Vyras pakraupo išvydęs vilkų suėsto šuns likučius: beliko galva ir stuburas

 (130)
Netoli Kernavės esančiame Pakalniškių kaime gyvenantis Julius pirmadienio rytą savo kieme išvydo kraupų reginį – vietoje prie būdos šokinėjančio šuns jį pasitiko tik kaulų krūva, likusi po, kaip spėjama, vilkų apsilankymo. Sielvartaujantis šuns šeimininkas tikina, jog tokie atvejai apylinkėse kartojasi gana dažnai.
Vilkas
© Vida Press

Pastaruoju metu tokie įvykiai kartojasi dažnai

„Tą rytą prabudau išgirdęs šuns cyptelėjimą ir pasižiūrėjau į laikrodį, kuris rodė 4 val. Tada nebuvo jokių minčių, kad į kiemą gali ateiti vilkai. Pagalvojau, kad kaimyno kalaitė apsilankė – būna, atbėga, ir jie kartu „duodasi“, žaidžia. Būna, kad šuo užloja, sucypia, ir viskas“, – lemtingą rytą prisimena Julius.

Kraupų reginį jis išvydo anksti ryte, apie 7 val., išėjęs pašerti šuns. Anot pašnekovo, kiemas nėra aptvertas tvora, o šuo buvo pririštas prie būdos. Vyras neabejoja, jog tai vilkų darbas – įvykio kaltininkus išduoda pėdsakai. „Šuo šuns taip nesuėstų ir nepapjautų. Šuo šunį pjautų, pultų, draskytųsi ir garsiai lotų, o čia vilkas tyliai atliko savo darbą“, – tikina vyras.

Paklaustas, ar anksčiau apylinkėse pasitaikydavo panašių įvykių, Julius atsako, jog tai nutinka labai dažnai. „Kiek gyvenu šioje apylinkėje, niekada anksčiau nebuvo tokio vilkų suaktyvėjimo. Tikriausiai padidėjo populiacija, prisidaugino, neįsivaizduoju. Kartais išneša šunis su grandine, su viskuo“, – pasakoja jis.

Vyras tiki, jog problemą reikėtų spręsti kalbantis su medžiotojais. „Svarbu, kad jie pabandytų suskaičiuoti vilkus, pažiūrėtų, kiek jų yra ir galbūt mažintų vilkų populiaciją. Suprantate, jie yra miško sanitarai – tegu būna tie sanitarai, bet nepjausto mūsų gyvūnų, šunų“, – piktinasi Julius.

Seniūnas neskuba kaltinti šuns šeimininko

Tuo metu Kernavės seniūnas Stanislovas Gaidakauskas tikina apie panašius atvejus negirdėjęs per visus 9 darbo metus bei niekada nesusidūręs su vilkais asmeniškai.

„Niekas nenorėtų, kad pas juos užklystų vilkai. Medžiotojai turėtų tam skirti daugiau dėmesio. Mūsų seniūnijoje, rodos, kol kas nebuvo panašių atvejų, sakykime, tai yra likimo dovana. Šuo – brangus augintinis, o tokie atvejai kiekvienam suteikia nemalonių pojūčių. Apgailestauju, kad taip nutiko“, – sako Kernavės seniūnas.

S. Gaidakausko teigimu, už tokį nelaimingą atsitikimą atsakingas yra pats žmogus, tačiau skubėti jo kaltinti irgi negalima.

„Jei šuo būtų laikytas voljere, niekas negalėtų įeiti. Jei šuo laikytas pririštas, kaltinti šeimininko irgi negali, nes tai vienas iš šuns laikymo būdų. Šuo gali būti pririštas, tai neprieštarauja saugaus elgesio su gyvūnu taisyklėms“, – tikina jis.

Metas suprasti, jog šuo – ne signalizacija, o žmogaus draugas

Sužinojusi apie Kernavės rajone nutikusią nelaimę, šunų elgsenos specialistė, „Urban dog" dresūros mokyklos atstovė Vilma Jazukevičiūtė skuba atkreipti dėmesį į tai, jog šuns pririšimas prie grandinės yra atgyvena. „Naudoti šunį kaip signalizaciją – pasenęs dalykas. Tai akivaizdžiai nėra efektyvu ir yra daug kitų būdų užtikrinti namų saugumą. Pririšdami šunį sumažiname jo galimybę apsiginti ir pasislėpti“, – tikina pašnekovė.

Šąlantys lauke gyvūnai (Asociatyvi nuotr.)
Šąlantys lauke gyvūnai (Asociatyvi nuotr.)
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Tiesa, tai dar nereiškia, jog šunį būtina laikyti kambaryje. Pasak V. Jazukevičiūtės, kai kurie šunys netgi labiau mėgsta gyventi lauke, tačiau jų rišimo prie grandinės reikėtų atsisakyti.

„Tokiu būdu mes apribojame šunį, bet neapribojame aplinkos – prie šuns gali bet kas prieiti. Taip pat yra voljerai, tačiau juose palikti uždarytą šunį nėra humaniška, nes aptvare jam nelieka jokio gyvenimo. Reikia atsižvelgti į tai, jog šuo – gyvas sutvėrimas, o ne signalizacija. Tada nebus ir jokių tragedijų“, – teigia ji.

Pasak V. Jazukevičiūtės, šioje situacijoje kaltų ieškoti nebereikia. „Mūsų šalyje nėra įstatymų, kurie gintų gyvūnus taip, kaip užsienyje. Užsienyje už tokius pririšimus gresia baudos, o pas mus ne. Pas mus įprasta matyti šuniuką pririštą prie būdos – čia mentalitetas po truputį keičiasi. Turi pasikeisti mąstymas, jog šuo yra pigi signalizacija: ai, vieną suvalgė, kitą pasiimsiu, juk dalina nemokamai. Kai tai pasikeis, nebekils klausimų, kaip apsaugoti šunį nuo vilkų. Juk vilkai irgi ieško, ką paėsti, o čia šuo palojo“, – aiškina šunų elgsenos specialistė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Katė bijo triukšmo: kaip jai padėti (3)

Katė bijo triukšmo: kaip jai padėti
Paprastai, kai kalbame apie augintinių baimes gamtos stichijų ar naujametinio šurmulio akivaizdoje, omenyje turime šunis - jie cypia ar slepiasi, bando pasprukti, o jų raminimo būdų yra daugybė. Tačiau daugybė kačių perkūnijos ar fejerverkų metu taip pat ima jaudintis. Jei triukšmas katei sukelia nerimą, šie patarimai gali padėti jai išlikti ramesnei.

Garbanotieji bišonai – aristokratų šunys, paperkantys meilumu ir pozityvumu (13)

Garbanotieji bišonai – aristokratų šunys, paperkantys meilumu ir pozityvumu
Garbanotieji bišonai, dar žinomi kaip Frizos bišonai, jau kuris laikas yra viena populiariausių veislių Lietuvoje. Pirmoji į mūsų šalį šios veislės šuniukus dar prieš penkiolika metų įvežė ir pradėjo veisti kinologė, veislyno „Tauras Kennel“ įkūrėja Janita Januškauskaitė-Plungė, rašoma pranešime spaudai.

Rekonstruotas akvariumas atsiveria visu grožiu (7)

Rekonstruotas akvariumas atsiveria visu grožiu
Gruodžio 3 dieną po rekonstrukcijos atidaromas Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumas. Tai – vienas patraukliausių ir unikaliausių turizmo objektų ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse. Akvariumas, kaip Jūrų muziejaus sudėtinė dalis, Nerijos forte buvo įrengtas 1979 metais. Jo rekonstrukcija sutapo ir su kitais šio išskirtinio paveldo objekto tvarkymo darbais: dar vasarą išvalytas gynybinis griovys, restauruoti kaponyrai, įrengtos dvi naujos istorinės ekspozicijos, rašoma Lietuvos jūrų muziejaus pranešime spaudai.

Palikti sniegynuose, arba Taro ir Jiro istorija (5)

Palikti sniegynuose, arba Taro ir Jiro istorija
Turbūt daug kas žino filmą „Eight Below“ („Palikti sniegynuose“) – gražią istoriją apie kinkinių šunis, paliktus Šiaurės platybėse. Kai kas gal atkreipė dėmesį į tą faktą, kad filmas sukurtas remiantis tikrais įvykiais. Galbūt netgi yra kokią grupelė žmonių, kurie yra girdėję, jog egzistuoja kita „Eight Below“ versija. Kažkas greičiausiai ją netgi matė, o vienas kitas netgi pasidomėjo faktais apie tikruosius istorijos herojus.

Aliaskos malamuto augintoja: nesirinkite šunų dėl gražių akių ar minkšto kailio (11)

Aliaskos malamuto augintoja: nesirinkite šunų dėl gražių akių ar minkšto kailio
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Statuso šunys – išpūstas burbulas ar reali problema?

Statuso šunys – išpūstas burbulas ar reali problema?
„Statuso šunys“ - ši frazė populiariausia Jungtinėje Karalystėje ar JAV. Trumpai tariant, ja apibūdinami „kietų bičiukų“ šunys. Nors reikalas atrodo paprastas, išties jis apipintas mitais – o liūdniausia, kad veislių pasirinkimą tam tikroje visuomenės grupėje taip pat nulėmė legendos bei padavimai. Dėl to dabar asmuo, už pavadžio besivedantis stafuką kirptomis ausimis, daugelio bus išvadintas nusikaltėliu ar buduliu – net jeigu būtų pačios tyriausios sielos atstovas visoje planetoje.

Ištyrė kačių augintojų elgesį: vis dar laikosi klaidingos nuomonės (6)

Ištyrė kačių augintojų elgesį: vis dar laikosi klaidingos nuomonės
Šių metų spalio mėnesį „Purina ONE“ inicijavo socialinį projektą „Kačių sveikatos mėnuo“. Šešias savaites trukusio projekto metu buvo norima išsiaiškinti, ar kačių savininkai žino, kaip užtikrinti visavertį, sveiką ir laimingą gyvenimą savo augintinei, teigiama pranešime spaudai.

Šunų augintoja Kristina: gyvūnų gerovė priklauso nuo mūsų (4)

Šunų augintoja Kristina: gyvūnų gerovė priklauso nuo mūsų
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Bausmės už žiaurų elgesį su gyvūnais: daug lemia asmeninis specialisto požiūris (3)

Bausmės už žiaurų elgesį su gyvūnais: daug lemia asmeninis specialisto požiūris
Nors teisės aktai numato gana nemažas baudas ir bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais ar jų nepriežiūrą, jų taikymas realybėje stringa, nes institucijos nesupranta, kas už ką yra atsakingas gyvūnų gerovės srityje. Taip LRT.lt sako VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. „Jos neturi ne tik kompetencijos, bet dažnai pritrūksta ir elementaraus noro, nes jiems tai „tik gyvūnas“, – kalba pašnekovė.

Labai retos, bet įspūdingos išvaizdos gyvūnai (1)

Labai retos, bet įspūdingos išvaizdos gyvūnai
Jei teko girdėti apie graikus ir jų mitologiją, turbūt padaras, vadinamas chimera, nebus didelė naujiena. Jos aprašymai skiriasi - ji turėjusi ožio kūną, gyvatės ar drakono uodegą ir liūto ar ožio galvą bei alsavo ugnimi.

Pasieniečiai rado prieš keturias dienas pasiklydusį medžiotojo šunį (11)

Pasieniečiai rado prieš keturias dienas pasiklydusį medžiotojo šunį
Trečiadienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Ignalinos rinktinės Pavoverės užkardos pasieniečiai rado prieš keturias dienas pasiklydusį medžiotojo šunį, rašoma Valstybės sienos apsaugos tarnybos pranešime spaudai.

Vaikas ir šuo: ką svarbu žinoti

Vaikas ir šuo: ką svarbu žinoti
Mažų vaikų rizika būti apkandžiotiems šunų – tradiciškai vis dar didelė. 2010-2012 m. JAV beveik 360 000 vaikų buvo sužaloti šunų. Dauguma mažesniųjų nukenčianuo drauge su jais namuose gyvenančių keturkojų. Tėvai šviečiami – žinoma, kad siekiant užkirsti kelią nelaimėms, geriau neleisti vaikams artintis prie gulinčio šuns, taip pat atidžiai stebėti jų bendravimą. Tačiau ar tikrai žmonės žino, į ką kreipti dėmesį tų „sąveikų“ metu?

Vilkaviškiečio poelgis užkariavo tūkstančių širdis: dienas leidžia nuskriausto šuns narve (124)

Vilkaviškiečio poelgis užkariavo tūkstančių širdis: dienas leidžia nuskriausto šuns narve
Net ir po pačių baisiausių išgyvenimų, nuskriausto šuns pasitikėjimą žmogumi atstatyti galima nuoširdžiu atsidavimu ir kantrybe. Tuo įsitikinęs vilkaviškietis Justas Raibikis, kurio poelgis prieglaudoje nepaliko abejingų.

Dažniausios jaunų gyvūnų ortopedinės problemos: ką reikia žinoti?

Dažniausios jaunų gyvūnų ortopedinės problemos: ką reikia žinoti?
Šunis ir kates kankina daugybė ortopedinių problemų – veterinarai tai patvirtins. Kai kurios jų prasideda dar jauname amžiuje ir, nesiimant priemonių, gali turėti liūdnų pasekmių, pvz., tapti lėtinio skausmo priežastimi. Dažniausiai jaunus gyvūnus kankina klubo sąnario displazija, alkūnių displazija, medialinis girnelės išnirimas MPL, peties atsluoksniuojantis osteochondritas OCD ir panosteitas.

Keturkojų šeimininkai turėtų žinoti: erkės pavojingos ir rudenį

Keturkojų šeimininkai turėtų žinoti: erkės pavojingos ir rudenį
Turbūt jau pastebėjote, kad žiemos mūsuose vis šiltesnės. Išvengti šaltuko gal ir smagu, tačiau esant tokiai situacijai erkių aktyvumas prailgėja nuo kovo iki lapkričio, retkarčiais net gruodžio (prieš dešimtmetį jos siausdavo balandį - spalį).