Tapti kinologe nesutrukdė net skaudi vaikystės patirtis

 (2)
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų draugai“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti žmones į savo augintinius pažvelgti kitomis akimis, kurti tiesioginį ryšį su keturkojais bičiuliais ir vertinti juos kaip ištikimus draugus, kurie myli savo šeimininkus besąlygiškai.
Tapti kinologe nesutrukdė net skaudi vaikystės patirtis
© Vilius Kavaliauskas

Ši kartą „Purinos“ projekto komanda kalbina daugeliui kinologų, šunų dresūros specialistų bei šunų augintojų žinomą Aną Menčiūnienę. Ji – Lietuvos kinologų draugijos šunų elgsenos specialistų sąjungos narė, trenerė ekspertė, kurios dabar pagrindinė veikla yra keturkojų auklėjimas. Būtent žodis „auklėjimas“ geriausiai atspindi moters požiūrį į šunis bei į kuriamą santykį su jais. Anos pažintis su šunimis prasidėjo neįprastai, o kad šis įvykis taip nulems tolesnį moters gyvenimą, buvo netikėtinas.

„Pirmasis šuo mano gyvenime atsirado, kai man buvo penkeri. Tiesa, jis nebuvo mano šeimos – tai tiesiog buvo šalia gyvenantis šuo, kuris nutrūko nuo grandinės ir pribėgo prie manęs. Aš, tada dar visiškai mažas vaikas, išsigandau ir trinktelėjau jam su vaikišku vežimėliu. Šuo, savaime suprantama, puolė, bet mane išgelbėjo kaimynas. Vis dėlto įkandimų neišvengėme – randų iki šiol turiu. Jokios traumos šis incidentas nepaliko, baimė šunims neatsirado. Visą gyvenimą prašiau tėvų šuns, bet šią svajonę įgyvendino, kai man buvo penkiolika metų. Tai buvo eilinis mišrūnas, nupirktas Kalvarijų turguje.“

Po metų Anos gyvenime atsirado dar vienas augintinis – Rytų Europos aviganis. Jį buvo nusipirkę kaimynai, bet šeima, susilaukusi vaiko, pradėjo jį laikyti daugiabučio balkone. Ana sumanė paprašyti kaimynų, kad šie savo šunį parduotų. Susitarti nebuvo sunku, jie noriai atidavė mergaitei savo augintinį. Šis aviganis paskatino paauglę pradėti domėtis šunų auklėjimu, tačiau informacijos apie dresūrą tuo metu buvo gana nedaug, tad daugelį dalykų Anai teko mokytis savarankiškai.

„Netekusi augintinio, po ilgos pertraukos įsigijau Berno zenenhundą, o po metų jau turėjau du tokius šunis. Su jais įsitraukiau į profesionalią veiklą: pradėjau dalyvauti parodose, rimtose varžybose. Šunys mane iš esmės pastūmėjo keisti gyvenimą – iš pradžių dirbau visai kitoje srityje. Turėdavau dažnai vykti į komandiruotes, bet man visada būdavo gaila juos palikti namuose. Suvokiau, kad turiu keisti gyvenimo būdą, nes noriu su gyvūnais praleisti kiek įmanoma daugiau laiko.“

Glaudus Anos ir Berno zenenhundo Alvaro ryšys puikiai iliustruoja vieną pagrindinių „Purinos“ vertybių – santykis su gyvūnu turi būti tvirtas ir artimas. Tačiau kaip tokį reikia sukurti? Savo šunų mokyklą įkūrusi, daugelį seminarų suorganizavusi ir dar daugiau varžybų dalyvavusi šunų specialistė šiuo klausimu yra konkreti.

„Pirmiausia, ryšį su šunimi reikia kurti. Jeigu žmogus skiria dėmesio, gaus ir atsaką. Visada savo klientams sakau, kad reikia šuniui suteikti gėrio, pozityvo, tada jis prisiriš. Būna žmonių, kurie ateina ir sako: „Su šunimi kažkas blogai“. O aš turiu neva pakeisti. Tada atrodo, kad čia tas pat, kai atiduodi automobilį taisyti, pakeiti variklį ir veikia... Su šunimi santykiai kuriasi nuo pat mažens. Jei šeimininkas su šunimi gyvena bute, o į lauką išveda tik aplink namą apeiti, namuose šuo leidžia laiką vienas, toks elgesys gali sukelti įvairių problemų. Šuo turi daug judėti, kurti socialinius ryšius, lygiai taip, kaip ir žmogus. Kuo geresnis ryšys su šeimininku, tuo lengviau po to suvaldyti šunį. Svarbiausia leisti laiką su augintiniu kokybiškai.“

Anai labai patinka kelionės, bet ir išvykusi ji sugeba atrasti būdų, kaip išlikti kuo arčiau šunų, keliauti kartu su jais. Štai greitu metu Ana lankysis Briuselyje, kuriame vyks pasaulinis šunų paklusnumo (obiedence) čempionatas. Tai, anot Anos, yra sportas, kai reikia daug pasiruošimo ir būtent dėl to jis taip domina pačią pašnekovę, ateityje ketinančią tuo užsiimti intensyviau.

„Tokiame sporte vyrauja tam tikros veislės: belgų aviganiai ir borderkoliai. Tačiau tai nereiškia, kad kiti šunys tuo negali užsiimti. Žinoma, svarbiausia yra įsitikinti, ar tokia veikla šuniui patinka, o tada jau daugelis dalykų priklauso nuo vedlio sugebėjimų šunį paruošti šiam sportui.“

Ana įsitikinusi, kad šuo yra šeimos narys, kurį reikia mylėti. Jis turi būti socializuotas, paklusnus, išauklėtas. Moteris, dalyvaudama įvairiose varžybose, dažnai pastebi šunis, kurie viską daro kaip ir teisingai, bet vaikšto be emocijų snukutyje. Jei šeimininkas šunį verčia kažką daryti, jis patiria stresą, o tai daro įtaką jo sveikatai – gali dažniau sirgti, trumpiau gyventi. Tokiais atvejais žmogus turėtų labiau rūpintis augintinio sveikata, bendru paklusnumu, o ne pasiekimais varžybose.

Šis Anos požiūris puikiai atspindi kompanijos „Purina“ filosofiją – kiekvienas šuo yra ypatingas, turintis asmenybę ir yra lygiateisis šeimos narys, tad tiek šeimininkas, tiek augintinis turi jaustis gerai, darydami tai, ką mėgsta abu. Pagrindinė Anos taisyklė – nekelti šuniui skausmui, streso, diskomforto, o stengtis prieiti prie jo per psichologinę prizmę, leisti jam mąstyti pačiam, priimti sprendimus. Kinologė netrukus pasidalina smagia idėja – augintinis gali tapti net šokių partneriu.

„Pirmą kartą šokdama su augintiniu Alvaru debiutavau renginyje „Šuns diena“ pernai. Šiemet tokiam pasirodymui paruošiau savo asistentę, kuri šoka su mišrūnu. Jie jau spėjo pasirodyti ir tarptautinėse parodose. Vis dėlto kol kas Lietuvoje tokio sporto dar nėra, jis tik po truputį žengia pirmuosius žingsnius. Bet tai yra labai įdomus užsiėmimas, reikalaujantis gero augintinio paklusnumo, labai stipraus ryšio su šunimi, jo kontakto su žmogumi. Šuo gali išmokti įvairiausių dalykų, bet svarbiausia, kad jam tai būtų malonu. Tokio pasirodymo esmė – paklusnumo elementai (ėjimas atbulomis, gyvatėle, šuoliukai ir pan.) sudedami į bendrą visumą, parenkamas muzikinis kūrinys, pagal kurį sudėliota, kokį triuką ir kada turi atlikti. Iš tiesų bendras vaizdas, reginys yra labai smagus.“

Veikliai moteriai tikrai nestinga planų. Šių metų pabaigoje Anos šeimą papildys dar vienas augintinis – borderkolių veislės šuniukas. Su juo moteris norėtų užkariauti dresūros pasaulį.

„Su šunimis dirbu jau daugiau nei dvidešimt metų, o šunų mokyklą įkūriau prieš dvejus metus. Net vaikystėje apie tokį darbą svajojau. Norėčiau, kad mano veikla plėstųsi, kad tai būtų ne tik dresūros mokykla, bet ir reabilitacijos centras, kur gyvūnai galėtų būti ne tik auklėjami, bet ir gydomi. Aš save taip pat matau ir kaip sportininkę, norėtųsi sukurti visą komandą, kurios nariai sportuotų su šunimis.“

Užsakymo nr.: PT_74317132

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Dovanoti šunys po švenčių sugrįžta į prieglaudas (8)

Dovanoti šunys po švenčių sugrįžta į prieglaudas
„Kaip ir manėm, kalėdinės dovanos sugrįžo į prieglaudą“, – su liūdesiu pokalbį pradeda gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ savanorė Renata Černiauskienė. Kaip ir kiekvienais metais po šventinio laikotarpio vis daugiau prieglaudų pasipildo išmestais gyvūnais, rašoma pranešime spaudai.

Šeimininko kankinta kalytė Betė sujaudino tūkstančius lietuvių (29)

Šeimininko kankinta kalytė Betė sujaudino tūkstančius lietuvių
Dar visai neseniai „TV pagalboje“ buvo parodyta besikankinančios kalytės Betės istorija. Šį vakarą eteryje – daugybės žiūrovų atgarsių sulaukusi gyvybės ir mirties drama, rašoma pranešime spaudai.

Trisdešimt šunų auginanti šeima: kiekvienas šuo – šeimininko atspindys (2)

Trisdešimt šunų auginanti šeima: kiekvienas šuo – šeimininko atspindys
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Bobteilai – šunys, kurie padeda sergantiems vaikams

Bobteilai – šunys, kurie padeda sergantiems vaikams
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Susipažinkite: vienos žemiausių kačių pasaulyje (1)

Susipažinkite: vienos žemiausių kačių pasaulyje
Katė kaip nykštukas – miniatiūrinė, didelėmis ausimis ir nežemiška snukio išraiška. Tokios yra Minskino katės. Minskino veislė išvesta iš Munčkino ir sfinkso veislių.

Supras ne visi: tobulu augintiniu moteriai tapo sraigė (23)

Supras ne visi: tobulu augintiniu moteriai tapo sraigė
Idėja auginti sraigę pasirodė šauni toli gražu ne tik Kempiniukui Plačiakelniui. Vilnietė Sigutė jau spėjo tuo įsitikinti – prieš keletą mėnesių ji pradėjo bendrą gyvenimą su milžiniška sraige, kurią pavadino Gario vardu.

Rytų dvispalvė – katė, kurios kailis atrodo kaip nutapytas

Rytų dvispalvė – katė, kurios kailis atrodo kaip nutapytas
Rytų dvispalvė – tarsi dėmėmis ištapyta balta katė – neabejotinai patiktų abstrakcionizmo gerbėjams. Ši veislė išvesta maždaug prieš pusę šimtmečio Didžiojoje Britanijoje, sukryžminus Siamo ir Kornvalio rekso kates.

Paprastas būdas augintiniui perprasti: ką apie jį pasako kailio spalva? (8)

Paprastas būdas augintiniui perprasti: ką apie jį pasako kailio spalva?
Šimtmečių išmintis (arba „bobučių pasakos“) sako, kad gyvūno kailio spalva ir temperamentas yra susiję. Pavyzdžiui, gyvūnai, turintys mažai pigmentacijos (tiek katės, tiek arkliai) dažniau būna nervingi. Metams bėgant, susikaupia vis daugiau įrodymų, kad kailis ir temperamentas kartais iš tiesų gali būti susiję.

Nemalonus kvapas kaimynus atvedė į ligų židinį (22)

Nemalonus kvapas kaimynus atvedė į ligų židinį
Ar galėtumėte įsivaizduoti bute gyvenančias 13 kačių? Tokį vaizdą gyvūnų gelbėtojams neseniai teko išvysti Vilniuje, Apkasų gatvėje, gyvenančios garbingo amžiaus moters bute. Jos kaimynai nuolat skundėsi iš buto sklindančiais nemaloniais kvapais – į skundus sureagavo Vilniaus gyvūnų globos namų darbuotojai ir Vilniaus miesto savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus specialistai.

Šeimininkė per 5 metus neužsitarnavo katino meilės: negali nė paglostyti (66)

Šeimininkė per 5 metus neužsitarnavo katino meilės: negali nė paglostyti
Ne su kiekviena kate susidraugauti lengva – kai kurios būna baikščios, užsispyrusios ar net agresyvios. Jau 5 metus su katinu neįstengianti susidraugauti moteris kreipėsi pagalbos: ar įmanoma prisijaukinti katiną, nemėgstantį žmogiškos draugijos?

Nesuvokiamas elgesys: narve uždarytą kalytę išmetė kaip šiukšlę (80)

Nesuvokiamas elgesys: narve uždarytą kalytę išmetė kaip šiukšlę
Naujieji metai ne visiems prasidėjo laimingai – pirmąją šių metų dieną konteineryje, tarsi būtų viena iš šiukšlių, palikta transportavimo narve uždaryta maždaug 2-3 metų kalytė.

Veganizmo mada užvaldo ir šunis: šį gyvūną šeria tik augaliniu maistu (203)

Veganizmo mada užvaldo ir šunis: šį gyvūną šeria tik augaliniu maistu
Iki šiol daug ką stebina veganišką mitybą pasirinkę žmonės. O dar labiau stebimasi žmonėmis, kurie veganais paverčia savo šunis. Tačiau ar tikrai yra kuo stebėtis?

Ką daryti, kad jūsų augintinis Naujųjų metų naktį neišprotėtų? (15)

Ką daryti, kad jūsų augintinis Naujųjų metų naktį neišprotėtų?
Jau esame rašę, kaip Naujųjų naktį padėti augintiniams, kurie bijo fejerverkų. Šiame tekste pateikiame dar daugiau patarimų, ką daryti, kad augintinis patirtų kuo mažiau streso.

Naujieji metai - gyvūnų košmaras: patarimai, kaip jiems padėti (36)

Naujieji metai - gyvūnų košmaras: patarimai, kaip jiems padėti
Naujieji Metai – smagi ir laukiama šventė. Geri draugai, šaunus vakarėlis, juokas, linksmybės ir, žinoma, ryškiaspalviai griausmingi fejerverkai. Deja, daugybei šunų tai - baisiausia metų naktis. Po Naujųjų Metų sutikimo itin padaugėja skelbimų, kuriuose prašoma padėti surasti iš panikos pabėgusius gyvūnus. Kasmet gruodžio mėnesį žiniasklaida pildosi patarimais apie tai, kaip reikėtų elgtis su garsų bijančiu šunimi. Tačiau kas sukelia tas, atrodo, beprasmes baimes?

Pasieniečių šunį Ramzį nušovęs Komskis neatsikratė šaltakraujo žudiko etiketės (90)

Pasieniečių šunį Ramzį nušovęs Komskis neatsikratė šaltakraujo žudiko etiketės
Pagėgių savivaldybėje medžiojęs Arvydas Komskis nušovė VSAT Pagėgių rinktinės Viešvilės užkardoje tarnavusį belgų aviganį Ramzį. Melas ar tiesa, kad mirtiną šūvį „Tvarkiečio“ Kęsto Komskio ir Pagėgių mero Virginijaus Komskio brolis paleido nesitaikydamas ir gyvūną nušovė netyčia? Išklausyti teismo verdikto pats A. Komskis neatvyko.