Vokiečių pinčerius auginanti pora: rūpesčiai, sukelti mažų šuniukų, greitai pasimiršta

 (17)
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų draugai“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti žmones į savo augintinius pažvelgti kitomis akimis, kurti tiesioginį ryšį su keturkojais bičiuliais ir vertinti juos kaip ištikimus draugus, kurie myli savo šeimininkus besąlygiškai.
Vokiečių pinčeriai
© T. Lukšio nuotr.

Šį kartą kompanijos „Purina“ komanda svečiuojasi vilniečių Marijos ir Tomo namuose. Pora augina du Lietuvoje gana retos vokiečių pinčerių veislės šunis – Yaggo ir Kimmo. Pora juokauja, kad jų judrūs ir aktyvūs keturkojai neretai tampa bičiulių vaikų draugais, jų dėka mažyliai susipažįsta su šunimis ir išmoksta su jais elgtis.

Tomas pasakoja, kad turėti savo šunį buvo sena svajonė, kurią pavyko įgyvendinti tik įsigijus nuosavą būstą. Tada beliko išsirinkti, koks šuo taps nauju šeimos nariu. Jie su Marija žinojo, kad nori vidutinio dydžio, trumpaplaukio augintinio, kuris būtų vidutiniškai aktyvus, tad nuvažiavę į šunų parodą būtent tokio keturkojo ir dairėsi.

„Jie yra judrūs šunys. Vasarą neturime problemų, nes turime sodybą, kur jie laksto palaidi visą savaitgalį. Grįžę namo būna mažiau aktyvūs. Žiemą negalime taip iškrauti, tad turime nuostolių – sugriaužtų daiktų. Jei vieną kartą kažką padarė, tai tikrai darys dar ir dar kartą", - kalbėjo Tomas.

Marija pasakoja, kad šunų atsiradimas gyvenime išmokė šiek tiek kitaip pažvelgti į nemalonias situacijas. Jei grįžusi namo pora randą kažką sugriaužto, pirmiausia atsakomybę prisiima patys, nes jie nepadėjo daikto į vietą arba nepagalvojo, kad šuo gali jį pasiekti.

„Kažkada norėjome turėti du šunis. Įsigijus pirmą, ši idėja dingo. Kai pirmasis užaugo, dingo mažų šuniukų keliamos problemos, tai ir visi sunkumai pasimiršo. Antrą šunį įsigijome, nes manėme, kad pirmasis mažiau reikalaus dėmesio, kai turės kompanioną. Tik vis dėlto dresuoti du šunis yra sunku – vienam aiškini, kitas nesupranta, ima lakstyti, blaškyti, reikalauti dėmesio, todėl į dresūros pamokas vedame po vieną", - sakė Marija.

„Purinos“ komandai pasiteiravus, kas labiausiai pasikeitė gyvenime atsiradus augintiniams, pora vienbalsiai atsako – rutina. Rytiniai ir vakariniai pasivaikščiojimai, atsirado tikslas, dėl ko verta daugiau laiko praleisti lauke. Šiais metais Tomas su Marija įveikė 20 kilometrų žygį Nemuno deltos regioniniame parke, vasarą – atstumą nuo Palangos iki Girulių. Taip pat vaikščiodami ir aktyviai leisdami laiką su augintiniais, jie atrado daug smagių ir naujų pasivaikščiojimo kelių tiek mieste, tiek užmiestyje.

„Taip pat socializuojame draugų vaikus. Mūsų draugai visada kviečiasi mus į namus su šunimis. Ilgą laiką patys bijojome eiti su šunimis į svečius, kur žinodavome, kad bus mažų vaikų, nes šunys judrūs, aktyvūs, žaidžia stipriai, bet pamatėme, kad viskas yra daug geriau nei įsivaizdavome. Retai kada tėvai išmoko savo vaikus elgtis su šunimis – arba jie kiša rankas neatsiklausę, arba tėvai ima šaukti ir šiurkščiai vaikus traukti nuo gyvūno. Jie iškart moko bijoti šuns, kas nėra gerai nei vaikams, nei gyvūnams. O mes galime padėti bent artimos aplinkos vaikams išmokti pagrindinių taisyklių, parodyti, kai paglostyti šunį, kaip prie jo prieiti ir panašiai", - dėstė pora.

Tomas ir Marija taip pat sulaužo mitą, kad atsiradę augintiniai apsunkina galimybę keliauti ar atostogauti. Pora su šunimis keliauja po artimą užsienį ir tikina, kad tikrai neiškyla papildomų problemų važiuojant kartu Yaggo ir Kimmo. Pastarasis kelionės metu dažniausiai snaudžia, o vyresnėlis Yaggo budi.

„Užsienyje neturėjome jokių problemų dėl apsistojimo viešbutyje ar svečių namuose, dažnai net netenka papildomai mokėti. Tik va Gdanske už šunį mokėjome kaip už papildomą žmogų, todėl leidome jam miegoti ant sofos. Jei važiuojame kur nors toliau, turime šeimą, draugus, kurie atsikrausto pas mus ir prižiūri mūsų gyvūnus. Esame bandę palikti Yaggo šunų viešbutyje, tai mums labai patiko. Jis buvo labai tvarkingai įrengtas: baltos sienos, medinės tvorelės, bendra erdvė. Jokių narvų ar grotų nebuvo. Ten net kameros yra, dėl kurių gali žiūrėti kiaurą parą, ką tavo šuo ten veikia. Taigi jokių papildomų sunkumų tikrai nesame patyrę", - aiškino pašnekovai.

Vienas iš „Purinos“ socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų draugai“ uždavinių – skatinti atsakingą elgesį su keturkojais bičiuliais, tad kokius svarbius dalykus prieš įsigyjant šunį pataria apsvarstyti Marija ir Tomas.

„Prieš įsigyjant šunį reikia įvertinti galimybes, kad šuo nebūtų vienadienė užgaida. Juk nesvarbu, koks bus oras, atsikelsi ir turėsi eiti laukan. Taip pat privalai iš anksto pagalvoti, ar esi labiau linkęs keliauti su šunimi, ar tikrai turėsi kam jį palikti. Turi nusiteikti, kad šuniuką reikės auklėti ir socializuoti", - sakė pora.

Pokalbio pabaigoje Yaggo ir Kimmo šeimininkai primena, kad renkantis būsimą augintinį labai svarbu žinoti, kam jis buvo išveistas: „Vokiečių pinčeriai yra universalūs ūkininko šunys, kurie medžioja peles ir žiurkes, todėl mėgsta kasti duobes. Kartą į sodybos kiemą buvo priklydusių avių, šuo greit suvarė visas į vieną vietą ir išvijo. Neseniai Yaggo porą stirnų ant kelio išvedė, bet, kai mus pamatė, pabėgo. Taip pat pinčeriai moka ypatingai šypsotis, todėl grįžtančius namo iš darbo mus visada pasitinka dvi šypsenos.“

Užsakymo nr.: PT_73369646

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Konkursas „Mano gyvūnas“: nugalėtojo laukia originalus prizas (1)

Konkursas „Mano gyvūnas“: nugalėtojo laukia originalus prizas
Auginate katiną, šunį, driežą, o gal vorą? Nesvarbu, koks bebūtų jūsų augintinis – DELFI dizaineris Rimas Pocius gali nupiešti bet ką. Skelbiame konkurso „Mano gyvūnas“ pradžią, kurio nugalėtojas galės džiaugtis savo augintinio paveikslu.

Prieglaudos darbuotojai nustėro: Vilniaus centre – šuniukų „lageris“ (94)

Prieglaudos darbuotojai nustėro: Vilniaus centre – šuniukų „lageris“
Šiandien tebeegzistuoja „lageriai“, tik į juos patenka ne žmonės, o šunys. Tuo įsitikino „SOS gyvūnų“ prieglaudos darbuotojai, Šuns dienos išvakarėse atradę 9 badu marintus šunelius. Liūdna, bet dažniausiai šiuos „lagerius“ įkūrę ir gyvūnus badu marinę žmonės puikiai sugeba likti nežinomi.

Kurio Lietuvos miesto gyventojai gyvūnų prekėms išleidžia daugiausiai pinigų? (7)

Kurio Lietuvos miesto gyventojai gyvūnų prekėms išleidžia daugiausiai pinigų?
Šiandien – balandžio 24-ąją – minima Šuns diena, kurią prieš kelis metus inicijavo Lietuvos kinologų draugija. Šią dieną norima atkreipti visuomenės dėmesį, kad šuo nebėra vien tik namų sargas ir kaip bet kuris kitas augintinis reikalauja žmogaus atsakomybės ir rūpestingos priežiūros. Šia proga prekybos tinklas „Maxima“ įvertino gyvūnų prekes perkančių klientų įpročius ir pabandė nustatyti, kur gyvena patys didžiausi šunų mylėtojai, rašoma pranešime spaudai.

Šuns diena jau rytoj: ką veikti kartu su augintiniu? (7)

Šuns diena jau rytoj: ką veikti kartu su augintiniu?
Lietuvos kinologų draugija jau trečius metus kviečia minėti visuotinę Šuns dieną – ši graži tradicija vis labiau vienija šunų mylėtojus ir vis labiau keičia visuomenės požiūrį į šunis, rašoma pranešime spaudai.

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai (1)

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai
Šunų šeimininkai kartais diskutuoja: kas šuniui geriausia? Pasivaikščiojimai gamtoje? Komandų mokymasis dresūros aikštelėje? Ramus poilsis greta šeimininko? Visi išvardyti dalykai geri, bet, kaip teigia statistika, šunims geriausias laikas – žaidimai su savo žmogumi ir gentainiais, rašoma Lietuvos kinologų draugijos pranešime spaudai.

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose (9)

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose
Kur susipažinote su savo geriausiais draugais? Joana Norvilaitė-Vaitkienė savo geriausius draugus sutiko gan neįprastose vietose: po balkonu, lysvėje ir prieglaudoje. Moteris pasakoja, kaip pasikeitė jos gyvenimas nuo tada, kai ji ištiesė pagalbos ranką nelaimėje atsidūrusiems kačiukams.

Pažiūrėkite, ką gali žmogaus gerumas: nuskriaustos kalytės pokyčiai stebina (24)

Pažiūrėkite, ką gali žmogaus gerumas: nuskriaustos kalytės pokyčiai stebina
Kalytės Minos gyvenimas, anksčiau buvęs tikra kančia, pagaliau jai nusišypsojo. Loretos Dimienės rankose atsidūręs gyvūnas atsigavo ir nekyla jokios abejonės – nuoširdus šeimininko rūpestis ir meilė gali daryti tikrus stebuklus.

Visuose pajūrio paplūdimiuose šiemet bus laukiami keturkojai – išskyrus Palangą (56)

Visuose pajūrio paplūdimiuose šiemet bus laukiami keturkojai – išskyrus Palangą
Prieš šiek tiek mažiau nei metus Sveikatos apsaugos ministras panaikino draudimą į paplūdimius eiti kartu su gyvūnais. Nauja tvarka leido savivaldybėms spręsti, kuriuose paplūdimiuose šeimininkai bus laukiami su keturkojais, o merai neslėpė, kad džiaugiasi nauja galimybe. Tačiau aiškėja, kad Palangoje šiemet tokios vietos nebus.

Tragedija, virtusi gražia istorija: kalytė padėjo Paulinai atrasti gyvenimo džiaugsmą (5)

Tragedija, virtusi gražia istorija: kalytė padėjo Paulinai atrasti gyvenimo džiaugsmą
Galimybė stebėti gyvenimą nuo pat pradžių – neįkainojama patirtis. Tuo neabejojanti Paulina Taujanskaitė džiaugiasi, kad galėjo sekti savo augintinės Bonos gyvenimą nuo pirmųjų dienų ir paversti jį ypatingu. Kita vertus, trūko visai nedaug, kad istorija nebūtų buvusi tokia laiminga.

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti? (13)

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti?
„Šuniui reikia parodyti, kas namie šeimininkas“. „Šuo turi klausyti, nes aš taip pasakiau“. „Šuo veržiasi pro duris pirmas, nes nori dominuoti“...

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui (2)

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui
„SOS gyvūnų“ prieglauda perspėja naminių gyvūnų augintojus: pavasarį jiems daug didesnis pavojus pabėgti ar iškristi per langus. Pastarosiomis savaitėmis labai padaugėjo skelbimų apie dingusius gyvūnus: šunys pabėga išsigandę perkūnijos, katės – vedžiojamos su pavadėliais, net papūgos išskrenda per atvirus langus. Augintinių šeimininkai tikisi, kad pavyks rasti savo numylėtinius, ieško jų, kabina skelbimus, tačiau tai, deja, ne visada padeda. Didelė dalis naminių gyvūnų niekada nebegrįžta.

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą
Net šešis taksų veislės šunis auginanti Skaiva Jasevičiūtė-Kraujalė teigia, kad išvykos į gamtą su augintiniais yra vienas didžiausių malonumų. Kad visi kartu sklandžiai pasiektų kelionės tikslą, šeimininkė tinkamai pasirūpina viso ekipažo saugumu, rašoma pranešime spaudai.

Ką daryti, kai šuo puola? (163)

Ką daryti, kai šuo puola?
Tikriausiai ne vieną kartą esate girdėję pasakymą, kuris apibūdina agresyvius šunis: jei šuo kartą paragavo žmogaus kraujo – jo norės dar. Kinologas Artūras Zaleckas teigia, kad šis pasakytas tėra mitas, tačiau kiekvienas šunų augintojas turėtų gerai mokėti žaisti šachmatais. Anot jo, svarbu visada turėti kelis ėjimus į priekį, kad nutikus nelaimei, šuns šeimininkas nepasimestų. Taip pat specialistas pataria, ką daryti, jei prie jūsų artinasi agresyviai nusiteikęs šuo.

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą? (3)

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą?
Praėjusį kovą Kauno savivaldybėje vyko neįprasti mokymai – pirmą kartą šunų mylėtojams suorganizuotas nemokamų paskaitų ciklas „Atsakingo šeimininko akademija“. Kuruoti šį Lietuvos kinologų draugijos projektą Kaune ėmėsi „Nasrai“, vienas seniausių Šunų dresūros ir sporto centrų, rašoma pranešime spaudai.

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo? (28)

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo?
Nors įstatymo, kuris draustų su gyvūnais eiti į kavines nėra, ne visos maitinimo įstaigos lankytojų su keturkojais laukia išskėstomis rankomis. DELFI atliko eksperimentą ir parodė, kaip kavinėse elgiasi didelis ir socializuotas šuo.