Merginai trūko šuns, todėl gatvėje pro juos ramiai nepraeidavo
„Dogs of Vilnius“ puslapyje – žavingi keturkojai, tarsi tikri modeliai pozuojantys kameroms. Nuotaikingas nuotraukas lydi trumpos citatos apie jų išdaigas, kurias išduoda gatvėje sutikti šunų šeimininkai. Be jokios abejonės, nuotraukose – šunys, kuriuos ir patys bet kurią dieną galite sutikti gatvėje.
Vis dėlto, puslapio sekėjai temato vaizdą iš vienos fotoaparato pusės. O kas, kaip ir kodėl jį laiko? Tai – Gabija Kavaliauskaitė ir Karolis Jonušas. Pora save vadina vieninteliais gatvės šunų fotografais Lietuvoje.
Anksčiau Gabija augo su keturiais šunimis, tačiau, atvykusi iš Klaipėdos studijuoti į Vilnių, mergina nuolat jautė gyvūno trūkumą. „Iš pradžių sveikindavausi su kiekvieno praeivio šunimi. Prašydavau, kad leistų paglostyti. Slapta fotografuodavau. Susidraugaudavau su šuniukais, paliktais laukti prie parduotuvių durų“, – sako Gabija.
Netrukus šie susitikimai peraugo į kitą lygį. Gabijai ir jos vaikinui Karoliui kilo mintis realizuoti savo meilę gyvūnams bei fotografijai ir tapti, kaip šiandien sako jie, vieninteliais gatvės šunų fotografais Lietuvoje. „Ši veikla pareikalauja nutrintų džinsų ir kelių, nulaižyto fotoobjektyvo ir kišenių, pilnų skanėstų trupinių“, – juokiasi Gabija ir sutinka atskleisti, kaip šiandien atrodo geriausių kadrų „medžioklė“.
Prieštaraujančių žmonių beveik nesutinka
Lyg niekur nieko, pora vaikščioja po Vilniaus senamiestį su fotoaparatu ant kaklo. Išgirdę lojimą ar pamatę už kampo kyšančią uodegą, pasileidžia bėgti. „Kad neišgąsdintume ir nepasirodytume visiški bepročiai, prieš pat susitikimą prilėtiname žingsnį“, – paaiškina Gabija.
Mergina šypteli, kad maždaug 99,9 proc. sutiktų žmonių sutinka. „Tik prieš tai įtariai pasiteirauja, ar jiems patiems nereikės pozuoti ir kas mums iš to“, – prideda ji. Pora iškart gauna šeimininkų sutikimą fotografuoti, kai paaiškina, kad jų tikslas – skleisti meilę šuniukams.
Žvelgiant į nuotraukose meistriškai pozuojančius šunis, kyla natūralus klausimas: kaip porai pavyksta prikaustyti jų dėmesį? Turbūt dažnas šuns šeimininkas patvirtins, kad gražiai nufotografuoti šunį yra arba neįmanoma, arba labai sunku. Tad kaip?
„Vieniems užtenka pamojuoti skanuku ar žaisliuku virš objektyvo, kitiems prireikia specialių skanukų iš šeimininko rankų. Pavyzdžiui, šiba inu šuniukas Hakis pozavo tik šeimininkams iš kišenės išsitraukus jo mėgstamiausio delikateso – sūrio. Būna, kad šuniukui taip ir nepavyksta ramiai nusėdėti – tenka gaudyti ir bėgioti paskui, o kitiems stebuklingai suveikia du žodžiai „kis kis“. Tada suklūsta ir pakreipia galvytę“, – aiškina Gabija.
Keli šimtai kadrų su šunimis – beveik kiekvieną dieną
Poros tikslas – per dieną pasidalinti 1-2 naujomis šunų nuotraukomis, todėl fotografuoti jie keliauja kasdien.
„Kartais nueinu 10 ir daugiau kilometrų. Beieškodama keturkojų su šeimininkais užtrunku 2-3 valandas – tikslas nufotografuoti bent 10 per vieną pasivaikščiojimą. Padarau po kelis šimtus kadrų. Ir taip beveik kiekvieną dieną. Aišku, būna dienų, lyg tyčia – vaikštai, vaikštai, o aplinkui – nieko arba tik juodi šunys. Juos be galo sunku gražiai nufotografuoti“, – sako Gabija.
Nors anksčiau didžiausia tikimybė buvo sutikti porą senamiestyje, dabar juos galima rasti bet kurioje Vilniaus vietoje. Kai pastebėjo, kad senamiestyje vis dažniau sutinka jau matytus šuniukus, jie pradėjo lankytis Vingio ir kituose parkuose, apsižvalgo skirtinguose Vilniaus mikrorajonuose, o kartais šunų ieško ir Klaipėdoje – Gabijos gimtinėje.
„Neužtenka tik fotografuoti. Paprašome šeimininkų, kad papasakotų apie savo keturkojo charakterį, ypatybes, keisčiausius nutikimus, išdaigas. Kai keliaujame kartu su vaikinu, jis man padeda ir užsirašo visą informaciją. Kai keliauju viena, po fotosesijos iš karto įrašau viską balsu į telefoną. Tada atrodau kaip agentė, sakanti slaptą informaciją – Preila, 8 metų, labradoras. Baigiau“, – juokiasi Gabija.
Vilniečiams negaili pagyrų: jie tikri šaunuoliai
Klausantis Gabijos, panašu, kad projektas „Dogs of Vilnius“ dar tik pradeda įsibėgėti. Artimiausias iš jų – įsigyti naują fotoaparato objektyvą, kad nuotraukos būtų kokybiškesnės, o šuniukų žvitrūs žvilgsniai, kaip sako Gabija, keliautų tiesiai žiūrovui į širdį.
Tarp ateities planų – bendradarbiavimas su šalies gyvūnų prieglaudomis ir namų ieškančių šuniukų fotografavimas tikintis, kad tai padės jiems rasti namus. Tikėtina, kad ateityje išvysime nuotraukas, kuriose šalia šunų šypsosi ir patys jų šeimininkai.
Tiesa, jau prabėgo 5 mėnesiai, per kuriuos gyvūnų mylėtojai seka Vilniaus šunų nuotraukas ir istorijas. Per šį laiką Gabija teigia pastebėjusi keletą įdomybių, būdingų vilniečiams.
„Vilniečiai yra tikri šaunuoliai ir ima šuniukus iš prieglaudų – tokių tarp mūsų fotografuotų net daugiau nei iš veislynų. Antra, kad kiekvienas šuniukas yra be galo unikalus, net jei ir tos pačios veislės. Kai eini ir žiūri į šuniuką iš viršaus, atrodo, kad nieko naujo, bet tik pasilenk iki jo akių lygio ir žvilgsnyje atsiskleis viskas – unikalūs charakteriai, patirtys, emocijos“, – sako ji.
Projekto metu pora taip pat stebi, kokių veislių šunys čia populiariausios. Anot jų, Vilniuje populiarios didesnių šunų veislės – labradorai, vižlai, haskiai, akita inu. Populiarios ir mažesnių šunų veislės – daug mopsų, vakarų Škotijos, Jorkšyro terjerų.
„Iš naujo supratome ir įsitikinome, kiek žmonėms daug reiškia jų auginami keturkojai – jie taip nuoširdžiai juos myli, rūpinasi ir su meile pasakoja, kaip koks Džekis sukramsnojo dar vieną laidą.
Aš kartais sakau, kad vidutiniškas šuo yra geresnis už vidutinišką žmogų. Vis dėlto, besąlygiška meilė, sklindanti iš šunų, yra dovana, ir ją mums, šeimininkams, reikia priimti su atsakomybe ir rūpesčiu“, – pabrėžia Gabija.