aA
Skambiai pastaruosius metus afišuota Lietuvos zoologijos sodo rekonstrukcija bliūkšta. Už Europos sąjungos pinigus sukurti projektai dedami į stalčių ir griebiamasi kurti naujus. Portalas „Kas vyksta Kaune“ gavo duomenų, jog Aplinkos ministerijos valdomas Lietuvos zoologijos sodas nori įsigyti naujus rekonstrukcijos projektus. Aiškėja, kad prieš tai parengtuose nebuvo atsižvelgta į realias finansavimo galimybes, nors projektų rengėjams nebuvo pateikta jokių nusiskundimų.
Kauno zoologijos sodas
Kauno zoologijos sodas
© R. Tenio nuotr.

Pradėjus narplioti šią istoriją, Lietuvos zoologijos sodas dėl situacijos žeria kaltinimus Aplinkos ministerijai, ši kerta atgal, mat zoologijos sodo vadovybė įsigijo tokius projektus, kuriems reikalingos milžiniškos lėšos, o jų nėra skirta.

Projektai stipriai nutolę nuo realybės

Lietuvos zoologijos sodo direktorius Aurimas Didžiokas teigia, kad šie klausimai sprendžiami dar nuo 2015-ųjų, o nieko nuspręsta dar nėra. Vadovas teigia, kad dėl tokios rekonstrukcijos eigos nėra patirta nuostolių. A.Didžiokas pabrėžia, kad jų įstaiga yra aplinkos ministerijos įkaitai ir nieko patys padaryti negali.
Direktoriaus pasiteiravus, kodėl buvo paskelbtas naujas veterinarijos gydyklos ir karantino pastato projektavimo ir statybos darbų konkursas, jis atsakė, kad dėl visko kaltas per mažas finansavimas.

„Vienas viešasis pirkimas buvo pradėtas, o dabar sustabdytas dėl ieškinio, nes bent vieno reikalavo aprašas, pagal kurį skiriamas finansavimas. Juo perkama ranga su projektavimu, nes pagal 2015m. techninį projektą veterinarijos gydyklos statybų vertė buvo 2,5 mln. eurų, o pagal aplinkos ministerijos viceministro mus įpareigotą atlikti investicijų projektą – veterinarijos pastatymui skiriama 1,2 mln. Eurų. Todėl, neturint užtektinai lėšų, einama pigiausiu keliu. Panaši situacija su aptvėrimu. Nuo 2015 m. daug kas pasikeitė. Visus šiuos procesus nulėmė aukšta statybos darbų kaina, susirašinėjimai su ministerija, nors galvočiau, kad apskritai per mažas finansavimas“, – susidariusią situaciją komentuoja Lietuvos zoologijos sodo vadovas.
Ankstesnius projektus parengę projektuotojai teigia, kad Lietuvos zoologijos sodas galėjo tartis su jau parengtų projektų kūrėjais, kaip juos koreguoti, kad pagal turimą finansavimą projektus būtų galima įgyvendinti, o ne skelbti naujus konkursus. Esą taip būtų ir efektyviau, ir racionaliau. Tiesa, zoologijos sodo vadovybė kreipėsi į projektuotojus, kad jie pateiktų variantus, kaip sumažinti statybos darbų kainą, tačiau projektuotojai teigia, kad pateikus pasiūlymą, jokio atsako iš zoologijos sodo nesulaukta.

„Šių metų gegužę Lietuvos zoologijos sodas kreipėsi į mus su prašymu išsiaiškinti ar įmanoma nenukrypstant nuo galimybių studijos sprendinių atlikti 12 techninių projektų korekcijas, kad statybos išlaidos neviršytų 11,5 mln. eurų arba maksimaliai būtų sumažinto apskaičiuotas statybų išlaidos (42,96 mln. eurų). Atsakydami į prašymą pateikėm pasiūlymą ir situacijos matymą, kaip būtų galima optimizuoti sprendinius, tačiau jokios reakcijos nesulaukėme“, – teigia UAB „Simper“ atstovas Tomas Dimavičius.

A.Didžiokas patvirtina, kad toks pasiūlymas gautas.
„Viskas buvo padaryta iš zoosodo pusės ir perduota Aplinkos ministerijai. Eitų sumažinti nuo 42 mln. iki 30 mln. eurų. Manau, kad ši istorija dar nepasibaigusi, nes dabar spręs nauja valdžia“, – pažymi A.Didžiokas.

Kalbintas Aplinkos ministerijos atstovas komentuodamas situaciją pažymi, kad zoologijos sodas, rengdamas investicinį projektą, nesugebėjo įrodyti, iš kur bus gaunamos lėšos rekonstrukcijai vykdyti, dėl to realūs rekonstrukcijos darbai ir nevyksta.

„Nors Zoologijos sodas parengtiems projektams priekaištų neturėjo, tačiau jų paklausus, iš kur jie gaus tiek pinigų, jie atsakyti nesugebėjo. Pinigų yra tiek, kiek yra, apie 11 mln. eurų. Prieš bet kokį darbą rengiant, turime nusistatyti į kokį biudžetą mes tilpsime, bet kai biudžetas viršijamas 300 procentų, na tai žinot, neatrodo normali situacija. Jie negali pateikti tokio investicinio projekto, kuriame nenurodyta iš kur bus gaunamos lėšos“, – niekaip neprasidedančią zoologijos sodo rekonstrukciją komentuoja Aplinkos ministerijos atstovas Regimantas Kičas.

Grėsmė neišlaikyti zoologijos sodo vientisumo

Dar 2014-2015 metais buvo įgyvendintos ir pilnai įvykdytos trys projektavimo darbų sutartys, kurių metu buvo parengta 15 atskirų Zoologijos sodo Kaune projektų ir gauti statybai leidimai.. Didžiąją dalį darbų (12 projektų) atliko pagal jungtinę veiklos sutartį veikiančios Kauno įmonės „Simper“ ir „Gedimino Jurevičiaus studija“.
Kaip aiškėja, Lietuvos zoologijos sodas jau atliktus projektavimo darbus nusprendė keisti naujais ir naikinti jau suderintus statybos leidimus bei projektus. Šiais metais Lietuvos zoologijos sodo iniciatyva panaikintas statybos leidimas, leidžiantis vykdyti naujo aptvėrimo statybos darbus. Ne gana to, praėjusį mėnesį paskelbtas naujas veterinarijos gydyklos ir karantino pastato projektavimo bei statybos darbų konkursas. Abejonių kelia tai, kad šių objektų projektavimo darbai jau buvo atlikti anksčiau ir Lietuvos zoologijos sodas jų kokybei jokių pretenzijų nepateikė.

Lietuvos zoologijos sodas už šiuos, prieš kelis metus parengtus projektus (veterinarijos-karantino pastatas ir aptvėrimo projektus) jau yra sumokėjęs daugiau nei 26 tūkst. eurų ir šiuo metu vykdo veiksmus, užkertančius kelią šių jau sukurtų projektų naudojimą.

Naujai paskelbti projektavimo ir statybos darbų konkursai vykdomi supaprastintų skelbiamų derybų būdu, kuomet pirkėjas apklausia savo pasirinktus tiekėjus. Tokio tipo konkursai dažniausiai rengiami norint apsidrausti nuo pašalinių dalyvių pasiūlymų teikimo. Būtent šiuo metodu vykdyti „Lietuvos geležinkelių“ pirkimai, kuriems per metus išleista daugiau kaip 400 mln. eurų, sulaukė griežtų viešųjų pirkimų tarnybos vertinimų.

Lietuvos zoologijos rekonstrukcijos techninių projektų rengėjai tikina, kad kurdami juos, siekė užtikrinti tinkamas gyvūnų laikymo ir eksponavimo sąlygas, sukurti ir išlaikyti bendrą sodo vientisumą, jų rengimo metu vyko konsultacijos su vietiniais zoologais ir ekspertu iš Vokietijos. Atsižvelgus į jų reikalavimus, projektai pritaikyti tinkamų gyvūnų laikymo sąlygų sudarymui, atsižvelgta ir į zoologijos sodo lankytojų srautus. Jie tikina, kad projektų rengimo metu Lietuvos zoologijos sodas nebuvo iškėlęs jokių papildomų sąlygų dėl statybų darbų vertės.

Ankstesnių projektų rengėjai stebisi, kodėl Lietuvos zoologijos sodas nesvarstė jau sukurtų techninių projektų keisti, atsižvelgiant į dabartines finansines galimybes. Projektuotojai teigia, kad jei Lietuvos zoologijos sodas eis dabartiniu keliu ir viešuosius pirkimus skelbs kiekvienam rekonstruojamam objektui atskirai, nebus išlaikytas zoologijos sodo vientisumas.

Net ir pripažinus, kad pakartotinis aptvėrimo arba veterinarijos – karantino pastato techninių projektų parengimas yra pagrįstas ir tinkamas dėl pasikeitusių Lietuvos zoologijos sodo poreikių ar galimybių, šie nauji pirkimai vis tiek yra abejotino racionalumo, kadangi pradinių projektų autoriai siūlo juos atnaujinti taip taupant Europos sąjungos fondų ir Valstybės biudžeto lėšas bei užtikrinant visų rekonstruojamų statinių architektūrinį ir funkcinį vientisumą.

Jau išleista beveik 600 tūkst. eurų

Lietuvos zoologijos sodas pasirengimui rekonstrukcijai jau išleido daugiau nei 593 tūkst. eurų. Iš šios sumos beveik visas lėšas padengė Europos Sąjungos Sanglaudos skatinimo veiksmų programos fondas.

Dalis šių lėšų buvo skirta rekonstrukcijos projektams parengti.
Kaip viešai skelbia Aplinkos ministerijos valdomas Lietuvos zoologijos sodas, parengus pirmojo etapo techninius projektus, želdinių tvarkymo ir priežiūros projektą, sutvarkius želdinius, įrengus du artezinius gręžinius bei parengus gamtamokslinio švietimo strategiją, bus vykdoma Lietuvos zoologijos sodo rekonstrukcija, kuri leis kokybiškai įgyvendinti zoologijos sodui keliamus reikalavimus, suformuotus Europos Tarybos Direktyvoje 1999/22/EB bei atitinkamuose Lietuvos Respublikos įstatymuose ir teisiniuose aktuose gyvūnų gerovės, biologinės įvairovės išsaugojimo, visuomenės gamtamokslinio, aplinkosauginio švietimo ir informavimo srityse.

Teigiama, kad atlikus rekonstrukciją, zoologijos sodas taptų patrauklesnis visuomenei, labiau lankomas, pagerėtų finansinė situacija, zoologijos sodas galėtų vykdyti daugiau mokslinių, edukacinių programų, būtų užtikrinamos tinkamos gyvūnų laikymo sąlygos.

Dėl blogų gyvūnų laikymo sąlygų – pašalinimas iš tarptautinės asociacijos

Lietuvos zoologijos sodas pirmuosius lankytojus pakvietė dar 1938-iais metais. Vieta, kurioje įsikūrė sodas anksčiau buvo miesto pakraštys, o pirmąją ekspoziciją sudarė tik 40 eksponatų. Per pirmuosius darbo metus jų skaičius išaugo iki 150-ies. Šiuo metu zoologijos sode galima išvysti per du tūkstančius gyvūnų.

2013-iais zoologijos sodas Kaune neteko visateisio statuso Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijoje. Jis buvo panaikintas dėl itin prastos parko būklės. Ekspertai teigia, kad zoologijos sodas Kaune neatitinka reikalavimų dėl blogų gyvūnų laikymo sąlygų: per mažų narvų gyvūnams, pasenusios įrangos, apleistų pastatų. Tarptautiniai ekspertai zoologijos sodą įpareigojo pašalinti trūkumus per penkerius metus. Jei tai nebus padaryta, zoologijos sodas Kaune apskritai neteks narystės šioje tarptautinėje organizacijoje.

Dėl Lietuvos zoologijos sode susidariusios situacijos praėjusią savaitę projektuotojai jau kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, Aplinkos ministeriją, raštas išsiųstas ir Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui. Išsiųstuose raštuose prašoma imtis visų įmanomų priemonių sprendžiant susidariusią situaciją ir gelbėjant zoologijos sodą Kaune.

Kas vyksta Kaune
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Kai brangi kiekviena minutė: pastebėjus bent vieną iš šių simptomų, gyvūną kuo skubiau vežkite pas veterinarą (11)

Dažnai sutinkame gyvūnų šeimininkų, kurie delsdami ir nesikreipdami pagalbos savo mylimam...

Kinologijoje nėra amžiaus cenzo – yra didesnis arba mažesnis žinių ir patirties kiekis (4)

Jei buvote šunų parodoje, turbūt matėte, kaip teisėjai vertina šunis. Kas šie žmonės?...

Rusijoje į pensiją išlydėtas vienintelis tarnybinis korgių veislės šuo (12)

Po septynerių metų atsakingos tarnybos Rusijos Nižnij Novgorodo kelių policijoje į pensiją...

Kuo rizikuojame naudodami antiparazitines priemones šunims? (11)

Viena populiariausių temų gyvūnų mylėtojų forumuose – šalutinis antiparazitinių priemonių,...

Mopsus auginanti Ernesta: dresūros pagrindų labiausiai reikia šuns šeimininkui (11)

Vasaros pradžia daug kam asocijuojasi su baigiamaisiais egzaminais. Šis metas kupinas jaudulio ir...

Top naujienos

Šiurpi istorija Čečėnijoje: dukros netekusi motina žmogžudyste įtarė žentą. Tada įsikišo Kadyrovas (89)

Birželio 12 d. 23 metų Čečėnijos gyventoja Madina Umajeva mirė savo namuose. Jos vyro artimieji...

Vilniuje – meilės drama: 17 metų jaunesnį draugą nužudžiusi moteris gyveno prie lavono (65)

Draugystė su net 17 metų jaunesniu vyru baigėsi skaudžia tragedija – vilnietė mylimąjį...

Artimiausių dienų prognozė: įsivyraus vėsūs, tarpais su lietumi orai

Šiandien jau visa šalies teritorija bus šaltos oro masės įtakoje. Dangumi plauks gana nemažai...

Palangos svečiai nesikuklino pozuoti ir parodė šių metų paplūdimio madas (370)

Nors dangus – cepelino spalvos ir saulė Palangą pirmadienį nutvieskė vos retsykiais,...

Išvyskite jautrias akimirkas: lietuviams giedoti himną nesutrukdė net prakiuręs dangus (140)

Lietuvai pirmadienį švenčiant Valstybės dieną tūkstančiai lietuvių šalyje ir svetur giedojo...

Egzotišku kraštu susižavėjusios lietuvių poros atostogas apkartino kelionė namo: už tokią „staigmeną“ gali padėkoti tautiečiams (61)

Jau skrendant iš Kolumbijos namo, Barankilo oro uoste, pareigūnai sulaikė mūsų pasus ilgiau nei...

Liepą – be liemenėles? Tūkstančiai tiki, kad taip pagerins kraujotaką ir sustiprins krūtis (71)

Socialiniame tinkle „Facebook“ vis daugiau dėmesio sulaukia liepos 1 dieną prasidėjusi...

Ruošiasi leisti šeimos gydytojams nedirbti savaitgaliais ir švenčių dienomis: ligoninės įspėja – bus blogai (174)

Seime svarstoma iniciatyva nuimti teisinę prievolę šeimos gydytojo paslaugoms būti prieinamoms...

Valstybės dienos proga Kaune išskleista rekordinio dydžio trispalvė (2)

Vienybės aikštę Kaune trijų krepšinio aikštelių plotui prilygstanti trispalvė papuošė liepos...

Dėl Messi nesijaudinantis „Barcelona“ prezidentas: Šaras visada buvo mūsų klubo ambasadorius (20)

Šarūno Jasikevičiaus pristatymas Barselonos „ Camp Nou “ stadione pirmadienį prasidėjo nuo...

|Maža didelių žinių kaina