kaltinti šunį, kiti tėvus. Domimės, ką turi žinoti tėvai, jei kartu su vaikais auga iš šuo.

Šunų šeimininkų dėmesiui: kada augintinį būtina pažymėti geltonu kaspinu? (9)

Šunų šeimininkų dėmesiui: kada augintinį būtina pažymėti geltonu kaspinu?
Jei šuo nėra linkęs bendrauti su žmonėmis ar šunimis, geriau jo ir neversti, portalui LRT.lt sako Lietuvos kinologų draugijos projektų vadovė Augustė Daukšienė. Be to, priduria ji, prie šuns, pažymėto geltonu kaspinu, gatvėje geriau nesiartinti.

Žmogus, kuris moka šunų kalbą: kaip suprasti, ką jums sako augintinis (5)

Žmogus, kuris moka šunų kalbą: kaip suprasti, ką jums sako augintinis
Kūno kalbos neišmanantis žmogus niekada neužmegs tokių gerų santykių su kitais žmonėmis, kaip tas, kuris ją išmano. Anot trenerio ir elgsenos specialisto Steve Mann, tas pats galioja ir tiems, kurie užsiima šunų dresūra: žmogus, nesuprantantis šuns kūno kalbos, negalės nuraminti suirzusio, agresyvaus gyvūno, o ką jau kalbėti apie šuns auklėjimą.

Kovinių šunų savininkams Vienoje bus taikomas alkoholio kiekio kraujyje apribojimas (3)

Kovinių šunų savininkams Vienoje bus taikomas alkoholio kiekio kraujyje apribojimas
Kovinių ir pavojingų šunų savininkai Austrijos sostinėje nuo šiol privalės riboti suvartojamo alkoholio kiekį. Naujoji priemonė įvesta po to, kai nuo alkoholio apsvaigusios moters rotveileris mieste mirtinai sukandžiojo vos metukų vaiką.