Vikos laiškas: kodėl šie šuneliai neturi savo namų

 (18)
Gavome laiškelį iš mūsų skaitytojos Vikos, kuri su Letena.lt skaitytojais norėjo pasidalinti savo patirtimi savanoriaujant Vilniaus Lesės prieglaudoje. Skaitant tokius laiškus apima beprotiškas liūdesys, tačiau reikia pripažinti - tokia ta realybė.
© Vida Press

Visą vakarą skyriau visuomenės, tiksliau šunuomenės naudai. Šunuomenė sėdėjo narvuose ir mintyse skaičiavo, kiek gi laisvėje yra neapsisiotų krūmų, medžių ir akmenų. Laisvėje to gėrio tiek, kad kartais reikia papildomai palakti. Kiekvienas mano vedžiojamas šuo buvo vertas paveldėti milijoną iš jį dievinančios senutės. Bėda ta, kad jie dar nesutiko savo senutės!!! Tai yra didžiulė pasaulio neteisybė, kai esi nuostabus ir vertas milijono, o tau niekas neduoda net nuosavos senutės.

Taigi papasakosiu apie mano pavedžiotus šunis, o jūs pabandykit atsakyti, kodėl jie dar neturi savo namų. Esu tikra, kad nerasit nei vieno argumento!

Taigi, pakrikštijo mane, įteikdami pavadėlį, kurio kitam gale buvo išdidus miško šuo – Vilkas. Nors jis labiau tikras džentelmenas nei miško bastūnas. Leidžiantis labai stačiu šlaitu jis maloniai leido man remtis į jį, ir leidosi pamažu, nors visuose kituose kelio ruožuose jis tokio romumo nedemonstravo. Jautė, kad kitam gale tabaluojasi durnelė naujokė, todėl nemėtė manęs nuo kalno. Saugiai nuleidęs mane nuo kalno toliau tęsė savo tyrinėjimus ir netąsė manęs po visur, kaip kad mėgsta daryt mano šuo. Kitas patyręs savanoris net liepė baigti pasivaikščiojimą, nes eilė ir kitų jau šokinėja po savo narvus ir laukia mūsų.

Na gal šokinėjo ir ne visi, nes antro kliento vardu Kukis, kojos nėra pačios ilgiausios pasaulyje, Su tokiom mielom užpakalinėm kojom daug neprišokinėsi. Žmogus, net toks žalias naujokas kaip aš, kuriuo drąsiai galima manipuliuot, šiam šuniui yra autoritetas. Tiesa, jis ir pats yra autoritetas, todėl kitiems sutiktiems prieglaudos patinams drąsiai grūmojo savo trumpos rankos kumtšuku, rodė liežuvį ir piktai, bet negarsiai bambėjo. Tačiau apkabintas patikliai atsirėmė į mane savo minkštu šonu, ir nors bartis nesiliovė, bet man, svetimam žmogui, buvo labai pagarbus.

Trečias mano klientas buvo Borgas. Va čia jau aš išsigandau. Tas šuva laimingas malėsi taip, kad aš net ne iš karto sugebėjau įvertinti jo nuostabią šukuoseną, kuri lygintina su klozeto šepečiu arba kokiu krūmu, kurio šakos styro į visas įmanomas ir neįmanomas puses. Sujungus šukuoseną su judrumu gaunasi toks padaras, kurio fone išsiskiria tik jo plati šypsena, kuria jis mane ir pasitiko. Taip mes visą laiką ir pravaikščiojom: aš žavėjausi jo kutais, o jis plačiai šypsojosi lupų kampučius sujungdamas kažkur už gauruotų ausų. Labiausiai nustebino jo kailio švelnumas. Tas šuo puikiai tiktų kokiam vaikui, kuris planuoja tapti kirpėju, nes galima supinti daug kasyčių. Su kasytėmis Borgas irgi šypsotųsi, tik dar plačiau, nes turi žmogų, kuriam rūpi visi jo vidinio ir išorinio grožio aspektai.

Paskui man įteikė garbingąją Atėnę. Na kaip, man… Tiksliau Atėnei įteikė mane. Nes mūsų svorio kategorijos beveik vienodos, o jos laikysena garbingesnė ir gražesnė už mano. Tad ji mane labiau vedžiojo, negu kad aš ją. Ta šunė galėtų mane nutįsti kokius šimtą kilometrų ir net nepastebėtų, kad aš tabaluojuosi iš paskos. Bet ji to nedarė, net kritinėse situacijose, kuomet gatvėje sutikom kolegą ir dar vieną labradorą, kuris jai pasirodė įdomus pauostyti. Tad, nors ji galėjo, bet leido man pavadovauti. O kokio grožio ir ilgio jos kojos… Tik nepasakokite apie tai Kukiui, kuriam su kojų grožiu mažiau nuskilo.

Kad maža nepasirodytų, man įteikė vedžiot iškart du šunis, brolį ir seserį – Beržą ir Liepą. Tame tandeme direktorė yra Liepa. Čia jau aišku. Ji dalykiška, susikaupus ir atkakli. Aplink ją desperatiškai laksto Beržas, kuris bando nuspėti, ką reikia daryti toliau. Kai Liepa sako, kad reikia pasisiot – Beržas klusniai kelia koją, kai Liepa sako, kad laikas kakų, Beržas klusniai tupia, nors jam tada ir nesinorėjo. Jam norėjosi labiau pažaisti su guminiu kaulu aptvare. Vėliau ten ir nuėjome. Liepa kaip kokia pantera lipo tvora, kartais prisimindama, kad netoliese esu aš, ateidavo, minutėlę pasėdėdavo ant rankų arba ant žemės, patikliai prisiglaudus šoniuku. O Beržas malėsi su kauliuku po visą aptvarą. Atneštą kaulą padėdavo matomoje vietoje ir laukė, kol vėl numesiu. Jei tai būtų mano šuo, taip lengvai savo grobio – kaulo jis man nepatikėtų. Plėštų iš rankų ir bandytų atimti. Bet Beržas žino žaidimo taisykles – kaulą reikia padėt šalia ir neįkyriai užsiminti, kad laikas mest.

Paskutinė mano vedžiota šunė buvo patyrusi ir pagarbos verta rimtoji Burba, kuri burba. Na juk visos senutės linkusios paburbėt. Juolab, kad turi auglį, kuris, jai senai, tikrai nepalengvina gyvenimo. Bet gyvent labai norisi. Pasaulis didelis ir įdomus, o sportbačio dydžio Burbai, jis žymiai didesnis, nei kitiems. Jei Atėnė 10 metrų įveikia per pusantro šuolio, tai Burbai tenka ilgai ir kantriai tipenti, žinoma, paburbant ir pakriuksint. Burba burba nepiktai, tiesiog apvalokas liemuo, trumpos kojos ir amžius apsunkina jos, kaip sportininkės karjerą. Todėl sagos dydžio nosis savaime kriuksi kopiant milžiniškais kalnais, kurie šiaip jau yra kupsteliai.

Šis pasakojimas nėra papildytas nuotraukomis, nes kai tau įteikia tokį kiekį šunų tu esi pernelyg užimtas bendravimu su jais, negu galvojimu kaip čia pasidaryti kokį selfį. Tačiau čia - Lesės savanorių padarytos nuotraukos.

O dabar aš laukiu jūsų paaiškinimų, kodėl jie dar ne namuose?!

Norite priglausti tą, kuriam labai reikia jūsų pagalbos? Lesės augintinius galite pamatyti ČIA.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai (1)

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai
Šunų šeimininkai kartais diskutuoja: kas šuniui geriausia? Pasivaikščiojimai gamtoje? Komandų mokymasis dresūros aikštelėje? Ramus poilsis greta šeimininko? Visi išvardyti dalykai geri, bet, kaip teigia statistika, šunims geriausias laikas – žaidimai su savo žmogumi ir gentainiais, rašoma Lietuvos kinologų draugijos pranešime spaudai.

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose (9)

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose
Kur susipažinote su savo geriausiais draugais? Joana Norvilaitė-Vaitkienė savo geriausius draugus sutiko gan neįprastose vietose: po balkonu, lysvėje ir prieglaudoje. Moteris pasakoja, kaip pasikeitė jos gyvenimas nuo tada, kai ji ištiesė pagalbos ranką nelaimėje atsidūrusiems kačiukams.

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti? (13)

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti?
„Šuniui reikia parodyti, kas namie šeimininkas“. „Šuo turi klausyti, nes aš taip pasakiau“. „Šuo veržiasi pro duris pirmas, nes nori dominuoti“...

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui (2)

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui
„SOS gyvūnų“ prieglauda perspėja naminių gyvūnų augintojus: pavasarį jiems daug didesnis pavojus pabėgti ar iškristi per langus. Pastarosiomis savaitėmis labai padaugėjo skelbimų apie dingusius gyvūnus: šunys pabėga išsigandę perkūnijos, katės – vedžiojamos su pavadėliais, net papūgos išskrenda per atvirus langus. Augintinių šeimininkai tikisi, kad pavyks rasti savo numylėtinius, ieško jų, kabina skelbimus, tačiau tai, deja, ne visada padeda. Didelė dalis naminių gyvūnų niekada nebegrįžta.

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą
Net šešis taksų veislės šunis auginanti Skaiva Jasevičiūtė-Kraujalė teigia, kad išvykos į gamtą su augintiniais yra vienas didžiausių malonumų. Kad visi kartu sklandžiai pasiektų kelionės tikslą, šeimininkė tinkamai pasirūpina viso ekipažo saugumu, rašoma pranešime spaudai.

Ką daryti, kai šuo puola? (163)

Ką daryti, kai šuo puola?
Tikriausiai ne vieną kartą esate girdėję pasakymą, kuris apibūdina agresyvius šunis: jei šuo kartą paragavo žmogaus kraujo – jo norės dar. Kinologas Artūras Zaleckas teigia, kad šis pasakytas tėra mitas, tačiau kiekvienas šunų augintojas turėtų gerai mokėti žaisti šachmatais. Anot jo, svarbu visada turėti kelis ėjimus į priekį, kad nutikus nelaimei, šuns šeimininkas nepasimestų. Taip pat specialistas pataria, ką daryti, jei prie jūsų artinasi agresyviai nusiteikęs šuo.

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą? (3)

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą?
Praėjusį kovą Kauno savivaldybėje vyko neįprasti mokymai – pirmą kartą šunų mylėtojams suorganizuotas nemokamų paskaitų ciklas „Atsakingo šeimininko akademija“. Kuruoti šį Lietuvos kinologų draugijos projektą Kaune ėmėsi „Nasrai“, vienas seniausių Šunų dresūros ir sporto centrų, rašoma pranešime spaudai.

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo? (23)

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo?
Nors įstatymo, kuris draustų su gyvūnais eiti į kavines nėra, ne visos maitinimo įstaigos lankytojų su keturkojais laukia išskėstomis rankomis. DELFI atliko eksperimentą ir parodė, kaip kavinėse elgiasi didelis ir socializuotas šuo.

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus (115)

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus
Sekmadienio vakarą rasto nukankinto ir nušauto šuns istorija sulaukė itin didelės visuomenės reakcijos: socialiniame tinkle šia Kristinos Mickevičiūtės istorija pasidalino beveik 5 tūkstančiai žmonių. DELFI domisi, ką politikai ir atsakingos institucijos ruošiasi daryti, kad panašių situacijų pavyktų išvengti.

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai (57)

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai
Dėl Salininkuose, Vilniuje, rasto radinio pakraupo net visko matę gyvūnų gelbėtojai – prie traukinių bėgių buvo rasas, kaip manoma, nukankintas, o vėliau nušautas šuo.

Kada pradėti dresuoti savo šunį? (2)

Kada pradėti dresuoti savo šunį?
Artėja balandžio 24-oji, visuotinė Šuns diena. Šių metų šventės tema – „Šuo ir aš: mokau ir mokausi“. Tad pakalbėkime apie tai, kada pradėti mažą šuniuką mokyti ir, svarbiausia, ko ir kaip jį mokyti.

Artėja Šuns diena: vardija pasiūlymus, ką veikti kartu su augintiniu (9)

Artėja Šuns diena: vardija pasiūlymus, ką veikti kartu su augintiniu
Pavasaris šunų mylėtojams reiškia ilgesnius pasivaikščiojimus ir pramogas gamtoje. Pavasaris jiems taip pat reiškia bendrą didelę šventę – Šuns dieną, rašoma pranešime spaudai.

Istorija, primenanti pasaką: vidury miško Renata atrado ištikimą draugę (10)

Istorija, primenanti pasaką: vidury miško Renata atrado ištikimą draugę
Svajodami apie naują šeimos narį turbūt mažiausiai tikėtumėtės, kad vieną dieną tiesiog sutiksite jį miško viduryje. Kaip tik taip ir nutiko Renatai Zubavičienei, kuri, priglaudusi pražūčiai paliktą gyvūną, su juo atrado didelę laimę.

Kūdikį sudraskiusio Ramzio istorija griebia už širdies: pasveikęs šuo niekaip neranda šeimininkų (340)

Kūdikį sudraskiusio Ramzio istorija griebia už širdies: pasveikęs šuo niekaip neranda šeimininkų
Mirtinai kūdikį Šilutėje sudraskęs dobermanas Ramzis prieš metus buvo susilaukęs daugybės dėmesio ir ne vienas žmogus tikino, kad jį mielai priimtų į savo šeimą. Tačiau praėjus daugiau nei metams po skaudžios nelaimės, Ramzis dar vis gyvena gyvūnų globos namuose „Nuaras“, o visi norintys priglausti dobermaną – dingo.

Paaiškino, ką daryti, kad šuo būtų laimingas (8)

Paaiškino, ką daryti, kad šuo būtų laimingas
Artėja balandžio 24-oji, visuotinė Šuns diena. Šių metų šventės tema – „Šuo ir aš: mokau ir mokausi“. Pirma į galvą šaunanti mintis yra komandos, dresūros aikštelė, šeimininko ir šuns kantrybės bandymai. Ar gali būti, kad tai ir yra šuns laimė? Pasirodo, taip. „Išauklėtas šuo yra laimingas šuo“, – pranešime spaudai cituojama šunų elgsenos specialistė vilnietė Karina Granat.