Vyras pakraupo išvydęs vilkų suėsto šuns likučius: beliko galva ir stuburas

 (130)
Netoli Kernavės esančiame Pakalniškių kaime gyvenantis Julius pirmadienio rytą savo kieme išvydo kraupų reginį – vietoje prie būdos šokinėjančio šuns jį pasitiko tik kaulų krūva, likusi po, kaip spėjama, vilkų apsilankymo. Sielvartaujantis šuns šeimininkas tikina, jog tokie atvejai apylinkėse kartojasi gana dažnai.
Vilkas
© Vida Press

Pastaruoju metu tokie įvykiai kartojasi dažnai

„Tą rytą prabudau išgirdęs šuns cyptelėjimą ir pasižiūrėjau į laikrodį, kuris rodė 4 val. Tada nebuvo jokių minčių, kad į kiemą gali ateiti vilkai. Pagalvojau, kad kaimyno kalaitė apsilankė – būna, atbėga, ir jie kartu „duodasi“, žaidžia. Būna, kad šuo užloja, sucypia, ir viskas“, – lemtingą rytą prisimena Julius.

Kraupų reginį jis išvydo anksti ryte, apie 7 val., išėjęs pašerti šuns. Anot pašnekovo, kiemas nėra aptvertas tvora, o šuo buvo pririštas prie būdos. Vyras neabejoja, jog tai vilkų darbas – įvykio kaltininkus išduoda pėdsakai. „Šuo šuns taip nesuėstų ir nepapjautų. Šuo šunį pjautų, pultų, draskytųsi ir garsiai lotų, o čia vilkas tyliai atliko savo darbą“, – tikina vyras.

Paklaustas, ar anksčiau apylinkėse pasitaikydavo panašių įvykių, Julius atsako, jog tai nutinka labai dažnai. „Kiek gyvenu šioje apylinkėje, niekada anksčiau nebuvo tokio vilkų suaktyvėjimo. Tikriausiai padidėjo populiacija, prisidaugino, neįsivaizduoju. Kartais išneša šunis su grandine, su viskuo“, – pasakoja jis.

Vyras tiki, jog problemą reikėtų spręsti kalbantis su medžiotojais. „Svarbu, kad jie pabandytų suskaičiuoti vilkus, pažiūrėtų, kiek jų yra ir galbūt mažintų vilkų populiaciją. Suprantate, jie yra miško sanitarai – tegu būna tie sanitarai, bet nepjausto mūsų gyvūnų, šunų“, – piktinasi Julius.

Seniūnas neskuba kaltinti šuns šeimininko

Tuo metu Kernavės seniūnas Stanislovas Gaidakauskas tikina apie panašius atvejus negirdėjęs per visus 9 darbo metus bei niekada nesusidūręs su vilkais asmeniškai.

„Niekas nenorėtų, kad pas juos užklystų vilkai. Medžiotojai turėtų tam skirti daugiau dėmesio. Mūsų seniūnijoje, rodos, kol kas nebuvo panašių atvejų, sakykime, tai yra likimo dovana. Šuo – brangus augintinis, o tokie atvejai kiekvienam suteikia nemalonių pojūčių. Apgailestauju, kad taip nutiko“, – sako Kernavės seniūnas.

S. Gaidakausko teigimu, už tokį nelaimingą atsitikimą atsakingas yra pats žmogus, tačiau skubėti jo kaltinti irgi negalima.

„Jei šuo būtų laikytas voljere, niekas negalėtų įeiti. Jei šuo laikytas pririštas, kaltinti šeimininko irgi negali, nes tai vienas iš šuns laikymo būdų. Šuo gali būti pririštas, tai neprieštarauja saugaus elgesio su gyvūnu taisyklėms“, – tikina jis.

Metas suprasti, jog šuo – ne signalizacija, o žmogaus draugas

Sužinojusi apie Kernavės rajone nutikusią nelaimę, šunų elgsenos specialistė, „Urban dog" dresūros mokyklos atstovė Vilma Jazukevičiūtė skuba atkreipti dėmesį į tai, jog šuns pririšimas prie grandinės yra atgyvena. „Naudoti šunį kaip signalizaciją – pasenęs dalykas. Tai akivaizdžiai nėra efektyvu ir yra daug kitų būdų užtikrinti namų saugumą. Pririšdami šunį sumažiname jo galimybę apsiginti ir pasislėpti“, – tikina pašnekovė.

Šąlantys lauke gyvūnai (Asociatyvi nuotr.)
Šąlantys lauke gyvūnai (Asociatyvi nuotr.)
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Tiesa, tai dar nereiškia, jog šunį būtina laikyti kambaryje. Pasak V. Jazukevičiūtės, kai kurie šunys netgi labiau mėgsta gyventi lauke, tačiau jų rišimo prie grandinės reikėtų atsisakyti.

„Tokiu būdu mes apribojame šunį, bet neapribojame aplinkos – prie šuns gali bet kas prieiti. Taip pat yra voljerai, tačiau juose palikti uždarytą šunį nėra humaniška, nes aptvare jam nelieka jokio gyvenimo. Reikia atsižvelgti į tai, jog šuo – gyvas sutvėrimas, o ne signalizacija. Tada nebus ir jokių tragedijų“, – teigia ji.

Pasak V. Jazukevičiūtės, šioje situacijoje kaltų ieškoti nebereikia. „Mūsų šalyje nėra įstatymų, kurie gintų gyvūnus taip, kaip užsienyje. Užsienyje už tokius pririšimus gresia baudos, o pas mus ne. Pas mus įprasta matyti šuniuką pririštą prie būdos – čia mentalitetas po truputį keičiasi. Turi pasikeisti mąstymas, jog šuo yra pigi signalizacija: ai, vieną suvalgė, kitą pasiimsiu, juk dalina nemokamai. Kai tai pasikeis, nebekils klausimų, kaip apsaugoti šunį nuo vilkų. Juk vilkai irgi ieško, ką paėsti, o čia šuo palojo“, – aiškina šunų elgsenos specialistė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

3 patarimai, kaip prižiūrėti šuns kailį, kad jis atrodytų nepriekaištingai (1)

3 patarimai, kaip prižiūrėti šuns kailį, kad jis atrodytų nepriekaištingai
Mūsų augintiniai, tai mūsų priežiūros ir elgesio su jais atspindys. Ką “įdėsime” į gyvūną – tą ir matysime jų atvaizde. Mūsų užduotis rūpintis jais kaip mažais vaikais, nes juk jie gyvena po mūsų namų stogu. Mes pasirinkome juos ir turime atsakomybę prieš juos, tinkamai ir rūpestingai juos prižiūrėti, mylėti ir tausoti. Juk šie nuostabūs padaužos reikalauja ypatingo dėmesio, patys jie negali susitvarkyti savo kailio, pavalgyti ir nusiprausti, rašoma pranešime spaudai.

Jaudinanti draugystė: sunkiai sergantis berniukas geriausią vaistą rado prieglaudoje (11)

Jaudinanti draugystė: sunkiai sergantis berniukas geriausią vaistą rado prieglaudoje
Irma Mickevičiūtė kartu su sūnumi ieškojo naujo šeimos draugo, kuomet „Vyšnių sodo“ puslapyje pastebėjo katinėlio Žirniuko nuotraukas. Jas išvydęs sūnus Jokūbas neabejojo, kad tai ir yra naujasis jų šeimos narys – taip niekam nereikalingas, paliktas gyvūnas tapo geriausiu sergančio berniuko draugu.

Tendencija: kurių miestų gyventojai labiau lepina kates, o kurių – šunis (8)

Tendencija: kurių miestų gyventojai labiau lepina kates, o kurių – šunis
Dauguma namuose gyvūnus laikančių žmonių žino, kam jų augintiniai tiesiog negali atsispirti. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenys rodo, kad šeimininkai keturkojus ne tik mėgsta lepinti skanėstais, bet ir rūpinasi, kad augintiniai nesušaltų lauke atvėsus orams. Iš plataus asortimento pirkėjai vienas gyvūnams skirtas prekes renkasi dažniau negu kitas, tad pardavimų duomenys leidžia nustatyti, kuriame mieste daugiau šunų, o kuriame – kačių mylėtojų, teigiama pranešime spaudai.

Šuo laižo kojas: kodėl reikėtų sunerimti? (6)

Šuo laižo kojas: kodėl reikėtų sunerimti?
Patogiai įsitaisęs, šuo pradeda laižyti kojas. Ir laižo... ir laižo... ir niekaip negali sustoti. Kiekvienas, kuriam teko su tuo susidurti, patvirtins, kad tas garsas tikrai „ėda nervus“. Tačiau čia dar mažiausia bėda. Po kiek laiko kailis ant kojų nuo tokio „čiaumojimo“ pradeda keisti spalvą arba dar blogiau – atsiveria žaizdos. Kodėl, atrodo, sveiki šunys taip keistai elgiasi?

Ankstyvos kastracijos kaina: padaryta klaida lemia daugybę ligų (9)

Ankstyvos kastracijos kaina: padaryta klaida lemia daugybę ligų
Kada kastruoti ar sterilizuoti yra beveik amžinas klausimas. Šį kartą kalbėsime ne apie amžinąją diskusiją „ar verta operuoti“, tačiau apie „kada“ – ir pažvelgsime į tai iš sportuojančių, aktyvių šunų pozicijos.

Greičiausių šunų paslaptis: viską lemia įdomi genetinė mutacija

Greičiausių šunų paslaptis: viską lemia įdomi genetinė mutacija
Neretai neįtikėtinai raumeningas gyvūnas apšaukiamas steroidų auka – pavyzdžiui, vipetai, kuriems pasireiškia reta genetinė mutacija. Šuo gali būti maždaug dvigubai sunkesnis už įprastą statistinį vipetą - pavyzdžiui, sverti apie 27 kg. Jų plaučiai ir širdis normalaus dydžio, tad jie turėtų gyventi tiek, kiek ir normalūs vipetai. Šių mutavusių gyvūnų tėvai būna įprastos išvaizdos šunys. Dabartinėmis žiniomis, iš visų šunų tik vipetai ir turi šią mutaciją, iš kitų gyvūnų rūšių ją „pasigauti“ gali pelės, avys, galvijai ir žmonės.

Novos istorija – iš prieglaudos į paskaitų suolus ir socialinių tinklų žvaigždes

Novos istorija – iš prieglaudos į paskaitų suolus ir socialinių tinklų žvaigždes
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Veterinarė atsakė į kačių šeimininkams svarbiausius klausimus: ką reikia žinoti? (39)

Veterinarė atsakė į kačių šeimininkams svarbiausius klausimus: ką reikia žinoti?
Mūsų augintiniai negali patys pasiskųsti savo sveikata ir nueiti pas veterinarą, todėl turime prisiimti atsakomybę už jų gerą savijautą. Antradienį DELFI TV Gyvai konferencijoje viešėjo veterinarė ir veterinarijos klinikos vadovė Vaida Misiūnienė, kalbėjusi apie dažniausius kačių sveikatos sutrikimus ir jų sprendimo būdus.

Ką būtina žinoti, kad šuo išvengtų traumų?

Ką būtina žinoti, kad šuo išvengtų traumų?
Nesvarbu, ar norime rimtai sportuoti, ar tik pasivaikščioti, dažną kartu lydi ir visada nuotykiams pasiruošę šunys. Tačiau dėl neatsargaus elgesio jie, kaip ir žmonės, gali susižaloti ir rudens dienas praleisti gydydamiesi traumas.

Valdininkės pasisakymas televizijos žiniose sukėlė tikrą audrą: pasiūlė pjaustyti balso stygas (356)

Valdininkės pasisakymas televizijos žiniose sukėlė tikrą audrą: pasiūlė pjaustyti balso stygas
TV3 žiniose pristatydama naujas Klaipėdos miesto triukšmo prevencijos taisykles, savivaldybės darbuotoja Nina Gendvilienė susilaukė gyvūnų teisių gynėjų pasipiktinimo. Ji siūlo, kad kaimynų ramybę drumsčiantis šunų lojimas turėtų būti sprendžiamas keliant gyvūnams skausmą – naudojant dresūrai skirtas specialias priemones ir pjaunant balso stygas.

Faktai apie kates, kurių tikriausiai nežinojote (9)

Faktai apie kates, kurių tikriausiai nežinojote
Katės – įprasti daugybės namų gyventojai. Nors daug laiko jos praleidžia šalia mūsų, šių paslaptingų būtybių vis dar nesugebėjome pažinti iki galo. Vetvila.lt atrinko įdomiausius faktus apie kates, kuriuos žino ne visi jų šeimininkai.

Beglobiai gyvūnai naujų šeimininkų ieško pažinčių programėlėje „Tinder“ (1)

Beglobiai gyvūnai naujų šeimininkų ieško pažinčių programėlėje „Tinder“
Beglobių gyvūnų organizacijos „Lesė“ augintiniai savo naujų šeimininkų ieško visame pasaulyje populiarioje pažinčių programėlėje „Tinder“. Vieniši žmonės ieškodami antrųjų pusių šioje programėlėje gali atrasti ir vienišų gyvūnų profilių, kurie mielai sutiktų tapti tų žmonių augintiniais.

Iš gaisro gniaužtų gyvūnus išgelbėję ugniagesiai: šunų rojuje vietą tikrai turėsime (4)

Iš gaisro gniaužtų gyvūnus išgelbėję ugniagesiai: šunų rojuje vietą tikrai turėsime
Rugsėjo 27 d., tre­čia­die­nio va­ka­rą, Aly­tu­je, Kaš­to­nų gat­vė­je, esan­čia­me dau­gia­bu­ty­je ki­lo gais­ras. Ug­nia­ge­siams iš bu­to te­ko va­duo­ti dau­giau ne­gu dvi­de­šimt skir­tin­gų gy­vū­nų. Vie­ni jų žu­vo, o dėl ki­tų gy­vy­bės te­ko ko­vo­ti. Ta­čiau tam abe­jin­gi ne­li­kę ug­nia­ge­siai pa­da­rė vis­ką, kad ma­ži gy­vū­nė­liai tu­rė­tų dar vie­ną šan­są gy­ven­ti.

Jaudinanti nuskriaustų gyvūnų istorija: iš purvyno – į mylinčių šeimininkų lovą (52)

Jaudinanti nuskriaustų gyvūnų istorija: iš purvyno – į mylinčių šeimininkų lovą
Vilniaus rajone, Kenos kaime, dviejų kalyčių laisvę ribojo 50 centimetrų ilgio grandinė, kuria jos galėjo pasiekti tik namais tapusią lentą, atremtą į sieną. Vos vienas skambutis kardinaliai pakeitė baisiomis sąlygomis gyvenusių gyvūnų kasdienybę – nepraėjus nė savaitei, jie jau miegojo nebe purvyne, o naujų šeimininkų lovose.

Kaip teisingai kelti šunis? (4)

Kaip teisingai kelti šunis?
Maži šuneliai labai populiarūs – toks gyvūnėlis bus puikus augintinis net nedideliame miesto bute. Jis neužima daug vietos ir vis dar geba žmones džiuginti šuniškomis linksmybėmis. Tačiau maži šunys turi dvi dideles problemas: prastą veisimą (populiarios puppy mills`ų aukos) ir neretai kenčia nuo silpnų nugarų. Įdomu, kad nugaros problemų turintys nedidelių veislių atstovai dažnai nešami „per pažastis“, kojas paliekant tabaluoti ore, o savininkai net nesusimąsto, kad tai žalinga.