Užvirė karas dėl benamių kačių: kiemas virto kiaulide

 (202)
Augintinio nori beveik kiekvienas: smagu turėti gyvūną, kuris lauks grįžtant namo, šaltą žiemos vakarą susirangys ant kelių ir visada primins, kas yra pokštai bei išdaigos. Tačiau vieno Vilniaus miegamojo rajono gyventojai persistengė. Nenorėdami kačių laikyti namuose, bet jausdami pareigą jomis pasirūpinti, prisijaukino laukinius gyvūnus gyventi čia pat, prie laiptinės, po vienu iš balkonų. Kaip teigia viena iš pasipiktinusių kaimynių „kiemas virto kiaulide“.
Daugiabučio namo kiemas virto kačių šėrimo vieta
© DELFI montažas

Kiemas tapo kačių šėrykla

Į DELFI redakciją kreipėsi Pašilaičių mikrorajono gyventoja Toma, teigdama, kad nebegali pakęsti tokios situacijos. Anot moters, jos kaimynės ėmėsi prižiūrėti kates – jau daugiau nei metus šalia laiptinės augina laukines kates, kur šios atlieka ir visus gamtinius reikalus, todėl sąlygos gyventojams tampa antisanitarinėmis.

„Prieš daugiau nei metus kaimynės prie laiptinės pradėjo šerti benamius katinus. Taip ir maniau, kad iš to nieko gero nebus. Pamačiusios, kad gyvenimas joms čia visai gerai, katės pasiliko ir žiemoti. Tada moteriškės parūpino joms net namelius. Padėjo po vienu iš balkonu. Po to atsirado ir dubenėliai vandeniui, lėkštės maistui. Žodžiu, prisipratino tuos katinus gyventi šalia vasarą, o žiemą tie katinai šąla, lenda prie kojų, neįmanoma atsikratyti. Pilnas kiemas kačių, jos visiškai laukinės, nežinia, ar sterilizuotos, be to, dar ir tikrai turi kokių parazitų. Atlieka visus gamtinius reikalus šalia laiptinės“, – pasakoti pradeda moteris.

Daugiabučio kiemas virto kačių šėrimo vieta
Daugiabučio kiemas virto kačių šėrimo vieta
© Skaitytojos nuotr.

Toma piktinasi, kad gyventojai prisijaukino laukines kates neatsiklausę kitų kaimynų. Anot jos, daugelis žmonių turi mažus vaikus, todėl šiems baisu, kad laukiniai katinai neužkrėstų mažųjų ligomis. Moteris priduria, kad šiuo metu vaizdas prie laiptinės tragiškas: šaligatvis nuklotas kačių ir balandžių išmatomis, nes pastarieji su keturkojais kovoja dėl trupinėlio duonos.

„Nebegaliu daugiau tylėti, bet nežinau, ką daryti. Vienas katinas jau laiptinėje apsigyveno. Tame aukšte yra keli gėlių vazonai, kur tas gudruolis, matyt, savo reikalų vietą pasidarė, nes visa laiptinė dvokia katino šlapimu. Ir nė viena jo neveja lauk! Jeigu visos tokios geros, tai ko namo tų blusų maišų nepasiima?“ – piktinasi pašnekovė.

Katės irgi turi teisę gyventi

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė teigia, kad laukinės katės taip turi teisę gyventi ir būti šeriamos, tačiau jų priežiūra yra reglamentuota taisyklių.

„Aš suprantu, kad kartais gyventojams nepatinka, kad yra tos katės, bet dažnai jos būna skiepytos nuo pasiutligės ir jos pakankamai sveikai atrodo, nenešioja kažkokių parazitų. Yra tūkstančiai iškastruotų kačių, surinktų ir vėl grąžintų į tas pačias teritorijas. Tiesiog būna žmonių, kuriems tas nepatinka. <...> Variantas imti tas kates ir išžudyti nėra variantas humaniškumo prasme, todėl ir buvo patvirtinta bešeimininkių kačių programa. Yra atlikti tyrimai, kad tokios katės vidutiniškai gyvena 5 metus. <...> Jos miršta sava mirtimi. Ir toje vietoje nebelieka benamių kačių“, – aiškina B. Kymantaitė.

Gyvūnų teisių gynėja pasakoja apie kiekvienoje savivaldybėje vykstančią programą „Sugauk. Sterilizuok. Paleisk.“ Jos tikslas yra sterilizuoti benames kates ir grąžinti jas į jų gyvenamąją vietą.

Ne visi žino, kad kačių šėrimo vietos yra griežtai reglamentuotos. Kaip informuoja Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vedėjas Gintaras Leperskas, „Kačių šėrimo vieta turi būti ne arčiau kaip 10 metrų nuo gydymo ir švietimo įstaigų pastatų bei vaikų žaidimo aikštelių. Draudžiama parinkti kačių šėrimo vietą ant šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų su danga, vaikų žaidimo ir automobilių stovėjimo aikštelėse, aikštėse, skveruose ir kitose panašiose žmonių susibūrimo vietose.<...> Taip pat kačių šėrimo vieta turi būti suderinta su Administracinės veiklos skyriumi.“

Daugiabučio kiemas virto kačių šėrimo vieta
Daugiabučio kiemas virto kačių šėrimo vieta
© Skaitytojos nuotr.

Šiuo atveju į redakciją laišką atsiuntusios moters adresas, kaip DELFI pavyko išsiaiškinti, į leistinas benamių kačių šėrimo vietas nėra įtrauktas, todėl tai darančios moterys pažeidžia viešąją tvarką, o už tai gresia bauda nuo 30 iki 100 Eur.

„Remiantis Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklėmis, yra draudžiama – šerti neprižiūrimus, bešeimininkius, laukinius gyvūnus viešosiose, bendrojo naudojimo vietose ar patalpose, daugiabučių namų balkonuose, mėtant maistą, jo likučius iš balkonų, per langus ar panašiai. Laukinius paukščius, išskyrus balandžius ir varninius paukščius, galima lesinti žiemą, jei tam tikslui įrengiamos ir prižiūrimos lesyklėlės. Tad asmenys negali šerti bešeimininkių gyvūnų, taip pat ir kačių. Bešeimininkes kates gali šerti tik asmenys, jei Savivaldybės administracija yra suderinusi bešeimininkių kačių kastravimo programą, nes programa apima ne tik šėrimą, bet ir kitą bešeimininkių kačių priežiūrą - kastravimą, ligų prevenciją ir t.t. Šiuo metu Savivaldybės teritorijoje yra 215 vietų, kuriose suderintos ir vykdomos bešeimininkių kačių kastravimo programos“, – paaiškino Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vedėjas G. Leperskas.

Šėryklą privaloma įtraukti į sąrašą

Nors kai kuriems gyventojams atrodo, kad laukines kates vis dėlto reikėtų uždaryti į prieglaudas, gyvūnų teisių gynėja B. Kymantaitė aiškina, kad tai prilygtų gyvūno kankinimui.

„Sulaukėjusios – tos, kurios gimė, užaugo ir gyvena lauke, jų plikomis rankomis nelabai paimsi, jas reikia gaudyti su specialiomis gaudyklėmis, o jas pagavus ir uždarius į prieglaudą yra gyvūno kankinimas, nes jos niekada nesiadaptuos gyvenimui žmonių namuose. Žmogus, atėjęs į prieglaudą, ieško augintinio, kuris sėdėtų ant kelių, murktų. Į namus pasiėmus sulaukėjusią katę, geriausiu atveju, ji palįs po sofa ir niekad nepasirodys“, – tvirtina pašnekovė.

Ji tęsia, kad ir laukinės katės turi teisę gyventi mieste, todėl sulaukėjusių kačių gelbėjimo programa yra puiki išeitis. Vis dėlto, kad katę šeriantis gyventojas negaudų baudos, prieš tai jam reikia įvykdyti tam tikrus reikalavimus.

„Gyventoja, pastebėjęs aplink namus nuolat besisukiojančias kates, turėtų kreiptis į Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinę tarnybą, kurios darbuotojai surenka bešeimininkius gyvūnus iš miesto viešųjų vietų ir veža juos į globos namus. Ten jiems suteikiama laikina prieglauda ir pirmoji veterinarinė pagalba. Bešeimininkiai gyvūnai gaudomi pagal Vilniaus miesto savivaldybės padalinių, seniūnijų, Vyriausiojo policijos komisariato ir jo padalinių, kitų įstaigų bei organizacijų, gyventojų pranešimus. Sugautos bešeimininkės katės nėra migdomos, kaip tai buvo daroma ilgus metus. Veterinarijos gydytojos kastruoja kates ir po 3 dienų paleidžia į tą pačią vietą, kurioje buvo pagautos, kad jos toliau gyventų ir mirtų natūralia mirtimi, bet nebegalėtų susilaukti palikuonių“, – vardija Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vedėjas G. Leperskas pabrėždamas, kad prieš tai su savivaldybe būtina suderinti laukinių katinų šėryklos vietą.

Reikia tik kelių gyventojų sutikimo

Kaip jau buvo minėta, vienas laiške redakcijai minėtas daugiabutis – nėra įtrauktas į kačių šėrimo vietų sąrašą. Tačiau, kaip informuoja G. Leperskas, tai padaryti būtų labai lengva, nes įstatymuose nėra numatyta, kad laukinių kačių gyvenamoji vieta negali būti daugiabučių balkonai: „Šerti bešeimininkes kates ir (ar) įrengti joms būdas (slėptuves) po daugiabučių namų balkonais galima, kai yra balkono, po kuriuo bus šeriamos katės ir (ar) pastatyta būda (slėptuvė), bei šalia jo esančių butų savininkų rašytiniai sutikimai.“

Kitaip tariant, jei vis dėlto pirmo aukšto gyventojai susitars, kad po vieno iš jų balkonu esančią benamių kačių būstinę verta „legalizuoti“, kiti gyventojai gali sunkiai pasipriešinti. Kaip aiškino Vilniaus miesto savivaldybės Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialistė Vaida Maslaveckaitė, nesutinkantiems reikėtų rašyti kolektyvinį skundą ir jį pateikti savivaldybei. Tuomet būtų sprendžiama, ar katės toje vietoje tikrai yra netinkamos globotinės.

Šiuo metu, kai katės skaitytojos minėtoje vietose yra šeriamos be jokių derinimų su savivaldybe, besipiktinantys gyventojai taip pat gali kreiptis į savivaldybę su įrodymais, kuris kaimynas nelegaliai šeria kates. Gyvūnai bus surinkti ir išvežti, kur leidžia taisyklės, o viešąją tvarką pažeidęs žmogus – nubaustas bauda. Tiesa, jis gali savo „veiklą“ legalizuoti: kreiptis į savivaldybę su prašymu įteisinti jo balkoną kaip kačių gyvenamąją vietą, susitarti su „Grinda“, kad jas sterilizuotų ir grąžintų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Keli patarimai, kad augintiniams šventės nevirstų košmaru

Keli patarimai, kad augintiniams šventės nevirstų košmaru
Didžiųjų metų švenčių metu norisi ir papuošti namus, ir palepinti augintinius, tačiau kartais net patys geriausi ketinimai sulaukia priešingo efekto. Didžiausia problema – kaip apsaugoti keturkojį nuo „nesąmonių pririjimo“ ir išlaikyti namų dekoracijas saugias. Dėl to siūlome šiuos paprastus patarimus, kurie padės išvengti rimčiausių problemų.

Direktorius uždraudė maitinti kates prie gimnazijos: reginys sukėlė pasipiktinimą (52)

Direktorius uždraudė maitinti kates prie gimnazijos: reginys sukėlė pasipiktinimą
Akademijos gimnazija turi rimtų bėdų. Jos kieme gyvena keliolika benamių kačių, kurios, kažkam neatsakingai jas pašėrus prie įstaigos pagrindinių durų, iš ten nebesitraukia. Lyg to būtų maža, viena gyvūnų gerovės tarnyba gimnazijos direktorių Liudą Tauginą kaltina žiauriu elgesiu su gyvūnais – neva dėl to, kad šis draudžia mokiniams ir aplinkiniams gyventojams maitinti kates, šios iš bado jau ėda viena kitą.

Nufilmuoti išskirtiniai policijos šuns sugebėjimai: štai taip jis sulaiko nusikaltėlį (19)

Nufilmuoti išskirtiniai policijos šuns sugebėjimai: štai taip jis sulaiko nusikaltėlį
Tarnybiniai šunys - ištikimi pareigūnų pagalbininkai. Tuo įsitikinęs Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis Liudas Skripkauskas. Jis DELFI vaizdo reportaže pademonstruoja, ką iš tiesų gali tarnybinis šuo ir pasakoja, ko reikia, kad keturkojis taptų tobulu pareigūnu.

Šunų sveikatos problemos, kurias gali išspręsti reabilitacijos terapija

Šunų sveikatos problemos, kurias gali išspręsti reabilitacijos terapija
Fizinės reabilitacijos tikslas – atkurti normalų ar beveik normalų judėjimą ir raumenų bei skeleto funkcijas. Manualinė terapija apima masažą, tempimo ir pasyvių judesių pratimus bei sąnarių mobilizaciją. Taip pat galima pasitelkti šilumos ir šalčio terapiją, elektros stimuliaciją, lazerio terapiją ir terapinį ultragarsą. Reabilitacijos metu naudojami ir tiksliniai pratimai, jų atlikimui pasitelkiamos tokios priemonės kai specialūs treniruokliai – kamuoliai, bėgtakiai, cavalettti, baseinai.

Kaip su augintiniu keliauti žiemą?

Kaip su augintiniu keliauti žiemą?
Keliauti ar išeiti pasivaikščioti su savo keturkoju žiemą – vienas malonumas. Kad malonumas netaptų problema, reikia žinoti tam tikras taisykles ir jų laikytis, nes net ir gerai įmitęs ilgakailis keturkojis šaltyje gali stipriai nukentėti, rašoma pranešime spaudai.

Katė bijo triukšmo: kaip jai padėti (3)

Katė bijo triukšmo: kaip jai padėti
Paprastai, kai kalbame apie augintinių baimes gamtos stichijų ar naujametinio šurmulio akivaizdoje, omenyje turime šunis - jie cypia ar slepiasi, bando pasprukti, o jų raminimo būdų yra daugybė. Tačiau daugybė kačių perkūnijos ar fejerverkų metu taip pat ima jaudintis. Jei triukšmas katei sukelia nerimą, šie patarimai gali padėti jai išlikti ramesnei.

Garbanotieji bišonai – aristokratų šunys, paperkantys meilumu ir pozityvumu (13)

Garbanotieji bišonai – aristokratų šunys, paperkantys meilumu ir pozityvumu
Garbanotieji bišonai, dar žinomi kaip Frizos bišonai, jau kuris laikas yra viena populiariausių veislių Lietuvoje. Pirmoji į mūsų šalį šios veislės šuniukus dar prieš penkiolika metų įvežė ir pradėjo veisti kinologė, veislyno „Tauras Kennel“ įkūrėja Janita Januškauskaitė-Plungė, rašoma pranešime spaudai.

Rekonstruotas akvariumas atsiveria visu grožiu (7)

Rekonstruotas akvariumas atsiveria visu grožiu
Gruodžio 3 dieną po rekonstrukcijos atidaromas Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumas. Tai – vienas patraukliausių ir unikaliausių turizmo objektų ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse. Akvariumas, kaip Jūrų muziejaus sudėtinė dalis, Nerijos forte buvo įrengtas 1979 metais. Jo rekonstrukcija sutapo ir su kitais šio išskirtinio paveldo objekto tvarkymo darbais: dar vasarą išvalytas gynybinis griovys, restauruoti kaponyrai, įrengtos dvi naujos istorinės ekspozicijos, rašoma Lietuvos jūrų muziejaus pranešime spaudai.

Palikti sniegynuose, arba Taro ir Jiro istorija (5)

Palikti sniegynuose, arba Taro ir Jiro istorija
Turbūt daug kas žino filmą „Eight Below“ („Palikti sniegynuose“) – gražią istoriją apie kinkinių šunis, paliktus Šiaurės platybėse. Kai kas gal atkreipė dėmesį į tą faktą, kad filmas sukurtas remiantis tikrais įvykiais. Galbūt netgi yra kokią grupelė žmonių, kurie yra girdėję, jog egzistuoja kita „Eight Below“ versija. Kažkas greičiausiai ją netgi matė, o vienas kitas netgi pasidomėjo faktais apie tikruosius istorijos herojus.

Aliaskos malamuto augintoja: nesirinkite šunų dėl gražių akių ar minkšto kailio (11)

Aliaskos malamuto augintoja: nesirinkite šunų dėl gražių akių ar minkšto kailio
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Statuso šunys – išpūstas burbulas ar reali problema?

Statuso šunys – išpūstas burbulas ar reali problema?
„Statuso šunys“ - ši frazė populiariausia Jungtinėje Karalystėje ar JAV. Trumpai tariant, ja apibūdinami „kietų bičiukų“ šunys. Nors reikalas atrodo paprastas, išties jis apipintas mitais – o liūdniausia, kad veislių pasirinkimą tam tikroje visuomenės grupėje taip pat nulėmė legendos bei padavimai. Dėl to dabar asmuo, už pavadžio besivedantis stafuką kirptomis ausimis, daugelio bus išvadintas nusikaltėliu ar buduliu – net jeigu būtų pačios tyriausios sielos atstovas visoje planetoje.

Ištyrė kačių augintojų elgesį: vis dar laikosi klaidingos nuomonės (6)

Ištyrė kačių augintojų elgesį: vis dar laikosi klaidingos nuomonės
Šių metų spalio mėnesį „Purina ONE“ inicijavo socialinį projektą „Kačių sveikatos mėnuo“. Šešias savaites trukusio projekto metu buvo norima išsiaiškinti, ar kačių savininkai žino, kaip užtikrinti visavertį, sveiką ir laimingą gyvenimą savo augintinei, teigiama pranešime spaudai.

Šunų augintoja Kristina: gyvūnų gerovė priklauso nuo mūsų (4)

Šunų augintoja Kristina: gyvūnų gerovė priklauso nuo mūsų
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Bausmės už žiaurų elgesį su gyvūnais: daug lemia asmeninis specialisto požiūris (3)

Bausmės už žiaurų elgesį su gyvūnais: daug lemia asmeninis specialisto požiūris
Nors teisės aktai numato gana nemažas baudas ir bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais ar jų nepriežiūrą, jų taikymas realybėje stringa, nes institucijos nesupranta, kas už ką yra atsakingas gyvūnų gerovės srityje. Taip LRT.lt sako VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. „Jos neturi ne tik kompetencijos, bet dažnai pritrūksta ir elementaraus noro, nes jiems tai „tik gyvūnas“, – kalba pašnekovė.

Labai retos, bet įspūdingos išvaizdos gyvūnai (1)

Labai retos, bet įspūdingos išvaizdos gyvūnai
Jei teko girdėti apie graikus ir jų mitologiją, turbūt padaras, vadinamas chimera, nebus didelė naujiena. Jos aprašymai skiriasi - ji turėjusi ožio kūną, gyvatės ar drakono uodegą ir liūto ar ožio galvą bei alsavo ugnimi.