Trisdešimt šunų auginanti šeima: kiekvienas šuo – šeimininko atspindys

 (2)
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.
Trisdešimt šunų auginanti šeima: kiekvienas šuo – šeimininko atspindys
© Viliaus Kavaliausko nuotr.

Prieš 12 metų Indrė ir Laimonas Daujotai nusprendė pakeisti savo gyvenimą ir įgyvendinti ilgametę svajonę – miesto šurmulį iškeisti į gamtos prieglobstį Kernavės seniūnijoje, o savo laiką skirti keturkojams augintiniams, aktyviam laisvalaikiui, sportui su šunimis ir edukaciniams projektams. Per daugiau nei dešimtmetį jų sodybą aplankė šimtai moksleivių ir suaugusiųjų, o auginamų šunų skaičius perkopė 30.

„Išsikraustėme gyventi į kaimą ne dėl šunų. Nelabai ką žinojome apie juos. Su vyru jodinėjome žirgais. Mums patiko miškai, laisvės pojūtis, tad reikėjo ieškoti vietos, kurioje būtų užtektinai erdvės.“

Laimonas pasakoja, kad šunys šeimos gyvenime atsirado atsitiktinai – pirmasis šuo buvo Sibiro haskis, kiek vėliau buvo nuspręsta, kad jam reikėtų kompanijos. Pora juokauja, kad gyventi vienkiemyje nebuvo labai jauku, tad šunys turėjo sukurti saugumo jausmą. O šiauriniai šunys ne tik nesaugojo teritorijos, bet vos tik atsiradus menkiausiai galimybei pabėgdavo į miškus.

„Iš pradžių šunų nelaikėme aptvertų, manėme, kad jie niekur nepabėgs, bet kai jie dingdavo paromis, o kaimynai vis atnešdavo sąskaitas už pradangintas vištas, supratome, kad reikia aptverti jiems skirtą teritoriją, įkurti voljerus, šiltas būdas ir panašiai.“

Kompanija „Purina“ socialiniam projektui „Gyvūnai – mūsų aistra“ Indrę ir Laimoną pasirinkto dėl jų požiūrio į augintinius bei vykdomų edukacinių projektų. Gyvendami nuošalioje vietoje, jie neretai randa paliktų ar pabėgusių veislinių šunų, kurių šeimininkai taip ir neatsirado.

„Prieš gerą mėnesį Vilniuje radome haskį, kuris, matyt, augo namie, tad būdamas lauke šalo. Kartą į Širvintose esančią maisto prekių parduotuvę priklydo baltas šuo, panašus į haskį. Darbuotojos bijojo jį judinti, nes šiltai įsitaisęs urgzdavo ant jų. Mes jį prisiviliojome ir parsivežėme namo. Pavadinome Dingo, nes kažkam jis tikrai dingo.“

„Prieš kurį laiką netoli namų esame radę vieną sniego šunį, irgi, matyt, pratusį gyventi šiltai. Kaip dabar pamenu, buvo 7 laipsniai šalčio, o jo pėdos jau buvo apšalusios. Tinkamai auginami šiauriečiai nejaučia diskomforto dėl tokios oro temperatūros. Tam paklydėliui pasisekė, nes tos pačios dienos vakare atsirado jo šeimininkas.“

Didžioji poros aistra – išskirtinio charakterio ir fizinių duomenų Europos kinkomi šunys – tai tam tikras šunų tipas, kuris nėra priskiriamas konkrečiai veislei. Jie yra trumpo plauko, vidutinio dydžio, labai greiti ir azartiški. Jų genuose persipynę šiaurinių ir medžioklinių šunų duomenys, tad jie labiau orientuoti į šeimininką nei, pavyzdžiui, haskiai, bet tinka greitam ir aktyviam sportui, nes fiziškai yra ištvermingi, stiprūs ir greiti.

„Jie tinkami sprinto ir vidutinio nuotolio trasoms. Kartą teko su jais įveikti 42 kilometrus per 1 valandą 40 minučių. Užsiimant bet kokia aktyvia veikla su tokio tipo šunimis būtina, kad šeimininkas gerai žinotų jų specifiką, charakterį, nes jie bėga dideliu tempu visą atstumą, tad žmogaus atsakomybė prižiūrėti, kad šuo neperkaistų, nepersitemptų ir panašiai.“

Indrė pasakoja, kad nesvarbu, kokia šuns veislė, koks jo charakteris ar gyvenimo sąlygos – jam visada svarbiausia bus kuo daugiau laiko praleisti su šeimininku. Pašnekovai yra tvirtos nuomonės, kad, jeigu šuniui žmogus gali skirti tik po keliolika minučių ryte ir vakare, geriau keturkojo neauginti visai.

„Dažnai girdime tokią ar panašią frazę: „Baigiame statyti namą, ten bus kiemas ir tada pirksime šunį.“ Ką tai reiškia? Šunį išleisime į kiemą ir galvosime, kad jam gerai, nes štai kiek vietos jis turi bėgioti. Taip nėra. Šuo bus laimingas ir vagonėlyje su šeimininku, svarbu, kad gautų jo dėmesio, rūpesčio, laiko.“

Nors pora augina 30 šunų, kiekvieną dieną jiems visiems skiria individualaus dėmesio ir laiko. Laimonas pasakoja, kad kiekvieną dieną jie laikosi ritualų, kai šunys būna paleidžiami, šeriami, su jais bendraujama. Ritualų trukmę jie koreguoja pagal dienos planus. Net jei skuba išvykti iš namų anksti ryte, jie augintinius palieka prižiūrėtus, sočius ir laimingus. Toks požiūris į augintinius atspindi „Purinos“ socialinio projekto idėją, kad ryšys su augintiniu užsimezga tada, kai šeimininkas jam skiria pakankamai artimo dėmesio ir kokybiškai leidžia laiką drauge.

„Kiekvieną dieną visus juos liečiame ir apžiūrime. Jausdami mūsų meilę ir rūpestį, dėl tavęs jie galės padaryti viską. Jei į šunį žiūrima kaip į darbo įrankį ar daiktą, jis tikrai bus liūdnas, vangus ir nelaimingas. Kiek duodi šuniui, tiek iš jo gausi atgal. Dažnais atvejais gausi net daugiau. Juk šuo neturi jokio egoizmo.“

Pašnekovai pasakoja, kad šuo, gaudamas pakankamai fizinio krūvio, būdamas aktyvus ir judrus, gyvena ilgesnį ir visavertiškesnį gyvenimą nei tas, kuris daugiausia laiko praleidžia namuose. Sporto su šunimis populiarumui įtakos turi ir vyraujančios gyvenimo būdo tendencijos. Laimonas su Indrė linkę manyti, kad per dešimtmetį pasikeitė ne šunų augintojai, o vyraujančios mados, tad vis daugėja aktyviai gyvenančių žmonių, kuriems šuo tampa laisvalaikio kompanionu. Tokį žmonių pasirinkimą pašnekovai vadina „gerąja mada“, nes ji keičia požiūrį į gyvūną, skatina labiau domėtis jo auklėjimu ir poreikiais. Būtent bendros veiklos paieška su keturkoju augintiniu – viena iš sričių, kurią kompanija „Purina“ siekia populiarinti tarp šunų augintojų.

„Šunys, kaip ir žmonės, – vieni sulaukę 50 metų gali bėgti maratonus, kiti tokio paties amžiaus gali tik vartyti senų nuotraukų albumą ir prisiminti, kaip anksčiau buvo gerai. Aktyvus, subalansuotas gyvenimo būdas, tinkama mityba užtikrina sveikesnį ir kokybiškesnį gyvenimą tiek žmonėms, tiek šunims.“

Viena iš pagrindinių Indrės ir Laimono veiklų – vaikų edukacija. Kiekvieną vasarą jie kviečia vaikus į stovyklas, kurių metu jie mokosi, kaip bendrauti, dresuoti ir rūpintis šunimis. Žiemos metu vaikai ne tik klausosi pamokėlių apie šunų elgesį, kilmę, charakterį, bet ir kartu džiaugiasi žiemos malonumais. Pašnekovai pastebi, kad retas vaikas, atvykęs į jų stovyklas ar pažintines pamokas, žino, kaip reikia saugai bendrauti su gyvūnu.

„Manau, kad pirmiausia problema – ne vaikai. Daugelis tėvų patys nemoka saugiai elgtis su šunimis. Vyrauja du kraštutinumai – dalis tėvų išvis nestabdo vaikų, kai jie lekia prie šuns, o kiti tėvai per daug neleidžia bendrauti su gyvūnu. Labai mažai žmonių supranta šunų kūno kalbą. Šuo visada viską pasako savo kūnu. Stebėti tai ir suprasti, bent jau pagrindus, nėra sudėtinga, bet pagrindinė taisyklė išlieka ypa
paprasta – visada pirmiausia paklauskite šuns šeimininko, ar galime šunį glostyti, ir išmokykite vaikus užduoti tokį pat klausimą.“

„Taip pat nereikėtų kišti savo veido prie šuns, nes daugumai jų tai nepatinka. Gamtoje toks artimas kontaktas yra provokuojantis, tad šuo gali pasijausti nesaugiai. Ranką prie šuns nosies tieskite iš apačios, o ne leiskite iš viršaus. Jei šuo nuo jūsų traukiasi, nebandykite per jėgą jo apkabinti ar glostyti. Reikia būti atsargiems, nes užteks vieno karto, kai jus išgąsdins , kad ir ne stipriai, ir jūs, tikėtina, pradėsite jausti nerimą. Kam to reikia?“

Kompanija „Purina“ tiki, kad gyvūnas tampa visaverčiu šeimos nariu. O socialinio projekto herojai dar labiau sustiprina augintinio ir šeimininko santykio svarbą teigdami, kad šuo dažnai būna šeimininko elgesio ir charakterio atspindys. Tad tos pačios veislės šunys, auginami skirtingų žmonių, įgauna skirtingas savybes, tad visada pirmiausia reikia bendrauti su šeimininku, o tik po to su šunimi.

Užsakymo nr.: PT_76913639

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Beglobiai daugiabučių kiemuose: kaip elgtis (20)

Beglobiai daugiabučių kiemuose: kaip elgtis
Pamačius miesto gatvėmis ar daugiabučių kiemuose besiblaškantį gyvūną be šeimininko, apie tai reikėtų informuoti miesto gyvūnų globos ir kontrolės tarnybą arba kitą atsakingą organizaciją. Taip LRT.lt sako Vilniaus gyvūnų globos namų veterinarijos gydytoja Agnė Stasiūnienė. Informaciją, kokia organizacija už tai atsakinga kituose miestuose, galima gauti savivaldybėje.

Gyvūnų globėjai sveikina iniciatyvą privalomai ženklinti augintinius (46)

Gyvūnų globėjai sveikina iniciatyvą privalomai ženklinti augintinius
Gyvūnų globos organizacijos palaiko praėjusią savaitę Seime įregistruotą įstatymo pataisą, numatančią privalomą kačių ir šunų ženklinimą ir registravimą nuo 2019 m., rašoma pranešime spaudai.

„Valstietis“ siūlo privalomą naminių gyvūnų registraciją ir ženklinimą (330)

„Valstietis“ siūlo privalomą naminių gyvūnų registraciją ir ženklinimą
Nuo 2019 metų visos katės ir šunys privalės būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre. Tokią Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisą Seime registravo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas „valstietis“ Kęstutis Mažeika.

Nuomonė. Šunų šeimininkus reikia taip bausti, kad maža nepasirodytų! (479)

Nuomonė. Šunų šeimininkus reikia taip bausti, kad maža nepasirodytų!
Šiandien išėjai su dideliu šunim į gatvę - lauk atakos. Arba aplos, kad nėra antsnukio, arba aprėks, kad gąsdina mažus vaikus, arba lieps pasitraukt iš tako. Tačiau toks garo nuleidimas - menka bėda. Daugiausia nesusipratimų dėl šuns kakučių.

Kaunietis perpyko: už pasiklydusį šunį pareikalavo išpirkos (96)

Kaunietis perpyko: už pasiklydusį šunį pareikalavo išpirkos
Įsivaizduokite: dingsta jūsų mylimas augintinis, kuris patenka į prieglaudą, bet jei už gyvūną nesumokėsite – daugiau jo nepamatysite. Šią patirtį išgyvenusi šeima kaltina Kauno gyvūnų prieglaudą „Nuaras“ žmonių apgaudinėjimu, tačiau prieglaudos atstovai aiškina, kad teisę prašyti pinigų jie turėjo.

Konkursas: gyvūnams draugiškų įmonių laukia malonios staigmenos (4)

Konkursas: gyvūnams draugiškų įmonių laukia malonios staigmenos
Jei jūsų įmonė geranoriškai žiūri į augintinius darbe, jums pasisekė ne tik dėl to, kad dirbate kartu su liūdėti neleidžiančiu „kolega“, bet ir dėl to, nes galite sudalyvauti konkurse ir laimėti vertingų prizų.

Šuo, kurio ūgis gali siekti per 2 metrus (6)

Šuo, kurio ūgis gali siekti per 2 metrus
Aukščiausi pasaulyje šunys – tokie dideli, kad primena nedidelį arklį. Ant galinių letenų atsistojusio tokio šuns ūgis gali siekti net iki 2,13 metro. Tai airių vilkogaudžiai.

Atskleidė seną paslaptį: kokį pasaulį regi šunys (4)

Atskleidė seną paslaptį: kokį pasaulį regi šunys
Kaip žinia, gyvūnų matomas pasaulis kitoks negu mūsų. Negalime teigti, kad kitos rūšys mato blogiau ar geriau – tiesiog aplinką kiti gyvūnai regi taip, kaip reikia. Pvz., vienų rūšių atstovų itin bloga rega ar spalvų suvokimas, tačiau geresni kiti jutimai, galų gale kai kurie gyvūnai geba matyti tamsoje ar regi mums nesuvokiamas spalvas.

Šunį į konteinerį išmetusiam kauniečiui paskirta bauda (30)

Šunį į konteinerį išmetusiam kauniečiui paskirta bauda
Kauno apylinkės teismas 19-ečiui skyrė baudą už tai, kad jis, norėdamas atsikratyti nepilnametės sesers mišrūnų veislės šuniu, įdėjo jį į transportavimo krepšį ir paliko keturkojį prie transfarmatorinės, esančios šalia šiukšlių konteinerio.

Šie gyvūnai laukia naujų šeimininkų (3)

Šie gyvūnai laukia naujų šeimininkų
Naujuosius metus Vilniaus gyvūnų globos namuose sutiko 48 keturkojai. Per praėjusius 2017 m. po bendrovės „Grinda“ administruojamų gyvūnų namų stogu laikiną prieglaudą rado 996 gyvūnai, rašoma pranešime spaudai.

Kaip išlaikyti augintinius laimingus ir sveikus žiemą

Kaip išlaikyti augintinius laimingus ir sveikus žiemą
Daugelis augintinių šeimininkų žino apie šunims ir katėms kylančią grėsmę dėl aukštos aplinkos temperatūros, tačiau labai žema aplinkos temperatūra gali kelti dar didesnį pavojų jūsų augintiniams, rašoma pranešime spaudai.

Dovanoti šunys po švenčių sugrįžta į prieglaudas (9)

Dovanoti šunys po švenčių sugrįžta į prieglaudas
„Kaip ir manėm, kalėdinės dovanos sugrįžo į prieglaudą“, – su liūdesiu pokalbį pradeda gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ savanorė Renata Černiauskienė. Kaip ir kiekvienais metais po šventinio laikotarpio vis daugiau prieglaudų pasipildo išmestais gyvūnais, rašoma pranešime spaudai.

Šeimininko kankinta kalytė Betė sujaudino tūkstančius lietuvių (34)

Šeimininko kankinta kalytė Betė sujaudino tūkstančius lietuvių
Dar visai neseniai „TV pagalboje“ buvo parodyta besikankinančios kalytės Betės istorija. Šį vakarą eteryje – daugybės žiūrovų atgarsių sulaukusi gyvybės ir mirties drama, rašoma pranešime spaudai.

Trisdešimt šunų auginanti šeima: kiekvienas šuo – šeimininko atspindys (2)

Trisdešimt šunų auginanti šeima: kiekvienas šuo – šeimininko atspindys
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Bobteilai – šunys, kurie padeda sergantiems vaikams

Bobteilai – šunys, kurie padeda sergantiems vaikams
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.