Vaikų bendravimas su šunimis: grėsmė ar lavinimas?

 (6)
Vis dar pasitaiko istorijų, kai šuo įkanda vaikui. Vokiečių kinologai tvirtina, kad 96 proc. tokių nelaimingų atsitikimų atsitinka dėl vaiko kaltės, tačiau kinologai supranta, kad atsakomybę turi prisiimti šuns šeimininkas. Bausmės problemos nesprendžia efektyviai ir kinologų organizacijos imasi iniciatyvos – jos siūlo ne bausti, o mokyti vaikus tinkamos elgsenos bendraujant su šunimis.
Vaikas ir šuo (asociatyvi nuotrauka)
© Vida Press

Problemas išspręsime informuodami, o ne bausdami

Kinologai susiduria su panašiomis problemomis visose Europos šalyse: šunys kanda, teršia aplinką, loja, puola. Taip pat pasitaiko netolerancijos – aplinkiniai bijo šunų dėl jų dydžio, veislės ypatumų ar net tamsios spalvos. Daug šunų patenka į prieglaudas ir globos organizacijas.

Tuomet skubama priimti teisės aktus, kurie numato begalę draudimų: apribojamas šunų bendravimas su vaikais mokyklose ir darželiuose, neleidžiama šunų atsivesti į viešas vietas, skiriamos baudos už vedžiojimą be pavadėlio, įstatymais reguliuojamas veisimas.

Lietuvos kinologų draugijos organizuotoje konferencijoje „Šunis mylinti visuomenė: gerosios praktikos ir perspektyvos“ Vokietijos, Danijos, Švedijos (iš viso 11 šalių) kinologai dalinosi patirtimi, kad teisinis reguliavimas problemų neišsprendžia. Europos kinologų organizacijos vieningai sutaria, kad vaikų ir suaugusiųjų švietimo programos, atsakingų šeimininkų paruošimas ir tolimesnis ugdymas yra svarbesnis nei teisiniai draudimai.

Vaikai yra kinologijos ateitis ir prioritetas

Konferencijos pranešėjai akcentavo, kad vaikai yra idėjų ambasadoriai: jie ne tik mėgsta bendrauti su šunimis, lengvai mokosi, kaip reikia suprasti šuns kūno kalbą, domisi, ką privalo žinoti šuns šeimininkas, bet ir grįžę namo moko kitus šeimos narius.

Vaikams kinologų organizacijose skiriamas ypatingas dėmesys. Visų pirma todėl, kad vaikams užsiėmimai su šunimis yra smagus hobis: jie nori būti geriausiais vedliais šunų parodose, užima prizines vietas šunų vikrumo (agility), paklusnumo varžybose.

Kartu kinologai supranta, kad vaikai nulemia ir šunų mylėtojų organizacijų ateitį. Vaikus sudėtinga įtraukti į organizacijų veiklą – jie nenori būti struktūros dalis, jie turi kitokius informacijos gavimo įpročius, daugiau bendrauja internetu nei gyvai, nebijo atvirai reikšti savo nuomonės. Todėl jaunimo laisvalaikio iniciatyvos tapo ne tik atskirų Europos šalių kinologijos organizacijų, bet ir Tarptautinės kinologijos federacijos prioritetu.

Svarbu, kad vaikai, pramogaudami su šunimis, suvoktų ne tik atsakomybę, kurią turi prisiimti šuns šeimininkas, bet ir mokėtų auginti šunis taip, kad būtų užtikrintas jų pačių, aplinkinių saugumas ir šuns gerovė.

Lietuvos kinologų idėjos įkvepia ir kitus

Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro savanoriai su specialiai paruoštais šunimis lankosi pradinių klasių mokinių pamokose. Jie naudoja mokomąją medžiagą su animaciniais herojais – berniuku Benu ir šuniuku Skipiu. Benas ir Skipis moko vaikus, kaip šuo jaučia aplinką, kuo jo pojūčiai skiriasi nuo žmogaus, kaip šuo supranta šeimą, kokios yra šunų veislės ir jų skirtumai, kokias „profesijas" turi šuo, kaip reikia tinkamai bendrauti su šunimis, kad nenutiktų nelaimingų atsitikimų.

Darbui su vaikais reikalingi ne tik kalnai popierių, bet ir specialiai paruošti šunys, kurie išmokomi tinkamai elgtis su vaikais ir yra ypatingai paklusnūs. Šiuo metu pamokas mokiniams Lietuvoje pasiruošę vesti 10 įvairių veislių šunų: labradorai, auksaspalviai retriveriai, taip pat niūfaundlendas, bigliai, vižlas.

Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro vadovė Daiva Kvedarienė džiaugiasi, kad mokytojai pastebi pokyčius vaikų elgsenoje – jie atsimena išmoktą informaciją, didžiuojasi turėdami sertifikatą, kuris patvirtina jų žinias, taip pat moko tėvus, kad būtina pasiimti maišelį išmatoms surinkti, kai veda šunį pasivaikščioti.

Airijos klubas pasinaudojo lietuvių patirtimi – jie ne tik lankosi mokyklose, bet ir paruošė mokymo priemones, kurias mokytojai patys gali naudoti pamokose: pamokos planą, skaidres su informacija, žaidimus, korteles, sertifikatus, sukūrė filmukus apie šunų kūno kalbą. Jie norėtų pasiekti, kad tokie mokymai būtų įtraukti į privalomą pradinių klasių programą.

D. Kvedarienė taip pat dalinosi Mokymo centro patirtimi organizuojant Šuns dienos, Pasaulinės gyvūnų globos dienos renginius. Mokymo centras Vilniuje organizuoja ir specialius mokymus būsimiems šunų savininkams – „Atsakingo šeimininko akademiją", atskiruose seminaruose Vilniaus savivaldybėje šunų veisėjai pristato savo mylimas šunų veisles, kiekvieną savaitę draugijos interneto svetainėje skelbiami straipsniai apie savaitės veislę.

Mokymo centro vadovė džiaugėsi, kad dviejuose „Atsakingo šeimininko akademijos" seminarų cikluose dalyvavo jau 200 esamų ir būsimų šunų šeimininkų. Nors paskaitos buvo skirtos žmonėms, kurie tik planuoja šunį įsigyti, paaiškėjo, kad 63 proc. dalyvių jau turi bent vieną šunį. Daugelis jų sakė, kad įsigydami naują augintinį, norėtų būti geriau informuoti. Paaiškėjo, kad informacijos apie šuns įsigijimą, jo priežiūrą, šuns mitybą, dresūros būdus vis dar trūksta ir tokios paskaitos labai reikalingos.

Šuo yra vaiko padėjėjas

Christa Bremer iš Vokietijos papasakojo apie „Padėjėjo su keturiomis pėdomis" projektą Vokietijos mokyklose. Iš pradžių kinologai Vokietijoje neturėjo teisės lankytis su šunimis vaikų darželiuose ir kitose ugdymo įstaigose, taip pat jų rengiamų pamokų vaikams medžiaga turėjo būti suderinama su švietimo institucijomis. Tačiau tai nesustabdė kinologų noro mokyti vaikus apie saugų elgesį su šunimis. O 2006 m. Vokietijos šunų veisėjų klubas gavo apdovanojimą už inovacijas vaikų gerovės kūrimo srityje.

Ch. Bremer pabrėžė – šunų savininkų pareiga yra užtikrinti, kad nenutiktų nelaimingų atsitikimų vaikams bendraujant su šunimis, nepaisant to, kad 96 proc. iš jų įvyksta dėl vaiko kaltės. Todėl Vokietijos šunų veisėjų klubas kviečia pradinių klasių mokinius į šunų parodas, ten organizuoja specialias pramogines programas, atostogų metu organizuoja mokymus vaikams ir jų tėvams, vaikams vyksta mokymai, kuriuos veda šunų vikrumo varžybų, parodų vedlių konkursų laimėtojai, paklusnumo dresūros specialistai.

Grazia Miglietta, pristatydama panašų edukacinį projektą Italijoje, atkreipė dėmesį, kad labai svarbu, kas veda mokymus vaikams. Ji mano, kad svarbu įtraukti dresūros specialistus į šunų veisėjų klubo veiklą, juos tinkamai paruošti darbui su vaikais ir atrinkti šunis bei žmones, kuriems toks projektas yra ne darbas, o misija. Ji prisiminė trenerį, kuris kartu su borderkolio veislės šuniu moko vaikus tinkamo atliekų rūšiavimo – šuo gali mokyti vaikus ne tik bendravimo su šunimis, bet ir kitų naudingų įgūdžių.

Šuo gali būti asistentas, bet tam reikia suvienyti jėgas

Airijos šunų veisėjų klubo prezidentas Sean Delmar priminė, kad šuns paskirtis yra labai įvairi: šunys gali dirbti ne tik aklųjų vedliais, bet ir padėti neįgaliesiems su judėjimo negalia, negirdintiems, taip pat vaikams su autizmo sindromu, žmonėms, sergantiems epilepsija, pagelbėti senjorams.

Airijos klubas surengė šunų - gelbėtojų apdovanojimus. Antrąją vietą skyrė vokiečių dogui, kuris bandė padėti savo šeimos vaikui, spausdamas jo galvą prie sienos. Tėvams suskubus aiškintis, kodėl šuo taip elgiasi, paaiškėjo, kad jų vaikas serga epilepsija, ir šuo stengėsi jam padėti. Kadangi akivaizdžių požymių nebuvo, diagnozę suprato tik augintinis.

Sean Delmar pabrėžė, kad šuo negali atstoti šeimininkui santykio su kitais žmonėmis, tačiau gali padėti tą santykį sukurti. Todėl labai svarbu, kad šuo - pagalbininkas būtų tinkamai parenkamas ir paruošiamas tokiam darbui.

Airijos klubas nusprendė suvienyti dresuotojus, kad galėtų dalintis jiems reikalingomis žiniomis apie veisimą, dresūrą, sukurti standartus, atstovauti juos įtvirtinant leidimą tokiems šunims kartu keliauti lėktuvo salone, kelte.

Lietuvos kinologai taip pat skundžiasi tinkamai paruoštų šunų stoka, todėl negali nuvykti visur, kur jų laukia. Daug kandidatų negali dirbti su vaikais dėl netinkamos elgsenos, dresūros spragų. Šuns šeimininkas taip pat turi būti labai motyvuotas specialiai paruošti šunį.

Lietuvos kinologijos draugijos Mokymo centro vadovė pabrėžė, kaip svarbu bendradarbiauti globos organizacijoms, dresuotojams ir veisėjams, kad vaikų bendravimas su šunimis būtų saugus, smagus ir ugdytų atsakomybę.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Vakarų Europoje populiari paslauga – jau ir Lietuvoje

Vakarų Europoje populiari paslauga – jau ir Lietuvoje
Kiekvienam rūpestingam šeimininkui jo gyvūnas lyg šeimos narys – drauge vyksta į keliones, lankosi kavinėse, o kartais net kartu keliauja į darbą. Tačiau namuose atsiradęs kačiukas ar šuniukas ne tik suteikia gerų emocijų, bet ir pareikalauja nemažų finansinių išteklių. Jie skiriami dresūrai, kokybiškam ėdalui, žaislams, augintiniui susirgus ar patyrus traumą ne vieną šimtą eurų gali atsieiti gydymas. Todėl savo augintiniais besirūpinantys šeimininkai vis labiau domisi jų draudimo galimybėmis, teigiama pranešime spaudai.

Keturkojis nusikaltėlis privirė košės: kieno haskis suėdė vištas? (8)

Keturkojis <em>nusikaltėlis</em> privirė košės: kieno haskis suėdė vištas?
Spalio 17 d., antradienį, Kėdainių rajone esančiuose Medėkšiuose buvo sulaikytas... šuo. Agresyvus haskis ne tik įsisukęs į svetimą kiemą suėdė dvi vištas ir pusę triušio, bet ir buvo agresyviai nusiteikęs žmonių atžvilgiu bei bandė sukandžioti moterį, kurios vištas ir suėdė, rašo rinkosaikste.lt.

3 patarimai, kaip prižiūrėti šuns kailį, kad jis atrodytų nepriekaištingai (1)

3 patarimai, kaip prižiūrėti šuns kailį, kad jis atrodytų nepriekaištingai
Mūsų augintiniai, tai mūsų priežiūros ir elgesio su jais atspindys. Ką “įdėsime” į gyvūną – tą ir matysime jų atvaizde. Mūsų užduotis rūpintis jais kaip mažais vaikais, nes juk jie gyvena po mūsų namų stogu. Mes pasirinkome juos ir turime atsakomybę prieš juos, tinkamai ir rūpestingai juos prižiūrėti, mylėti ir tausoti. Juk šie nuostabūs padaužos reikalauja ypatingo dėmesio, patys jie negali susitvarkyti savo kailio, pavalgyti ir nusiprausti, rašoma pranešime spaudai.

Jaudinanti draugystė: sunkiai sergantis berniukas geriausią vaistą rado prieglaudoje (12)

Jaudinanti draugystė: sunkiai sergantis berniukas geriausią vaistą rado prieglaudoje
Irma Mickevičiūtė kartu su sūnumi ieškojo naujo šeimos draugo, kuomet „Vyšnių sodo“ puslapyje pastebėjo katinėlio Žirniuko nuotraukas. Jas išvydęs sūnus Jokūbas neabejojo, kad tai ir yra naujasis jų šeimos narys – taip niekam nereikalingas, paliktas gyvūnas tapo geriausiu sergančio berniuko draugu.

Tendencija: kurių miestų gyventojai labiau lepina kates, o kurių – šunis (8)

Tendencija: kurių miestų gyventojai labiau lepina kates, o kurių – šunis
Dauguma namuose gyvūnus laikančių žmonių žino, kam jų augintiniai tiesiog negali atsispirti. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenys rodo, kad šeimininkai keturkojus ne tik mėgsta lepinti skanėstais, bet ir rūpinasi, kad augintiniai nesušaltų lauke atvėsus orams. Iš plataus asortimento pirkėjai vienas gyvūnams skirtas prekes renkasi dažniau negu kitas, tad pardavimų duomenys leidžia nustatyti, kuriame mieste daugiau šunų, o kuriame – kačių mylėtojų, teigiama pranešime spaudai.

Šuo laižo kojas: kodėl reikėtų sunerimti? (7)

Šuo laižo kojas: kodėl reikėtų sunerimti?
Patogiai įsitaisęs, šuo pradeda laižyti kojas. Ir laižo... ir laižo... ir niekaip negali sustoti. Kiekvienas, kuriam teko su tuo susidurti, patvirtins, kad tas garsas tikrai „ėda nervus“. Tačiau čia dar mažiausia bėda. Po kiek laiko kailis ant kojų nuo tokio „čiaumojimo“ pradeda keisti spalvą arba dar blogiau – atsiveria žaizdos. Kodėl, atrodo, sveiki šunys taip keistai elgiasi?

Ankstyvos kastracijos kaina: padaryta klaida lemia daugybę ligų (9)

Ankstyvos kastracijos kaina: padaryta klaida lemia daugybę ligų
Kada kastruoti ar sterilizuoti yra beveik amžinas klausimas. Šį kartą kalbėsime ne apie amžinąją diskusiją „ar verta operuoti“, tačiau apie „kada“ – ir pažvelgsime į tai iš sportuojančių, aktyvių šunų pozicijos.

Greičiausių šunų paslaptis: viską lemia įdomi genetinė mutacija

Greičiausių šunų paslaptis: viską lemia įdomi genetinė mutacija
Neretai neįtikėtinai raumeningas gyvūnas apšaukiamas steroidų auka – pavyzdžiui, vipetai, kuriems pasireiškia reta genetinė mutacija. Šuo gali būti maždaug dvigubai sunkesnis už įprastą statistinį vipetą - pavyzdžiui, sverti apie 27 kg. Jų plaučiai ir širdis normalaus dydžio, tad jie turėtų gyventi tiek, kiek ir normalūs vipetai. Šių mutavusių gyvūnų tėvai būna įprastos išvaizdos šunys. Dabartinėmis žiniomis, iš visų šunų tik vipetai ir turi šią mutaciją, iš kitų gyvūnų rūšių ją „pasigauti“ gali pelės, avys, galvijai ir žmonės.

Novos istorija – iš prieglaudos į paskaitų suolus ir socialinių tinklų žvaigždes

Novos istorija – iš prieglaudos į paskaitų suolus ir socialinių tinklų žvaigždes
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Veterinarė atsakė į kačių šeimininkams svarbiausius klausimus: ką reikia žinoti? (39)

Veterinarė atsakė į kačių šeimininkams svarbiausius klausimus: ką reikia žinoti?
Mūsų augintiniai negali patys pasiskųsti savo sveikata ir nueiti pas veterinarą, todėl turime prisiimti atsakomybę už jų gerą savijautą. Antradienį DELFI TV Gyvai konferencijoje viešėjo veterinarė ir veterinarijos klinikos vadovė Vaida Misiūnienė, kalbėjusi apie dažniausius kačių sveikatos sutrikimus ir jų sprendimo būdus.

Ką būtina žinoti, kad šuo išvengtų traumų?

Ką būtina žinoti, kad šuo išvengtų traumų?
Nesvarbu, ar norime rimtai sportuoti, ar tik pasivaikščioti, dažną kartu lydi ir visada nuotykiams pasiruošę šunys. Tačiau dėl neatsargaus elgesio jie, kaip ir žmonės, gali susižaloti ir rudens dienas praleisti gydydamiesi traumas.

Valdininkės pasisakymas televizijos žiniose sukėlė tikrą audrą: pasiūlė pjaustyti balso stygas (358)

Valdininkės pasisakymas televizijos žiniose sukėlė tikrą audrą: pasiūlė pjaustyti balso stygas
TV3 žiniose pristatydama naujas Klaipėdos miesto triukšmo prevencijos taisykles, savivaldybės darbuotoja Nina Gendvilienė susilaukė gyvūnų teisių gynėjų pasipiktinimo. Ji siūlo, kad kaimynų ramybę drumsčiantis šunų lojimas turėtų būti sprendžiamas keliant gyvūnams skausmą – naudojant dresūrai skirtas specialias priemones ir pjaunant balso stygas.

Faktai apie kates, kurių tikriausiai nežinojote (9)

Faktai apie kates, kurių tikriausiai nežinojote
Katės – įprasti daugybės namų gyventojai. Nors daug laiko jos praleidžia šalia mūsų, šių paslaptingų būtybių vis dar nesugebėjome pažinti iki galo. Vetvila.lt atrinko įdomiausius faktus apie kates, kuriuos žino ne visi jų šeimininkai.

Beglobiai gyvūnai naujų šeimininkų ieško pažinčių programėlėje „Tinder“ (1)

Beglobiai gyvūnai naujų šeimininkų ieško pažinčių programėlėje „Tinder“
Beglobių gyvūnų organizacijos „Lesė“ augintiniai savo naujų šeimininkų ieško visame pasaulyje populiarioje pažinčių programėlėje „Tinder“. Vieniši žmonės ieškodami antrųjų pusių šioje programėlėje gali atrasti ir vienišų gyvūnų profilių, kurie mielai sutiktų tapti tų žmonių augintiniais.

Iš gaisro gniaužtų gyvūnus išgelbėję ugniagesiai: šunų rojuje vietą tikrai turėsime (4)

Iš gaisro gniaužtų gyvūnus išgelbėję ugniagesiai: šunų rojuje vietą tikrai turėsime
Rugsėjo 27 d., tre­čia­die­nio va­ka­rą, Aly­tu­je, Kaš­to­nų gat­vė­je, esan­čia­me dau­gia­bu­ty­je ki­lo gais­ras. Ug­nia­ge­siams iš bu­to te­ko va­duo­ti dau­giau ne­gu dvi­de­šimt skir­tin­gų gy­vū­nų. Vie­ni jų žu­vo, o dėl ki­tų gy­vy­bės te­ko ko­vo­ti. Ta­čiau tam abe­jin­gi ne­li­kę ug­nia­ge­siai pa­da­rė vis­ką, kad ma­ži gy­vū­nė­liai tu­rė­tų dar vie­ną šan­są gy­ven­ti.