Užvirė karas dėl benamių kačių: kiemas virto kiaulide

 (202)
Augintinio nori beveik kiekvienas: smagu turėti gyvūną, kuris lauks grįžtant namo, šaltą žiemos vakarą susirangys ant kelių ir visada primins, kas yra pokštai bei išdaigos. Tačiau vieno Vilniaus miegamojo rajono gyventojai persistengė. Nenorėdami kačių laikyti namuose, bet jausdami pareigą jomis pasirūpinti, prisijaukino laukinius gyvūnus gyventi čia pat, prie laiptinės, po vienu iš balkonų. Kaip teigia viena iš pasipiktinusių kaimynių „kiemas virto kiaulide“.
Daugiabučio namo kiemas virto kačių šėrimo vieta
© DELFI montažas

Kiemas tapo kačių šėrykla

Į DELFI redakciją kreipėsi Pašilaičių mikrorajono gyventoja Toma, teigdama, kad nebegali pakęsti tokios situacijos. Anot moters, jos kaimynės ėmėsi prižiūrėti kates – jau daugiau nei metus šalia laiptinės augina laukines kates, kur šios atlieka ir visus gamtinius reikalus, todėl sąlygos gyventojams tampa antisanitarinėmis.

„Prieš daugiau nei metus kaimynės prie laiptinės pradėjo šerti benamius katinus. Taip ir maniau, kad iš to nieko gero nebus. Pamačiusios, kad gyvenimas joms čia visai gerai, katės pasiliko ir žiemoti. Tada moteriškės parūpino joms net namelius. Padėjo po vienu iš balkonu. Po to atsirado ir dubenėliai vandeniui, lėkštės maistui. Žodžiu, prisipratino tuos katinus gyventi šalia vasarą, o žiemą tie katinai šąla, lenda prie kojų, neįmanoma atsikratyti. Pilnas kiemas kačių, jos visiškai laukinės, nežinia, ar sterilizuotos, be to, dar ir tikrai turi kokių parazitų. Atlieka visus gamtinius reikalus šalia laiptinės“, – pasakoti pradeda moteris.

Daugiabučio kiemas virto kačių šėrimo vieta
Daugiabučio kiemas virto kačių šėrimo vieta
© Skaitytojos nuotr.

Toma piktinasi, kad gyventojai prisijaukino laukines kates neatsiklausę kitų kaimynų. Anot jos, daugelis žmonių turi mažus vaikus, todėl šiems baisu, kad laukiniai katinai neužkrėstų mažųjų ligomis. Moteris priduria, kad šiuo metu vaizdas prie laiptinės tragiškas: šaligatvis nuklotas kačių ir balandžių išmatomis, nes pastarieji su keturkojais kovoja dėl trupinėlio duonos.

„Nebegaliu daugiau tylėti, bet nežinau, ką daryti. Vienas katinas jau laiptinėje apsigyveno. Tame aukšte yra keli gėlių vazonai, kur tas gudruolis, matyt, savo reikalų vietą pasidarė, nes visa laiptinė dvokia katino šlapimu. Ir nė viena jo neveja lauk! Jeigu visos tokios geros, tai ko namo tų blusų maišų nepasiima?“ – piktinasi pašnekovė.

Katės irgi turi teisę gyventi

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė teigia, kad laukinės katės taip turi teisę gyventi ir būti šeriamos, tačiau jų priežiūra yra reglamentuota taisyklių.

„Aš suprantu, kad kartais gyventojams nepatinka, kad yra tos katės, bet dažnai jos būna skiepytos nuo pasiutligės ir jos pakankamai sveikai atrodo, nenešioja kažkokių parazitų. Yra tūkstančiai iškastruotų kačių, surinktų ir vėl grąžintų į tas pačias teritorijas. Tiesiog būna žmonių, kuriems tas nepatinka. <...> Variantas imti tas kates ir išžudyti nėra variantas humaniškumo prasme, todėl ir buvo patvirtinta bešeimininkių kačių programa. Yra atlikti tyrimai, kad tokios katės vidutiniškai gyvena 5 metus. <...> Jos miršta sava mirtimi. Ir toje vietoje nebelieka benamių kačių“, – aiškina B. Kymantaitė.

Gyvūnų teisių gynėja pasakoja apie kiekvienoje savivaldybėje vykstančią programą „Sugauk. Sterilizuok. Paleisk.“ Jos tikslas yra sterilizuoti benames kates ir grąžinti jas į jų gyvenamąją vietą.

Ne visi žino, kad kačių šėrimo vietos yra griežtai reglamentuotos. Kaip informuoja Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vedėjas Gintaras Leperskas, „Kačių šėrimo vieta turi būti ne arčiau kaip 10 metrų nuo gydymo ir švietimo įstaigų pastatų bei vaikų žaidimo aikštelių. Draudžiama parinkti kačių šėrimo vietą ant šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų su danga, vaikų žaidimo ir automobilių stovėjimo aikštelėse, aikštėse, skveruose ir kitose panašiose žmonių susibūrimo vietose.<...> Taip pat kačių šėrimo vieta turi būti suderinta su Administracinės veiklos skyriumi.“

Daugiabučio kiemas virto kačių šėrimo vieta
Daugiabučio kiemas virto kačių šėrimo vieta
© Skaitytojos nuotr.

Šiuo atveju į redakciją laišką atsiuntusios moters adresas, kaip DELFI pavyko išsiaiškinti, į leistinas benamių kačių šėrimo vietas nėra įtrauktas, todėl tai darančios moterys pažeidžia viešąją tvarką, o už tai gresia bauda nuo 30 iki 100 Eur.

„Remiantis Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklėmis, yra draudžiama – šerti neprižiūrimus, bešeimininkius, laukinius gyvūnus viešosiose, bendrojo naudojimo vietose ar patalpose, daugiabučių namų balkonuose, mėtant maistą, jo likučius iš balkonų, per langus ar panašiai. Laukinius paukščius, išskyrus balandžius ir varninius paukščius, galima lesinti žiemą, jei tam tikslui įrengiamos ir prižiūrimos lesyklėlės. Tad asmenys negali šerti bešeimininkių gyvūnų, taip pat ir kačių. Bešeimininkes kates gali šerti tik asmenys, jei Savivaldybės administracija yra suderinusi bešeimininkių kačių kastravimo programą, nes programa apima ne tik šėrimą, bet ir kitą bešeimininkių kačių priežiūrą - kastravimą, ligų prevenciją ir t.t. Šiuo metu Savivaldybės teritorijoje yra 215 vietų, kuriose suderintos ir vykdomos bešeimininkių kačių kastravimo programos“, – paaiškino Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vedėjas G. Leperskas.

Šėryklą privaloma įtraukti į sąrašą

Nors kai kuriems gyventojams atrodo, kad laukines kates vis dėlto reikėtų uždaryti į prieglaudas, gyvūnų teisių gynėja B. Kymantaitė aiškina, kad tai prilygtų gyvūno kankinimui.

„Sulaukėjusios – tos, kurios gimė, užaugo ir gyvena lauke, jų plikomis rankomis nelabai paimsi, jas reikia gaudyti su specialiomis gaudyklėmis, o jas pagavus ir uždarius į prieglaudą yra gyvūno kankinimas, nes jos niekada nesiadaptuos gyvenimui žmonių namuose. Žmogus, atėjęs į prieglaudą, ieško augintinio, kuris sėdėtų ant kelių, murktų. Į namus pasiėmus sulaukėjusią katę, geriausiu atveju, ji palįs po sofa ir niekad nepasirodys“, – tvirtina pašnekovė.

Ji tęsia, kad ir laukinės katės turi teisę gyventi mieste, todėl sulaukėjusių kačių gelbėjimo programa yra puiki išeitis. Vis dėlto, kad katę šeriantis gyventojas negaudų baudos, prieš tai jam reikia įvykdyti tam tikrus reikalavimus.

„Gyventoja, pastebėjęs aplink namus nuolat besisukiojančias kates, turėtų kreiptis į Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinę tarnybą, kurios darbuotojai surenka bešeimininkius gyvūnus iš miesto viešųjų vietų ir veža juos į globos namus. Ten jiems suteikiama laikina prieglauda ir pirmoji veterinarinė pagalba. Bešeimininkiai gyvūnai gaudomi pagal Vilniaus miesto savivaldybės padalinių, seniūnijų, Vyriausiojo policijos komisariato ir jo padalinių, kitų įstaigų bei organizacijų, gyventojų pranešimus. Sugautos bešeimininkės katės nėra migdomos, kaip tai buvo daroma ilgus metus. Veterinarijos gydytojos kastruoja kates ir po 3 dienų paleidžia į tą pačią vietą, kurioje buvo pagautos, kad jos toliau gyventų ir mirtų natūralia mirtimi, bet nebegalėtų susilaukti palikuonių“, – vardija Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vedėjas G. Leperskas pabrėždamas, kad prieš tai su savivaldybe būtina suderinti laukinių katinų šėryklos vietą.

Reikia tik kelių gyventojų sutikimo

Kaip jau buvo minėta, vienas laiške redakcijai minėtas daugiabutis – nėra įtrauktas į kačių šėrimo vietų sąrašą. Tačiau, kaip informuoja G. Leperskas, tai padaryti būtų labai lengva, nes įstatymuose nėra numatyta, kad laukinių kačių gyvenamoji vieta negali būti daugiabučių balkonai: „Šerti bešeimininkes kates ir (ar) įrengti joms būdas (slėptuves) po daugiabučių namų balkonais galima, kai yra balkono, po kuriuo bus šeriamos katės ir (ar) pastatyta būda (slėptuvė), bei šalia jo esančių butų savininkų rašytiniai sutikimai.“

Kitaip tariant, jei vis dėlto pirmo aukšto gyventojai susitars, kad po vieno iš jų balkonu esančią benamių kačių būstinę verta „legalizuoti“, kiti gyventojai gali sunkiai pasipriešinti. Kaip aiškino Vilniaus miesto savivaldybės Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialistė Vaida Maslaveckaitė, nesutinkantiems reikėtų rašyti kolektyvinį skundą ir jį pateikti savivaldybei. Tuomet būtų sprendžiama, ar katės toje vietoje tikrai yra netinkamos globotinės.

Šiuo metu, kai katės skaitytojos minėtoje vietose yra šeriamos be jokių derinimų su savivaldybe, besipiktinantys gyventojai taip pat gali kreiptis į savivaldybę su įrodymais, kuris kaimynas nelegaliai šeria kates. Gyvūnai bus surinkti ir išvežti, kur leidžia taisyklės, o viešąją tvarką pažeidęs žmogus – nubaustas bauda. Tiesa, jis gali savo „veiklą“ legalizuoti: kreiptis į savivaldybę su prašymu įteisinti jo balkoną kaip kačių gyvenamąją vietą, susitarti su „Grinda“, kad jas sterilizuotų ir grąžintų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Kaunietė ieško dingusios kalytės: padėkime rasti Pupsę (8)

Kaunietė ieško dingusios kalytės: padėkime rasti Pupsę
Gruodžio 31 d. apie 19 val. vakaro Kaune, Dainavos rajone, Pramonės pr. 73A dingo nedidelė juodos spalvos kalytė. Ji buvo su oranžinės spalvos šviečiančiu antkakliu. Kalytės šeimininkė Raminta prašo pagalbos surasti augintinę, o turinčius vertingos informacijos – pasidalinti ja.

Vilnietė Kristina prašo pagalbos: dingo mylima kalytė Fyfa (35)

Vilnietė Kristina prašo pagalbos: dingo mylima kalytė Fyfa
Jau antrą savaitę vilnietė Kristina neranda savo mylimos keturkojės draugės, Jorkšyro terjerės Fyfos. Kalytė buvo be galo brangi visai šeimai, kuri tikisi, kad drauge pavyks surasti mylimą augintinę.

Vilniečiai aukščio neišsigando: išlaisvino bejėgį katiną iš savaitę trukusių kančių (50)

Vilniečiai aukščio neišsigando: išlaisvino bejėgį katiną iš savaitę trukusių kančių
Vilniuje, Lazdynuose kažko išgąsdintas naminis katinas įsilipo į pušį, kurioje praleido visą savaitę. 15 metrų aukštyje įkalintas katinas nebegalėjo nulipti žemyn, šaltas dienas leido be maisto ir vandens, tuoj pat aplink jį ratus pradėjo sukti varnos. Ši istorija būtų pasibaigusi liūdnai, jei ne drąsūs gelbėtojai, nepabūgę aukščio ir išgelbėję bejėgį katiną – jie padarė tai, ko atsakingos tarnybos nepadarė visą savaitę.

Didžiausi mitai apie šunis žiemą

Didžiausi mitai apie šunis žiemą
Prasidėjus šaltiems žiemos mėnesiams, nepamirškime, kad turime tinkamai pasirūpinti savo gauruotais draugais. Deja, nors atrodo, kad apie „šalto oro pagrindus“ dauguma šeimininkų išmano neblogai (ypač dėl to, kad spauda kasmet apie tai primena), vis dar egzistuoja keletas klaidinančių ar net pavojingų mitų apie šunis ir šaltį. Štai keletas jų.

Paskelbė akcijos pradžią: kiekvienas „patinka“ bus verčiamas maisto porcija gyvūnų prieglaudoms

Paskelbė akcijos pradžią: kiekvienas „patinka“ bus verčiamas maisto porcija gyvūnų prieglaudoms
Artėjant gražiausioms ir dosniausioms metų šventėms, grįžta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvų“ (toliau GGI) bei UAB „Mars Lietuva“ organizuojama maisto gyvūnų prieglaudoms akcija „Parodyk augintiniui eglutę“. Šeimininkai skatinami nepalikti namuose keturkojų draugų, o, kaip visateisius šeimos narius, atsivesti prie eglutės, drauge praleisti laiką ir sudalyvauti akcijoje, skirtoje paremti prieglaudų beglobius – dar neradusius savo jaukių namų, rašoma pranešime spaudai.

Šunų paroda – su karališko grožio šunimis (1)

Šunų paroda – su karališko grožio šunimis
Karališka galia, aristokratiškos manieros – taip šunų mylėtojai kalba apie nacionalinę danų šunų veislę – broholmerius. Pasaulyje šios veislės šunų yra apie tūkstantis, o vieną broholmerį bus galima pamatyti tris dienas truksiančiose parodose Vilniuje.

Miestiečiai parodė, kaip rengia savo augintinius: savo žodį tarė ir veterinarai (15)

Miestiečiai parodė, kaip rengia savo augintinius: savo žodį tarė ir veterinarai
Atšalus orams, gatvėje pastebime ne tik šilčiau apsirengusius žmones, bet ir keturkojus. Nors anksčiau tokį vaizdelį palydėdavo žmonių krizenimas, šiandien į tai žiūrima rimčiau, o specialistai netgi dalinasi rekomendacijomis, kokiai temperatūrai esant šuniui reikėtų parūpinti ne tik aprangą, bet ir batus. O kaip savo augintinius rengia miestiečiai?

Klaipėdietė įsiuto: išgelbėtą kalytę patikėjo „Nuarui“, tačiau iš jos liko tik griaučiai (49)

Klaipėdietė įsiuto: išgelbėtą kalytę patikėjo „Nuarui“, tačiau iš jos liko tik griaučiai
Į DELFI redakciją kreipėsi Klaipėdos „Nuaru“ pasipiktinusi Leila Lukoševič. Moteris teigia, kad prieš porą mėnesių ji išgelbėjo kalytę ir atidavė ją „Nuarui“, tačiau po kurio laiko pastebėjo, kad prieglaudoje iš gyvūno liko tik griaučiai. Leilai kelia didelį susirūpinimą gyvūnų laikymo sąlygos „Nuare“, tuo metu šio atstovai atsako, kad kalytę nualino jai taikytas gydymas.

Ieva susidraugavo su voverinėmis skraiduolėmis: naktimis jos iškrečia daug išdaigų (3)

Ieva susidraugavo su voverinėmis skraiduolėmis: naktimis jos iškrečia daug išdaigų
Voverinės skraiduolės – tai mažieji sterbliniai žinduoliai, kilę iš Australijos ir Naujosios Gvinėjos, vis dažniau tampa naminiais gyvūnėliais kaip alternatyva įprastiems augintiniams. Nors vadinami voverėmis, iš tikrųjų jie yra ne graužikai, o tiksliausia juos vadinti būtų anglišku pavadinimu „sugar gliders“ (cukrinės skraiduolės), rašoma pranešime spaudai.

Nufilmavo kraupų vaizdą: automobilis perėjoje partrenkė šunį ir nė nestabtelėjo vairuotoja prisistatė pati (161)

Nufilmavo kraupų vaizdą: automobilis perėjoje partrenkė šunį ir nė nestabtelėjo
Spalio 29 d. apie 19 val. 50 min. Alytuje, Rotušės a., šalia kavinės, baltos spalvos automobilis pėsčiųjų perėjoje partrenkė šunį, kuris dėl sužalojimų nugaišo.

Lazdijų rajone iškankintas šuo: išgelbėtas gyvūnas sparčiai sveiksta (9)

Lazdijų rajone iškankintas šuo: išgelbėtas gyvūnas sparčiai sveiksta
Praėjusią savaitę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai kartu su Lazdijų savivaldybės atstovais ir rajono policijos pareigūnais iš Teizininkų kaimo (Šventežerio sen., Lazdijų r. sav.) ūkininko paėmė sulysusį, išbadėjusį, sergantį šunį ir perdavė gyvūnų globėjams, nes jam grėsė žūtis. Šuniui suteikta skubi pagalba, jis buvo nedelsiant operuotas, rašoma Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pranešime spaudai.

Palikto šuns drama virpina vilniečių širdis: jau 2 metus nesitraukia nuo prie sodybos augančio medžio (130)

Palikto šuns drama virpina vilniečių širdis: jau 2 metus nesitraukia nuo prie sodybos augančio medžio
Vilniaus gyventojai nerimauja: jų teigimu, prieš porą metų iš sodybos išsikraustęs vyras paliko ne tik namus, bet ir šunį. Šis, net ir būdamas laisvas, niekur nesitraukia nuo sodyboje augančio medžio ir laukia šeimininko, kuris niekada negrįš. Artėja žiema, o šunį lankantiems kaimynams darosi neramu: kiek gi tai gali tęstis? Visgi, dabartinis sodybos savininkas juokiasi, kad kaimynai seka pasakas.

Šunų mylėtojai sulaukė ypatingo savaitgalio: toks renginys Lietuvoje vyksta pirmą kartą Akimirkos iš konferencijos „Chase 2018“ (2)

Šunų mylėtojai sulaukė ypatingo savaitgalio: toks renginys Lietuvoje vyksta pirmą kartą
Patys didžiausi šunų mylėtojai ilgai laukė šio savaitgalio – pirmą kartą Lietuvoje surengta tarptautinė konferencija „Chase 2018“. Pasaulinį pripažinimą pelnę lektoriai atvyko pasidalinti vertingiausiomis pamokomis, kaip užtikrinti gerą šuns fizinę ir psichinę savijautą.

Dėl gyvūnų eina iš proto: pažiūrėkite, kaip šunys ir katės „užvaldo“ šeimininkų namus (15)

Dėl gyvūnų eina iš proto: pažiūrėkite, kaip šunys ir katės „užvaldo“ šeimininkų namus
Augintiniai ne tik suteikia daug džiaugsmo, bet ir įneša jaukumo į namus. Su tuo tikriausiai sutiktų kiekvienas gyvūno šeimininkas. O kai kuriems net atrodo – kuo daugiau gyvūno namuose, tuo jaukiau.

Vilnietė Kristina gavo vertingą pamoką: kačių šeimininkai ją išmoksta tada, kai būna vėlu kačiukai ieško namų (35)

Vilnietė Kristina gavo vertingą pamoką: kačių šeimininkai ją išmoksta tada, kai būna vėlu
Vilnietė Kristina, auginanti katytę Kateriną bute, nematė didelio poreikio augintinę sterilizuoti, tačiau neseniai gavo vertingą pamoką. Netikėtai pro langą iššokusi katytė netruko susirasti draugą, o po šio pasimatymo pradėjo lauktis kačiukų. Kristina tikisi, kad jos istorija taps pamoka ir kitiems kačių šeimininkams, o taip pat padės surasti naujus namus neseniai gimusiems mažyliams.