Tapti kinologe nesutrukdė net skaudi vaikystės patirtis

 (2)
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų draugai“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti žmones į savo augintinius pažvelgti kitomis akimis, kurti tiesioginį ryšį su keturkojais bičiuliais ir vertinti juos kaip ištikimus draugus, kurie myli savo šeimininkus besąlygiškai.
Tapti kinologe nesutrukdė net skaudi vaikystės patirtis
© Vilius Kavaliauskas

Ši kartą „Purinos“ projekto komanda kalbina daugeliui kinologų, šunų dresūros specialistų bei šunų augintojų žinomą Aną Menčiūnienę. Ji – Lietuvos kinologų draugijos šunų elgsenos specialistų sąjungos narė, trenerė ekspertė, kurios dabar pagrindinė veikla yra keturkojų auklėjimas. Būtent žodis „auklėjimas“ geriausiai atspindi moters požiūrį į šunis bei į kuriamą santykį su jais. Anos pažintis su šunimis prasidėjo neįprastai, o kad šis įvykis taip nulems tolesnį moters gyvenimą, buvo netikėtinas.

„Pirmasis šuo mano gyvenime atsirado, kai man buvo penkeri. Tiesa, jis nebuvo mano šeimos – tai tiesiog buvo šalia gyvenantis šuo, kuris nutrūko nuo grandinės ir pribėgo prie manęs. Aš, tada dar visiškai mažas vaikas, išsigandau ir trinktelėjau jam su vaikišku vežimėliu. Šuo, savaime suprantama, puolė, bet mane išgelbėjo kaimynas. Vis dėlto įkandimų neišvengėme – randų iki šiol turiu. Jokios traumos šis incidentas nepaliko, baimė šunims neatsirado. Visą gyvenimą prašiau tėvų šuns, bet šią svajonę įgyvendino, kai man buvo penkiolika metų. Tai buvo eilinis mišrūnas, nupirktas Kalvarijų turguje.“

Po metų Anos gyvenime atsirado dar vienas augintinis – Rytų Europos aviganis. Jį buvo nusipirkę kaimynai, bet šeima, susilaukusi vaiko, pradėjo jį laikyti daugiabučio balkone. Ana sumanė paprašyti kaimynų, kad šie savo šunį parduotų. Susitarti nebuvo sunku, jie noriai atidavė mergaitei savo augintinį. Šis aviganis paskatino paauglę pradėti domėtis šunų auklėjimu, tačiau informacijos apie dresūrą tuo metu buvo gana nedaug, tad daugelį dalykų Anai teko mokytis savarankiškai.

„Netekusi augintinio, po ilgos pertraukos įsigijau Berno zenenhundą, o po metų jau turėjau du tokius šunis. Su jais įsitraukiau į profesionalią veiklą: pradėjau dalyvauti parodose, rimtose varžybose. Šunys mane iš esmės pastūmėjo keisti gyvenimą – iš pradžių dirbau visai kitoje srityje. Turėdavau dažnai vykti į komandiruotes, bet man visada būdavo gaila juos palikti namuose. Suvokiau, kad turiu keisti gyvenimo būdą, nes noriu su gyvūnais praleisti kiek įmanoma daugiau laiko.“

Glaudus Anos ir Berno zenenhundo Alvaro ryšys puikiai iliustruoja vieną pagrindinių „Purinos“ vertybių – santykis su gyvūnu turi būti tvirtas ir artimas. Tačiau kaip tokį reikia sukurti? Savo šunų mokyklą įkūrusi, daugelį seminarų suorganizavusi ir dar daugiau varžybų dalyvavusi šunų specialistė šiuo klausimu yra konkreti.

„Pirmiausia, ryšį su šunimi reikia kurti. Jeigu žmogus skiria dėmesio, gaus ir atsaką. Visada savo klientams sakau, kad reikia šuniui suteikti gėrio, pozityvo, tada jis prisiriš. Būna žmonių, kurie ateina ir sako: „Su šunimi kažkas blogai“. O aš turiu neva pakeisti. Tada atrodo, kad čia tas pat, kai atiduodi automobilį taisyti, pakeiti variklį ir veikia... Su šunimi santykiai kuriasi nuo pat mažens. Jei šeimininkas su šunimi gyvena bute, o į lauką išveda tik aplink namą apeiti, namuose šuo leidžia laiką vienas, toks elgesys gali sukelti įvairių problemų. Šuo turi daug judėti, kurti socialinius ryšius, lygiai taip, kaip ir žmogus. Kuo geresnis ryšys su šeimininku, tuo lengviau po to suvaldyti šunį. Svarbiausia leisti laiką su augintiniu kokybiškai.“

Anai labai patinka kelionės, bet ir išvykusi ji sugeba atrasti būdų, kaip išlikti kuo arčiau šunų, keliauti kartu su jais. Štai greitu metu Ana lankysis Briuselyje, kuriame vyks pasaulinis šunų paklusnumo (obiedence) čempionatas. Tai, anot Anos, yra sportas, kai reikia daug pasiruošimo ir būtent dėl to jis taip domina pačią pašnekovę, ateityje ketinančią tuo užsiimti intensyviau.

„Tokiame sporte vyrauja tam tikros veislės: belgų aviganiai ir borderkoliai. Tačiau tai nereiškia, kad kiti šunys tuo negali užsiimti. Žinoma, svarbiausia yra įsitikinti, ar tokia veikla šuniui patinka, o tada jau daugelis dalykų priklauso nuo vedlio sugebėjimų šunį paruošti šiam sportui.“

Ana įsitikinusi, kad šuo yra šeimos narys, kurį reikia mylėti. Jis turi būti socializuotas, paklusnus, išauklėtas. Moteris, dalyvaudama įvairiose varžybose, dažnai pastebi šunis, kurie viską daro kaip ir teisingai, bet vaikšto be emocijų snukutyje. Jei šeimininkas šunį verčia kažką daryti, jis patiria stresą, o tai daro įtaką jo sveikatai – gali dažniau sirgti, trumpiau gyventi. Tokiais atvejais žmogus turėtų labiau rūpintis augintinio sveikata, bendru paklusnumu, o ne pasiekimais varžybose.

Šis Anos požiūris puikiai atspindi kompanijos „Purina“ filosofiją – kiekvienas šuo yra ypatingas, turintis asmenybę ir yra lygiateisis šeimos narys, tad tiek šeimininkas, tiek augintinis turi jaustis gerai, darydami tai, ką mėgsta abu. Pagrindinė Anos taisyklė – nekelti šuniui skausmui, streso, diskomforto, o stengtis prieiti prie jo per psichologinę prizmę, leisti jam mąstyti pačiam, priimti sprendimus. Kinologė netrukus pasidalina smagia idėja – augintinis gali tapti net šokių partneriu.

„Pirmą kartą šokdama su augintiniu Alvaru debiutavau renginyje „Šuns diena“ pernai. Šiemet tokiam pasirodymui paruošiau savo asistentę, kuri šoka su mišrūnu. Jie jau spėjo pasirodyti ir tarptautinėse parodose. Vis dėlto kol kas Lietuvoje tokio sporto dar nėra, jis tik po truputį žengia pirmuosius žingsnius. Bet tai yra labai įdomus užsiėmimas, reikalaujantis gero augintinio paklusnumo, labai stipraus ryšio su šunimi, jo kontakto su žmogumi. Šuo gali išmokti įvairiausių dalykų, bet svarbiausia, kad jam tai būtų malonu. Tokio pasirodymo esmė – paklusnumo elementai (ėjimas atbulomis, gyvatėle, šuoliukai ir pan.) sudedami į bendrą visumą, parenkamas muzikinis kūrinys, pagal kurį sudėliota, kokį triuką ir kada turi atlikti. Iš tiesų bendras vaizdas, reginys yra labai smagus.“

Veikliai moteriai tikrai nestinga planų. Šių metų pabaigoje Anos šeimą papildys dar vienas augintinis – borderkolių veislės šuniukas. Su juo moteris norėtų užkariauti dresūros pasaulį.

„Su šunimis dirbu jau daugiau nei dvidešimt metų, o šunų mokyklą įkūriau prieš dvejus metus. Net vaikystėje apie tokį darbą svajojau. Norėčiau, kad mano veikla plėstųsi, kad tai būtų ne tik dresūros mokykla, bet ir reabilitacijos centras, kur gyvūnai galėtų būti ne tik auklėjami, bet ir gydomi. Aš save taip pat matau ir kaip sportininkę, norėtųsi sukurti visą komandą, kurios nariai sportuotų su šunimis.“

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Netinkamai veršelį vežusio piliečio laukia administracinė nuobauda (7)

Netinkamai veršelį vežusio piliečio laukia administracinė nuobauda
Iš nevyriausybinės gyvūnų globos organizacijos gavus pranešimą apie pastebėtą netinkamai vežamą veršelį, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai nedelsiant pradėjo tyrimą, rašoma Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pranešime spaudai.

Rodezijos Ridžbekai – liūtų medžiotojai iš Afrikos (4)

Rodezijos Ridžbekai – liūtų medžiotojai iš Afrikos
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Vakarų Europoje populiari paslauga – jau ir Lietuvoje

Vakarų Europoje populiari paslauga – jau ir Lietuvoje
Kiekvienam rūpestingam šeimininkui jo gyvūnas lyg šeimos narys – drauge vyksta į keliones, lankosi kavinėse, o kartais net kartu keliauja į darbą. Tačiau namuose atsiradęs kačiukas ar šuniukas ne tik suteikia gerų emocijų, bet ir pareikalauja nemažų finansinių išteklių. Jie skiriami dresūrai, kokybiškam ėdalui, žaislams, augintiniui susirgus ar patyrus traumą ne vieną šimtą eurų gali atsieiti gydymas. Todėl savo augintiniais besirūpinantys šeimininkai vis labiau domisi jų draudimo galimybėmis, teigiama pranešime spaudai.

Keturkojis nusikaltėlis privirė košės: kieno haskis suėdė vištas? (10)

Keturkojis <em>nusikaltėlis</em> privirė košės: kieno haskis suėdė vištas?
Spalio 17 d., antradienį, Kėdainių rajone esančiuose Medėkšiuose buvo sulaikytas... šuo. Agresyvus haskis ne tik įsisukęs į svetimą kiemą suėdė dvi vištas ir pusę triušio, bet ir buvo agresyviai nusiteikęs žmonių atžvilgiu bei bandė sukandžioti moterį, kurios vištas ir suėdė, rašo rinkosaikste.lt.

3 patarimai, kaip prižiūrėti šuns kailį, kad jis atrodytų nepriekaištingai (2)

3 patarimai, kaip prižiūrėti šuns kailį, kad jis atrodytų nepriekaištingai
Mūsų augintiniai, tai mūsų priežiūros ir elgesio su jais atspindys. Ką “įdėsime” į gyvūną – tą ir matysime jų atvaizde. Mūsų užduotis rūpintis jais kaip mažais vaikais, nes juk jie gyvena po mūsų namų stogu. Mes pasirinkome juos ir turime atsakomybę prieš juos, tinkamai ir rūpestingai juos prižiūrėti, mylėti ir tausoti. Juk šie nuostabūs padaužos reikalauja ypatingo dėmesio, patys jie negali susitvarkyti savo kailio, pavalgyti ir nusiprausti, rašoma pranešime spaudai.

Jaudinanti draugystė: sunkiai sergantis berniukas geriausią vaistą rado prieglaudoje (12)

Jaudinanti draugystė: sunkiai sergantis berniukas geriausią vaistą rado prieglaudoje
Irma Mickevičiūtė kartu su sūnumi ieškojo naujo šeimos draugo, kuomet „Vyšnių sodo“ puslapyje pastebėjo katinėlio Žirniuko nuotraukas. Jas išvydęs sūnus Jokūbas neabejojo, kad tai ir yra naujasis jų šeimos narys – taip niekam nereikalingas, paliktas gyvūnas tapo geriausiu sergančio berniuko draugu.

Tendencija: kurių miestų gyventojai labiau lepina kates, o kurių – šunis (8)

Tendencija: kurių miestų gyventojai labiau lepina kates, o kurių – šunis
Dauguma namuose gyvūnus laikančių žmonių žino, kam jų augintiniai tiesiog negali atsispirti. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenys rodo, kad šeimininkai keturkojus ne tik mėgsta lepinti skanėstais, bet ir rūpinasi, kad augintiniai nesušaltų lauke atvėsus orams. Iš plataus asortimento pirkėjai vienas gyvūnams skirtas prekes renkasi dažniau negu kitas, tad pardavimų duomenys leidžia nustatyti, kuriame mieste daugiau šunų, o kuriame – kačių mylėtojų, teigiama pranešime spaudai.

Šuo laižo kojas: kodėl reikėtų sunerimti? (7)

Šuo laižo kojas: kodėl reikėtų sunerimti?
Patogiai įsitaisęs, šuo pradeda laižyti kojas. Ir laižo... ir laižo... ir niekaip negali sustoti. Kiekvienas, kuriam teko su tuo susidurti, patvirtins, kad tas garsas tikrai „ėda nervus“. Tačiau čia dar mažiausia bėda. Po kiek laiko kailis ant kojų nuo tokio „čiaumojimo“ pradeda keisti spalvą arba dar blogiau – atsiveria žaizdos. Kodėl, atrodo, sveiki šunys taip keistai elgiasi?

Ankstyvos kastracijos kaina: padaryta klaida lemia daugybę ligų (9)

Ankstyvos kastracijos kaina: padaryta klaida lemia daugybę ligų
Kada kastruoti ar sterilizuoti yra beveik amžinas klausimas. Šį kartą kalbėsime ne apie amžinąją diskusiją „ar verta operuoti“, tačiau apie „kada“ – ir pažvelgsime į tai iš sportuojančių, aktyvių šunų pozicijos.

Greičiausių šunų paslaptis: viską lemia įdomi genetinė mutacija

Greičiausių šunų paslaptis: viską lemia įdomi genetinė mutacija
Neretai neįtikėtinai raumeningas gyvūnas apšaukiamas steroidų auka – pavyzdžiui, vipetai, kuriems pasireiškia reta genetinė mutacija. Šuo gali būti maždaug dvigubai sunkesnis už įprastą statistinį vipetą - pavyzdžiui, sverti apie 27 kg. Jų plaučiai ir širdis normalaus dydžio, tad jie turėtų gyventi tiek, kiek ir normalūs vipetai. Šių mutavusių gyvūnų tėvai būna įprastos išvaizdos šunys. Dabartinėmis žiniomis, iš visų šunų tik vipetai ir turi šią mutaciją, iš kitų gyvūnų rūšių ją „pasigauti“ gali pelės, avys, galvijai ir žmonės.

Novos istorija – iš prieglaudos į paskaitų suolus ir socialinių tinklų žvaigždes

Novos istorija – iš prieglaudos į paskaitų suolus ir socialinių tinklų žvaigždes
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Veterinarė atsakė į kačių šeimininkams svarbiausius klausimus: ką reikia žinoti? (39)

Veterinarė atsakė į kačių šeimininkams svarbiausius klausimus: ką reikia žinoti?
Mūsų augintiniai negali patys pasiskųsti savo sveikata ir nueiti pas veterinarą, todėl turime prisiimti atsakomybę už jų gerą savijautą. Antradienį DELFI TV Gyvai konferencijoje viešėjo veterinarė ir veterinarijos klinikos vadovė Vaida Misiūnienė, kalbėjusi apie dažniausius kačių sveikatos sutrikimus ir jų sprendimo būdus.

Ką būtina žinoti, kad šuo išvengtų traumų?

Ką būtina žinoti, kad šuo išvengtų traumų?
Nesvarbu, ar norime rimtai sportuoti, ar tik pasivaikščioti, dažną kartu lydi ir visada nuotykiams pasiruošę šunys. Tačiau dėl neatsargaus elgesio jie, kaip ir žmonės, gali susižaloti ir rudens dienas praleisti gydydamiesi traumas.

Valdininkės pasisakymas televizijos žiniose sukėlė tikrą audrą: pasiūlė pjaustyti balso stygas (358)

Valdininkės pasisakymas televizijos žiniose sukėlė tikrą audrą: pasiūlė pjaustyti balso stygas
TV3 žiniose pristatydama naujas Klaipėdos miesto triukšmo prevencijos taisykles, savivaldybės darbuotoja Nina Gendvilienė susilaukė gyvūnų teisių gynėjų pasipiktinimo. Ji siūlo, kad kaimynų ramybę drumsčiantis šunų lojimas turėtų būti sprendžiamas keliant gyvūnams skausmą – naudojant dresūrai skirtas specialias priemones ir pjaunant balso stygas.

Faktai apie kates, kurių tikriausiai nežinojote (9)

Faktai apie kates, kurių tikriausiai nežinojote
Katės – įprasti daugybės namų gyventojai. Nors daug laiko jos praleidžia šalia mūsų, šių paslaptingų būtybių vis dar nesugebėjome pažinti iki galo. Vetvila.lt atrinko įdomiausius faktus apie kates, kuriuos žino ne visi jų šeimininkai.