Vaikų bendravimas su šunimis: grėsmė ar lavinimas?

 (6)
Vis dar pasitaiko istorijų, kai šuo įkanda vaikui. Vokiečių kinologai tvirtina, kad 96 proc. tokių nelaimingų atsitikimų atsitinka dėl vaiko kaltės, tačiau kinologai supranta, kad atsakomybę turi prisiimti šuns šeimininkas. Bausmės problemos nesprendžia efektyviai ir kinologų organizacijos imasi iniciatyvos – jos siūlo ne bausti, o mokyti vaikus tinkamos elgsenos bendraujant su šunimis.
Vaikas ir šuo (asociatyvi nuotrauka)
© Vida Press

Problemas išspręsime informuodami, o ne bausdami

Kinologai susiduria su panašiomis problemomis visose Europos šalyse: šunys kanda, teršia aplinką, loja, puola. Taip pat pasitaiko netolerancijos – aplinkiniai bijo šunų dėl jų dydžio, veislės ypatumų ar net tamsios spalvos. Daug šunų patenka į prieglaudas ir globos organizacijas.

Tuomet skubama priimti teisės aktus, kurie numato begalę draudimų: apribojamas šunų bendravimas su vaikais mokyklose ir darželiuose, neleidžiama šunų atsivesti į viešas vietas, skiriamos baudos už vedžiojimą be pavadėlio, įstatymais reguliuojamas veisimas.

Lietuvos kinologų draugijos organizuotoje konferencijoje „Šunis mylinti visuomenė: gerosios praktikos ir perspektyvos“ Vokietijos, Danijos, Švedijos (iš viso 11 šalių) kinologai dalinosi patirtimi, kad teisinis reguliavimas problemų neišsprendžia. Europos kinologų organizacijos vieningai sutaria, kad vaikų ir suaugusiųjų švietimo programos, atsakingų šeimininkų paruošimas ir tolimesnis ugdymas yra svarbesnis nei teisiniai draudimai.

Vaikai yra kinologijos ateitis ir prioritetas

Konferencijos pranešėjai akcentavo, kad vaikai yra idėjų ambasadoriai: jie ne tik mėgsta bendrauti su šunimis, lengvai mokosi, kaip reikia suprasti šuns kūno kalbą, domisi, ką privalo žinoti šuns šeimininkas, bet ir grįžę namo moko kitus šeimos narius.

Vaikams kinologų organizacijose skiriamas ypatingas dėmesys. Visų pirma todėl, kad vaikams užsiėmimai su šunimis yra smagus hobis: jie nori būti geriausiais vedliais šunų parodose, užima prizines vietas šunų vikrumo (agility), paklusnumo varžybose.

Kartu kinologai supranta, kad vaikai nulemia ir šunų mylėtojų organizacijų ateitį. Vaikus sudėtinga įtraukti į organizacijų veiklą – jie nenori būti struktūros dalis, jie turi kitokius informacijos gavimo įpročius, daugiau bendrauja internetu nei gyvai, nebijo atvirai reikšti savo nuomonės. Todėl jaunimo laisvalaikio iniciatyvos tapo ne tik atskirų Europos šalių kinologijos organizacijų, bet ir Tarptautinės kinologijos federacijos prioritetu.

Svarbu, kad vaikai, pramogaudami su šunimis, suvoktų ne tik atsakomybę, kurią turi prisiimti šuns šeimininkas, bet ir mokėtų auginti šunis taip, kad būtų užtikrintas jų pačių, aplinkinių saugumas ir šuns gerovė.

Lietuvos kinologų idėjos įkvepia ir kitus

Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro savanoriai su specialiai paruoštais šunimis lankosi pradinių klasių mokinių pamokose. Jie naudoja mokomąją medžiagą su animaciniais herojais – berniuku Benu ir šuniuku Skipiu. Benas ir Skipis moko vaikus, kaip šuo jaučia aplinką, kuo jo pojūčiai skiriasi nuo žmogaus, kaip šuo supranta šeimą, kokios yra šunų veislės ir jų skirtumai, kokias „profesijas" turi šuo, kaip reikia tinkamai bendrauti su šunimis, kad nenutiktų nelaimingų atsitikimų.

Darbui su vaikais reikalingi ne tik kalnai popierių, bet ir specialiai paruošti šunys, kurie išmokomi tinkamai elgtis su vaikais ir yra ypatingai paklusnūs. Šiuo metu pamokas mokiniams Lietuvoje pasiruošę vesti 10 įvairių veislių šunų: labradorai, auksaspalviai retriveriai, taip pat niūfaundlendas, bigliai, vižlas.

Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro vadovė Daiva Kvedarienė džiaugiasi, kad mokytojai pastebi pokyčius vaikų elgsenoje – jie atsimena išmoktą informaciją, didžiuojasi turėdami sertifikatą, kuris patvirtina jų žinias, taip pat moko tėvus, kad būtina pasiimti maišelį išmatoms surinkti, kai veda šunį pasivaikščioti.

Airijos klubas pasinaudojo lietuvių patirtimi – jie ne tik lankosi mokyklose, bet ir paruošė mokymo priemones, kurias mokytojai patys gali naudoti pamokose: pamokos planą, skaidres su informacija, žaidimus, korteles, sertifikatus, sukūrė filmukus apie šunų kūno kalbą. Jie norėtų pasiekti, kad tokie mokymai būtų įtraukti į privalomą pradinių klasių programą.

D. Kvedarienė taip pat dalinosi Mokymo centro patirtimi organizuojant Šuns dienos, Pasaulinės gyvūnų globos dienos renginius. Mokymo centras Vilniuje organizuoja ir specialius mokymus būsimiems šunų savininkams – „Atsakingo šeimininko akademiją", atskiruose seminaruose Vilniaus savivaldybėje šunų veisėjai pristato savo mylimas šunų veisles, kiekvieną savaitę draugijos interneto svetainėje skelbiami straipsniai apie savaitės veislę.

Mokymo centro vadovė džiaugėsi, kad dviejuose „Atsakingo šeimininko akademijos" seminarų cikluose dalyvavo jau 200 esamų ir būsimų šunų šeimininkų. Nors paskaitos buvo skirtos žmonėms, kurie tik planuoja šunį įsigyti, paaiškėjo, kad 63 proc. dalyvių jau turi bent vieną šunį. Daugelis jų sakė, kad įsigydami naują augintinį, norėtų būti geriau informuoti. Paaiškėjo, kad informacijos apie šuns įsigijimą, jo priežiūrą, šuns mitybą, dresūros būdus vis dar trūksta ir tokios paskaitos labai reikalingos.

Šuo yra vaiko padėjėjas

Christa Bremer iš Vokietijos papasakojo apie „Padėjėjo su keturiomis pėdomis" projektą Vokietijos mokyklose. Iš pradžių kinologai Vokietijoje neturėjo teisės lankytis su šunimis vaikų darželiuose ir kitose ugdymo įstaigose, taip pat jų rengiamų pamokų vaikams medžiaga turėjo būti suderinama su švietimo institucijomis. Tačiau tai nesustabdė kinologų noro mokyti vaikus apie saugų elgesį su šunimis. O 2006 m. Vokietijos šunų veisėjų klubas gavo apdovanojimą už inovacijas vaikų gerovės kūrimo srityje.

Ch. Bremer pabrėžė – šunų savininkų pareiga yra užtikrinti, kad nenutiktų nelaimingų atsitikimų vaikams bendraujant su šunimis, nepaisant to, kad 96 proc. iš jų įvyksta dėl vaiko kaltės. Todėl Vokietijos šunų veisėjų klubas kviečia pradinių klasių mokinius į šunų parodas, ten organizuoja specialias pramogines programas, atostogų metu organizuoja mokymus vaikams ir jų tėvams, vaikams vyksta mokymai, kuriuos veda šunų vikrumo varžybų, parodų vedlių konkursų laimėtojai, paklusnumo dresūros specialistai.

Grazia Miglietta, pristatydama panašų edukacinį projektą Italijoje, atkreipė dėmesį, kad labai svarbu, kas veda mokymus vaikams. Ji mano, kad svarbu įtraukti dresūros specialistus į šunų veisėjų klubo veiklą, juos tinkamai paruošti darbui su vaikais ir atrinkti šunis bei žmones, kuriems toks projektas yra ne darbas, o misija. Ji prisiminė trenerį, kuris kartu su borderkolio veislės šuniu moko vaikus tinkamo atliekų rūšiavimo – šuo gali mokyti vaikus ne tik bendravimo su šunimis, bet ir kitų naudingų įgūdžių.

Šuo gali būti asistentas, bet tam reikia suvienyti jėgas

Airijos šunų veisėjų klubo prezidentas Sean Delmar priminė, kad šuns paskirtis yra labai įvairi: šunys gali dirbti ne tik aklųjų vedliais, bet ir padėti neįgaliesiems su judėjimo negalia, negirdintiems, taip pat vaikams su autizmo sindromu, žmonėms, sergantiems epilepsija, pagelbėti senjorams.

Airijos klubas surengė šunų - gelbėtojų apdovanojimus. Antrąją vietą skyrė vokiečių dogui, kuris bandė padėti savo šeimos vaikui, spausdamas jo galvą prie sienos. Tėvams suskubus aiškintis, kodėl šuo taip elgiasi, paaiškėjo, kad jų vaikas serga epilepsija, ir šuo stengėsi jam padėti. Kadangi akivaizdžių požymių nebuvo, diagnozę suprato tik augintinis.

Sean Delmar pabrėžė, kad šuo negali atstoti šeimininkui santykio su kitais žmonėmis, tačiau gali padėti tą santykį sukurti. Todėl labai svarbu, kad šuo - pagalbininkas būtų tinkamai parenkamas ir paruošiamas tokiam darbui.

Airijos klubas nusprendė suvienyti dresuotojus, kad galėtų dalintis jiems reikalingomis žiniomis apie veisimą, dresūrą, sukurti standartus, atstovauti juos įtvirtinant leidimą tokiems šunims kartu keliauti lėktuvo salone, kelte.

Lietuvos kinologai taip pat skundžiasi tinkamai paruoštų šunų stoka, todėl negali nuvykti visur, kur jų laukia. Daug kandidatų negali dirbti su vaikais dėl netinkamos elgsenos, dresūros spragų. Šuns šeimininkas taip pat turi būti labai motyvuotas specialiai paruošti šunį.

Lietuvos kinologijos draugijos Mokymo centro vadovė pabrėžė, kaip svarbu bendradarbiauti globos organizacijoms, dresuotojams ir veisėjams, kad vaikų bendravimas su šunimis būtų saugus, smagus ir ugdytų atsakomybę.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai (1)

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai
Šunų šeimininkai kartais diskutuoja: kas šuniui geriausia? Pasivaikščiojimai gamtoje? Komandų mokymasis dresūros aikštelėje? Ramus poilsis greta šeimininko? Visi išvardyti dalykai geri, bet, kaip teigia statistika, šunims geriausias laikas – žaidimai su savo žmogumi ir gentainiais, rašoma Lietuvos kinologų draugijos pranešime spaudai.

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose (9)

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose
Kur susipažinote su savo geriausiais draugais? Joana Norvilaitė-Vaitkienė savo geriausius draugus sutiko gan neįprastose vietose: po balkonu, lysvėje ir prieglaudoje. Moteris pasakoja, kaip pasikeitė jos gyvenimas nuo tada, kai ji ištiesė pagalbos ranką nelaimėje atsidūrusiems kačiukams.

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti? (13)

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti?
„Šuniui reikia parodyti, kas namie šeimininkas“. „Šuo turi klausyti, nes aš taip pasakiau“. „Šuo veržiasi pro duris pirmas, nes nori dominuoti“...

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui (2)

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui
„SOS gyvūnų“ prieglauda perspėja naminių gyvūnų augintojus: pavasarį jiems daug didesnis pavojus pabėgti ar iškristi per langus. Pastarosiomis savaitėmis labai padaugėjo skelbimų apie dingusius gyvūnus: šunys pabėga išsigandę perkūnijos, katės – vedžiojamos su pavadėliais, net papūgos išskrenda per atvirus langus. Augintinių šeimininkai tikisi, kad pavyks rasti savo numylėtinius, ieško jų, kabina skelbimus, tačiau tai, deja, ne visada padeda. Didelė dalis naminių gyvūnų niekada nebegrįžta.

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą
Net šešis taksų veislės šunis auginanti Skaiva Jasevičiūtė-Kraujalė teigia, kad išvykos į gamtą su augintiniais yra vienas didžiausių malonumų. Kad visi kartu sklandžiai pasiektų kelionės tikslą, šeimininkė tinkamai pasirūpina viso ekipažo saugumu, rašoma pranešime spaudai.

Ką daryti, kai šuo puola? (163)

Ką daryti, kai šuo puola?
Tikriausiai ne vieną kartą esate girdėję pasakymą, kuris apibūdina agresyvius šunis: jei šuo kartą paragavo žmogaus kraujo – jo norės dar. Kinologas Artūras Zaleckas teigia, kad šis pasakytas tėra mitas, tačiau kiekvienas šunų augintojas turėtų gerai mokėti žaisti šachmatais. Anot jo, svarbu visada turėti kelis ėjimus į priekį, kad nutikus nelaimei, šuns šeimininkas nepasimestų. Taip pat specialistas pataria, ką daryti, jei prie jūsų artinasi agresyviai nusiteikęs šuo.

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą? (3)

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą?
Praėjusį kovą Kauno savivaldybėje vyko neįprasti mokymai – pirmą kartą šunų mylėtojams suorganizuotas nemokamų paskaitų ciklas „Atsakingo šeimininko akademija“. Kuruoti šį Lietuvos kinologų draugijos projektą Kaune ėmėsi „Nasrai“, vienas seniausių Šunų dresūros ir sporto centrų, rašoma pranešime spaudai.

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo? (22)

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo?
Nors įstatymo, kuris draustų su gyvūnais eiti į kavines nėra, ne visos maitinimo įstaigos lankytojų su keturkojais laukia išskėstomis rankomis. DELFI atliko eksperimentą ir parodė, kaip kavinėse elgiasi didelis ir socializuotas šuo.

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus (115)

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus
Sekmadienio vakarą rasto nukankinto ir nušauto šuns istorija sulaukė itin didelės visuomenės reakcijos: socialiniame tinkle šia Kristinos Mickevičiūtės istorija pasidalino beveik 5 tūkstančiai žmonių. DELFI domisi, ką politikai ir atsakingos institucijos ruošiasi daryti, kad panašių situacijų pavyktų išvengti.

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai (57)

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai
Dėl Salininkuose, Vilniuje, rasto radinio pakraupo net visko matę gyvūnų gelbėtojai – prie traukinių bėgių buvo rasas, kaip manoma, nukankintas, o vėliau nušautas šuo.

Kada pradėti dresuoti savo šunį? (2)

Kada pradėti dresuoti savo šunį?
Artėja balandžio 24-oji, visuotinė Šuns diena. Šių metų šventės tema – „Šuo ir aš: mokau ir mokausi“. Tad pakalbėkime apie tai, kada pradėti mažą šuniuką mokyti ir, svarbiausia, ko ir kaip jį mokyti.

Artėja Šuns diena: vardija pasiūlymus, ką veikti kartu su augintiniu (9)

Artėja Šuns diena: vardija pasiūlymus, ką veikti kartu su augintiniu
Pavasaris šunų mylėtojams reiškia ilgesnius pasivaikščiojimus ir pramogas gamtoje. Pavasaris jiems taip pat reiškia bendrą didelę šventę – Šuns dieną, rašoma pranešime spaudai.

Istorija, primenanti pasaką: vidury miško Renata atrado ištikimą draugę (10)

Istorija, primenanti pasaką: vidury miško Renata atrado ištikimą draugę
Svajodami apie naują šeimos narį turbūt mažiausiai tikėtumėtės, kad vieną dieną tiesiog sutiksite jį miško viduryje. Kaip tik taip ir nutiko Renatai Zubavičienei, kuri, priglaudusi pražūčiai paliktą gyvūną, su juo atrado didelę laimę.

Kūdikį sudraskiusio Ramzio istorija griebia už širdies: pasveikęs šuo niekaip neranda šeimininkų (340)

Kūdikį sudraskiusio Ramzio istorija griebia už širdies: pasveikęs šuo niekaip neranda šeimininkų
Mirtinai kūdikį Šilutėje sudraskęs dobermanas Ramzis prieš metus buvo susilaukęs daugybės dėmesio ir ne vienas žmogus tikino, kad jį mielai priimtų į savo šeimą. Tačiau praėjus daugiau nei metams po skaudžios nelaimės, Ramzis dar vis gyvena gyvūnų globos namuose „Nuaras“, o visi norintys priglausti dobermaną – dingo.

Paaiškino, ką daryti, kad šuo būtų laimingas (8)

Paaiškino, ką daryti, kad šuo būtų laimingas
Artėja balandžio 24-oji, visuotinė Šuns diena. Šių metų šventės tema – „Šuo ir aš: mokau ir mokausi“. Pirma į galvą šaunanti mintis yra komandos, dresūros aikštelė, šeimininko ir šuns kantrybės bandymai. Ar gali būti, kad tai ir yra šuns laimė? Pasirodo, taip. „Išauklėtas šuo yra laimingas šuo“, – pranešime spaudai cituojama šunų elgsenos specialistė vilnietė Karina Granat.