Trijų vaikų mama Ieva: dabar man gėda, kad tuomet nesusimąsčiau ir augintinius įsigijau iš daugyklų

 (17)
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – šeimos nariai“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti žmones į gyvūnus pažvelgti šiek tiek kitomis akimis ir prisiminti, kad su augintiniais turėtume elgtis taip pat atsakingai, rūpestingai ir atidžiai kaip ir su šeimos nariais.

Vilnietės Ievos namuose gyvūnų atsirado pamažu – pirmieji namuose apsigyveno katinai Mačo ir Mūza, kiek vėliau – australų aviganis Dzeusas. Gausiam gyvūnų būriui atsirasti nesutrukdė net gana skeptiškas Ievos vyro požiūris į augintinius namuose.

„Pradžioje atsirado katinas, nes aš labai norėjau, nors vyras buvo prieš. Po to pagalvojome, kad katinui liūdna vienam. Po metų įsigijome kitą. Katinai daug dėmesio iš mūsų nereikalauja, jiems kur kas linksmiau kartu.“

Šuniui atsirasti palankiu pretekstu tapo Ievos vyro hobis. „Mano vyras skraido parasparniu, tad po kurio laiko pradėjau zyzti dėl šuns. Aš visada sėdžiu viena pievoje, man nėra ką veikti apačioje. Taip pat pradėjau bėgioti ir pagalvojau, kad tai galėčiau daryti su šunimi. Na, visi šie argumentai įtikino vyrą įsigyti šunį.“


Nuotraukų autorius: Eugenijus Mironovičius

Tiesa, moteris pirmiausia svarstė apie mopsų veislės augintinį, bet sužinojusi, kad šunys nėra labai judrūs, taip pat gana jautrūs aplinkai, nusprendė įsigyti australų aviganį, kuris tobulai atitiko visus kriterijus. Vis dėlto Ieva vyro neperspėjo, kad nusprendė įsigyti ne mopsą, tad namuose išvydęs Dzeusą, vyras gerokai nustebo. Dabar pora juokauja, kad jų augintinis yra pats gražiausias pasaulyje mopsas.

Ieva pasakoja, kad gyvūnai buvo jos noras ir poreikis, tad ir visi priežiūros rūpesčiai daugiausia gula ant jos pečių. „Vaikai jau beveik užauginti, tad tiesiog pamaniau, kad laikas kažką daryti dėl savęs, kas pačiai patinka. Man patinka aktyviai gyventi, tad ir šuo, ir sportas atsirado savaime, ekspromtu. Pastebiu tendenciją, kad viskas, kas man nutinka neplanuotai, būna labai sėkminga.“

„Katinų dėžutes valome visi. Yra sudarytas grafikas, kartais pasipykstame, kuris praleido grafiką ir neišvalė. Reikia pamaitinti, pagirdyti, nes jie vandenį geria tik iš čiaupo. Jei miauksi vidury nakties, turi paleisti čiaupą, nes gerti nori. Šunimi ir jo poreikiais rūpinuosi aš, tai mano atsakomybė. Žinoma, jei susergu ar išvykstu, šeima jį prižiūri, bet tik būtinais atvejais.“


Nuotraukų autorius: Eugenijus Mironovičius

Ieva pasakoja, kad katinai geriausiai sutaria su vaikais Uosiu, Elžbieta ir Auguste, miega tik jų kambaryje.

Neseniai Ieva atrado ir naują sporto rūšį – bėgimą su šunimi. Ši veikla praplėtė bičiulių ratą, tapo puikiu būdu aktyviai leisti laisvalaikį. „Neseniai pirmą kartą dalyvavau varžybose su šunimi – tai vadinamasis canicross. Tokio tipo varžybos buvo rengiamos pirmą kartą Lietuvoje. Pastebėjau, kad mano šuniui nepatinka bėgti greta manęs, tad sugalvojome, kad tegul jis bėga priekyje ir tempia mane. Šuo būna su pakinktais, aš su specialiu diržu, kuris turi amortizatorių. Šunį šeimininkas turi skatinti, kad jis trauktų ir bėgtų pirmyn. Su Dzeusu buvo šiek tiek sudėtinga, jis nori kompanijos – kai pasiveja šunį, užuot lenkęs jis bėga šalia. Iš 22 užėmėme 11 vietą. Aš gavau prizą už tai, kad buvau vyriausia trasos dalyvė. Dabar galvoju, kad šia veikla reikėjo užsiimti anksčiau“, – juokiasi Ieva.

„Šuo pakeitė suvokimą apie laiką, tvarką. Kai yra namuose šuo, negali visą laiką koncentruotis į kitus reikalus, jei šuo nori į lauką, tu negali pasakyti jam, kad palauktų. Atsiradus šuniui viskas tapo šviežiau, geriau, aktyviau, pažįstamų ratas prasiplėtė.“


Nuotraukų autorius: Eugenijus Mironovičius

Paklausus Ievos apie dar didesnį gyvūnų skaičių namuose, moteris realistiškai pasveria savo galimybes. „Daugiau gyvūnų įsigyti neplanuoju, nes trijų kambarių bute nėra vietos. Katinai savarankiški, bet šuo atima daug laiko, dabar norisi maksimaliai jam vienam skirti pakankamai laiko. Juk neužtenka jo išvesti į lauką 10 minučių.“

Pašnekovė mano, kad šunų padėtis Lietuvoje po truputį gerėja, tampa populiarūs humaniški dresūros būdai, didėja šunų augintojų sąmoningumas. „Manau, kad padėtis gerėja. Net yra kalbama, kad vienas dresuotojas yra šiurkštus, geriau pas jį neiti. Kitas dalykas, žmonių požiūris – mamos su vaikais, aišku, visada bus ta grupė, kuri prašo nepaleisti šuns ir jų baidosi, bet visi kiti žiūri pozityviau. Prie namų iš pradžių nebuvo kur mesti šuns išmatų, susisiekiau su savivaldybe ir po 3–4 savaičių atsirado 4 šiukšliadėžės. Reaguoja, padeda. Tik reikia pačiam būti aktyviam. Šuo tapo ne tik gyvūnu, bet ir draugu.“

Ieva mano, kad nemažą dalį problemų, susijusių su keturkojais, išspręstų tinkamas jų auklėjimas. „Šeimininkams būtina dresūra, o ne šunims. Įsigijusieji šunį turi pereiti dresūros pradžiamokslį, nes ten paaiškinama, ko negalima daryti su šuniu, kaip negalima bausti, pavyzdžiui, senyva močiutė pamato mus, savąjį traukia savęs link, tas klykia ir išeina tikra psichozė. Nors mano šuo ramus eina pro šalį, nieko nedaro, į jį taip visi žiūri, lyg kažkas atsitiko.“


Nuotraukų autorius: Eugenijus Mironovičius

Griežčiausiai ir itin neigiamai moteris vertina gyvūnų veisimą daugyklose. „Aš turiu griežtą nuomonę prieš daugyklas, kurios veisia neveislinius gyvūnus ir juos pardavinėja. Deja, bet mūsų katinai iš ten ir yra. Pirkome juos per skelbimus – norėjome pigesnių bengalų veislės kačiukų. Tuo metu žinių apie gyvūnų veisimą tikrai trūko, atrodė viskas labai paprasta. Dabar man gėda, kad tuo metu nesusimąsčiau ir juos iš ten įsigijau. Vienas iš katinų turėjo didelių sveikatos problemų, nes daugyklose niekas nežiūri į tai, kad gyvūnas būtų genetiškai sveikas. Jau geriau imti gyvūną iš globos namų arba veislyno, jei norima konkrečios veislės augintinio, nes juose daromi išsamūs sveikatos testai. Yra tokių baisių problemų dėl nesveikų veisiamų gyvūnų, iš kurių žmonės darosi lengvus pinigus.“


Nuotraukų autorius: Eugenijus Mironovičius

„Nusipirkę šunį planavome dalyvauti parodose, bet galiausiai pasiėmėme brokuotą – jis turi per daug baltos spalvos ant kailio, dar ir koja buvo traumuota, nebeužaugo plaukai. Parodos „nuplaukė“, bet atradome kitą mėgstamą veiklą, kuria galime kartu užsiimti“, – šypsosi moteris.

Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – šeimos nariai“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti žmones į gyvūnus pažvelgti šiek tiek kitomis akimis ir prisiminti, kad su augintiniais turėtume elgtis taip pat atsakingai, rūpestingai ir atidžiai kaip ir su šeimos nariais. Augintiniai ne tik suteikia džiaugsmo, jaukumo namams, bet ir padeda sutvirtinti santykį tarp šeimos narių, auklėti vaikus ir ugdyti bei puoselėti šeimos tradicijas. Kiekvieną savaitę dalinsimės įvairių įkvepiančių ir įdomių šeimų istorijomis, kurios įrodys, kad keturkojis augintinis tampa ypatinga šeimos dvasia.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Konkursas „Mano gyvūnas“: nugalėtojo laukia originalus prizas

Konkursas „Mano gyvūnas“: nugalėtojo laukia originalus prizas
Auginate katiną, šunį, driežą, o gal vorą? Nesvarbu, koks bebūtų jūsų augintinis – DELFI dizaineris Rimas Pocius gali nupiešti bet ką. Skelbiame konkurso „Mano gyvūnas“ pradžią, kurio nugalėtojas galės džiaugtis savo augintinio paveikslu.

Prieglaudos darbuotojai nustėro: Vilniaus centre – šuniukų „lageris“ (57)

Prieglaudos darbuotojai nustėro: Vilniaus centre – šuniukų „lageris“
Šiandien tebeegzistuoja „lageriai“, tik į juos patenka ne žmonės, o šunys. Tuo įsitikino „SOS gyvūnų“ prieglaudos darbuotojai, Šuns dienos išvakarėse atradę 9 badu marintus šunelius. Liūdna, bet dažniausiai šiuos „lagerius“ įkūrę ir gyvūnus badu marinę žmonės puikiai sugeba likti nežinomi.

Kurio Lietuvos miesto gyventojai gyvūnų prekėms išleidžia daugiausiai pinigų? (6)

Kurio Lietuvos miesto gyventojai gyvūnų prekėms išleidžia daugiausiai pinigų?
Šiandien – balandžio 24-ąją – minima Šuns diena, kurią prieš kelis metus inicijavo Lietuvos kinologų draugija. Šią dieną norima atkreipti visuomenės dėmesį, kad šuo nebėra vien tik namų sargas ir kaip bet kuris kitas augintinis reikalauja žmogaus atsakomybės ir rūpestingos priežiūros. Šia proga prekybos tinklas „Maxima“ įvertino gyvūnų prekes perkančių klientų įpročius ir pabandė nustatyti, kur gyvena patys didžiausi šunų mylėtojai, rašoma pranešime spaudai.

Šuns diena jau rytoj: ką veikti kartu su augintiniu? (7)

Šuns diena jau rytoj: ką veikti kartu su augintiniu?
Lietuvos kinologų draugija jau trečius metus kviečia minėti visuotinę Šuns dieną – ši graži tradicija vis labiau vienija šunų mylėtojus ir vis labiau keičia visuomenės požiūrį į šunis, rašoma pranešime spaudai.

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai (1)

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai
Šunų šeimininkai kartais diskutuoja: kas šuniui geriausia? Pasivaikščiojimai gamtoje? Komandų mokymasis dresūros aikštelėje? Ramus poilsis greta šeimininko? Visi išvardyti dalykai geri, bet, kaip teigia statistika, šunims geriausias laikas – žaidimai su savo žmogumi ir gentainiais, rašoma Lietuvos kinologų draugijos pranešime spaudai.

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose (9)

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose
Kur susipažinote su savo geriausiais draugais? Joana Norvilaitė-Vaitkienė savo geriausius draugus sutiko gan neįprastose vietose: po balkonu, lysvėje ir prieglaudoje. Moteris pasakoja, kaip pasikeitė jos gyvenimas nuo tada, kai ji ištiesė pagalbos ranką nelaimėje atsidūrusiems kačiukams.

Pažiūrėkite, ką gali žmogaus gerumas: nuskriaustos kalytės pokyčiai stebina (23)

Pažiūrėkite, ką gali žmogaus gerumas: nuskriaustos kalytės pokyčiai stebina
Kalytės Minos gyvenimas, anksčiau buvęs tikra kančia, pagaliau jai nusišypsojo. Loretos Dimienės rankose atsidūręs gyvūnas atsigavo ir nekyla jokios abejonės – nuoširdus šeimininko rūpestis ir meilė gali daryti tikrus stebuklus.

Visuose pajūrio paplūdimiuose šiemet bus laukiami keturkojai – išskyrus Palangą (48)

Visuose pajūrio paplūdimiuose šiemet bus laukiami keturkojai – išskyrus Palangą
Prieš šiek tiek mažiau nei metus Sveikatos apsaugos ministras panaikino draudimą į paplūdimius eiti kartu su gyvūnais. Nauja tvarka leido savivaldybėms spręsti, kuriuose paplūdimiuose šeimininkai bus laukiami su keturkojais, o merai neslėpė, kad džiaugiasi nauja galimybe. Tačiau aiškėja, kad Palangoje šiemet tokios vietos nebus.

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti? (13)

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti?
„Šuniui reikia parodyti, kas namie šeimininkas“. „Šuo turi klausyti, nes aš taip pasakiau“. „Šuo veržiasi pro duris pirmas, nes nori dominuoti“...

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui (2)

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui
„SOS gyvūnų“ prieglauda perspėja naminių gyvūnų augintojus: pavasarį jiems daug didesnis pavojus pabėgti ar iškristi per langus. Pastarosiomis savaitėmis labai padaugėjo skelbimų apie dingusius gyvūnus: šunys pabėga išsigandę perkūnijos, katės – vedžiojamos su pavadėliais, net papūgos išskrenda per atvirus langus. Augintinių šeimininkai tikisi, kad pavyks rasti savo numylėtinius, ieško jų, kabina skelbimus, tačiau tai, deja, ne visada padeda. Didelė dalis naminių gyvūnų niekada nebegrįžta.

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą
Net šešis taksų veislės šunis auginanti Skaiva Jasevičiūtė-Kraujalė teigia, kad išvykos į gamtą su augintiniais yra vienas didžiausių malonumų. Kad visi kartu sklandžiai pasiektų kelionės tikslą, šeimininkė tinkamai pasirūpina viso ekipažo saugumu, rašoma pranešime spaudai.

Ką daryti, kai šuo puola? (163)

Ką daryti, kai šuo puola?
Tikriausiai ne vieną kartą esate girdėję pasakymą, kuris apibūdina agresyvius šunis: jei šuo kartą paragavo žmogaus kraujo – jo norės dar. Kinologas Artūras Zaleckas teigia, kad šis pasakytas tėra mitas, tačiau kiekvienas šunų augintojas turėtų gerai mokėti žaisti šachmatais. Anot jo, svarbu visada turėti kelis ėjimus į priekį, kad nutikus nelaimei, šuns šeimininkas nepasimestų. Taip pat specialistas pataria, ką daryti, jei prie jūsų artinasi agresyviai nusiteikęs šuo.

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą? (3)

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą?
Praėjusį kovą Kauno savivaldybėje vyko neįprasti mokymai – pirmą kartą šunų mylėtojams suorganizuotas nemokamų paskaitų ciklas „Atsakingo šeimininko akademija“. Kuruoti šį Lietuvos kinologų draugijos projektą Kaune ėmėsi „Nasrai“, vienas seniausių Šunų dresūros ir sporto centrų, rašoma pranešime spaudai.

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo? (28)

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo?
Nors įstatymo, kuris draustų su gyvūnais eiti į kavines nėra, ne visos maitinimo įstaigos lankytojų su keturkojais laukia išskėstomis rankomis. DELFI atliko eksperimentą ir parodė, kaip kavinėse elgiasi didelis ir socializuotas šuo.

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus (115)

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus
Sekmadienio vakarą rasto nukankinto ir nušauto šuns istorija sulaukė itin didelės visuomenės reakcijos: socialiniame tinkle šia Kristinos Mickevičiūtės istorija pasidalino beveik 5 tūkstančiai žmonių. DELFI domisi, ką politikai ir atsakingos institucijos ruošiasi daryti, kad panašių situacijų pavyktų išvengti.