Šunų vedlė Julia: jei būčiau paklausiusi tėvų – nebūčiau tiek pasiekusi

 (2)
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų draugai“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti žmones į savo augintinius pažvelgti kitomis akimis, kurti tiesioginį ryšį su keturkojais bičiuliais ir vertinti juos kaip ištikimus draugus, kurie myli savo šeimininkus besąlygiškai.
Šunų vedlė Julia
© Vilius Kavaliauskas

Su dvyliktoke Julia Jershova, gyvenančia Avižieniuose, Vilniaus rajone, „Purinos“ komanda susitiko ūkanotą šeštadienio rytą. Vilniaus Sofijos Kovalevskajos gimnazijos moksleivė šiuo metu ne tik aktyviai ruošiasi abitūros egzaminams, bet ir bando suprasti, kuo nori būti užaugusi, augina apie 40 kilogramų sveriantį grynakraujį vokiečių aviganį Martį, anksčiau aktyviai užsiiminėjo menine gimnastika, plaukimu ir daile. Šalia visos šios veiklos Julia aktyviai dalyvauja šunų parodose ir yra jaunoji ringo vedlė.

Šios veiklios merginos pažintis su šunimis prasidėjo nuo pat gimimo. Pas senelius gyvenęs vokiečių aviganis įsirėžė į Julios atmintį kaip labai paklusnus ir geras šuo, su kuriuo ji praleido didelę vaikystės dalį.

„Kai man tėvai ir seneliai pasakodavo, kaip mes su juo žaisdavome, aš labai stebėjausi šuns kantrybe – mes jam duodavome čiulpinukų, jodinėdavome ant jo kaip ant arklio, jis visur mus sekiodavo. Tai buvo labai ištikimas šuo, tikras mano vaikystės herojus“, – pasakojo „Purinos“ socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų draugai“ pašnekovė.

Šis keturkojis taip įstrigo į jaunosios Julios atmintį, kad mergina beveik dešimt metų laukė, kada galės pati auginti savo šunį, tačiau pradėjo ieškoti būdų, kaip gyvūnai galėtų tapti jos gyvenimo dalimi.

„Pirmiausia mano kaimynė aktyviai dirbo su benamėmis katėmis, tad prisijungiau prie jos ir aš, eidavau kartu šerti ir lankyti gyvūnų prieglaudose. Susiradau įvairių gyvūnų mylėtojų forumų. Vėliau tuose pačiuose forumuose perskaičiau, kad būna ir jaunųjų vedlių treniruočių, kuriose galima išmokti rengti šunis varžyboms. Visa tai įvyko, kai man buvo dvylika metų. Tėvai iš pradžių sakė, kad ši veikla – nesąmonė, nes mes net šuns neturime, tai net ne dresūra, o į parodas kiekvienas juk gali išvesti pavedžioti šunį. Gerai tai, kad klubas buvo arti namų, o ir kainavo nedaug, tad kiek man pavykdavo susitaupyti pinigų, tiek lankiau.“

Iš pradžių Julia jaunųjų vedlių treniruotėse tiesiog bėgdavo ringu tik laikydama pavadėlį. Vėliau, kai ji įgavo pasitikėjimo ir žinių, mokytojas pradėjo leisti mokytis su savo šunimi. Galiausiai, Julia galėjo dirbti ir su kitų žmonių šunimis, juos rengti parodoms. Dažnai „klientais“ tapdavo nuo pat vaikystės mylimi vokiečių aviganiai. Tėvų požiūris į merginos veiklą taip pat keitėsi. Jie, pamatę Julios meilę ir atsidavimą, jauną merginą pradėjo skatinti aktyviai dalyvauti vedlių veikloje.

„Vokiečių aviganiai parodose rodomi visai kitaip nei kiti šunys – šeimininkas bėga priekyje, aktyviai skatina balsu, o šuo bėga su vedliu. Šuo turi tempti ir ieškoti šeimininko. Kitų veislių šunys tiesiog bėga paskui skanėstus. Tad pradėjau ieškoti, kas galėtų mane išmokyti dirbti su vokiečių aviganiais. Susiradau veisėją, kuris iškart šiltai priėmė, pradėjo mokyti, davė „išstatyti“ šunis“, – „Purinai“ pasakojo mergina.

Vis dėlto visą šį laiką Julia neturėjo savo augintinio – tuo metu merginos šeima turėjo tik netyčia vienai nakčiai priglaustą, tačiau visam laikui likusią neveislinę katę Alisą. Tačiau dėl lemtingo atsitiktinumo Julia, užklydusi į vieno veislyno Rusijoje puslapį, pamatė vokiečių aviganių kalytę ir iškart suprato, kad jai reikia jos šuniuko. Deja, kadangi veislynas buvo už poros tūkstančių kilometrų, mergina manė, kad jos svajonė auginti šuniuką neišsipildys.

„Vis dėlto sužinojau, kad kalytė, kurios šuniuko taip norėjau, gyvena Sankt Peterburge, taigi šiek tiek arčiau. Parašiau tėvams keturių puslapių laišką su nuotraukomis, šuns tėvų aprašymais, veisėjos aprašymais... Prisižadėjau, kad būsiu gera. Ir taip išėjo, kad jie leido“, – trimečio Marčio atėjimo į šeimą istoriją papasakojo šeimininkė.

Martis – tikras poliglotas, komandas jis supranta trimis kalbomis. Jis taip pat, anot Julios, yra tikras aktorius, dažnai vaidina esą kažkuo nepatenkintas, tačiau iš tiesų yra labai laimingas šuo. Su šeimos nariais jis sutaria labai gerai, tačiau labiausiai myli tėtį. Tai, anot Julios, yra natūralu, ji visai to nepavydi, nes patinėlis tiesiog pasirinko draugauti su kitu stipresniu vyru.

Julia su Marčiu kiekvieną dieną užsiima dresūra, važinėja į parodas, kartu bėgioja, dūksta ir sportuoja. Fizinė ištvermė reikalinga tiek merginai, tiek šuniui – augintinis taip „išsikrauna“, o Julia pasiruošia dalyvauti parodose.

„Dabar Martis kur kas ramesnis, jam nebe taip rūpi žaidimai, bet kas dieną išeiname pasivaikščioti, žaidžiame su padanga – jam nepatinka, bet tai lavina nugaros raumenis, taigi reikalinga. Taip pat važinėjome į specialias žmogaus sulaikymo treniruotes. Tai jau jam labai patinka, bagažinėje būdamas loja, draskosi, nes žino, kur važiuojame“, – pasakoja mergina.

Paklausta apie savo ateitį ir tai, ar sieja ją su gyvūnais, mergina nenustemba: „Visi sako, kad eičiau mokytis veterinarijos, bet aš negaliu net erkės ištraukti, man baisu. Dresūroje neturiu tiek patirties, bet man ir nėra taip įdomu, kaip su parodomis. Be viso to, tik Italijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose galima profesionaliai užsiimti tokia veikla“, – profesines subtilybes „Purinai“ paaiškina Julia.

Mergina yra praleidusi tris savaites viename Italijos veislyne, kuriame mokėsi šios retos profesijos subtilybių. Ten laiką leido anglų seterių ir ispanų vandens šunų veislyne – pastarųjų šunų Baltijos šalyse nėra. Ir būtent ši bei kitos patirtys padėjo Juliai susiformuoti kaip asmenybei. Todėl mergina drąsiai pataria:

„Visiems, norintiems tapti vedliais, turiu vieną patarimą – nepasiduoti, nes bus daug žmonių, kurie bus prieš, nesupras. Reikia siekti savo svajonės. Jei būčiau paklausiusi tėvų, nebūčiau apkeliavusi daug šalių, nesusipažinusi su tiek daug žmonių. Tai yra ne tik bendravimas su šunimis, bet ir su užsieniečiais – dabar tikrai nekalbėčiau taip gerai angliškai, jei ne šita veikla.“

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

3 patarimai, kaip prižiūrėti šuns kailį, kad jis atrodytų nepriekaištingai (1)

3 patarimai, kaip prižiūrėti šuns kailį, kad jis atrodytų nepriekaištingai
Mūsų augintiniai, tai mūsų priežiūros ir elgesio su jais atspindys. Ką “įdėsime” į gyvūną – tą ir matysime jų atvaizde. Mūsų užduotis rūpintis jais kaip mažais vaikais, nes juk jie gyvena po mūsų namų stogu. Mes pasirinkome juos ir turime atsakomybę prieš juos, tinkamai ir rūpestingai juos prižiūrėti, mylėti ir tausoti. Juk šie nuostabūs padaužos reikalauja ypatingo dėmesio, patys jie negali susitvarkyti savo kailio, pavalgyti ir nusiprausti, rašoma pranešime spaudai.

Jaudinanti draugystė: sunkiai sergantis berniukas geriausią vaistą rado prieglaudoje (7)

Jaudinanti draugystė: sunkiai sergantis berniukas geriausią vaistą rado prieglaudoje
Irma Mickevičiūtė kartu su sūnumi ieškojo naujo šeimos draugo, kuomet „Vyšnių sodo“ puslapyje pastebėjo katinėlio Žirniuko nuotraukas. Jas išvydęs sūnus Jokūbas neabejojo, kad tai ir yra naujasis jų šeimos narys – taip niekam nereikalingas, paliktas gyvūnas tapo geriausiu sergančio berniuko draugu.

Tendencija: kurių miestų gyventojai labiau lepina kates, o kurių – šunis (8)

Tendencija: kurių miestų gyventojai labiau lepina kates, o kurių – šunis
Dauguma namuose gyvūnus laikančių žmonių žino, kam jų augintiniai tiesiog negali atsispirti. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenys rodo, kad šeimininkai keturkojus ne tik mėgsta lepinti skanėstais, bet ir rūpinasi, kad augintiniai nesušaltų lauke atvėsus orams. Iš plataus asortimento pirkėjai vienas gyvūnams skirtas prekes renkasi dažniau negu kitas, tad pardavimų duomenys leidžia nustatyti, kuriame mieste daugiau šunų, o kuriame – kačių mylėtojų, teigiama pranešime spaudai.

Šuo laižo kojas: kodėl reikėtų sunerimti? (6)

Šuo laižo kojas: kodėl reikėtų sunerimti?
Patogiai įsitaisęs, šuo pradeda laižyti kojas. Ir laižo... ir laižo... ir niekaip negali sustoti. Kiekvienas, kuriam teko su tuo susidurti, patvirtins, kad tas garsas tikrai „ėda nervus“. Tačiau čia dar mažiausia bėda. Po kiek laiko kailis ant kojų nuo tokio „čiaumojimo“ pradeda keisti spalvą arba dar blogiau – atsiveria žaizdos. Kodėl, atrodo, sveiki šunys taip keistai elgiasi?

Ankstyvos kastracijos kaina: padaryta klaida lemia daugybę ligų (9)

Ankstyvos kastracijos kaina: padaryta klaida lemia daugybę ligų
Kada kastruoti ar sterilizuoti yra beveik amžinas klausimas. Šį kartą kalbėsime ne apie amžinąją diskusiją „ar verta operuoti“, tačiau apie „kada“ – ir pažvelgsime į tai iš sportuojančių, aktyvių šunų pozicijos.

Greičiausių šunų paslaptis: viską lemia įdomi genetinė mutacija

Greičiausių šunų paslaptis: viską lemia įdomi genetinė mutacija
Neretai neįtikėtinai raumeningas gyvūnas apšaukiamas steroidų auka – pavyzdžiui, vipetai, kuriems pasireiškia reta genetinė mutacija. Šuo gali būti maždaug dvigubai sunkesnis už įprastą statistinį vipetą - pavyzdžiui, sverti apie 27 kg. Jų plaučiai ir širdis normalaus dydžio, tad jie turėtų gyventi tiek, kiek ir normalūs vipetai. Šių mutavusių gyvūnų tėvai būna įprastos išvaizdos šunys. Dabartinėmis žiniomis, iš visų šunų tik vipetai ir turi šią mutaciją, iš kitų gyvūnų rūšių ją „pasigauti“ gali pelės, avys, galvijai ir žmonės.

Novos istorija – iš prieglaudos į paskaitų suolus ir socialinių tinklų žvaigždes

Novos istorija – iš prieglaudos į paskaitų suolus ir socialinių tinklų žvaigždes
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Veterinarė atsakė į kačių šeimininkams svarbiausius klausimus: ką reikia žinoti? (39)

Veterinarė atsakė į kačių šeimininkams svarbiausius klausimus: ką reikia žinoti?
Mūsų augintiniai negali patys pasiskųsti savo sveikata ir nueiti pas veterinarą, todėl turime prisiimti atsakomybę už jų gerą savijautą. Antradienį DELFI TV Gyvai konferencijoje viešėjo veterinarė ir veterinarijos klinikos vadovė Vaida Misiūnienė, kalbėjusi apie dažniausius kačių sveikatos sutrikimus ir jų sprendimo būdus.

Ką būtina žinoti, kad šuo išvengtų traumų?

Ką būtina žinoti, kad šuo išvengtų traumų?
Nesvarbu, ar norime rimtai sportuoti, ar tik pasivaikščioti, dažną kartu lydi ir visada nuotykiams pasiruošę šunys. Tačiau dėl neatsargaus elgesio jie, kaip ir žmonės, gali susižaloti ir rudens dienas praleisti gydydamiesi traumas.

Valdininkės pasisakymas televizijos žiniose sukėlė tikrą audrą: pasiūlė pjaustyti balso stygas (356)

Valdininkės pasisakymas televizijos žiniose sukėlė tikrą audrą: pasiūlė pjaustyti balso stygas
TV3 žiniose pristatydama naujas Klaipėdos miesto triukšmo prevencijos taisykles, savivaldybės darbuotoja Nina Gendvilienė susilaukė gyvūnų teisių gynėjų pasipiktinimo. Ji siūlo, kad kaimynų ramybę drumsčiantis šunų lojimas turėtų būti sprendžiamas keliant gyvūnams skausmą – naudojant dresūrai skirtas specialias priemones ir pjaunant balso stygas.

Faktai apie kates, kurių tikriausiai nežinojote (9)

Faktai apie kates, kurių tikriausiai nežinojote
Katės – įprasti daugybės namų gyventojai. Nors daug laiko jos praleidžia šalia mūsų, šių paslaptingų būtybių vis dar nesugebėjome pažinti iki galo. Vetvila.lt atrinko įdomiausius faktus apie kates, kuriuos žino ne visi jų šeimininkai.

Beglobiai gyvūnai naujų šeimininkų ieško pažinčių programėlėje „Tinder“ (1)

Beglobiai gyvūnai naujų šeimininkų ieško pažinčių programėlėje „Tinder“
Beglobių gyvūnų organizacijos „Lesė“ augintiniai savo naujų šeimininkų ieško visame pasaulyje populiarioje pažinčių programėlėje „Tinder“. Vieniši žmonės ieškodami antrųjų pusių šioje programėlėje gali atrasti ir vienišų gyvūnų profilių, kurie mielai sutiktų tapti tų žmonių augintiniais.

Iš gaisro gniaužtų gyvūnus išgelbėję ugniagesiai: šunų rojuje vietą tikrai turėsime (4)

Iš gaisro gniaužtų gyvūnus išgelbėję ugniagesiai: šunų rojuje vietą tikrai turėsime
Rugsėjo 27 d., tre­čia­die­nio va­ka­rą, Aly­tu­je, Kaš­to­nų gat­vė­je, esan­čia­me dau­gia­bu­ty­je ki­lo gais­ras. Ug­nia­ge­siams iš bu­to te­ko va­duo­ti dau­giau ne­gu dvi­de­šimt skir­tin­gų gy­vū­nų. Vie­ni jų žu­vo, o dėl ki­tų gy­vy­bės te­ko ko­vo­ti. Ta­čiau tam abe­jin­gi ne­li­kę ug­nia­ge­siai pa­da­rė vis­ką, kad ma­ži gy­vū­nė­liai tu­rė­tų dar vie­ną šan­są gy­ven­ti.

Jaudinanti nuskriaustų gyvūnų istorija: iš purvyno – į mylinčių šeimininkų lovą (52)

Jaudinanti nuskriaustų gyvūnų istorija: iš purvyno – į mylinčių šeimininkų lovą
Vilniaus rajone, Kenos kaime, dviejų kalyčių laisvę ribojo 50 centimetrų ilgio grandinė, kuria jos galėjo pasiekti tik namais tapusią lentą, atremtą į sieną. Vos vienas skambutis kardinaliai pakeitė baisiomis sąlygomis gyvenusių gyvūnų kasdienybę – nepraėjus nė savaitei, jie jau miegojo nebe purvyne, o naujų šeimininkų lovose.

Kaip teisingai kelti šunis? (4)

Kaip teisingai kelti šunis?
Maži šuneliai labai populiarūs – toks gyvūnėlis bus puikus augintinis net nedideliame miesto bute. Jis neužima daug vietos ir vis dar geba žmones džiuginti šuniškomis linksmybėmis. Tačiau maži šunys turi dvi dideles problemas: prastą veisimą (populiarios puppy mills`ų aukos) ir neretai kenčia nuo silpnų nugarų. Įdomu, kad nugaros problemų turintys nedidelių veislių atstovai dažnai nešami „per pažastis“, kojas paliekant tabaluoti ore, o savininkai net nesusimąsto, kad tai žalinga.