Vaikų bendravimas su šunimis: grėsmė ar lavinimas?

 (6)
Vis dar pasitaiko istorijų, kai šuo įkanda vaikui. Vokiečių kinologai tvirtina, kad 96 proc. tokių nelaimingų atsitikimų atsitinka dėl vaiko kaltės, tačiau kinologai supranta, kad atsakomybę turi prisiimti šuns šeimininkas. Bausmės problemos nesprendžia efektyviai ir kinologų organizacijos imasi iniciatyvos – jos siūlo ne bausti, o mokyti vaikus tinkamos elgsenos bendraujant su šunimis.
Vaikas ir šuo (asociatyvi nuotrauka)
© Vida Press

Problemas išspręsime informuodami, o ne bausdami

Kinologai susiduria su panašiomis problemomis visose Europos šalyse: šunys kanda, teršia aplinką, loja, puola. Taip pat pasitaiko netolerancijos – aplinkiniai bijo šunų dėl jų dydžio, veislės ypatumų ar net tamsios spalvos. Daug šunų patenka į prieglaudas ir globos organizacijas.

Tuomet skubama priimti teisės aktus, kurie numato begalę draudimų: apribojamas šunų bendravimas su vaikais mokyklose ir darželiuose, neleidžiama šunų atsivesti į viešas vietas, skiriamos baudos už vedžiojimą be pavadėlio, įstatymais reguliuojamas veisimas.

Lietuvos kinologų draugijos organizuotoje konferencijoje „Šunis mylinti visuomenė: gerosios praktikos ir perspektyvos“ Vokietijos, Danijos, Švedijos (iš viso 11 šalių) kinologai dalinosi patirtimi, kad teisinis reguliavimas problemų neišsprendžia. Europos kinologų organizacijos vieningai sutaria, kad vaikų ir suaugusiųjų švietimo programos, atsakingų šeimininkų paruošimas ir tolimesnis ugdymas yra svarbesnis nei teisiniai draudimai.

Vaikai yra kinologijos ateitis ir prioritetas

Konferencijos pranešėjai akcentavo, kad vaikai yra idėjų ambasadoriai: jie ne tik mėgsta bendrauti su šunimis, lengvai mokosi, kaip reikia suprasti šuns kūno kalbą, domisi, ką privalo žinoti šuns šeimininkas, bet ir grįžę namo moko kitus šeimos narius.

Vaikams kinologų organizacijose skiriamas ypatingas dėmesys. Visų pirma todėl, kad vaikams užsiėmimai su šunimis yra smagus hobis: jie nori būti geriausiais vedliais šunų parodose, užima prizines vietas šunų vikrumo (agility), paklusnumo varžybose.

Kartu kinologai supranta, kad vaikai nulemia ir šunų mylėtojų organizacijų ateitį. Vaikus sudėtinga įtraukti į organizacijų veiklą – jie nenori būti struktūros dalis, jie turi kitokius informacijos gavimo įpročius, daugiau bendrauja internetu nei gyvai, nebijo atvirai reikšti savo nuomonės. Todėl jaunimo laisvalaikio iniciatyvos tapo ne tik atskirų Europos šalių kinologijos organizacijų, bet ir Tarptautinės kinologijos federacijos prioritetu.

Svarbu, kad vaikai, pramogaudami su šunimis, suvoktų ne tik atsakomybę, kurią turi prisiimti šuns šeimininkas, bet ir mokėtų auginti šunis taip, kad būtų užtikrintas jų pačių, aplinkinių saugumas ir šuns gerovė.

Lietuvos kinologų idėjos įkvepia ir kitus

Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro savanoriai su specialiai paruoštais šunimis lankosi pradinių klasių mokinių pamokose. Jie naudoja mokomąją medžiagą su animaciniais herojais – berniuku Benu ir šuniuku Skipiu. Benas ir Skipis moko vaikus, kaip šuo jaučia aplinką, kuo jo pojūčiai skiriasi nuo žmogaus, kaip šuo supranta šeimą, kokios yra šunų veislės ir jų skirtumai, kokias „profesijas" turi šuo, kaip reikia tinkamai bendrauti su šunimis, kad nenutiktų nelaimingų atsitikimų.

Darbui su vaikais reikalingi ne tik kalnai popierių, bet ir specialiai paruošti šunys, kurie išmokomi tinkamai elgtis su vaikais ir yra ypatingai paklusnūs. Šiuo metu pamokas mokiniams Lietuvoje pasiruošę vesti 10 įvairių veislių šunų: labradorai, auksaspalviai retriveriai, taip pat niūfaundlendas, bigliai, vižlas.

Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro vadovė Daiva Kvedarienė džiaugiasi, kad mokytojai pastebi pokyčius vaikų elgsenoje – jie atsimena išmoktą informaciją, didžiuojasi turėdami sertifikatą, kuris patvirtina jų žinias, taip pat moko tėvus, kad būtina pasiimti maišelį išmatoms surinkti, kai veda šunį pasivaikščioti.

Airijos klubas pasinaudojo lietuvių patirtimi – jie ne tik lankosi mokyklose, bet ir paruošė mokymo priemones, kurias mokytojai patys gali naudoti pamokose: pamokos planą, skaidres su informacija, žaidimus, korteles, sertifikatus, sukūrė filmukus apie šunų kūno kalbą. Jie norėtų pasiekti, kad tokie mokymai būtų įtraukti į privalomą pradinių klasių programą.

D. Kvedarienė taip pat dalinosi Mokymo centro patirtimi organizuojant Šuns dienos, Pasaulinės gyvūnų globos dienos renginius. Mokymo centras Vilniuje organizuoja ir specialius mokymus būsimiems šunų savininkams – „Atsakingo šeimininko akademiją", atskiruose seminaruose Vilniaus savivaldybėje šunų veisėjai pristato savo mylimas šunų veisles, kiekvieną savaitę draugijos interneto svetainėje skelbiami straipsniai apie savaitės veislę.

Mokymo centro vadovė džiaugėsi, kad dviejuose „Atsakingo šeimininko akademijos" seminarų cikluose dalyvavo jau 200 esamų ir būsimų šunų šeimininkų. Nors paskaitos buvo skirtos žmonėms, kurie tik planuoja šunį įsigyti, paaiškėjo, kad 63 proc. dalyvių jau turi bent vieną šunį. Daugelis jų sakė, kad įsigydami naują augintinį, norėtų būti geriau informuoti. Paaiškėjo, kad informacijos apie šuns įsigijimą, jo priežiūrą, šuns mitybą, dresūros būdus vis dar trūksta ir tokios paskaitos labai reikalingos.

Šuo yra vaiko padėjėjas

Christa Bremer iš Vokietijos papasakojo apie „Padėjėjo su keturiomis pėdomis" projektą Vokietijos mokyklose. Iš pradžių kinologai Vokietijoje neturėjo teisės lankytis su šunimis vaikų darželiuose ir kitose ugdymo įstaigose, taip pat jų rengiamų pamokų vaikams medžiaga turėjo būti suderinama su švietimo institucijomis. Tačiau tai nesustabdė kinologų noro mokyti vaikus apie saugų elgesį su šunimis. O 2006 m. Vokietijos šunų veisėjų klubas gavo apdovanojimą už inovacijas vaikų gerovės kūrimo srityje.

Ch. Bremer pabrėžė – šunų savininkų pareiga yra užtikrinti, kad nenutiktų nelaimingų atsitikimų vaikams bendraujant su šunimis, nepaisant to, kad 96 proc. iš jų įvyksta dėl vaiko kaltės. Todėl Vokietijos šunų veisėjų klubas kviečia pradinių klasių mokinius į šunų parodas, ten organizuoja specialias pramogines programas, atostogų metu organizuoja mokymus vaikams ir jų tėvams, vaikams vyksta mokymai, kuriuos veda šunų vikrumo varžybų, parodų vedlių konkursų laimėtojai, paklusnumo dresūros specialistai.

Grazia Miglietta, pristatydama panašų edukacinį projektą Italijoje, atkreipė dėmesį, kad labai svarbu, kas veda mokymus vaikams. Ji mano, kad svarbu įtraukti dresūros specialistus į šunų veisėjų klubo veiklą, juos tinkamai paruošti darbui su vaikais ir atrinkti šunis bei žmones, kuriems toks projektas yra ne darbas, o misija. Ji prisiminė trenerį, kuris kartu su borderkolio veislės šuniu moko vaikus tinkamo atliekų rūšiavimo – šuo gali mokyti vaikus ne tik bendravimo su šunimis, bet ir kitų naudingų įgūdžių.

Šuo gali būti asistentas, bet tam reikia suvienyti jėgas

Airijos šunų veisėjų klubo prezidentas Sean Delmar priminė, kad šuns paskirtis yra labai įvairi: šunys gali dirbti ne tik aklųjų vedliais, bet ir padėti neįgaliesiems su judėjimo negalia, negirdintiems, taip pat vaikams su autizmo sindromu, žmonėms, sergantiems epilepsija, pagelbėti senjorams.

Airijos klubas surengė šunų - gelbėtojų apdovanojimus. Antrąją vietą skyrė vokiečių dogui, kuris bandė padėti savo šeimos vaikui, spausdamas jo galvą prie sienos. Tėvams suskubus aiškintis, kodėl šuo taip elgiasi, paaiškėjo, kad jų vaikas serga epilepsija, ir šuo stengėsi jam padėti. Kadangi akivaizdžių požymių nebuvo, diagnozę suprato tik augintinis.

Sean Delmar pabrėžė, kad šuo negali atstoti šeimininkui santykio su kitais žmonėmis, tačiau gali padėti tą santykį sukurti. Todėl labai svarbu, kad šuo - pagalbininkas būtų tinkamai parenkamas ir paruošiamas tokiam darbui.

Airijos klubas nusprendė suvienyti dresuotojus, kad galėtų dalintis jiems reikalingomis žiniomis apie veisimą, dresūrą, sukurti standartus, atstovauti juos įtvirtinant leidimą tokiems šunims kartu keliauti lėktuvo salone, kelte.

Lietuvos kinologai taip pat skundžiasi tinkamai paruoštų šunų stoka, todėl negali nuvykti visur, kur jų laukia. Daug kandidatų negali dirbti su vaikais dėl netinkamos elgsenos, dresūros spragų. Šuns šeimininkas taip pat turi būti labai motyvuotas specialiai paruošti šunį.

Lietuvos kinologijos draugijos Mokymo centro vadovė pabrėžė, kaip svarbu bendradarbiauti globos organizacijoms, dresuotojams ir veisėjams, kad vaikų bendravimas su šunimis būtų saugus, smagus ir ugdytų atsakomybę.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Katė bijo triukšmo: kaip jai padėti (3)

Katė bijo triukšmo: kaip jai padėti
Paprastai, kai kalbame apie augintinių baimes gamtos stichijų ar naujametinio šurmulio akivaizdoje, omenyje turime šunis - jie cypia ar slepiasi, bando pasprukti, o jų raminimo būdų yra daugybė. Tačiau daugybė kačių perkūnijos ar fejerverkų metu taip pat ima jaudintis. Jei triukšmas katei sukelia nerimą, šie patarimai gali padėti jai išlikti ramesnei.

Garbanotieji bišonai – aristokratų šunys, paperkantys meilumu ir pozityvumu (13)

Garbanotieji bišonai – aristokratų šunys, paperkantys meilumu ir pozityvumu
Garbanotieji bišonai, dar žinomi kaip Frizos bišonai, jau kuris laikas yra viena populiariausių veislių Lietuvoje. Pirmoji į mūsų šalį šios veislės šuniukus dar prieš penkiolika metų įvežė ir pradėjo veisti kinologė, veislyno „Tauras Kennel“ įkūrėja Janita Januškauskaitė-Plungė, rašoma pranešime spaudai.

Rekonstruotas akvariumas atsiveria visu grožiu (7)

Rekonstruotas akvariumas atsiveria visu grožiu
Gruodžio 3 dieną po rekonstrukcijos atidaromas Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumas. Tai – vienas patraukliausių ir unikaliausių turizmo objektų ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse. Akvariumas, kaip Jūrų muziejaus sudėtinė dalis, Nerijos forte buvo įrengtas 1979 metais. Jo rekonstrukcija sutapo ir su kitais šio išskirtinio paveldo objekto tvarkymo darbais: dar vasarą išvalytas gynybinis griovys, restauruoti kaponyrai, įrengtos dvi naujos istorinės ekspozicijos, rašoma Lietuvos jūrų muziejaus pranešime spaudai.

Palikti sniegynuose, arba Taro ir Jiro istorija (5)

Palikti sniegynuose, arba Taro ir Jiro istorija
Turbūt daug kas žino filmą „Eight Below“ („Palikti sniegynuose“) – gražią istoriją apie kinkinių šunis, paliktus Šiaurės platybėse. Kai kas gal atkreipė dėmesį į tą faktą, kad filmas sukurtas remiantis tikrais įvykiais. Galbūt netgi yra kokią grupelė žmonių, kurie yra girdėję, jog egzistuoja kita „Eight Below“ versija. Kažkas greičiausiai ją netgi matė, o vienas kitas netgi pasidomėjo faktais apie tikruosius istorijos herojus.

Aliaskos malamuto augintoja: nesirinkite šunų dėl gražių akių ar minkšto kailio (11)

Aliaskos malamuto augintoja: nesirinkite šunų dėl gražių akių ar minkšto kailio
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Statuso šunys – išpūstas burbulas ar reali problema?

Statuso šunys – išpūstas burbulas ar reali problema?
„Statuso šunys“ - ši frazė populiariausia Jungtinėje Karalystėje ar JAV. Trumpai tariant, ja apibūdinami „kietų bičiukų“ šunys. Nors reikalas atrodo paprastas, išties jis apipintas mitais – o liūdniausia, kad veislių pasirinkimą tam tikroje visuomenės grupėje taip pat nulėmė legendos bei padavimai. Dėl to dabar asmuo, už pavadžio besivedantis stafuką kirptomis ausimis, daugelio bus išvadintas nusikaltėliu ar buduliu – net jeigu būtų pačios tyriausios sielos atstovas visoje planetoje.

Ištyrė kačių augintojų elgesį: vis dar laikosi klaidingos nuomonės (6)

Ištyrė kačių augintojų elgesį: vis dar laikosi klaidingos nuomonės
Šių metų spalio mėnesį „Purina ONE“ inicijavo socialinį projektą „Kačių sveikatos mėnuo“. Šešias savaites trukusio projekto metu buvo norima išsiaiškinti, ar kačių savininkai žino, kaip užtikrinti visavertį, sveiką ir laimingą gyvenimą savo augintinei, teigiama pranešime spaudai.

Šunų augintoja Kristina: gyvūnų gerovė priklauso nuo mūsų (4)

Šunų augintoja Kristina: gyvūnų gerovė priklauso nuo mūsų
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Bausmės už žiaurų elgesį su gyvūnais: daug lemia asmeninis specialisto požiūris (3)

Bausmės už žiaurų elgesį su gyvūnais: daug lemia asmeninis specialisto požiūris
Nors teisės aktai numato gana nemažas baudas ir bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais ar jų nepriežiūrą, jų taikymas realybėje stringa, nes institucijos nesupranta, kas už ką yra atsakingas gyvūnų gerovės srityje. Taip LRT.lt sako VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. „Jos neturi ne tik kompetencijos, bet dažnai pritrūksta ir elementaraus noro, nes jiems tai „tik gyvūnas“, – kalba pašnekovė.

Labai retos, bet įspūdingos išvaizdos gyvūnai (1)

Labai retos, bet įspūdingos išvaizdos gyvūnai
Jei teko girdėti apie graikus ir jų mitologiją, turbūt padaras, vadinamas chimera, nebus didelė naujiena. Jos aprašymai skiriasi - ji turėjusi ožio kūną, gyvatės ar drakono uodegą ir liūto ar ožio galvą bei alsavo ugnimi.

Pasieniečiai rado prieš keturias dienas pasiklydusį medžiotojo šunį (11)

Pasieniečiai rado prieš keturias dienas pasiklydusį medžiotojo šunį
Trečiadienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Ignalinos rinktinės Pavoverės užkardos pasieniečiai rado prieš keturias dienas pasiklydusį medžiotojo šunį, rašoma Valstybės sienos apsaugos tarnybos pranešime spaudai.

Vaikas ir šuo: ką svarbu žinoti

Vaikas ir šuo: ką svarbu žinoti
Mažų vaikų rizika būti apkandžiotiems šunų – tradiciškai vis dar didelė. 2010-2012 m. JAV beveik 360 000 vaikų buvo sužaloti šunų. Dauguma mažesniųjų nukenčianuo drauge su jais namuose gyvenančių keturkojų. Tėvai šviečiami – žinoma, kad siekiant užkirsti kelią nelaimėms, geriau neleisti vaikams artintis prie gulinčio šuns, taip pat atidžiai stebėti jų bendravimą. Tačiau ar tikrai žmonės žino, į ką kreipti dėmesį tų „sąveikų“ metu?

Vilkaviškiečio poelgis užkariavo tūkstančių širdis: dienas leidžia nuskriausto šuns narve (124)

Vilkaviškiečio poelgis užkariavo tūkstančių širdis: dienas leidžia nuskriausto šuns narve
Net ir po pačių baisiausių išgyvenimų, nuskriausto šuns pasitikėjimą žmogumi atstatyti galima nuoširdžiu atsidavimu ir kantrybe. Tuo įsitikinęs vilkaviškietis Justas Raibikis, kurio poelgis prieglaudoje nepaliko abejingų.

Dažniausios jaunų gyvūnų ortopedinės problemos: ką reikia žinoti?

Dažniausios jaunų gyvūnų ortopedinės problemos: ką reikia žinoti?
Šunis ir kates kankina daugybė ortopedinių problemų – veterinarai tai patvirtins. Kai kurios jų prasideda dar jauname amžiuje ir, nesiimant priemonių, gali turėti liūdnų pasekmių, pvz., tapti lėtinio skausmo priežastimi. Dažniausiai jaunus gyvūnus kankina klubo sąnario displazija, alkūnių displazija, medialinis girnelės išnirimas MPL, peties atsluoksniuojantis osteochondritas OCD ir panosteitas.

Keturkojų šeimininkai turėtų žinoti: erkės pavojingos ir rudenį

Keturkojų šeimininkai turėtų žinoti: erkės pavojingos ir rudenį
Turbūt jau pastebėjote, kad žiemos mūsuose vis šiltesnės. Išvengti šaltuko gal ir smagu, tačiau esant tokiai situacijai erkių aktyvumas prailgėja nuo kovo iki lapkričio, retkarčiais net gruodžio (prieš dešimtmetį jos siausdavo balandį - spalį).