Terapiniai šunys - tylieji žmonių pagalbininkai

 (2)
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Šunys padeda“ dalis. Projekto tikslas – supažindinti visuomenę su alternatyviu gydymo, terapijos, edukacijos būdu, kurio pagrindinė ašis – šuo. Būtent bendravimas su keturkoju padeda vaikams ir suaugusiesiems mokytis, sveikti, ugdyti asmenines savybes. Straipsniuose dalinsimės naujienomis, žiniomis ir įžvalgomis apie šį ypatingą žmogaus ir šuns bendravimą.

Sigridą Rupšytę-Paleičikę galime drąsiai vadinti pavyzdžiu, kai pažiūrėjimas savo baimei į akis gali dovanoti naują požiūrį, veiklą ir kitokį gyvenimo būdą. Vaikystėje šunų vengdavusi Sigrida šiandien yra kaniterapijos asistentė, o jos augintinė Goja yra viena iš nedaugelio terapijai skirtų šunų Lietuvoje. Kuo bendravimas su terapiniu šunimi kaniterapijos treniruotėse skiriasi nuo mums įprasto bendravimo su šunimi? Kuo šie šunys ypatingi ir kam turi pasiryžti tokio šuns šeimininkai?

„Bendravimo su šunimis abėcėlės mokiausi jau būdama suaugusi: buvau vienas tų išgąsdintų vaikų, todėl kontaktų su šunimis turėjau minimaliai. Dėl to teko patirti nemažai sunkumų, nes vis dėlto mūsų aplinkoje yra labai daug šunų, o mano vaikystės metais šunų auginimo kultūra nebuvo tokia, kaip dabar, greičiau, prastesnė. Gerai žinau, ką jaučia šunų paniškai bijantys (arba tiesiog nepasitikintys) vaikai ir suaugę žmonės. Dabar, kaniterapijos treniruočių metu, tokia patirtis tampa privalumu.“


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

Pirmieji savarankiški Sigridos žingsniai naujoje srityje buvo tikslūs ir tvirti. „Norėdama įsigyti šunį, rinkausi labai atsakingai ir atidžiai, tik vėliau paaiškėjo, kad pavyko tai padaryti gana sėkmingai. Pamažu kaniterapijos pagrindų mokiausi savarankiškai. Jais remdamasi, ugdžiau savo šunį. Esu dėkinga kolegoms, Kaniterapijos asociacijos nariams už tam tikru metu duotą paspirtį, paskatinimą ir pasitikėjimą.“

Beveik trejų metų Goja rami, draugiška, atvira žmonėms. Ji subtiliai moka prieiti prie žmogaus ir savo žvilgsniu užmegzti kontaktą. „Kartą ėjome vieno Konstitucijos prospekte esančio šviesoforo link, degė raudona, netoliese vežimėlyje laukė jauna mergina. Goja neskubėdama priėjo prie vežimėlio ir padėjo galvą ant ranktūrio, kurį laiką žiūrėjo jai į akis. Yra tokia taisyklė – negalima koreguoti terapinio šuns, kai jis elgiasi draugiškai, bendrauja su žmogumi, todėl nesikišau, nors paprastai atidžiai seku ženklus, ar žmogus tikrai nori bendrauti, ir tik tada duodu ženklą prieiti. Tačiau tarp jų akimirksniu užsimezgė kontaktas, mergina pradėjo kalbėtis pirmiau su šunimi, paskui – su manimi. Be galvos padėjimo ant ranktūrio ir santūraus uodegos vizginimo, šuo daugiau nedarė jokių judesių. Taip stovėjo gana ilgai, tol, kol truko pokalbis. Su Goja panašios situacijos dažnos, ji visur susiranda draugų, seka žmogaus akis, akimirksniu užsimezga ryšys.“

„Goja sugeba prisitaikyti prie žmogaus, yra dėmesinga, nedaro nereikalingų judesių, įsiklauso, pasižymi tokia savotiška empatija. Treniruočių metu pastebėjome, kad šuo turi savybę prieiti, kai vaikas ar suaugęs blogai jaučiasi ar yra susinervinęs, tačiau tai daro subtiliai. Terapinio plano užduotis atlieka su ugnele, bet greitai nurimsta, susitelkia, tai ypač aktualu dirbant su vaikais ar jaunuoliais, kai treniruočių metu šokinėte šokinėja ne tik emocijos, bet ir patys vaikai, o kartais ir kamuoliai.“


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

Terapinio šuns ugdymas ir auklėjimas yra nuolatinis, nesibaigiantis procesas, kuriame dalyvauja ir tobulėja tiek šuo, tiek vedlys. „Sakyčiau, mokymui prireikė visų tų trejų metų. Neužtenka išlaikyti terapinio šuns egzaminą, reikia nuolat dirbti šioje srityje. Tik dirbdami šuo ir vedlys išlaiko savo įgūdžius ir juos tobulina. Tobuliname esamas ir mokomės naujų komandų, atsižvelgdami į tai, ko prireiks treniruočių metu. O įgūdžių prireikia labai įvairių...“

„Ruošiantis kartais tenka įtraukti ir kitus, pašalinius, žmones, ir šeimos narius. Pavyzdžiui, vieno treniruočių ciklo metu reikėjo, kad šuo, davus ženklą, reaguotų ir vykdytų netiksliai rankomis rodomas vaikų komandas, sektų pirštą estafetės metu, o kito – kad visiškai nereaguotų į nekoordinuotus rankų judesius, plasnojimą, nervinį tiką, veido grimasas, neįprastus garsus. Visa tai priklauso ir nuo vedlio įgūdžių, ne tik nuo šuns, tai – komandinis darbas.“

„Terapinio šuns rengimas prasideda nuo bendro paklusnumo ir impulsų valdymo. Šuo, būdamas tam tikroje aplinkoje ir esant tam tikroms situacijoms, turi sėkmingai vykdyti komandą 8–9 kartus iš 10. Jeigu pavyksta, pridedama papildomų dirgiklių. Atitinkamai pasirengus, prireikia treniruotis ir viešose vietose, tarp daugybės žmonių. Tie žmonės gali norėti šunį glostyti, kalbinti. Tam jau vedlys turi būti gerai pasiruošęs. Šuo turi būti gerai valdomas, prognozuojamas, pasitikėti vedliu. Vėliau prisideda specifinis pratinimas prie atitinkamų garsų, vaizdų ir kvapų, priklausomai nuo srities, kurioje šuo dirbs.“


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

Visi šie parengiamieji darbai atsispindi ir terapinio šuns egzamino metu. „Visi šie šuns įgūdžiai tikrinami per egzaminą. Egzaminuotojas pasitelkia vaizdus, nestandartinius judesius, garsus, kurie gali būti nejaukūs ir žmogui, ką jau kalbėti apie gyvūną. Egzamino metu laukia tiek vaizdiniai, tiek garsiniai netikėtumai. Sudėtingose situacijose šuo privalo išlikti valdomas, turi tartis su vedliu. Kartais šunys išlaiko tik vieną kurią egzamino dalį, bet tai irgi didelis pasiekimas.“

„Šuo turi būti labai stabilus, neskubantis reaguoti, nes treniruočių su vaikais ar su vaikais, turinčiais raidos sutrikimų, metu išties gali pasitaikyti visko. Kad šuo gebėtų taip elgtis, reikalingas labai tvirtas ryšys su vedliu, didelis tarpusavio pasitikėjimas, tai toks ryšys, kai du komandos nariai vienas kitą „skaito“ iš menko gesto, tylios intonacijos ar net žvilgsnio. Taip ir duodamos komandos: kartais gestu, pašnibždomis, lūpų judesiu, žvilgsniu ar menkai įžiūrimu galvos kryptelėjimu, nes dėmesys darbo metu telkiamas ne į šunį, o į vaiką.“

Vienas iš svarbių faktorių – šuns noras užsiimti tokia veikla, tai jam turi būti malonu, priimtina, natūralu. „Šuo turi trokšti dirbti, jausti malonumą dirbdamas. O vedlys savo ruožtu turi mokėti „skaityti“ šuns siunčiamus ženklus ir visada į juos atitinkamai reaguoti, kad šuo neprarastų pasitikėjimo, nes tik noriai dirbantis terapinis šuo geba užmegzti terapinį ryšį.“

Šiam pastangų, atsidavimo ir energijos reikalaujančiam darbui Sigridą įkvepia ir motyvuoja pastebima veiksmų prasmė, matomas progresas, teigiamos emocijos. „Mane asmeniškai įkvepia tas džiugesys, ta teigiama atmosfera, su kuria ateiname į treniruotę. Ir vis dėlto tas žaidimas visada turi savo turinį, nėra tuščias. Mes „žaidžiame“ prasmingai, su tikslu. Visą komandą (dažniausiai dirbame su specialistu) labai motyvuoja, kai matome, kad pastangos pradeda duoti vaisių, kai mūsų sukurtas „receptas“ pasiteisina, kai matome pažangą.“


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

„Po poros mėnesių darbo vaikų dienos centre pastebėjome, kaip teigiama linkme vystosi vaikų socialiniai įgūdžiai, matomą bendravimo modelį jie pamažu perėmė bendraudami su šunimi, paskui ir su žmonėmis, pasidarė švelnesni, empatiškesni, per šunį kaip tarpininką pavykdavo atvirai pasikalbėti. Atsirado daugiau pagarbos, kantrumo, motyvacijos atlikti užduotis iki galo, pasitikėjimo savimi, vienas kito palaikymo. Man buvo svarbu, kad kai kurie vaikai pasistūmėjo žengdami nemažą žingsnį šunų baimės nugalėjimo link.

Šiuo metu su pora specialiųjų pedagogų stebime, kaip šuo skatina vaikus atlikti jiems labai sudėtingas užduotis, kartais esame liudininkai to, kaip į priekį žengiami nemaži žingsniai.“

Kaniterapijos asistentė teigia, kad visus šunis galima suskirstyti į keturias pagrindines grupes, bet negalima teigti, kad visi be išimties šunys turi raminančių, teigiamą įtaką žmogui darančių savybių, nes tai priklauso nuo atskiro individo.

„Pasak šunų elgsenos specialistų, šunis sąlyginai galima suskirstyti į keturias grupes: 1) garbina ir myli žmones, mažai domisi kitais šunimis; 2) domisi kitais šunimis, nesidomi nepažįstamais žmonėmis; 3) domisi ir žmonėmis, ir gyvūnais, nori susipažinti; 4) nesidomi nei kitais šunimis, nei žmonėmis, išskyrus (ir tai ne visada) savo šeimininkus. Nemanau, kad visi šunys ramina, kartais galimas ir atvirkštinis poveikis. Ir vis dėlto tinkamai socializuotas, stabilios psichikos šuo išties suteikia daug gerų emocijų.“

Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Šunys padeda“ dalis. Projekto tikslas – supažindinti visuomenę su alternatyviu gydymo, terapijos, edukacijos būdu, kurio pagrindinė ašis – šuo. Būtent bendravimas su keturkoju padeda vaikams ir suaugusiesiems mokytis ir sveikti. Straipsniuose dalinsimės naujienomis, žiniomis ir įžvalgomis apie šį ypatingą žmogaus ir šuns bendravimą. Istorijos apie šunų pagalbą padedant atsitiesti po sunkių traumų, vystant socialinius gebėjimus ar kovojant su depresija primins, kad net mažiausias šuo savo šiluma, besąlygiška meile ir švelnumu gali padėti sunkiais gyvenimo momentais.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Šunų paroda – su karališko grožio šunimis (1)

Šunų paroda – su karališko grožio šunimis
Karališka galia, aristokratiškos manieros – taip šunų mylėtojai kalba apie nacionalinę danų šunų veislę – broholmerius. Pasaulyje šios veislės šunų yra apie tūkstantis, o vieną broholmerį bus galima pamatyti tris dienas truksiančiose parodose Vilniuje.

Miestiečiai parodė, kaip rengia savo augintinius: savo žodį tarė ir veterinarai (15)

Miestiečiai parodė, kaip rengia savo augintinius: savo žodį tarė ir veterinarai
Atšalus orams, gatvėje pastebime ne tik šilčiau apsirengusius žmones, bet ir keturkojus. Nors anksčiau tokį vaizdelį palydėdavo žmonių krizenimas, šiandien į tai žiūrima rimčiau, o specialistai netgi dalinasi rekomendacijomis, kokiai temperatūrai esant šuniui reikėtų parūpinti ne tik aprangą, bet ir batus. O kaip savo augintinius rengia miestiečiai?

Klaipėdietė įsiuto: išgelbėtą kalytę patikėjo „Nuarui“, tačiau iš jos liko tik griaučiai (48)

Klaipėdietė įsiuto: išgelbėtą kalytę patikėjo „Nuarui“, tačiau iš jos liko tik griaučiai
Į DELFI redakciją kreipėsi Klaipėdos „Nuaru“ pasipiktinusi Leila Lukoševič. Moteris teigia, kad prieš porą mėnesių ji išgelbėjo kalytę ir atidavė ją „Nuarui“, tačiau po kurio laiko pastebėjo, kad prieglaudoje iš gyvūno liko tik griaučiai. Leilai kelia didelį susirūpinimą gyvūnų laikymo sąlygos „Nuare“, tuo metu šio atstovai atsako, kad kalytę nualino jai taikytas gydymas.

Ieva susidraugavo su voverinėmis skraiduolėmis: naktimis jos iškrečia daug išdaigų (3)

Ieva susidraugavo su voverinėmis skraiduolėmis: naktimis jos iškrečia daug išdaigų
Voverinės skraiduolės – tai mažieji sterbliniai žinduoliai, kilę iš Australijos ir Naujosios Gvinėjos, vis dažniau tampa naminiais gyvūnėliais kaip alternatyva įprastiems augintiniams. Nors vadinami voverėmis, iš tikrųjų jie yra ne graužikai, o tiksliausia juos vadinti būtų anglišku pavadinimu „sugar gliders“ (cukrinės skraiduolės), rašoma pranešime spaudai.

Nufilmavo kraupų vaizdą: automobilis perėjoje partrenkė šunį ir nė nestabtelėjo vairuotoja prisistatė pati (161)

Nufilmavo kraupų vaizdą: automobilis perėjoje partrenkė šunį ir nė nestabtelėjo
Spalio 29 d. apie 19 val. 50 min. Alytuje, Rotušės a., šalia kavinės, baltos spalvos automobilis pėsčiųjų perėjoje partrenkė šunį, kuris dėl sužalojimų nugaišo.

Lazdijų rajone iškankintas šuo: išgelbėtas gyvūnas sparčiai sveiksta (9)

Lazdijų rajone iškankintas šuo: išgelbėtas gyvūnas sparčiai sveiksta
Praėjusią savaitę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai kartu su Lazdijų savivaldybės atstovais ir rajono policijos pareigūnais iš Teizininkų kaimo (Šventežerio sen., Lazdijų r. sav.) ūkininko paėmė sulysusį, išbadėjusį, sergantį šunį ir perdavė gyvūnų globėjams, nes jam grėsė žūtis. Šuniui suteikta skubi pagalba, jis buvo nedelsiant operuotas, rašoma Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pranešime spaudai.

Palikto šuns drama virpina vilniečių širdis: jau 2 metus nesitraukia nuo prie sodybos augančio medžio (130)

Palikto šuns drama virpina vilniečių širdis: jau 2 metus nesitraukia nuo prie sodybos augančio medžio
Vilniaus gyventojai nerimauja: jų teigimu, prieš porą metų iš sodybos išsikraustęs vyras paliko ne tik namus, bet ir šunį. Šis, net ir būdamas laisvas, niekur nesitraukia nuo sodyboje augančio medžio ir laukia šeimininko, kuris niekada negrįš. Artėja žiema, o šunį lankantiems kaimynams darosi neramu: kiek gi tai gali tęstis? Visgi, dabartinis sodybos savininkas juokiasi, kad kaimynai seka pasakas.

Šunų mylėtojai sulaukė ypatingo savaitgalio: toks renginys Lietuvoje vyksta pirmą kartą Akimirkos iš konferencijos „Chase 2018“ (2)

Šunų mylėtojai sulaukė ypatingo savaitgalio: toks renginys Lietuvoje vyksta pirmą kartą
Patys didžiausi šunų mylėtojai ilgai laukė šio savaitgalio – pirmą kartą Lietuvoje surengta tarptautinė konferencija „Chase 2018“. Pasaulinį pripažinimą pelnę lektoriai atvyko pasidalinti vertingiausiomis pamokomis, kaip užtikrinti gerą šuns fizinę ir psichinę savijautą.

Dėl gyvūnų eina iš proto: pažiūrėkite, kaip šunys ir katės „užvaldo“ šeimininkų namus (15)

Dėl gyvūnų eina iš proto: pažiūrėkite, kaip šunys ir katės „užvaldo“ šeimininkų namus
Augintiniai ne tik suteikia daug džiaugsmo, bet ir įneša jaukumo į namus. Su tuo tikriausiai sutiktų kiekvienas gyvūno šeimininkas. O kai kuriems net atrodo – kuo daugiau gyvūno namuose, tuo jaukiau.

Vilnietė Kristina gavo vertingą pamoką: kačių šeimininkai ją išmoksta tada, kai būna vėlu kačiukai ieško namų (35)

Vilnietė Kristina gavo vertingą pamoką: kačių šeimininkai ją išmoksta tada, kai būna vėlu
Vilnietė Kristina, auginanti katytę Kateriną bute, nematė didelio poreikio augintinę sterilizuoti, tačiau neseniai gavo vertingą pamoką. Netikėtai pro langą iššokusi katytė netruko susirasti draugą, o po šio pasimatymo pradėjo lauktis kačiukų. Kristina tikisi, kad jos istorija taps pamoka ir kitiems kačių šeimininkams, o taip pat padės surasti naujus namus neseniai gimusiems mažyliams.

Garbanotieji bišonai iš Lietuvos – pasaulinio lygio žvaigždės (8)

Garbanotieji bišonai iš Lietuvos – pasaulinio lygio žvaigždės
Nedaugelis lietuvių gatvėje išvydę du baltus, garbanotus ir it debesėliai išpuoselėtus bišonus galėtų pasakyti, kad tai – pasaulinio lygio žvaigždės. Tačiau, dalyvaujant parodose, prie veislyno „Tauras Kennel” savininkės Janitos Januškauskaitės-Plungės nuolatos pribėga šunų entuziastai, norintys nusifotografuoti su šiais „žvaigždūnais”. Susipažinkite – tai Tauro Misoko ir Tauro Sako – šunys, pripažinti geriausiais pasaulyje, rašoma pranešime spaudai.

Nesukalbama šuns šeimininkė apkartino šeimos poilsį: didelis šuo privertė pasijusti nejaukiai (228)

Nesukalbama šuns šeimininkė apkartino šeimos poilsį: didelis šuo privertė pasijusti nejaukiai
Kauno miesto gyventojui Raimundui išvykimas su šeima prie ežero apkarto. Nors viešame paplūdimyje buvo aiškiai matomas ženklas, draudžiantis atsivesti ir maudyti šunis, jo nebuvo paisoma. Įspėta, kaip įtariama, pažeidėja, į vyro pastabas nesureagavo – apie ramų ir saugų šeimos poilsį nebeliko nė kalbos. Vyras kreipėsi pagalbos į DELFI žurnalistus. Pareigūnai jau bando atpažinti moterį, kuriai gali būti paskirta iki 120 eurų bauda.

Leščiauskaitė ir Užkalnis atsidėkojo pakeitusiems jų gyvenimą (103)

Leščiauskaitė ir Užkalnis atsidėkojo pakeitusiems jų gyvenimą
Prieš kurį laiką mįslingai užsiminę apie šeimos pagausėjimą, o po to pranešę, kad naujas namų gyventojas – šuniukas, kurį pora rado „Vyšnių sodo“ prieglaudoje, Fausta Marija Leščiauskaitė ir Andrius Užkalnis nusprendė atsidėkoti žmonėms, kurių deka šunelis Oregonas atsidūrė jų namuose, ir aplankyti kitus gyvūnus, kurie namų dar nesurado. „Žinomumą įkinkėme geram reikalui“, sakė A.Užkalnis. Gyvūnų prieglaudai „Vyšnių sodas“ laiminga pora surinko tiek labdaros, kad vos tilpo į visureigį.

Palangoje su šunimis poilsiaujantys piktinasi: kodėl mes turime degintis su nudistais? (273)

Palangoje su šunimis poilsiaujantys piktinasi: kodėl mes turime degintis su nudistais?
Daugelyje Palangos paplūdimių vis dar draudžiama vedžioti šunis, tačiau vieta, kur leidžiama, ne kiekvienam priimtina – teks vaikščioti nudistų pamėgtame pajūrio ruože.

Joniškietės katė linksmina internautus: tokia pikta, kad net juokinga (17)

Joniškietės katė linksmina internautus: tokia pikta, kad net juokinga
„Nekenčiu visko, kas juda, o kas nejuda – pajudinu ir nekenčiu.“ Turbūt daugeliui yra tekę matyti memus su pasipiktinusio katino nuotrauka, kurią lydi juokingos, jo nepasitenkinimą gyvenimu atspindinčios frazės. Paniuręs katinas (angl. grumpy cat) internautus linksmino nuo 2012 metų, tačiau nuo šiol turime dar piktesnę katę, o ši – iš Joniškio!