Šunys – vaikų pagalbininkai: kartu sportuoja, skaito ir laiko egzaminus

 (7)
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų draugai“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti žmones į savo augintinius pažvelgti kitomis akimis, kurti tiesioginį ryšį su keturkojais bičiuliais ir vertinti juos kaip ištikimus draugus, kurie myli savo šeimininkus besąlygiškai.
© Viliaus Kavaliausko nuotr.

Vilija ir jos augintiniai, ko gero, labiausiai laukiama komanda vienoje Kauno mokyklų. Jauna moteris su savo keturkojais pagalbininkais kiekvieną dieną skuba į pamokas, kurių metu neįgalūs vaikai kartu su šunimis mankštinasi, mokosi bendrauti su aplinkiniu pasauliu arba, būdami itin kuklūs, mokosi skaityti. Vyriausiajai vokiečių aviganių mišrūnei Arizonai beveik 10 metų, vokiečių aviganė Vaiper beveik ketverių metų, o jauniausia Drama skaičiuoja pirmus gyvenimo metus.

„Du mano šunys iš „Penkta koja“ prieglaudos. Prieš penkerius metus priglaudžiau Arizoną, kurią šeimininkai atvežė veterinarui užmigdyti, nes ji išpjovė kaimynų vištas. O Drama prie mūsų prisijungė visai neseniai. Man tiesiog reikėjo darbui mažo šuns, rinkausi iš daugelio veislių, bet nuvykusi į prieglaudą pasiėmiau ją. Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Mano kolegė, taip pat dirbanti su šunimis, patikino, kad Drama yra stabili, linksma, žmones mylinti kalytė, tad abejonių neliko“, – pasakoja Vilija.

Nuo pat vaikystės Vilija jautė didelę meilę šunims. Kieme su drauge net leisdavo žurnalą apie gyvūnus. Jos ne tik pačios parengdavo žurnalą, bet ir imdavo interviu iš draugų, rengdavo konkursus, netgi įsteigdavo prizus. Po kurio laiko tėvai nusprendė Vilijai nupirkti šuniuką – vokiečių aviganio mišrūną iš vietinio turgaus.

„Nelabai jis buvo panašus į aviganį. Buvo gana didelis šuo, bet trumpų kojų, toks iki galo neužaugęs. Po kurio laiko pradėjau savanoriauti gyvūnų prieglaudoje, nes neturėjau galimybės auginti daugiau šunų. Kai pradėjau studijuoti ir gyventi viena, pasiimdavau gyvūnų laikinai globoti. Vieną dieną priglaudžiau Arizoną. Pas mane ji gyveno vos kelis mėnesius, kai supratau, kad niekam aš jos nebenoriu atiduoti.“

Arizona, prieš patekdama pas Viliją, gyveno pririšta prie būdos, nelabai mokėjo elgtis bute, turėjo daug baimių, sunkiai sutarė su kitais šunimis, bet dresūra ir nuoseklus darbas padėjo visus trūkumus pakeisti. Jauna moteris pusę metų, diena iš dienos, dirbo su augintine, kol ši tapo paklusniu ir draugišku šunimi. Šiuo metu Arizona dirba su neįgaliais vaikais.

„Ji labai myli žmogų ir tikrai labai mėgsta savo „darbą“. Būna, kad, jei ilgiau neina į „darbą“, jai net suaktyvėja alergija iš streso, jog nemato vaikų. Mūsų pamokos vadinasi „Mankšta su šunimis“. Tai yra fizinio lavinimo pamoka, kurioje dalyvauja šunys. Jie kaip motyvacija neįgaliems vaikams sportuoti, ką nors veikti.“

„Atėję į pamokas visada primename saugaus elgesio taisykles – kaip glostyti šunį, už ko neimti, kaip jam paduoti skanėstą. Visi pavedžioja šunis ir darome įvairias estafetes. Vaikai ir tarp bokštelių vingiuoja kartu su šunimi, ir tiltelį padaro, o šuo pralenda... Įvairiausius pratimus, kuriems šiaip motyvacijos jie neturėtų, bet, kai yra šunys, jie labai nori, laukia ir džiugiai eina į pamoką. Taip pat šunys padeda jiems lavinti socialinius įgūdžius, bendrauti tarpusavyje, atlikti kartu komandinę užduotį.“

Visai neseniai Vilija su augintiniais prisijungė prie kitos iniciatyvos – „Skaitymai šunims“. Šios pamokos skirtos sveikiems vaikams, kuriems tiesiog sunkiau sekasi skaityti, kurie dar tik mokosi tai daryti. Šuo ir šioje veikloje motyvuoja, juk keturkojis nesityčioja, nepertraukinėja, netaiso – tiesiog ramiai klauso.

„Tokioms pamokoms skirtas šuo turi būti neagresyvus, turi norėti bendrauti su žmonėmis, turi būti valdomas, klausyti komandų, atsargus, nešiurkštus. Nėra universalaus šuns, tinkančio visiems vaikams. Vienam tinka vienas šuo, kitam – kitas. Vaikams, kurie bijo šunų, baimę nugalėti padeda Arizona – ji labai rami, patikima, išlaikyta. Aktyviems vaikams tinka Vaiper – ji staigi, judri, moka daug komandų ir triukų. Kitiems vaikams labiau tinka mažas šuniukas, didelio jie prisibijo. Iš dalies todėl auginu net keletą šunų. Taip pat svarbu suprasti, kad tokia veikla yra didelis psichologinis krūvis šuniui, jie nuo jos pavargsta, todėl mes su kolegomis šunis dažnai keičiame, kad jie nepervargtų.“

Jauniausia komandos narė Drama iškart išsiskiria savo aktyvumu ir smalsumu. Jai patinka bendrauti su žmonėmis, būti dėmesio centre. Vilija pasakoja, kad toks augintinės entuziazmas labai praverčia mokant ją dresūros ar triukų, su ja lengva dirbti. O Vaiper buvo didžiulė Vilijos svajonė, kurios teko laukti ne vienus metus.

„Jos laukiau porą metų – buvau nusižiūrėjusi „Laukinės vilkauogės“ veislyną, man labai patiko jo šunų genetika ir veisėja Živilė Čepulienė. Kai gimė vada, aš dar neplanavau įsigyti šuns, bet sužinojusi, kad tai paskutinė man patikusios kalytės vada, nusprendžiau, jog privalau įsigyti jos palikuonį. Labai smagu, kad tokį mano sprendimą palaikė ir širdies draugas Tomas.“

„Pradžioje veisėja norėjo, kad auginčiau Vaiper bendrasavininkystės principu – tai toks susitarimas, kai veisėjas dalyvauja šuns gyvenime. Šuo gyvena pas šeimininką, jie dalyvauja parodose, egzaminuose, šuo yra kergiamas, o šuniukai priklauso veislynui. Toks susitarimas turi tam tikrų reikalavimų, o aš norėjau jo darbui su vaikais. Po ilgų pokalbių Živilė įsitikino, kad aš tikrai tinkamai pasirūpinsiu šunimi ir suteiksiu jam visa, kas geriausia.“

Šunys – vaikų pagalbininkai: kartu sportuoja, skaito ir laiko egzaminus
© Viliaus Kavaliausko nuotr.

Vilija, Vaiper, Arizona ir Drama žino ne vieną įkvepiančią istoriją, įrodančią, kad šunys turi daug teigiamos įtakos neįgalių vaikų savijautai.

„Kartą buvo vienas berniukas silpnaregių ir autistų mokykloje, kuris turėjo švarių rankų poreikį, jam nepatikdavo, kai rankos kiek išsipurvindavo. Mes jam davėme skanėstą, šuo aplaižė rankas ir vaikas labai nemaloniai jautėsi, norėjo nusiplauti, nors galimybės nebuvo. Jis net verkti pradėjo, jau turėjo prasidėti pykčio protrūkiai. Tad mes priėjome su Vaiper ir jam tariau: „Ji moka skaičiuoti, ar nori pažiūrėti.“ Jis ėmė valytis ašaras, susidomėjo. Ant letenėlių Vaiper ėmėme dėti skanėstus, kurių ji negalėjo valgyti. Galiausiai berniukas uždėjo 24 skanėstus. Tada jis pasakė komandą „niam niam“, šuo suėdė viską, ką turėjo, o vaikas pamiršo tas rankas, atsiprašė mokytojos už savo elgesį ir pasakė, kad rankas nusiplaus vėliau. O kitą kartą jis norėjo mus nupiešti, bet aš pasakiau, kad už tai jis turės duoti šuniui skanėstą. Nupiešęs jis pats priėjo ir paprašė duoti šuniui skanėstą.“

„Taip pat yra viena mergaitė, kuri labai bijo šunų. Bijo kontakto, liesti, kai ją uosto, duoti skanėstą. Su ja irgi pradėjome nuo skaičiavimo – ji bandydavo užmesti skanėstą ant letenos per atstumą, bet jis vis nukrisdavo, todėl turėdavo pasitaisyti. Kiekvieną kartą mes bandydavome pagerinti rekordą. Kartą susitarėme, kad skanėstus sudėliosime ant jos kojų, o Vaiper suės. Iš pradžių labai bijojo, bet galiausiai sutiko. Vėlgi pavyko užmegzti kontaktą.“

Kontakto užmezgimas su šunimi tokiems vaikams didelis žingsnis pirmyn, tad net mažiausios smulkmenos ir progresas itin svarbūs. Vilija pasakoja, kad pamokų metu ji lieka antrame plane, visą darbą atlieka jos prižiūrimi augintiniai. Moteris tiki, kad šunys gali atverti kelią į kiekvieno vaiko širdį. Per kelerius veiklos metus Vilija pastebėjo, kad mokyklų ir darželių požiūris į šunis bei pamokas su jais tapo kur kas palankesnis.

Vilija pasakoja, kad neseniai vyko dešimtokų kalbėjimo įskaita ir ji su Arizona buvo pakviestos joje dalyvauti. „Tai turbūt buvo pirmasis Lietuvoje šuo, dalyvavęs egzamine. Mes atėjome tam, kad vaikai nesijaudintų, kad sukurtume teigiamą emociją. Šuo laisvai vaikščiojo po klasę, kiti jį glostė, davė skanėstų. Ji ateidavo ir prie kalbančiųjų, kuriems sekdavosi prasčiau arba kurie labai jaudindavosi, ir atsiguldavo šalia“, – teigia ji.

Pokalbio pabaigoje Vilija prasitaria, kad auginti šunį yra didžiulė atsakomybė, kurią privalo prisiimti tėvai, bet augintinis namuose vaikui suteikia daug komforto, išmoko atsakomybės, padeda pažinti pasaulį, o veikla, susijusi su šunimis, gali tapti pomėgiu, atbaidančiu nuo betikslio šlaistymosi gatvėmis su neaiškiomis kompanijomis.

Užsakymo nr.: PT_74651114

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Konkursas „Mano gyvūnas“: nugalėtojo laukia originalus prizas (1)

Konkursas „Mano gyvūnas“: nugalėtojo laukia originalus prizas
Auginate katiną, šunį, driežą, o gal vorą? Nesvarbu, koks bebūtų jūsų augintinis – DELFI dizaineris Rimas Pocius gali nupiešti bet ką. Skelbiame konkurso „Mano gyvūnas“ pradžią, kurio nugalėtojas galės džiaugtis savo augintinio paveikslu.

Prieglaudos darbuotojai nustėro: Vilniaus centre – šuniukų „lageris“ (106)

Prieglaudos darbuotojai nustėro: Vilniaus centre – šuniukų „lageris“
Šiandien tebeegzistuoja „lageriai“, tik į juos patenka ne žmonės, o šunys. Tuo įsitikino „SOS gyvūnų“ prieglaudos darbuotojai, Šuns dienos išvakarėse atradę 9 badu marintus šunelius. Liūdna, bet dažniausiai šiuos „lagerius“ įkūrę ir gyvūnus badu marinę žmonės puikiai sugeba likti nežinomi.

Kurio Lietuvos miesto gyventojai gyvūnų prekėms išleidžia daugiausiai pinigų? (7)

Kurio Lietuvos miesto gyventojai gyvūnų prekėms išleidžia daugiausiai pinigų?
Šiandien – balandžio 24-ąją – minima Šuns diena, kurią prieš kelis metus inicijavo Lietuvos kinologų draugija. Šią dieną norima atkreipti visuomenės dėmesį, kad šuo nebėra vien tik namų sargas ir kaip bet kuris kitas augintinis reikalauja žmogaus atsakomybės ir rūpestingos priežiūros. Šia proga prekybos tinklas „Maxima“ įvertino gyvūnų prekes perkančių klientų įpročius ir pabandė nustatyti, kur gyvena patys didžiausi šunų mylėtojai, rašoma pranešime spaudai.

Šuns diena jau rytoj: ką veikti kartu su augintiniu? (7)

Šuns diena jau rytoj: ką veikti kartu su augintiniu?
Lietuvos kinologų draugija jau trečius metus kviečia minėti visuotinę Šuns dieną – ši graži tradicija vis labiau vienija šunų mylėtojus ir vis labiau keičia visuomenės požiūrį į šunis, rašoma pranešime spaudai.

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai (1)

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai
Šunų šeimininkai kartais diskutuoja: kas šuniui geriausia? Pasivaikščiojimai gamtoje? Komandų mokymasis dresūros aikštelėje? Ramus poilsis greta šeimininko? Visi išvardyti dalykai geri, bet, kaip teigia statistika, šunims geriausias laikas – žaidimai su savo žmogumi ir gentainiais, rašoma Lietuvos kinologų draugijos pranešime spaudai.

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose (9)

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose
Kur susipažinote su savo geriausiais draugais? Joana Norvilaitė-Vaitkienė savo geriausius draugus sutiko gan neįprastose vietose: po balkonu, lysvėje ir prieglaudoje. Moteris pasakoja, kaip pasikeitė jos gyvenimas nuo tada, kai ji ištiesė pagalbos ranką nelaimėje atsidūrusiems kačiukams.

Pažiūrėkite, ką gali žmogaus gerumas: nuskriaustos kalytės pokyčiai stebina (24)

Pažiūrėkite, ką gali žmogaus gerumas: nuskriaustos kalytės pokyčiai stebina
Kalytės Minos gyvenimas, anksčiau buvęs tikra kančia, pagaliau jai nusišypsojo. Loretos Dimienės rankose atsidūręs gyvūnas atsigavo ir nekyla jokios abejonės – nuoširdus šeimininko rūpestis ir meilė gali daryti tikrus stebuklus.

Visuose pajūrio paplūdimiuose šiemet bus laukiami keturkojai – išskyrus Palangą (58)

Visuose pajūrio paplūdimiuose šiemet bus laukiami keturkojai – išskyrus Palangą
Prieš šiek tiek mažiau nei metus Sveikatos apsaugos ministras panaikino draudimą į paplūdimius eiti kartu su gyvūnais. Nauja tvarka leido savivaldybėms spręsti, kuriuose paplūdimiuose šeimininkai bus laukiami su keturkojais, o merai neslėpė, kad džiaugiasi nauja galimybe. Tačiau aiškėja, kad Palangoje šiemet tokios vietos nebus.

Tragedija, virtusi gražia istorija: kalytė padėjo Paulinai atrasti gyvenimo džiaugsmą (11)

Tragedija, virtusi gražia istorija: kalytė padėjo Paulinai atrasti gyvenimo džiaugsmą
Galimybė stebėti gyvenimą nuo pat pradžių – neįkainojama patirtis. Tuo neabejojanti Paulina Taujanskaitė džiaugiasi, kad galėjo sekti savo augintinės Bonos gyvenimą nuo pirmųjų dienų ir paversti jį ypatingu. Kita vertus, trūko visai nedaug, kad istorija nebūtų buvusi tokia laiminga.

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti? (13)

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti?
„Šuniui reikia parodyti, kas namie šeimininkas“. „Šuo turi klausyti, nes aš taip pasakiau“. „Šuo veržiasi pro duris pirmas, nes nori dominuoti“...

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui (2)

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui
„SOS gyvūnų“ prieglauda perspėja naminių gyvūnų augintojus: pavasarį jiems daug didesnis pavojus pabėgti ar iškristi per langus. Pastarosiomis savaitėmis labai padaugėjo skelbimų apie dingusius gyvūnus: šunys pabėga išsigandę perkūnijos, katės – vedžiojamos su pavadėliais, net papūgos išskrenda per atvirus langus. Augintinių šeimininkai tikisi, kad pavyks rasti savo numylėtinius, ieško jų, kabina skelbimus, tačiau tai, deja, ne visada padeda. Didelė dalis naminių gyvūnų niekada nebegrįžta.

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą
Net šešis taksų veislės šunis auginanti Skaiva Jasevičiūtė-Kraujalė teigia, kad išvykos į gamtą su augintiniais yra vienas didžiausių malonumų. Kad visi kartu sklandžiai pasiektų kelionės tikslą, šeimininkė tinkamai pasirūpina viso ekipažo saugumu, rašoma pranešime spaudai.

Ką daryti, kai šuo puola? (163)

Ką daryti, kai šuo puola?
Tikriausiai ne vieną kartą esate girdėję pasakymą, kuris apibūdina agresyvius šunis: jei šuo kartą paragavo žmogaus kraujo – jo norės dar. Kinologas Artūras Zaleckas teigia, kad šis pasakytas tėra mitas, tačiau kiekvienas šunų augintojas turėtų gerai mokėti žaisti šachmatais. Anot jo, svarbu visada turėti kelis ėjimus į priekį, kad nutikus nelaimei, šuns šeimininkas nepasimestų. Taip pat specialistas pataria, ką daryti, jei prie jūsų artinasi agresyviai nusiteikęs šuo.

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą? (3)

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą?
Praėjusį kovą Kauno savivaldybėje vyko neįprasti mokymai – pirmą kartą šunų mylėtojams suorganizuotas nemokamų paskaitų ciklas „Atsakingo šeimininko akademija“. Kuruoti šį Lietuvos kinologų draugijos projektą Kaune ėmėsi „Nasrai“, vienas seniausių Šunų dresūros ir sporto centrų, rašoma pranešime spaudai.

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo? (29)

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo?
Nors įstatymo, kuris draustų su gyvūnais eiti į kavines nėra, ne visos maitinimo įstaigos lankytojų su keturkojais laukia išskėstomis rankomis. DELFI atliko eksperimentą ir parodė, kaip kavinėse elgiasi didelis ir socializuotas šuo.