Užvirė karas dėl benamių kačių: kiemas virto kiaulide

 (202)
Augintinio nori beveik kiekvienas: smagu turėti gyvūną, kuris lauks grįžtant namo, šaltą žiemos vakarą susirangys ant kelių ir visada primins, kas yra pokštai bei išdaigos. Tačiau vieno Vilniaus miegamojo rajono gyventojai persistengė. Nenorėdami kačių laikyti namuose, bet jausdami pareigą jomis pasirūpinti, prisijaukino laukinius gyvūnus gyventi čia pat, prie laiptinės, po vienu iš balkonų. Kaip teigia viena iš pasipiktinusių kaimynių „kiemas virto kiaulide“.
Daugiabučio namo kiemas virto kačių šėrimo vieta
© DELFI montažas

Kiemas tapo kačių šėrykla

Į DELFI redakciją kreipėsi Pašilaičių mikrorajono gyventoja Toma, teigdama, kad nebegali pakęsti tokios situacijos. Anot moters, jos kaimynės ėmėsi prižiūrėti kates – jau daugiau nei metus šalia laiptinės augina laukines kates, kur šios atlieka ir visus gamtinius reikalus, todėl sąlygos gyventojams tampa antisanitarinėmis.

„Prieš daugiau nei metus kaimynės prie laiptinės pradėjo šerti benamius katinus. Taip ir maniau, kad iš to nieko gero nebus. Pamačiusios, kad gyvenimas joms čia visai gerai, katės pasiliko ir žiemoti. Tada moteriškės parūpino joms net namelius. Padėjo po vienu iš balkonu. Po to atsirado ir dubenėliai vandeniui, lėkštės maistui. Žodžiu, prisipratino tuos katinus gyventi šalia vasarą, o žiemą tie katinai šąla, lenda prie kojų, neįmanoma atsikratyti. Pilnas kiemas kačių, jos visiškai laukinės, nežinia, ar sterilizuotos, be to, dar ir tikrai turi kokių parazitų. Atlieka visus gamtinius reikalus šalia laiptinės“, – pasakoti pradeda moteris.

Daugiabučio kiemas virto kačių šėrimo vieta
Daugiabučio kiemas virto kačių šėrimo vieta
© Skaitytojos nuotr.

Toma piktinasi, kad gyventojai prisijaukino laukines kates neatsiklausę kitų kaimynų. Anot jos, daugelis žmonių turi mažus vaikus, todėl šiems baisu, kad laukiniai katinai neužkrėstų mažųjų ligomis. Moteris priduria, kad šiuo metu vaizdas prie laiptinės tragiškas: šaligatvis nuklotas kačių ir balandžių išmatomis, nes pastarieji su keturkojais kovoja dėl trupinėlio duonos.

„Nebegaliu daugiau tylėti, bet nežinau, ką daryti. Vienas katinas jau laiptinėje apsigyveno. Tame aukšte yra keli gėlių vazonai, kur tas gudruolis, matyt, savo reikalų vietą pasidarė, nes visa laiptinė dvokia katino šlapimu. Ir nė viena jo neveja lauk! Jeigu visos tokios geros, tai ko namo tų blusų maišų nepasiima?“ – piktinasi pašnekovė.

Katės irgi turi teisę gyventi

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė teigia, kad laukinės katės taip turi teisę gyventi ir būti šeriamos, tačiau jų priežiūra yra reglamentuota taisyklių.

„Aš suprantu, kad kartais gyventojams nepatinka, kad yra tos katės, bet dažnai jos būna skiepytos nuo pasiutligės ir jos pakankamai sveikai atrodo, nenešioja kažkokių parazitų. Yra tūkstančiai iškastruotų kačių, surinktų ir vėl grąžintų į tas pačias teritorijas. Tiesiog būna žmonių, kuriems tas nepatinka. <...> Variantas imti tas kates ir išžudyti nėra variantas humaniškumo prasme, todėl ir buvo patvirtinta bešeimininkių kačių programa. Yra atlikti tyrimai, kad tokios katės vidutiniškai gyvena 5 metus. <...> Jos miršta sava mirtimi. Ir toje vietoje nebelieka benamių kačių“, – aiškina B. Kymantaitė.

Gyvūnų teisių gynėja pasakoja apie kiekvienoje savivaldybėje vykstančią programą „Sugauk. Sterilizuok. Paleisk.“ Jos tikslas yra sterilizuoti benames kates ir grąžinti jas į jų gyvenamąją vietą.

Ne visi žino, kad kačių šėrimo vietos yra griežtai reglamentuotos. Kaip informuoja Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vedėjas Gintaras Leperskas, „Kačių šėrimo vieta turi būti ne arčiau kaip 10 metrų nuo gydymo ir švietimo įstaigų pastatų bei vaikų žaidimo aikštelių. Draudžiama parinkti kačių šėrimo vietą ant šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų su danga, vaikų žaidimo ir automobilių stovėjimo aikštelėse, aikštėse, skveruose ir kitose panašiose žmonių susibūrimo vietose.<...> Taip pat kačių šėrimo vieta turi būti suderinta su Administracinės veiklos skyriumi.“

Daugiabučio kiemas virto kačių šėrimo vieta
Daugiabučio kiemas virto kačių šėrimo vieta
© Skaitytojos nuotr.

Šiuo atveju į redakciją laišką atsiuntusios moters adresas, kaip DELFI pavyko išsiaiškinti, į leistinas benamių kačių šėrimo vietas nėra įtrauktas, todėl tai darančios moterys pažeidžia viešąją tvarką, o už tai gresia bauda nuo 30 iki 100 Eur.

„Remiantis Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklėmis, yra draudžiama – šerti neprižiūrimus, bešeimininkius, laukinius gyvūnus viešosiose, bendrojo naudojimo vietose ar patalpose, daugiabučių namų balkonuose, mėtant maistą, jo likučius iš balkonų, per langus ar panašiai. Laukinius paukščius, išskyrus balandžius ir varninius paukščius, galima lesinti žiemą, jei tam tikslui įrengiamos ir prižiūrimos lesyklėlės. Tad asmenys negali šerti bešeimininkių gyvūnų, taip pat ir kačių. Bešeimininkes kates gali šerti tik asmenys, jei Savivaldybės administracija yra suderinusi bešeimininkių kačių kastravimo programą, nes programa apima ne tik šėrimą, bet ir kitą bešeimininkių kačių priežiūrą - kastravimą, ligų prevenciją ir t.t. Šiuo metu Savivaldybės teritorijoje yra 215 vietų, kuriose suderintos ir vykdomos bešeimininkių kačių kastravimo programos“, – paaiškino Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vedėjas G. Leperskas.

Šėryklą privaloma įtraukti į sąrašą

Nors kai kuriems gyventojams atrodo, kad laukines kates vis dėlto reikėtų uždaryti į prieglaudas, gyvūnų teisių gynėja B. Kymantaitė aiškina, kad tai prilygtų gyvūno kankinimui.

„Sulaukėjusios – tos, kurios gimė, užaugo ir gyvena lauke, jų plikomis rankomis nelabai paimsi, jas reikia gaudyti su specialiomis gaudyklėmis, o jas pagavus ir uždarius į prieglaudą yra gyvūno kankinimas, nes jos niekada nesiadaptuos gyvenimui žmonių namuose. Žmogus, atėjęs į prieglaudą, ieško augintinio, kuris sėdėtų ant kelių, murktų. Į namus pasiėmus sulaukėjusią katę, geriausiu atveju, ji palįs po sofa ir niekad nepasirodys“, – tvirtina pašnekovė.

Ji tęsia, kad ir laukinės katės turi teisę gyventi mieste, todėl sulaukėjusių kačių gelbėjimo programa yra puiki išeitis. Vis dėlto, kad katę šeriantis gyventojas negaudų baudos, prieš tai jam reikia įvykdyti tam tikrus reikalavimus.

„Gyventoja, pastebėjęs aplink namus nuolat besisukiojančias kates, turėtų kreiptis į Vilniaus benamių gyvūnų sanitarinę tarnybą, kurios darbuotojai surenka bešeimininkius gyvūnus iš miesto viešųjų vietų ir veža juos į globos namus. Ten jiems suteikiama laikina prieglauda ir pirmoji veterinarinė pagalba. Bešeimininkiai gyvūnai gaudomi pagal Vilniaus miesto savivaldybės padalinių, seniūnijų, Vyriausiojo policijos komisariato ir jo padalinių, kitų įstaigų bei organizacijų, gyventojų pranešimus. Sugautos bešeimininkės katės nėra migdomos, kaip tai buvo daroma ilgus metus. Veterinarijos gydytojos kastruoja kates ir po 3 dienų paleidžia į tą pačią vietą, kurioje buvo pagautos, kad jos toliau gyventų ir mirtų natūralia mirtimi, bet nebegalėtų susilaukti palikuonių“, – vardija Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vedėjas G. Leperskas pabrėždamas, kad prieš tai su savivaldybe būtina suderinti laukinių katinų šėryklos vietą.

Reikia tik kelių gyventojų sutikimo

Kaip jau buvo minėta, vienas laiške redakcijai minėtas daugiabutis – nėra įtrauktas į kačių šėrimo vietų sąrašą. Tačiau, kaip informuoja G. Leperskas, tai padaryti būtų labai lengva, nes įstatymuose nėra numatyta, kad laukinių kačių gyvenamoji vieta negali būti daugiabučių balkonai: „Šerti bešeimininkes kates ir (ar) įrengti joms būdas (slėptuves) po daugiabučių namų balkonais galima, kai yra balkono, po kuriuo bus šeriamos katės ir (ar) pastatyta būda (slėptuvė), bei šalia jo esančių butų savininkų rašytiniai sutikimai.“

Kitaip tariant, jei vis dėlto pirmo aukšto gyventojai susitars, kad po vieno iš jų balkonu esančią benamių kačių būstinę verta „legalizuoti“, kiti gyventojai gali sunkiai pasipriešinti. Kaip aiškino Vilniaus miesto savivaldybės Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialistė Vaida Maslaveckaitė, nesutinkantiems reikėtų rašyti kolektyvinį skundą ir jį pateikti savivaldybei. Tuomet būtų sprendžiama, ar katės toje vietoje tikrai yra netinkamos globotinės.

Šiuo metu, kai katės skaitytojos minėtoje vietose yra šeriamos be jokių derinimų su savivaldybe, besipiktinantys gyventojai taip pat gali kreiptis į savivaldybę su įrodymais, kuris kaimynas nelegaliai šeria kates. Gyvūnai bus surinkti ir išvežti, kur leidžia taisyklės, o viešąją tvarką pažeidęs žmogus – nubaustas bauda. Tiesa, jis gali savo „veiklą“ legalizuoti: kreiptis į savivaldybę su prašymu įteisinti jo balkoną kaip kačių gyvenamąją vietą, susitarti su „Grinda“, kad jas sterilizuotų ir grąžintų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Nufilmavo kraupų vaizdą: automobilis perėjoje partenkė šunį ir nė nestabtelėjo pareigūnai prašo pagalbos (160)

Nufilmavo kraupų vaizdą: automobilis perėjoje partenkė šunį ir nė nestabtelėjo
Spalio 29 d. apie 19 val. 50 min. Alytuje, Rotušės a., šalia kavinės, baltos spalvos automobilis pėsčiųjų perėjoje partrenkė šunį, kuris dėl sužalojimų nugaišo.

Lazdijų rajone iškankintas šuo: išgelbėtas gyvūnas sparčiai sveiksta (8)

Lazdijų rajone iškankintas šuo: išgelbėtas gyvūnas sparčiai sveiksta
Praėjusią savaitę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai kartu su Lazdijų savivaldybės atstovais ir rajono policijos pareigūnais iš Teizininkų kaimo (Šventežerio sen., Lazdijų r. sav.) ūkininko paėmė sulysusį, išbadėjusį, sergantį šunį ir perdavė gyvūnų globėjams, nes jam grėsė žūtis. Šuniui suteikta skubi pagalba, jis buvo nedelsiant operuotas, rašoma Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pranešime spaudai.

Palikto šuns drama virpina vilniečių širdis: jau 2 metus nesitraukia nuo prie sodybos augančio medžio (130)

Palikto šuns drama virpina vilniečių širdis: jau 2 metus nesitraukia nuo prie sodybos augančio medžio
Vilniaus gyventojai nerimauja: jų teigimu, prieš porą metų iš sodybos išsikraustęs vyras paliko ne tik namus, bet ir šunį. Šis, net ir būdamas laisvas, niekur nesitraukia nuo sodyboje augančio medžio ir laukia šeimininko, kuris niekada negrįš. Artėja žiema, o šunį lankantiems kaimynams darosi neramu: kiek gi tai gali tęstis? Visgi, dabartinis sodybos savininkas juokiasi, kad kaimynai seka pasakas.

Šunų mylėtojai sulaukė ypatingo savaitgalio: toks renginys Lietuvoje vyksta pirmą kartą Akimirkos iš konferencijos „Chase 2018“ (2)

Šunų mylėtojai sulaukė ypatingo savaitgalio: toks renginys Lietuvoje vyksta pirmą kartą
Patys didžiausi šunų mylėtojai ilgai laukė šio savaitgalio – pirmą kartą Lietuvoje surengta tarptautinė konferencija „Chase 2018“. Pasaulinį pripažinimą pelnę lektoriai atvyko pasidalinti vertingiausiomis pamokomis, kaip užtikrinti gerą šuns fizinę ir psichinę savijautą.

Dėl gyvūnų eina iš proto: pažiūrėkite, kaip šunys ir katės „užvaldo“ šeimininkų namus (15)

Dėl gyvūnų eina iš proto: pažiūrėkite, kaip šunys ir katės „užvaldo“ šeimininkų namus
Augintiniai ne tik suteikia daug džiaugsmo, bet ir įneša jaukumo į namus. Su tuo tikriausiai sutiktų kiekvienas gyvūno šeimininkas. O kai kuriems net atrodo – kuo daugiau gyvūno namuose, tuo jaukiau.

Vilnietė Kristina gavo vertingą pamoką: kačių šeimininkai ją išmoksta tada, kai būna vėlu kačiukai ieško namų (35)

Vilnietė Kristina gavo vertingą pamoką: kačių šeimininkai ją išmoksta tada, kai būna vėlu
Vilnietė Kristina, auginanti katytę Kateriną bute, nematė didelio poreikio augintinę sterilizuoti, tačiau neseniai gavo vertingą pamoką. Netikėtai pro langą iššokusi katytė netruko susirasti draugą, o po šio pasimatymo pradėjo lauktis kačiukų. Kristina tikisi, kad jos istorija taps pamoka ir kitiems kačių šeimininkams, o taip pat padės surasti naujus namus neseniai gimusiems mažyliams.

Garbanotieji bišonai iš Lietuvos – pasaulinio lygio žvaigždės (8)

Garbanotieji bišonai iš Lietuvos – pasaulinio lygio žvaigždės
Nedaugelis lietuvių gatvėje išvydę du baltus, garbanotus ir it debesėliai išpuoselėtus bišonus galėtų pasakyti, kad tai – pasaulinio lygio žvaigždės. Tačiau, dalyvaujant parodose, prie veislyno „Tauras Kennel” savininkės Janitos Januškauskaitės-Plungės nuolatos pribėga šunų entuziastai, norintys nusifotografuoti su šiais „žvaigždūnais”. Susipažinkite – tai Tauro Misoko ir Tauro Sako – šunys, pripažinti geriausiais pasaulyje, rašoma pranešime spaudai.

Nesukalbama šuns šeimininkė apkartino šeimos poilsį: didelis šuo privertė pasijusti nejaukiai (228)

Nesukalbama šuns šeimininkė apkartino šeimos poilsį: didelis šuo privertė pasijusti nejaukiai
Kauno miesto gyventojui Raimundui išvykimas su šeima prie ežero apkarto. Nors viešame paplūdimyje buvo aiškiai matomas ženklas, draudžiantis atsivesti ir maudyti šunis, jo nebuvo paisoma. Įspėta, kaip įtariama, pažeidėja, į vyro pastabas nesureagavo – apie ramų ir saugų šeimos poilsį nebeliko nė kalbos. Vyras kreipėsi pagalbos į DELFI žurnalistus. Pareigūnai jau bando atpažinti moterį, kuriai gali būti paskirta iki 120 eurų bauda.

Leščiauskaitė ir Užkalnis atsidėkojo pakeitusiems jų gyvenimą (103)

Leščiauskaitė ir Užkalnis atsidėkojo pakeitusiems jų gyvenimą
Prieš kurį laiką mįslingai užsiminę apie šeimos pagausėjimą, o po to pranešę, kad naujas namų gyventojas – šuniukas, kurį pora rado „Vyšnių sodo“ prieglaudoje, Fausta Marija Leščiauskaitė ir Andrius Užkalnis nusprendė atsidėkoti žmonėms, kurių deka šunelis Oregonas atsidūrė jų namuose, ir aplankyti kitus gyvūnus, kurie namų dar nesurado. „Žinomumą įkinkėme geram reikalui“, sakė A.Užkalnis. Gyvūnų prieglaudai „Vyšnių sodas“ laiminga pora surinko tiek labdaros, kad vos tilpo į visureigį.

Palangoje su šunimis poilsiaujantys piktinasi: kodėl mes turime degintis su nudistais? (273)

Palangoje su šunimis poilsiaujantys piktinasi: kodėl mes turime degintis su nudistais?
Daugelyje Palangos paplūdimių vis dar draudžiama vedžioti šunis, tačiau vieta, kur leidžiama, ne kiekvienam priimtina – teks vaikščioti nudistų pamėgtame pajūrio ruože.

Joniškietės katė linksmina internautus: tokia pikta, kad net juokinga (17)

Joniškietės katė linksmina internautus: tokia pikta, kad net juokinga
„Nekenčiu visko, kas juda, o kas nejuda – pajudinu ir nekenčiu.“ Turbūt daugeliui yra tekę matyti memus su pasipiktinusio katino nuotrauka, kurią lydi juokingos, jo nepasitenkinimą gyvenimu atspindinčios frazės. Paniuręs katinas (angl. grumpy cat) internautus linksmino nuo 2012 metų, tačiau nuo šiol turime dar piktesnę katę, o ši – iš Joniškio!

Šuns sužalotos moters artimieji tikisi teisybės (16)

Šuns sužalotos moters artimieji tikisi teisybės
Ukmergėje neseniai nutikęs incidentas, kai agresyvus kaimynų šuo užpuolė ir sužalojo garbaus amžiaus gyventoją, visiškai palaužė moters sveikatą. Ji nebegali gyventi be vaistų, priversta važinėti pas medikus. Maža to, neteko savo mylimo augintinio.

Kodėl neklauso šuo? (5)

Kodėl neklauso šuo?
Šeimininko skundas dėl šuns „selektyvaus klausymosi“ – anokia naujiena. Šuo negirdės, kai visa gerkle jį kviesite ateiti, tačiau puikiai sureaguos į žodį „skanėstas“, nors tas bus pašnibždomis ištartas kitame kambaryje. Tačiau ką atrankinis klausymasis reiškia iš tiesų?

Paplūdimiai, į kuriuos galite eiti kartu su augintiniais: Klaipėdoje nelegalios nudistės deginsis su šunimis (30)

Paplūdimiai, į kuriuos galite eiti kartu su augintiniais: Klaipėdoje nelegalios nudistės deginsis su šunimis
Atšilus orams sunku išmesti iš galvos mintis apie poilsį, saulę ir jūrą. Mokslo metai baigėsi, prašymas atostogoms parašytas ir... beliko rasti svarbiausius šeimos narius priimančią vietą. Domimės, į kuriuos paplūdimius galima atvykti kartu su augintiniu.

Gyvenimas per karščius Lietuvos zoologijos sode: sunkiausia – arktiniam vilkui (2)

Gyvenimas per karščius Lietuvos zoologijos sode: sunkiausia – arktiniam vilkui
Tokios karštos dienos Lietuvoje tampa išbandymu ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams. Seniausiame zoologijos sode Lietuvoje gyvūnai nuolat vėsinami šaltu vandeniu. Anot Lietuvos zoologijos sodo Plėšriųjų žinduolių skyriaus vedėjos Angelės Grebliauskienės, jei ne nuolatinė zoologijos sodo darbuotojų pagalba, kai kurie gyvūnai tiesiog neišgyventų.