Ukrainos prieglaudose karo baisumus atlaiko ne visi gyvūnai: žmonių pagalba jiems svarbi kaip niekad

Vis daugiau organizacijų ir piliečių jungiasi į pagalbą nuo karo kenčiantiems ukrainiečiams, nepamiršdami ir jų gyvūnų. Kas laukia Ukrainos gyvūnų prieglaudų ir kokios pagalbos galima suteikti nuo karo kenčiantiems gyvūnams, laidoje „Delfi rytas“ kalbėjo organizacijos „Tušti narvai“ įkūrėja Gabrielė Vaitkevičiūtė.

Dalyje Ukrainos prieglaudų – tragiška situacija

G. Vaitkevičiūtės teigimu, didelė dalis Europos šalių yra atlaisvinusios reikalavimus gyvūnų įvežimui iš Ukrainos, tačiau Lietuvoje galiojantys reikalavimai, nors ir buvo palengvinti, vis dar nėra tokie palankūs, kokie galėtų būti.

„Situacija galėtų būti geresnė. Šiuo metu į Lietuvą vienam asmeniui leidžiama įsivežti tik 5 gyvūnus. Tai, tarkime, organizacijos, kurios turėtų galimybę paimti daugiau gyvūnų, negali jų legaliai paimti“, – sako ji.

Tuo metu situacija Ukrainos prieglaudose – labai skirtinga. Anot pašnekovės, viskas priklauso nuo to, kokioje vietoje yra prieglauda.

Ukrainiečių valdomose teritorijose esančių prieglaudų situacija kiek geresnė – gyvūnams reikalingu maistu, vaistais ir vandeniu žmonės dar gali pasirūpinti. Nors didžioji dalis nuo karo bėgančių ukrainiečių augintinius pasiima kartu, tokios prieglaudos dar gali paimti gyvūnus, kuriuos šeimininkai palieka.

Tačiau Rusijos okupuotose teritorijose esančių prieglaudų situacija yra visiškai kitokia – čia gyvūnams kyla mirtinas pavojus.

„Yra vietų, kuriose jau nuo kovo 4 dienos gyvūnai neturi maisto ir vandens – tai reiškia, kad jie miršta iš bado ir troškulio. Jeigu žmonės bando jiems atnešti maisto, į juos šaudo rusų kariai. Jeigu gyvūnai paliekami savo šeimininkų tose teritorijose, jie lieka visiškai vieni ir niekas jiems negali padėti“, – sako G. Vaitkevičiūtė.

Bandymai pasirūpinti rusų karių okupuotose teritorijose likusiais gyvūnais – itin rizikingi. Neseniai žiniasklaidą buvo apskrieję pranešimai apie tai, kaip maisto gyvūnams vežę trys jauni ukrainiečių savanoriai buvo negyvai sušaudyti.

„Yra prieglaudų, kurias subombardavo. Kai kurie gyvūnai miršta nuo šoko – jie patiria širdies smūgį. Jiems labai baisu, jie patiria traumą, visai kaip ir žmonės“, – sako G. Vaitkevičiūtė.

Pagalba reikalinga ne tik naminiams, bet ir kitiems gyvūnams

Pasaulio organizacijos vienijasi padėti ne tik Ukrainoje esantiems gyvūnams augintiniams, bet ir laukiniams gyvūnams. Dalis laukinių gyvūnų neseniai buvo pervežti į saugesnes šalis, dalis jų pervežami į Ukrainos vakarus. Tokie gyvūnai kaip tigrai, liūtai ir meškos buvo išvežti į Lenkijos ir Belgijos zoologijos sodus, dalį jų ketinama perkelti į Afrikos rezervatus, pritaikytus tokiems gyvūnams.

Kadangi Ukrainoje tik pernai metų lapkričio mėnesį įsigaliojo įstatymas, draudžiantis namuose laikyti tokius gyvūnus kaip tigrai, liūtai ir jaguarai, kai kurie gyventojai iki šiol savo namuose ar net butuose laikė egzotiškus gyvūnus.

„Labai daug laukinių gyvūnų Ukrainos žmonės laikė restoranuose, išmaldos prašymui ar tiesiog savo name ar net bute. (…) Visai neseniai buvo tokia situacija, kai žmogus laikė tigrą prastomis sąlygomis, organizacijos jau seniai norėjo jį iš jo paimti, ir tik dabar, kai netoli bombarduoja, jis sutiko tigrą atiduoti. Dabar jis išvežtas į reabilitacijos centrą, o vėliau bus išvežtas į kitą šalį, kur jam būtų galima suteikti geras sąlygas“, – teigia G. Vaitkevičiūtė.

Nors daugybė organizacijų šiandien vienijasi gelbėti Ukrainos gyvūnų ir stengiasi kiek galima daugiau jų išvežti į saugesnes šalis, G. Vaitkevičiūtė mano, kad visų gyvūnų evakuacija nėra realu. Vis dėlto, šiandien esama įvairių priemonių, kaip norintys prisidėti gali palengvinti Ukrainos gyvūnų situaciją.

Galintys suteikti laikiną prieglobstį gyvūnams, padėti su transportavimu ar finansiškai, „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ anketą gali rasti ČIA.

Gyvūnus galima paremti ir „Tušti narvai“ puslapyje ukrainosgyvunai.lt, kuriame renkama parama visiems gyvūnams.