Užvirė karas dėl benamių kačių: kiemas virto kiaulide

 (202)
Augintinio nori beveik kiekvienas: smagu turėti gyvūną, kuris lauks grįžtant namo, šaltą žiemos vakarą susirangys ant kelių ir visada primins, kas yra pokštai bei išdaigos. Tačiau vieno Vilniaus miegamojo rajono gyventojai persistengė. Nenorėdami kačių laikyti namuose, bet jausdami pareigą jomis pasirūpinti, prisijaukino laukinius gyvūnus gyventi čia pat, prie laiptinės, po vienu iš balkonų. Kaip teigia viena iš pasipiktinusių kaimynių „kiemas virto kiaulide“.
Daugiabučio namo kiemas virto kačių šėrimo vieta
© DELFI montažas

Kiemas tapo kačių šėrykla

Į DELFI redakciją kreipėsi Pašilaičių mikrorajono gyventoja Toma, teigdama, kad nebegali pakęsti tokios situacijos. Anot moters, jos kaimynės ėmėsi prižiūrėti kates – jau daugiau nei metus šalia laiptinės augina laukines kates, kur šios atlieka ir visus gamtinius reikalus, todėl sąlygos gyventojams tampa antisanitarinėmis.

„Prieš daugiau nei metus kaimynės prie laiptinės pradėjo šerti benamius katinus. Taip ir maniau, kad iš to nieko gero nebus. Pamačiusios, kad gyvenimas joms čia visai gerai, katės pasiliko ir žiemoti. Tada moteriškės parūpino joms net namelius. Padėjo po vienu iš balkonu. Po to atsirado ir dubenėliai vandeniui, lėkštės maistui. Žodžiu, prisipratino tuos katinus gyventi šalia vasarą, o žiemą tie katinai šąla, lenda prie kojų, neįmanoma atsikratyti. Pilnas kiemas kačių, jos visiškai laukinės, nežinia, ar sterilizuotos, be to, dar ir tikrai turi kokių parazitų. Atlieka visus gamtinius reikalus šalia laiptinės“, – pasakoti pradeda moteris.

Daugiabučio kiemas virto kačių šėrimo vieta
Daugiabučio kiemas virto kačių šėrimo vieta
© Skaitytojos nuotr.

Toma piktinasi, kad gyventojai prisijaukino laukines kates neatsiklausę kitų kaimynų. Anot jos, daugelis žmonių turi mažus vaikus, todėl šiems baisu, kad laukiniai katinai neužkrėstų mažųjų ligomis. Moteris priduria, kad šiuo metu vaizdas prie laiptinės tragiškas: šaligatvis nuklotas kačių ir balandžių išmatomis, nes pastarieji su keturkojais kovoja dėl trupinėlio duonos.

„Nebegaliu daugiau tylėti, bet nežinau, ką daryti. Vienas katinas jau laiptinėje apsigyveno. Tame aukšte yra keli gėlių vazonai, kur tas gudruolis, matyt, savo reikalų vietą pasidarė, nes visa laiptinė dvokia katino šlapimu. Ir nė viena jo neveja lauk! Jeigu visos tokios geros, tai ko namo tų blusų maišų nepasiima?“ – piktinasi pašnekovė.

Katės irgi turi teisę gyventi

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė teigia, kad laukinės katės taip turi teisę gyventi ir būti šeriamos, tačiau jų priežiūra yra reglamentuota taisyklių.

„Aš suprantu, kad kartais gyventojams nepatinka, kad yra tos katės, bet dažnai jos būna skiepytos nuo pasiutligės ir jos pakankamai sveikai atrodo, nenešioja kažkokių parazitų. Yra tūkstančiai iškastruotų kačių, surinktų ir vėl grąžintų į tas pačias teritorijas. Tiesiog būna žmonių, kuriems tas nepatinka. <...> Variantas imti tas kates ir išžudyti nėra variantas humaniškumo prasme, todėl ir buvo patvirtinta bešeimininkių kačių programa. Yra atlikti tyrimai, kad tokios katės vidutiniškai gyvena 5 metus. <...> Jos miršta sava mirtimi. Ir toje vietoje nebelieka benamių kačių“, – aiškina B. Kymantaitė.

Gyvūnų teisių gynėja pasakoja apie kiekvienoje savivaldybėje vykstančią programą „Sugauk. Sterilizuok. Paleisk.“ Jos tikslas yra sterilizuoti benames kates ir grąžinti jas į jų gyvenamąją vietą.

Ne visi žino, kad kačių šėrimo vietos yra griežtai reglamentuotos. Kaip informuoja Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vedėjas Gintaras Leperskas, „Kačių šėrimo vieta turi būti ne arčiau kaip 10 metrų nuo gydymo ir švietimo įstaigų pastatų bei vaikų žaidimo aikštelių. Draudžiama parinkti kačių šėrimo vietą ant šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų su danga, vaikų žaidimo ir automobilių stovėjimo aikštelėse, aikštėse, skveruose ir kitose panašiose žmonių susibūrimo vietose.<...> Taip pat kačių šėrimo vieta turi būti suderinta su Administracinės veiklos skyriumi.“

Daugiabučio kiemas virto kačių šėrimo vieta
Daugiabučio kiemas virto kačių šėrimo vieta
© Skaitytojos nuotr.

Šiuo atveju į redakciją laišką atsiuntusios moters adresas, kaip DELFI pavyko išsiaiškinti, į leistinas benamių kačių šėrimo vietas nėra įtrauktas, todėl tai darančios moterys pažeidžia viešąją tvarką, o už tai gresia bauda nuo 30 iki 100 Eur.

„Remiantis Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklėmis, yra draudžiama – šerti neprižiūrimus, bešeimininkius, laukinius gyvūnus viešosiose, bendrojo naudojimo vietose ar patalpose, daugiabučių namų balkonuose, mėtant maistą, jo likučius iš balkonų, per langus ar panašiai. Laukinius paukščius, išskyrus balandžius ir varninius paukščius, galima lesinti žiemą, jei tam tikslui įrengiamos ir prižiūrimos lesyklėlės. Tad asmenys negali šerti bešeimininkių gyvūnų, taip pat ir kačių. Bešeimininkes kates gali šerti tik asmenys, jei Savivaldybės administracija yra suderinusi bešeimininkių kačių kastravimo programą, nes programa apima ne tik šėrimą, bet ir kitą bešeimininkių kačių priežiūrą - kastravimą, ligų prevenciją ir t.t. Šiuo metu Savivaldybės teritorijoje yra 215 vietų, kuriose suderintos ir vykdomos bešeimininkių kačių kastravimo programos“, – paaiškino Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vedėjas G. Leperskas.

Šėryklą privaloma įtraukti į sąrašą

Nors kai kuriems gyventojams atrodo, kad laukines kates vis dėlto reikėtų uždaryti į prieglaudas, gyvūnų teisių gynėja B. Kymantaitė aiškina, kad tai prilygtų gyvūno kankinimui.

„Sulaukėjusios – tos, kurios gimė, užaugo ir gyvena lauke, jų plikomis rankomis nelabai paimsi, jas reikia gaudyti su specialiomis gaudyklėmis, o jas pagavus ir uždarius į prieglaudą yra gyvūno kankinimas, nes jos niekada nesiadaptuos gyvenimui žmonių namuose. Žmogus, atėjęs į prieglaudą, ieško augintinio, kuris sėdėtų ant kelių, murktų. Į namus pasiėmus sulaukėjusią katę, geriausiu atveju, ji palįs po sofa ir niekad nepasirodys“, – tvirtina pašnekovė.

Ji tęsia, kad ir laukinės katės turi teisę gyventi mieste, todėl sulaukėjusių kačių gelbėjimo programa yra puiki išeitis. Vis dėlto, kad katę šeriantis gyventojas negaudų baudos, prieš tai jam reikia įvykdyti tam tikrus reikalavimus.

„Gyventoja, pastebėjęs aplink namus nuolat besisukiojančias kates, turėtų kreiptis į Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinę tarnybą, kurios darbuotojai surenka bešeimininkius gyvūnus iš miesto viešųjų vietų ir veža juos į globos namus. Ten jiems suteikiama laikina prieglauda ir pirmoji veterinarinė pagalba. Bešeimininkiai gyvūnai gaudomi pagal Vilniaus miesto savivaldybės padalinių, seniūnijų, Vyriausiojo policijos komisariato ir jo padalinių, kitų įstaigų bei organizacijų, gyventojų pranešimus. Sugautos bešeimininkės katės nėra migdomos, kaip tai buvo daroma ilgus metus. Veterinarijos gydytojos kastruoja kates ir po 3 dienų paleidžia į tą pačią vietą, kurioje buvo pagautos, kad jos toliau gyventų ir mirtų natūralia mirtimi, bet nebegalėtų susilaukti palikuonių“, – vardija Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vedėjas G. Leperskas pabrėždamas, kad prieš tai su savivaldybe būtina suderinti laukinių katinų šėryklos vietą.

Reikia tik kelių gyventojų sutikimo

Kaip jau buvo minėta, vienas laiške redakcijai minėtas daugiabutis – nėra įtrauktas į kačių šėrimo vietų sąrašą. Tačiau, kaip informuoja G. Leperskas, tai padaryti būtų labai lengva, nes įstatymuose nėra numatyta, kad laukinių kačių gyvenamoji vieta negali būti daugiabučių balkonai: „Šerti bešeimininkes kates ir (ar) įrengti joms būdas (slėptuves) po daugiabučių namų balkonais galima, kai yra balkono, po kuriuo bus šeriamos katės ir (ar) pastatyta būda (slėptuvė), bei šalia jo esančių butų savininkų rašytiniai sutikimai.“

Kitaip tariant, jei vis dėlto pirmo aukšto gyventojai susitars, kad po vieno iš jų balkonu esančią benamių kačių būstinę verta „legalizuoti“, kiti gyventojai gali sunkiai pasipriešinti. Kaip aiškino Vilniaus miesto savivaldybės Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialistė Vaida Maslaveckaitė, nesutinkantiems reikėtų rašyti kolektyvinį skundą ir jį pateikti savivaldybei. Tuomet būtų sprendžiama, ar katės toje vietoje tikrai yra netinkamos globotinės.

Šiuo metu, kai katės skaitytojos minėtoje vietose yra šeriamos be jokių derinimų su savivaldybe, besipiktinantys gyventojai taip pat gali kreiptis į savivaldybę su įrodymais, kuris kaimynas nelegaliai šeria kates. Gyvūnai bus surinkti ir išvežti, kur leidžia taisyklės, o viešąją tvarką pažeidęs žmogus – nubaustas bauda. Tiesa, jis gali savo „veiklą“ legalizuoti: kreiptis į savivaldybę su prašymu įteisinti jo balkoną kaip kačių gyvenamąją vietą, susitarti su „Grinda“, kad jas sterilizuotų ir grąžintų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Joniškietės katė linksmina internautus: tokia pikta, kad net juokinga (16)

Joniškietės katė linksmina internautus: tokia pikta, kad net juokinga
„Nekenčiu visko, kas juda, o kas nejuda – pajudinu ir nekenčiu.“ Turbūt daugeliui yra tekę matyti memus su pasipiktinusio katino nuotrauka, kurią lydi juokingos, jo nepasitenkinimą gyvenimu atspindinčios frazės. Paniuręs katinas (angl. grumpy cat) internautus linksmino nuo 2012 metų, tačiau nuo šiol turime dar piktesnę katę, o ši – iš Joniškio!

Šuns sužalotos moters artimieji tikisi teisybės (16)

Šuns sužalotos moters artimieji tikisi teisybės
Ukmergėje neseniai nutikęs incidentas, kai agresyvus kaimynų šuo užpuolė ir sužalojo garbaus amžiaus gyventoją, visiškai palaužė moters sveikatą. Ji nebegali gyventi be vaistų, priversta važinėti pas medikus. Maža to, neteko savo mylimo augintinio.

Kodėl neklauso šuo? (5)

Kodėl neklauso šuo?
Šeimininko skundas dėl šuns „selektyvaus klausymosi“ – anokia naujiena. Šuo negirdės, kai visa gerkle jį kviesite ateiti, tačiau puikiai sureaguos į žodį „skanėstas“, nors tas bus pašnibždomis ištartas kitame kambaryje. Tačiau ką atrankinis klausymasis reiškia iš tiesų?

Paplūdimiai, į kuriuos galite eiti kartu su augintiniais: Klaipėdoje nelegalios nudistės deginsis su šunimis (30)

Paplūdimiai, į kuriuos galite eiti kartu su augintiniais: Klaipėdoje nelegalios nudistės deginsis su šunimis
Atšilus orams sunku išmesti iš galvos mintis apie poilsį, saulę ir jūrą. Mokslo metai baigėsi, prašymas atostogoms parašytas ir... beliko rasti svarbiausius šeimos narius priimančią vietą. Domimės, į kuriuos paplūdimius galima atvykti kartu su augintiniu.

Gyvenimas per karščius Lietuvos zoologijos sode: sunkiausia – arktiniam vilkui (2)

Gyvenimas per karščius Lietuvos zoologijos sode: sunkiausia – arktiniam vilkui
Tokios karštos dienos Lietuvoje tampa išbandymu ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams. Seniausiame zoologijos sode Lietuvoje gyvūnai nuolat vėsinami šaltu vandeniu. Anot Lietuvos zoologijos sodo Plėšriųjų žinduolių skyriaus vedėjos Angelės Grebliauskienės, jei ne nuolatinė zoologijos sodo darbuotojų pagalba, kai kurie gyvūnai tiesiog neišgyventų.

Kaune dingo šeškas: susirūpinę šeimininkai prašo pagalbos (13)

Kaune dingo šeškas: susirūpinę šeimininkai prašo pagalbos
Antradienį popiet letena.lt pasiekė skaitytojų prašymas padėti surasti pasimetusį augintinį.

Su svarmeniu skandintas šuo – ne vienas: moteris įtaria, kad jos augintiniui nutiko kažkas panašaus (25)

Su svarmeniu skandintas šuo – ne vienas: moteris įtaria, kad jos augintiniui nutiko kažkas panašaus
Į DELFI redakciją kreipėsi kaunietė Audra, kurią sukrėtė neseniai šalies žiniasklaidą apskriejusi Torio istorija – šunelio, kartu su svarmeniu išplaukusio iš upės, kurioje buvo skandinamas. Moteris ragina istorijos nepamiršti, o iš jos pasimokyti ir saugoti savo augintinius. Panašioje situacijoje teko atsidurti ir jai pačiai, o tokio skausmo ji niekam nelinkėtų.

Panevėžyje miške rastas veislinis šuo į prieglaudą pristatytas jau antrą kartą (19)

Panevėžyje miške rastas veislinis šuo į prieglaudą pristatytas jau antrą kartą
Šiandien Paaiškėjo naujų faktų apie šeštadienį Panevėžyje išgelbėtą Berno zenenhundų veislės šunį. Kalytė jau nebe pirmą kartą papuola į Panevėžio gyvūnų globos draugijos prieglaudą Kaimiškyje.

Pasibaisėtinas konduktoriaus elgesys: jauną haskį išmetė iš traukinio (60)

Pasibaisėtinas konduktoriaus elgesys: jauną haskį išmetė iš traukinio
Prieš kelias valandas socialinius tinklus apskriejo žinia, kad Lentvaryje „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojas iš traukinio išvarė šuniuką ir jį paliko vieną šalia judrių traukinio bėgių. DELFI pasidomėjo apie šį įvykį – kas iš tiesų nutiko ir ar šuo grįžo pas šeimininkus.

Savaitgalį sostinėje – neeilinės pramogos: vyks šunų šuolių į vandenį turnyras (2)

Savaitgalį sostinėje – neeilinės pramogos: vyks šunų šuolių į vandenį turnyras
Jau šį savaitgalį sostinėje miestiečius ir miesto svečius nustebins neeilinis renginys, skirtas šunims bei jų augintojams. Pirmą kartą Lietuvoje vyks pasaulyje itin populiarios varžybos keturkojams – šunų šuolių į vandenį turnyras „Šlapia Uodega”.

Kuršių mariose išgelbėtas nusilpęs stirniukas (1)

Kuršių mariose išgelbėtas nusilpęs stirniukas
Pareigūnai gavo pranešimą, kad Kuršių mariose tarp Smiltynės, Jachtklubo ir Naujosios perkėlos, palei krantą plaukia stirna, bando išlipti, rašoma pranešime spaudai.

Prabilo skandinto šunelio šeimininkas: papasakojo, kaip viskas buvo iš tiesų (135)

Prabilo skandinto šunelio šeimininkas: papasakojo, kaip viskas buvo iš tiesų
Kalbos apie šunelį Torį, kurį mėginta nuskandinti upėje su 6 kilogramų svarmeniu, netyla – žmogaus žiaurumo sukrėsta visuomenė laukia teisingumo įvykdymo. Tiesa, dalis drįsta spėti, kad augintiniu galėjo bandyti atsikratyti ir pats šeimininkas Saulius. DELFI pavyko su juo susisiekti ir išgirsti, ką šiuo metu jam tenka išgyventi bei kas vyko tą lemtingą rytą.

Socialiniuose tinkluose plinta kraupūs vaizdai: laukuose – du sužaloti stirniukai (29)

Socialiniuose tinkluose plinta kraupūs vaizdai: laukuose – du sužaloti stirniukai
Prasidėjusi šienapjūtė Lietuvoje pareikalavo pirmųjų aukų. Socialiniuose tinkluose plinta baisios nuotraukos, kuriose užfiksuoti šienaujant lauką sužaloti mažyčiai stirniukai.

Su svarmeniu ant kaklo skandintas šuo atsidūrė naujose rankose: paaiškėjo svarbių aplinkybių (103)

Su svarmeniu ant kaklo skandintas šuo atsidūrė naujose rankose: paaiškėjo svarbių aplinkybių
Prienų rajone skandinto šunelio Torio istorijoje ieškoma teisybės – policijos pareigūnai jau pradėjo tyrimą. Istorijai pamažu artėjant prie atomazgos laikinai gyvūną globojanti „Vyšnių sodo“ vadovė Monika Mužaitė pastebi didelę visuomenės ydą – daugybė žmonių suskubo viešai pasmerkti ir kaltinti šeimininką. Tokio interneto komentatorių teismo, anot jos, šeimininkas šiandien tikrai nenusipelno.

Egzekuciją išgyvenusio šuns likimas kelia nerimą: feisbuke maldaujama nedaryti klaidos (96)

Egzekuciją išgyvenusio šuns likimas kelia nerimą: feisbuke maldaujama nedaryti klaidos
Reginys, kurį važiuodama palei Verknės upę išvydo Audra Petraškienė, atėmė moteriai žadą ir sukrėtė ilgam. Penktadienį apie 11 val. pro šalį važiuojančią moterį privertė sustoti pagalbos prašantis juodai balto spanielio žvilgsnis. Sunku įsivaizduoti, kokias kančias teko išgyventi gyvūnui, tačiau vien į jį pažiūrėjus, tampa aišku – kažkas bandė juo žiauriai atsikratyti.