Supras ne visi: tobulu augintiniu moteriai tapo sraigė

 (23)
Idėja auginti sraigę pasirodė šauni toli gražu ne tik Kempiniukui Plačiakelniui. Vilnietė Sigutė jau spėjo tuo įsitikinti – prieš keletą mėnesių ji pradėjo bendrą gyvenimą su milžiniška sraige, kurią pavadino Gario vardu.
Sigutės auginama sraigė Garis

Augintinis, kuris nepridaro jokios žalos ir dievina vandenį

Užsigeidusi draugijos, Sigutė nė nesvarstė apie šuniuką ar kačiuką – mergina žinojo, kad geriausiai jai draugiją palaikys sraigė. Kodėl sraigė? Nes ji nekaukia naktimis ir nesiprašo išvedama į lauką, nesugraužia ir nesudrasko baldų ir nereikalauja daug dėmesio. Su ja gali būti kada panorėjęs, o kai esi pavargęs ir nori pabūti vienas, sraigė tai supras, tikrai nesupyks ir neliūdės.

„Nuo pat vaikystės sraigė man buvo labai įdomus gyvūnas. Ji viską jaučia per akis, per ragelius, kurie jai padeda orientuotis aplinkoje, nujausti pavojus ir grėsmes. Taip pat jos – hermafroditės. Paprastai sakant, tai reiškia, kad sraigė yra ir patinas, ir patelė viename kūne“, – su užsidegimu pasakoja Sigutė.

„Galų gale – tai labai gražūs padarai, o jei sraigę padėsi vienoje vietoje, ji niekur nepabėgs. Jei ir pajudės iš vietos tau nematant, tai gal metrą, bet ne daugiau“, – privalumus vardija pašnekovė.

Sraigės laikymo sąlygas šeimininkė vadina tropinėmis. Augintinio gerą savijautą užtikrina dvi sąlygos – jo namais tapusiame terariume turi būti šilta ir drėgna. Ypač sraigei svarbu gauti daug vandens.

„Kadangi ji labai mėgsta vandenį, ją reikia dažnai maudyti. Net ir pagrindas, ant kurio ji gyvena, turi būti visada šlapias. Kai dingsta drėgmė ir sraigė išsausėja, jai pasidaro per šalta ir ji užsidaro. Tada ji miega, nieko nevalgo ir nieko neveikia. Tiesa, sraigė yra nakties gyvūnas ir jai daug šviesos nereikia. Jei sraigė gauna per daug šviesos, ji pradeda nieko neveikti“, – pasakoja Sigutė.

Gario šeimininkė tikina, kad jos augintiniui labiausiai patinka maudynės duše. Nors turbūt ne kiekvienam pavyktų pastebėti sraigės emocijas, bet savo augintinio džiaugsmą šeimininkė lengvai atpažįsta.

„Jeigu jai patinka tai, ką darau, ji visu kūnu išsitiesia, išlenda iš savo kiauto ir netikrina aplinkos, nes jaučiasi saugi. Kai sąlygos jai nepatinka, ji kažko bijo ar kažkuo nepasitiki, tada iš kiauto lenda labai lėtai, viso kūno neištiesia, saugosi. Vėlgi, kai jai nepatinka, ji pradeda labai stipriai seilėtis, spjaudytis ir leisti burbulus“, – aiškina Gario šeimininkė.

Savo šeimininkę sraigė atpažįsta – prie jos jaučiasi drąsiau

Sigutė pastebėjo, kad sraigė ją atpažįsta ir prie jos jaučiasi saugiau, nei prie svetimų žmonių. Tai moteris mato sraigės elgesyje, kuris nėra toks pat, kai šalia sraigės būna pati Sigutė, ir tada, kai netoli sraigės būna nepažįstamųjų.

„Jai labai nepatinka, kai jos kambaryje būna svetimų žmonių. Kai kas nors atvyksta, Garis neišlenda iš savo kiauto. Kai būdama viena jį pasiimu į rankas, jis iškart lenda iš kiauto, jam įdomu. O jei šalia atsiranda kitas žmogus, jis pradeda leisti burbulus. Garis viską jaučia“, – teigia Sigutė.

Apie sraigę moteris svajojo jau seniai – visą laiką ji norėjo auginti arba sraigę, arba afrikinį ežiuką, o vienu metu net galvojo, kad būtų puiku turėti juos abu vienu metu. Vis dėlto, idėjos auginti afrikinį ežiuką Sigutė kol kas atsisakė, bet mano, kad vieną dieną įsigys ir jį.

„Sraigę pamačiau internete – vienas pažįstamas atidavinėjo didžiųjų afrikinių sraigių sraigutes, ir aš pagalvojau, kad reikia pasiimti. Juk vis tiek iki tol, kol jos užaugs, praeis daug laiko. Pradėjusi tartis, labiau susidomėjau suaugusiomis sraigėmis“, – aiškina Sigutė.

Tiems, kas mano, kad sraigė yra keistas augintinis, Sigutė primena, kad esama žmonių, kurie augina gyvates ir vorus. Anot jos, tai yra nepalyginamai keisčiau.

„Taip, sraigė yra ganėtinai keistas augintinis, bet aš jos bent jau nebijau. Pavyzdžiui, šuo reikalauja labai daug atsakomybės, o jeigu nori iškeliauti – turi bėdą. Jį reikia nuolat vedžioti, su juo žaisti. Katės šeriasi, visur plaukai, ir dar tas charakteris – supyksta, atsisėda ir žiūri į sieną. Esu auginusi ir kates, ir šunis, todėl žinau, ką tai reiškia ir daugiau to nebenoriu“, – teigia moteris.

Tuo metu sraigę netgi galima pamiršti pamaitinti ir jai nieko nenutiks. Sigutė pasakoja, kad atsidūrusi blogose sąlygose sraigė užsisklendžia savo kiaute, nieko nebevalgo ir taip laukia ateinant „geresnių laikų“. Laikydamas sraigę, gali drąsiai keliauti kur panorėjęs – tereikia į jos terariumą pridėti morkų, o sugrįžus net ir po dviejų savaičių išvykos namuose pasitiks nepasikeitęs augintinis.

Susidomėjusiems dovanoja tokias pat sraiges

Sraiges auginantis Edgaras Čapulkovskis įsitikinęs, kad šie gyvūnai neturi tokių savybių, kurios neretai erzina kitokius gyvūnus auginančius žmones.

„Tai – tobulas augintinis. Jis yra nebrangus, tinka ir vaikams, ir suaugusiems. Taip pat galima naudoti kaip priemonę mokinant vaikus, kaip reikia elgtis su gyvūnais“, – privalumus skaičiuoja sraigių augintojas.

Tiesa, tai dar ne visi privalumai, kuriuos įžvelgia E. Čapulkovskis. Anot jo, sraigę auginti verta ir dėl to, nes ji neskleidžia jokio nemalonaus kvapo, negąsdina kaimynų ir svečių. Galų gale, turbūt neprieštarausite – auginti sraigę tikrai yra originalu.

Sigutės turimas Garis – tai vadinamoji didžioji achatina. Didžiąja ji pavadinta ne veltui. Anot E. Čapulkovskio, ši sraigė gali pasiekti 20 cm ilgį, o sverti 1 kg. Mylimas, gerai maitinamas ir drėkinamas gyvūnas gali nugyventi iki 10 metų.

E. Čapulkovskio teigimu, geriausia sraigę auginti stikliniame ar plastikiniame akvariume, kurio sieneles būtų galima lengvai nuvalyti kartą per savaitę, o visą indą – kartą per mėnesį. Didžiajai achatinai patogiausia gyventi ant kelių centimetrų sluoksnio substrato – kokoso durpių, humuso, komposto. Galima padėti gabalą medžio žievės, samanų, kritusių lapų.

Šiuo metu sraigių augintojas visiems, panorėjusiems neįprasto augintinio, dalina mažuosius sraigiukus. Jis skelbia, kad iki vasario 1 d. visi apie sraigišką draugiją svajojantys žmonės gali nemokamai pasiimti augintinį, iš kurio jokių nemalonių išdaigų galite nesitikėti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai (1)

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai
Šunų šeimininkai kartais diskutuoja: kas šuniui geriausia? Pasivaikščiojimai gamtoje? Komandų mokymasis dresūros aikštelėje? Ramus poilsis greta šeimininko? Visi išvardyti dalykai geri, bet, kaip teigia statistika, šunims geriausias laikas – žaidimai su savo žmogumi ir gentainiais, rašoma Lietuvos kinologų draugijos pranešime spaudai.

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose (9)

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose
Kur susipažinote su savo geriausiais draugais? Joana Norvilaitė-Vaitkienė savo geriausius draugus sutiko gan neįprastose vietose: po balkonu, lysvėje ir prieglaudoje. Moteris pasakoja, kaip pasikeitė jos gyvenimas nuo tada, kai ji ištiesė pagalbos ranką nelaimėje atsidūrusiems kačiukams.

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti? (13)

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti?
„Šuniui reikia parodyti, kas namie šeimininkas“. „Šuo turi klausyti, nes aš taip pasakiau“. „Šuo veržiasi pro duris pirmas, nes nori dominuoti“...

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui (2)

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui
„SOS gyvūnų“ prieglauda perspėja naminių gyvūnų augintojus: pavasarį jiems daug didesnis pavojus pabėgti ar iškristi per langus. Pastarosiomis savaitėmis labai padaugėjo skelbimų apie dingusius gyvūnus: šunys pabėga išsigandę perkūnijos, katės – vedžiojamos su pavadėliais, net papūgos išskrenda per atvirus langus. Augintinių šeimininkai tikisi, kad pavyks rasti savo numylėtinius, ieško jų, kabina skelbimus, tačiau tai, deja, ne visada padeda. Didelė dalis naminių gyvūnų niekada nebegrįžta.

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą
Net šešis taksų veislės šunis auginanti Skaiva Jasevičiūtė-Kraujalė teigia, kad išvykos į gamtą su augintiniais yra vienas didžiausių malonumų. Kad visi kartu sklandžiai pasiektų kelionės tikslą, šeimininkė tinkamai pasirūpina viso ekipažo saugumu, rašoma pranešime spaudai.

Ką daryti, kai šuo puola? (163)

Ką daryti, kai šuo puola?
Tikriausiai ne vieną kartą esate girdėję pasakymą, kuris apibūdina agresyvius šunis: jei šuo kartą paragavo žmogaus kraujo – jo norės dar. Kinologas Artūras Zaleckas teigia, kad šis pasakytas tėra mitas, tačiau kiekvienas šunų augintojas turėtų gerai mokėti žaisti šachmatais. Anot jo, svarbu visada turėti kelis ėjimus į priekį, kad nutikus nelaimei, šuns šeimininkas nepasimestų. Taip pat specialistas pataria, ką daryti, jei prie jūsų artinasi agresyviai nusiteikęs šuo.

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą? (3)

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą?
Praėjusį kovą Kauno savivaldybėje vyko neįprasti mokymai – pirmą kartą šunų mylėtojams suorganizuotas nemokamų paskaitų ciklas „Atsakingo šeimininko akademija“. Kuruoti šį Lietuvos kinologų draugijos projektą Kaune ėmėsi „Nasrai“, vienas seniausių Šunų dresūros ir sporto centrų, rašoma pranešime spaudai.

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo? (22)

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo?
Nors įstatymo, kuris draustų su gyvūnais eiti į kavines nėra, ne visos maitinimo įstaigos lankytojų su keturkojais laukia išskėstomis rankomis. DELFI atliko eksperimentą ir parodė, kaip kavinėse elgiasi didelis ir socializuotas šuo.

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus (115)

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus
Sekmadienio vakarą rasto nukankinto ir nušauto šuns istorija sulaukė itin didelės visuomenės reakcijos: socialiniame tinkle šia Kristinos Mickevičiūtės istorija pasidalino beveik 5 tūkstančiai žmonių. DELFI domisi, ką politikai ir atsakingos institucijos ruošiasi daryti, kad panašių situacijų pavyktų išvengti.

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai (57)

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai
Dėl Salininkuose, Vilniuje, rasto radinio pakraupo net visko matę gyvūnų gelbėtojai – prie traukinių bėgių buvo rasas, kaip manoma, nukankintas, o vėliau nušautas šuo.

Kada pradėti dresuoti savo šunį? (2)

Kada pradėti dresuoti savo šunį?
Artėja balandžio 24-oji, visuotinė Šuns diena. Šių metų šventės tema – „Šuo ir aš: mokau ir mokausi“. Tad pakalbėkime apie tai, kada pradėti mažą šuniuką mokyti ir, svarbiausia, ko ir kaip jį mokyti.

Artėja Šuns diena: vardija pasiūlymus, ką veikti kartu su augintiniu (9)

Artėja Šuns diena: vardija pasiūlymus, ką veikti kartu su augintiniu
Pavasaris šunų mylėtojams reiškia ilgesnius pasivaikščiojimus ir pramogas gamtoje. Pavasaris jiems taip pat reiškia bendrą didelę šventę – Šuns dieną, rašoma pranešime spaudai.

Istorija, primenanti pasaką: vidury miško Renata atrado ištikimą draugę (10)

Istorija, primenanti pasaką: vidury miško Renata atrado ištikimą draugę
Svajodami apie naują šeimos narį turbūt mažiausiai tikėtumėtės, kad vieną dieną tiesiog sutiksite jį miško viduryje. Kaip tik taip ir nutiko Renatai Zubavičienei, kuri, priglaudusi pražūčiai paliktą gyvūną, su juo atrado didelę laimę.

Kūdikį sudraskiusio Ramzio istorija griebia už širdies: pasveikęs šuo niekaip neranda šeimininkų (340)

Kūdikį sudraskiusio Ramzio istorija griebia už širdies: pasveikęs šuo niekaip neranda šeimininkų
Mirtinai kūdikį Šilutėje sudraskęs dobermanas Ramzis prieš metus buvo susilaukęs daugybės dėmesio ir ne vienas žmogus tikino, kad jį mielai priimtų į savo šeimą. Tačiau praėjus daugiau nei metams po skaudžios nelaimės, Ramzis dar vis gyvena gyvūnų globos namuose „Nuaras“, o visi norintys priglausti dobermaną – dingo.

Paaiškino, ką daryti, kad šuo būtų laimingas (8)

Paaiškino, ką daryti, kad šuo būtų laimingas
Artėja balandžio 24-oji, visuotinė Šuns diena. Šių metų šventės tema – „Šuo ir aš: mokau ir mokausi“. Pirma į galvą šaunanti mintis yra komandos, dresūros aikštelė, šeimininko ir šuns kantrybės bandymai. Ar gali būti, kad tai ir yra šuns laimė? Pasirodo, taip. „Išauklėtas šuo yra laimingas šuo“, – pranešime spaudai cituojama šunų elgsenos specialistė vilnietė Karina Granat.