Užvirė karas dėl benamių kačių: kiemas virto kiaulide

 (202)
Augintinio nori beveik kiekvienas: smagu turėti gyvūną, kuris lauks grįžtant namo, šaltą žiemos vakarą susirangys ant kelių ir visada primins, kas yra pokštai bei išdaigos. Tačiau vieno Vilniaus miegamojo rajono gyventojai persistengė. Nenorėdami kačių laikyti namuose, bet jausdami pareigą jomis pasirūpinti, prisijaukino laukinius gyvūnus gyventi čia pat, prie laiptinės, po vienu iš balkonų. Kaip teigia viena iš pasipiktinusių kaimynių „kiemas virto kiaulide“.
Daugiabučio namo kiemas virto kačių šėrimo vieta
© DELFI montažas

Kiemas tapo kačių šėrykla

Į DELFI redakciją kreipėsi Pašilaičių mikrorajono gyventoja Toma, teigdama, kad nebegali pakęsti tokios situacijos. Anot moters, jos kaimynės ėmėsi prižiūrėti kates – jau daugiau nei metus šalia laiptinės augina laukines kates, kur šios atlieka ir visus gamtinius reikalus, todėl sąlygos gyventojams tampa antisanitarinėmis.

„Prieš daugiau nei metus kaimynės prie laiptinės pradėjo šerti benamius katinus. Taip ir maniau, kad iš to nieko gero nebus. Pamačiusios, kad gyvenimas joms čia visai gerai, katės pasiliko ir žiemoti. Tada moteriškės parūpino joms net namelius. Padėjo po vienu iš balkonu. Po to atsirado ir dubenėliai vandeniui, lėkštės maistui. Žodžiu, prisipratino tuos katinus gyventi šalia vasarą, o žiemą tie katinai šąla, lenda prie kojų, neįmanoma atsikratyti. Pilnas kiemas kačių, jos visiškai laukinės, nežinia, ar sterilizuotos, be to, dar ir tikrai turi kokių parazitų. Atlieka visus gamtinius reikalus šalia laiptinės“, – pasakoti pradeda moteris.

Daugiabučio kiemas virto kačių šėrimo vieta
Daugiabučio kiemas virto kačių šėrimo vieta
© Skaitytojos nuotr.

Toma piktinasi, kad gyventojai prisijaukino laukines kates neatsiklausę kitų kaimynų. Anot jos, daugelis žmonių turi mažus vaikus, todėl šiems baisu, kad laukiniai katinai neužkrėstų mažųjų ligomis. Moteris priduria, kad šiuo metu vaizdas prie laiptinės tragiškas: šaligatvis nuklotas kačių ir balandžių išmatomis, nes pastarieji su keturkojais kovoja dėl trupinėlio duonos.

„Nebegaliu daugiau tylėti, bet nežinau, ką daryti. Vienas katinas jau laiptinėje apsigyveno. Tame aukšte yra keli gėlių vazonai, kur tas gudruolis, matyt, savo reikalų vietą pasidarė, nes visa laiptinė dvokia katino šlapimu. Ir nė viena jo neveja lauk! Jeigu visos tokios geros, tai ko namo tų blusų maišų nepasiima?“ – piktinasi pašnekovė.

Katės irgi turi teisę gyventi

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė teigia, kad laukinės katės taip turi teisę gyventi ir būti šeriamos, tačiau jų priežiūra yra reglamentuota taisyklių.

„Aš suprantu, kad kartais gyventojams nepatinka, kad yra tos katės, bet dažnai jos būna skiepytos nuo pasiutligės ir jos pakankamai sveikai atrodo, nenešioja kažkokių parazitų. Yra tūkstančiai iškastruotų kačių, surinktų ir vėl grąžintų į tas pačias teritorijas. Tiesiog būna žmonių, kuriems tas nepatinka. <...> Variantas imti tas kates ir išžudyti nėra variantas humaniškumo prasme, todėl ir buvo patvirtinta bešeimininkių kačių programa. Yra atlikti tyrimai, kad tokios katės vidutiniškai gyvena 5 metus. <...> Jos miršta sava mirtimi. Ir toje vietoje nebelieka benamių kačių“, – aiškina B. Kymantaitė.

Gyvūnų teisių gynėja pasakoja apie kiekvienoje savivaldybėje vykstančią programą „Sugauk. Sterilizuok. Paleisk.“ Jos tikslas yra sterilizuoti benames kates ir grąžinti jas į jų gyvenamąją vietą.

Ne visi žino, kad kačių šėrimo vietos yra griežtai reglamentuotos. Kaip informuoja Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vedėjas Gintaras Leperskas, „Kačių šėrimo vieta turi būti ne arčiau kaip 10 metrų nuo gydymo ir švietimo įstaigų pastatų bei vaikų žaidimo aikštelių. Draudžiama parinkti kačių šėrimo vietą ant šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų su danga, vaikų žaidimo ir automobilių stovėjimo aikštelėse, aikštėse, skveruose ir kitose panašiose žmonių susibūrimo vietose.<...> Taip pat kačių šėrimo vieta turi būti suderinta su Administracinės veiklos skyriumi.“

Daugiabučio kiemas virto kačių šėrimo vieta
Daugiabučio kiemas virto kačių šėrimo vieta
© Skaitytojos nuotr.

Šiuo atveju į redakciją laišką atsiuntusios moters adresas, kaip DELFI pavyko išsiaiškinti, į leistinas benamių kačių šėrimo vietas nėra įtrauktas, todėl tai darančios moterys pažeidžia viešąją tvarką, o už tai gresia bauda nuo 30 iki 100 Eur.

„Remiantis Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklėmis, yra draudžiama – šerti neprižiūrimus, bešeimininkius, laukinius gyvūnus viešosiose, bendrojo naudojimo vietose ar patalpose, daugiabučių namų balkonuose, mėtant maistą, jo likučius iš balkonų, per langus ar panašiai. Laukinius paukščius, išskyrus balandžius ir varninius paukščius, galima lesinti žiemą, jei tam tikslui įrengiamos ir prižiūrimos lesyklėlės. Tad asmenys negali šerti bešeimininkių gyvūnų, taip pat ir kačių. Bešeimininkes kates gali šerti tik asmenys, jei Savivaldybės administracija yra suderinusi bešeimininkių kačių kastravimo programą, nes programa apima ne tik šėrimą, bet ir kitą bešeimininkių kačių priežiūrą - kastravimą, ligų prevenciją ir t.t. Šiuo metu Savivaldybės teritorijoje yra 215 vietų, kuriose suderintos ir vykdomos bešeimininkių kačių kastravimo programos“, – paaiškino Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vedėjas G. Leperskas.

Šėryklą privaloma įtraukti į sąrašą

Nors kai kuriems gyventojams atrodo, kad laukines kates vis dėlto reikėtų uždaryti į prieglaudas, gyvūnų teisių gynėja B. Kymantaitė aiškina, kad tai prilygtų gyvūno kankinimui.

„Sulaukėjusios – tos, kurios gimė, užaugo ir gyvena lauke, jų plikomis rankomis nelabai paimsi, jas reikia gaudyti su specialiomis gaudyklėmis, o jas pagavus ir uždarius į prieglaudą yra gyvūno kankinimas, nes jos niekada nesiadaptuos gyvenimui žmonių namuose. Žmogus, atėjęs į prieglaudą, ieško augintinio, kuris sėdėtų ant kelių, murktų. Į namus pasiėmus sulaukėjusią katę, geriausiu atveju, ji palįs po sofa ir niekad nepasirodys“, – tvirtina pašnekovė.

Ji tęsia, kad ir laukinės katės turi teisę gyventi mieste, todėl sulaukėjusių kačių gelbėjimo programa yra puiki išeitis. Vis dėlto, kad katę šeriantis gyventojas negaudų baudos, prieš tai jam reikia įvykdyti tam tikrus reikalavimus.

„Gyventoja, pastebėjęs aplink namus nuolat besisukiojančias kates, turėtų kreiptis į Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinę tarnybą, kurios darbuotojai surenka bešeimininkius gyvūnus iš miesto viešųjų vietų ir veža juos į globos namus. Ten jiems suteikiama laikina prieglauda ir pirmoji veterinarinė pagalba. Bešeimininkiai gyvūnai gaudomi pagal Vilniaus miesto savivaldybės padalinių, seniūnijų, Vyriausiojo policijos komisariato ir jo padalinių, kitų įstaigų bei organizacijų, gyventojų pranešimus. Sugautos bešeimininkės katės nėra migdomos, kaip tai buvo daroma ilgus metus. Veterinarijos gydytojos kastruoja kates ir po 3 dienų paleidžia į tą pačią vietą, kurioje buvo pagautos, kad jos toliau gyventų ir mirtų natūralia mirtimi, bet nebegalėtų susilaukti palikuonių“, – vardija Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vedėjas G. Leperskas pabrėždamas, kad prieš tai su savivaldybe būtina suderinti laukinių katinų šėryklos vietą.

Reikia tik kelių gyventojų sutikimo

Kaip jau buvo minėta, vienas laiške redakcijai minėtas daugiabutis – nėra įtrauktas į kačių šėrimo vietų sąrašą. Tačiau, kaip informuoja G. Leperskas, tai padaryti būtų labai lengva, nes įstatymuose nėra numatyta, kad laukinių kačių gyvenamoji vieta negali būti daugiabučių balkonai: „Šerti bešeimininkes kates ir (ar) įrengti joms būdas (slėptuves) po daugiabučių namų balkonais galima, kai yra balkono, po kuriuo bus šeriamos katės ir (ar) pastatyta būda (slėptuvė), bei šalia jo esančių butų savininkų rašytiniai sutikimai.“

Kitaip tariant, jei vis dėlto pirmo aukšto gyventojai susitars, kad po vieno iš jų balkonu esančią benamių kačių būstinę verta „legalizuoti“, kiti gyventojai gali sunkiai pasipriešinti. Kaip aiškino Vilniaus miesto savivaldybės Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialistė Vaida Maslaveckaitė, nesutinkantiems reikėtų rašyti kolektyvinį skundą ir jį pateikti savivaldybei. Tuomet būtų sprendžiama, ar katės toje vietoje tikrai yra netinkamos globotinės.

Šiuo metu, kai katės skaitytojos minėtoje vietose yra šeriamos be jokių derinimų su savivaldybe, besipiktinantys gyventojai taip pat gali kreiptis į savivaldybę su įrodymais, kuris kaimynas nelegaliai šeria kates. Gyvūnai bus surinkti ir išvežti, kur leidžia taisyklės, o viešąją tvarką pažeidęs žmogus – nubaustas bauda. Tiesa, jis gali savo „veiklą“ legalizuoti: kreiptis į savivaldybę su prašymu įteisinti jo balkoną kaip kačių gyvenamąją vietą, susitarti su „Grinda“, kad jas sterilizuotų ir grąžintų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

3 patarimai, kaip prižiūrėti šuns kailį, kad jis atrodytų nepriekaištingai (1)

3 patarimai, kaip prižiūrėti šuns kailį, kad jis atrodytų nepriekaištingai
Mūsų augintiniai, tai mūsų priežiūros ir elgesio su jais atspindys. Ką “įdėsime” į gyvūną – tą ir matysime jų atvaizde. Mūsų užduotis rūpintis jais kaip mažais vaikais, nes juk jie gyvena po mūsų namų stogu. Mes pasirinkome juos ir turime atsakomybę prieš juos, tinkamai ir rūpestingai juos prižiūrėti, mylėti ir tausoti. Juk šie nuostabūs padaužos reikalauja ypatingo dėmesio, patys jie negali susitvarkyti savo kailio, pavalgyti ir nusiprausti, rašoma pranešime spaudai.

Jaudinanti draugystė: sunkiai sergantis berniukas geriausią vaistą rado prieglaudoje (12)

Jaudinanti draugystė: sunkiai sergantis berniukas geriausią vaistą rado prieglaudoje
Irma Mickevičiūtė kartu su sūnumi ieškojo naujo šeimos draugo, kuomet „Vyšnių sodo“ puslapyje pastebėjo katinėlio Žirniuko nuotraukas. Jas išvydęs sūnus Jokūbas neabejojo, kad tai ir yra naujasis jų šeimos narys – taip niekam nereikalingas, paliktas gyvūnas tapo geriausiu sergančio berniuko draugu.

Tendencija: kurių miestų gyventojai labiau lepina kates, o kurių – šunis (8)

Tendencija: kurių miestų gyventojai labiau lepina kates, o kurių – šunis
Dauguma namuose gyvūnus laikančių žmonių žino, kam jų augintiniai tiesiog negali atsispirti. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenys rodo, kad šeimininkai keturkojus ne tik mėgsta lepinti skanėstais, bet ir rūpinasi, kad augintiniai nesušaltų lauke atvėsus orams. Iš plataus asortimento pirkėjai vienas gyvūnams skirtas prekes renkasi dažniau negu kitas, tad pardavimų duomenys leidžia nustatyti, kuriame mieste daugiau šunų, o kuriame – kačių mylėtojų, teigiama pranešime spaudai.

Šuo laižo kojas: kodėl reikėtų sunerimti? (6)

Šuo laižo kojas: kodėl reikėtų sunerimti?
Patogiai įsitaisęs, šuo pradeda laižyti kojas. Ir laižo... ir laižo... ir niekaip negali sustoti. Kiekvienas, kuriam teko su tuo susidurti, patvirtins, kad tas garsas tikrai „ėda nervus“. Tačiau čia dar mažiausia bėda. Po kiek laiko kailis ant kojų nuo tokio „čiaumojimo“ pradeda keisti spalvą arba dar blogiau – atsiveria žaizdos. Kodėl, atrodo, sveiki šunys taip keistai elgiasi?

Ankstyvos kastracijos kaina: padaryta klaida lemia daugybę ligų (9)

Ankstyvos kastracijos kaina: padaryta klaida lemia daugybę ligų
Kada kastruoti ar sterilizuoti yra beveik amžinas klausimas. Šį kartą kalbėsime ne apie amžinąją diskusiją „ar verta operuoti“, tačiau apie „kada“ – ir pažvelgsime į tai iš sportuojančių, aktyvių šunų pozicijos.

Greičiausių šunų paslaptis: viską lemia įdomi genetinė mutacija

Greičiausių šunų paslaptis: viską lemia įdomi genetinė mutacija
Neretai neįtikėtinai raumeningas gyvūnas apšaukiamas steroidų auka – pavyzdžiui, vipetai, kuriems pasireiškia reta genetinė mutacija. Šuo gali būti maždaug dvigubai sunkesnis už įprastą statistinį vipetą - pavyzdžiui, sverti apie 27 kg. Jų plaučiai ir širdis normalaus dydžio, tad jie turėtų gyventi tiek, kiek ir normalūs vipetai. Šių mutavusių gyvūnų tėvai būna įprastos išvaizdos šunys. Dabartinėmis žiniomis, iš visų šunų tik vipetai ir turi šią mutaciją, iš kitų gyvūnų rūšių ją „pasigauti“ gali pelės, avys, galvijai ir žmonės.

Novos istorija – iš prieglaudos į paskaitų suolus ir socialinių tinklų žvaigždes

Novos istorija – iš prieglaudos į paskaitų suolus ir socialinių tinklų žvaigždes
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Veterinarė atsakė į kačių šeimininkams svarbiausius klausimus: ką reikia žinoti? (39)

Veterinarė atsakė į kačių šeimininkams svarbiausius klausimus: ką reikia žinoti?
Mūsų augintiniai negali patys pasiskųsti savo sveikata ir nueiti pas veterinarą, todėl turime prisiimti atsakomybę už jų gerą savijautą. Antradienį DELFI TV Gyvai konferencijoje viešėjo veterinarė ir veterinarijos klinikos vadovė Vaida Misiūnienė, kalbėjusi apie dažniausius kačių sveikatos sutrikimus ir jų sprendimo būdus.

Ką būtina žinoti, kad šuo išvengtų traumų?

Ką būtina žinoti, kad šuo išvengtų traumų?
Nesvarbu, ar norime rimtai sportuoti, ar tik pasivaikščioti, dažną kartu lydi ir visada nuotykiams pasiruošę šunys. Tačiau dėl neatsargaus elgesio jie, kaip ir žmonės, gali susižaloti ir rudens dienas praleisti gydydamiesi traumas.

Valdininkės pasisakymas televizijos žiniose sukėlė tikrą audrą: pasiūlė pjaustyti balso stygas (356)

Valdininkės pasisakymas televizijos žiniose sukėlė tikrą audrą: pasiūlė pjaustyti balso stygas
TV3 žiniose pristatydama naujas Klaipėdos miesto triukšmo prevencijos taisykles, savivaldybės darbuotoja Nina Gendvilienė susilaukė gyvūnų teisių gynėjų pasipiktinimo. Ji siūlo, kad kaimynų ramybę drumsčiantis šunų lojimas turėtų būti sprendžiamas keliant gyvūnams skausmą – naudojant dresūrai skirtas specialias priemones ir pjaunant balso stygas.

Faktai apie kates, kurių tikriausiai nežinojote (9)

Faktai apie kates, kurių tikriausiai nežinojote
Katės – įprasti daugybės namų gyventojai. Nors daug laiko jos praleidžia šalia mūsų, šių paslaptingų būtybių vis dar nesugebėjome pažinti iki galo. Vetvila.lt atrinko įdomiausius faktus apie kates, kuriuos žino ne visi jų šeimininkai.

Beglobiai gyvūnai naujų šeimininkų ieško pažinčių programėlėje „Tinder“ (1)

Beglobiai gyvūnai naujų šeimininkų ieško pažinčių programėlėje „Tinder“
Beglobių gyvūnų organizacijos „Lesė“ augintiniai savo naujų šeimininkų ieško visame pasaulyje populiarioje pažinčių programėlėje „Tinder“. Vieniši žmonės ieškodami antrųjų pusių šioje programėlėje gali atrasti ir vienišų gyvūnų profilių, kurie mielai sutiktų tapti tų žmonių augintiniais.

Iš gaisro gniaužtų gyvūnus išgelbėję ugniagesiai: šunų rojuje vietą tikrai turėsime (4)

Iš gaisro gniaužtų gyvūnus išgelbėję ugniagesiai: šunų rojuje vietą tikrai turėsime
Rugsėjo 27 d., tre­čia­die­nio va­ka­rą, Aly­tu­je, Kaš­to­nų gat­vė­je, esan­čia­me dau­gia­bu­ty­je ki­lo gais­ras. Ug­nia­ge­siams iš bu­to te­ko va­duo­ti dau­giau ne­gu dvi­de­šimt skir­tin­gų gy­vū­nų. Vie­ni jų žu­vo, o dėl ki­tų gy­vy­bės te­ko ko­vo­ti. Ta­čiau tam abe­jin­gi ne­li­kę ug­nia­ge­siai pa­da­rė vis­ką, kad ma­ži gy­vū­nė­liai tu­rė­tų dar vie­ną šan­są gy­ven­ti.

Jaudinanti nuskriaustų gyvūnų istorija: iš purvyno – į mylinčių šeimininkų lovą (52)

Jaudinanti nuskriaustų gyvūnų istorija: iš purvyno – į mylinčių šeimininkų lovą
Vilniaus rajone, Kenos kaime, dviejų kalyčių laisvę ribojo 50 centimetrų ilgio grandinė, kuria jos galėjo pasiekti tik namais tapusią lentą, atremtą į sieną. Vos vienas skambutis kardinaliai pakeitė baisiomis sąlygomis gyvenusių gyvūnų kasdienybę – nepraėjus nė savaitei, jie jau miegojo nebe purvyne, o naujų šeimininkų lovose.

Kaip teisingai kelti šunis? (4)

Kaip teisingai kelti šunis?
Maži šuneliai labai populiarūs – toks gyvūnėlis bus puikus augintinis net nedideliame miesto bute. Jis neužima daug vietos ir vis dar geba žmones džiuginti šuniškomis linksmybėmis. Tačiau maži šunys turi dvi dideles problemas: prastą veisimą (populiarios puppy mills`ų aukos) ir neretai kenčia nuo silpnų nugarų. Įdomu, kad nugaros problemų turintys nedidelių veislių atstovai dažnai nešami „per pažastis“, kojas paliekant tabaluoti ore, o savininkai net nesusimąsto, kad tai žalinga.