Šunų vedlė Julia: jei būčiau paklausiusi tėvų – nebūčiau tiek pasiekusi

 (2)
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų draugai“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti žmones į savo augintinius pažvelgti kitomis akimis, kurti tiesioginį ryšį su keturkojais bičiuliais ir vertinti juos kaip ištikimus draugus, kurie myli savo šeimininkus besąlygiškai.
Šunų vedlė Julia
© Vilius Kavaliauskas

Su dvyliktoke Julia Jershova, gyvenančia Avižieniuose, Vilniaus rajone, „Purinos“ komanda susitiko ūkanotą šeštadienio rytą. Vilniaus Sofijos Kovalevskajos gimnazijos moksleivė šiuo metu ne tik aktyviai ruošiasi abitūros egzaminams, bet ir bando suprasti, kuo nori būti užaugusi, augina apie 40 kilogramų sveriantį grynakraujį vokiečių aviganį Martį, anksčiau aktyviai užsiiminėjo menine gimnastika, plaukimu ir daile. Šalia visos šios veiklos Julia aktyviai dalyvauja šunų parodose ir yra jaunoji ringo vedlė.

Šios veiklios merginos pažintis su šunimis prasidėjo nuo pat gimimo. Pas senelius gyvenęs vokiečių aviganis įsirėžė į Julios atmintį kaip labai paklusnus ir geras šuo, su kuriuo ji praleido didelę vaikystės dalį.

„Kai man tėvai ir seneliai pasakodavo, kaip mes su juo žaisdavome, aš labai stebėjausi šuns kantrybe – mes jam duodavome čiulpinukų, jodinėdavome ant jo kaip ant arklio, jis visur mus sekiodavo. Tai buvo labai ištikimas šuo, tikras mano vaikystės herojus“, – pasakojo „Purinos“ socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų draugai“ pašnekovė.

Šis keturkojis taip įstrigo į jaunosios Julios atmintį, kad mergina beveik dešimt metų laukė, kada galės pati auginti savo šunį, tačiau pradėjo ieškoti būdų, kaip gyvūnai galėtų tapti jos gyvenimo dalimi.

„Pirmiausia mano kaimynė aktyviai dirbo su benamėmis katėmis, tad prisijungiau prie jos ir aš, eidavau kartu šerti ir lankyti gyvūnų prieglaudose. Susiradau įvairių gyvūnų mylėtojų forumų. Vėliau tuose pačiuose forumuose perskaičiau, kad būna ir jaunųjų vedlių treniruočių, kuriose galima išmokti rengti šunis varžyboms. Visa tai įvyko, kai man buvo dvylika metų. Tėvai iš pradžių sakė, kad ši veikla – nesąmonė, nes mes net šuns neturime, tai net ne dresūra, o į parodas kiekvienas juk gali išvesti pavedžioti šunį. Gerai tai, kad klubas buvo arti namų, o ir kainavo nedaug, tad kiek man pavykdavo susitaupyti pinigų, tiek lankiau.“

Iš pradžių Julia jaunųjų vedlių treniruotėse tiesiog bėgdavo ringu tik laikydama pavadėlį. Vėliau, kai ji įgavo pasitikėjimo ir žinių, mokytojas pradėjo leisti mokytis su savo šunimi. Galiausiai, Julia galėjo dirbti ir su kitų žmonių šunimis, juos rengti parodoms. Dažnai „klientais“ tapdavo nuo pat vaikystės mylimi vokiečių aviganiai. Tėvų požiūris į merginos veiklą taip pat keitėsi. Jie, pamatę Julios meilę ir atsidavimą, jauną merginą pradėjo skatinti aktyviai dalyvauti vedlių veikloje.

„Vokiečių aviganiai parodose rodomi visai kitaip nei kiti šunys – šeimininkas bėga priekyje, aktyviai skatina balsu, o šuo bėga su vedliu. Šuo turi tempti ir ieškoti šeimininko. Kitų veislių šunys tiesiog bėga paskui skanėstus. Tad pradėjau ieškoti, kas galėtų mane išmokyti dirbti su vokiečių aviganiais. Susiradau veisėją, kuris iškart šiltai priėmė, pradėjo mokyti, davė „išstatyti“ šunis“, – „Purinai“ pasakojo mergina.

Vis dėlto visą šį laiką Julia neturėjo savo augintinio – tuo metu merginos šeima turėjo tik netyčia vienai nakčiai priglaustą, tačiau visam laikui likusią neveislinę katę Alisą. Tačiau dėl lemtingo atsitiktinumo Julia, užklydusi į vieno veislyno Rusijoje puslapį, pamatė vokiečių aviganių kalytę ir iškart suprato, kad jai reikia jos šuniuko. Deja, kadangi veislynas buvo už poros tūkstančių kilometrų, mergina manė, kad jos svajonė auginti šuniuką neišsipildys.

„Vis dėlto sužinojau, kad kalytė, kurios šuniuko taip norėjau, gyvena Sankt Peterburge, taigi šiek tiek arčiau. Parašiau tėvams keturių puslapių laišką su nuotraukomis, šuns tėvų aprašymais, veisėjos aprašymais... Prisižadėjau, kad būsiu gera. Ir taip išėjo, kad jie leido“, – trimečio Marčio atėjimo į šeimą istoriją papasakojo šeimininkė.

Martis – tikras poliglotas, komandas jis supranta trimis kalbomis. Jis taip pat, anot Julios, yra tikras aktorius, dažnai vaidina esą kažkuo nepatenkintas, tačiau iš tiesų yra labai laimingas šuo. Su šeimos nariais jis sutaria labai gerai, tačiau labiausiai myli tėtį. Tai, anot Julios, yra natūralu, ji visai to nepavydi, nes patinėlis tiesiog pasirinko draugauti su kitu stipresniu vyru.

Julia su Marčiu kiekvieną dieną užsiima dresūra, važinėja į parodas, kartu bėgioja, dūksta ir sportuoja. Fizinė ištvermė reikalinga tiek merginai, tiek šuniui – augintinis taip „išsikrauna“, o Julia pasiruošia dalyvauti parodose.

„Dabar Martis kur kas ramesnis, jam nebe taip rūpi žaidimai, bet kas dieną išeiname pasivaikščioti, žaidžiame su padanga – jam nepatinka, bet tai lavina nugaros raumenis, taigi reikalinga. Taip pat važinėjome į specialias žmogaus sulaikymo treniruotes. Tai jau jam labai patinka, bagažinėje būdamas loja, draskosi, nes žino, kur važiuojame“, – pasakoja mergina.

Paklausta apie savo ateitį ir tai, ar sieja ją su gyvūnais, mergina nenustemba: „Visi sako, kad eičiau mokytis veterinarijos, bet aš negaliu net erkės ištraukti, man baisu. Dresūroje neturiu tiek patirties, bet man ir nėra taip įdomu, kaip su parodomis. Be viso to, tik Italijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose galima profesionaliai užsiimti tokia veikla“, – profesines subtilybes „Purinai“ paaiškina Julia.

Mergina yra praleidusi tris savaites viename Italijos veislyne, kuriame mokėsi šios retos profesijos subtilybių. Ten laiką leido anglų seterių ir ispanų vandens šunų veislyne – pastarųjų šunų Baltijos šalyse nėra. Ir būtent ši bei kitos patirtys padėjo Juliai susiformuoti kaip asmenybei. Todėl mergina drąsiai pataria:

„Visiems, norintiems tapti vedliais, turiu vieną patarimą – nepasiduoti, nes bus daug žmonių, kurie bus prieš, nesupras. Reikia siekti savo svajonės. Jei būčiau paklausiusi tėvų, nebūčiau apkeliavusi daug šalių, nesusipažinusi su tiek daug žmonių. Tai yra ne tik bendravimas su šunimis, bet ir su užsieniečiais – dabar tikrai nekalbėčiau taip gerai angliškai, jei ne šita veikla.“

Užsakymo nr.: PT_74253436

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai (1)

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai
Šunų šeimininkai kartais diskutuoja: kas šuniui geriausia? Pasivaikščiojimai gamtoje? Komandų mokymasis dresūros aikštelėje? Ramus poilsis greta šeimininko? Visi išvardyti dalykai geri, bet, kaip teigia statistika, šunims geriausias laikas – žaidimai su savo žmogumi ir gentainiais, rašoma Lietuvos kinologų draugijos pranešime spaudai.

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose (6)

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose
Kur susipažinote su savo geriausiais draugais? Joana Norvilaitė-Vaitkienė savo geriausius draugus sutiko gan neįprastose vietose: po balkonu, lysvėje ir prieglaudoje. Moteris pasakoja, kaip pasikeitė jos gyvenimas nuo tada, kai ji ištiesė pagalbos ranką nelaimėje atsidūrusiems kačiukams.

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti? (13)

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti?
„Šuniui reikia parodyti, kas namie šeimininkas“. „Šuo turi klausyti, nes aš taip pasakiau“. „Šuo veržiasi pro duris pirmas, nes nori dominuoti“...

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui (2)

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui
„SOS gyvūnų“ prieglauda perspėja naminių gyvūnų augintojus: pavasarį jiems daug didesnis pavojus pabėgti ar iškristi per langus. Pastarosiomis savaitėmis labai padaugėjo skelbimų apie dingusius gyvūnus: šunys pabėga išsigandę perkūnijos, katės – vedžiojamos su pavadėliais, net papūgos išskrenda per atvirus langus. Augintinių šeimininkai tikisi, kad pavyks rasti savo numylėtinius, ieško jų, kabina skelbimus, tačiau tai, deja, ne visada padeda. Didelė dalis naminių gyvūnų niekada nebegrįžta.

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą
Net šešis taksų veislės šunis auginanti Skaiva Jasevičiūtė-Kraujalė teigia, kad išvykos į gamtą su augintiniais yra vienas didžiausių malonumų. Kad visi kartu sklandžiai pasiektų kelionės tikslą, šeimininkė tinkamai pasirūpina viso ekipažo saugumu, rašoma pranešime spaudai.

Ką daryti, kai šuo puola? (163)

Ką daryti, kai šuo puola?
Tikriausiai ne vieną kartą esate girdėję pasakymą, kuris apibūdina agresyvius šunis: jei šuo kartą paragavo žmogaus kraujo – jo norės dar. Kinologas Artūras Zaleckas teigia, kad šis pasakytas tėra mitas, tačiau kiekvienas šunų augintojas turėtų gerai mokėti žaisti šachmatais. Anot jo, svarbu visada turėti kelis ėjimus į priekį, kad nutikus nelaimei, šuns šeimininkas nepasimestų. Taip pat specialistas pataria, ką daryti, jei prie jūsų artinasi agresyviai nusiteikęs šuo.

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą? (3)

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą?
Praėjusį kovą Kauno savivaldybėje vyko neįprasti mokymai – pirmą kartą šunų mylėtojams suorganizuotas nemokamų paskaitų ciklas „Atsakingo šeimininko akademija“. Kuruoti šį Lietuvos kinologų draugijos projektą Kaune ėmėsi „Nasrai“, vienas seniausių Šunų dresūros ir sporto centrų, rašoma pranešime spaudai.

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo? (29)

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo?
Nors įstatymo, kuris draustų su gyvūnais eiti į kavines nėra, ne visos maitinimo įstaigos lankytojų su keturkojais laukia išskėstomis rankomis. DELFI atliko eksperimentą ir parodė, kaip kavinėse elgiasi didelis ir socializuotas šuo.

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus (115)

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus
Sekmadienio vakarą rasto nukankinto ir nušauto šuns istorija sulaukė itin didelės visuomenės reakcijos: socialiniame tinkle šia Kristinos Mickevičiūtės istorija pasidalino beveik 5 tūkstančiai žmonių. DELFI domisi, ką politikai ir atsakingos institucijos ruošiasi daryti, kad panašių situacijų pavyktų išvengti.

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai (57)

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai
Dėl Salininkuose, Vilniuje, rasto radinio pakraupo net visko matę gyvūnų gelbėtojai – prie traukinių bėgių buvo rasas, kaip manoma, nukankintas, o vėliau nušautas šuo.

Kada pradėti dresuoti savo šunį? (2)

Kada pradėti dresuoti savo šunį?
Artėja balandžio 24-oji, visuotinė Šuns diena. Šių metų šventės tema – „Šuo ir aš: mokau ir mokausi“. Tad pakalbėkime apie tai, kada pradėti mažą šuniuką mokyti ir, svarbiausia, ko ir kaip jį mokyti.

Artėja Šuns diena: vardija pasiūlymus, ką veikti kartu su augintiniu (9)

Artėja Šuns diena: vardija pasiūlymus, ką veikti kartu su augintiniu
Pavasaris šunų mylėtojams reiškia ilgesnius pasivaikščiojimus ir pramogas gamtoje. Pavasaris jiems taip pat reiškia bendrą didelę šventę – Šuns dieną, rašoma pranešime spaudai.

Istorija, primenanti pasaką: vidury miško Renata atrado ištikimą draugę (10)

Istorija, primenanti pasaką: vidury miško Renata atrado ištikimą draugę
Svajodami apie naują šeimos narį turbūt mažiausiai tikėtumėtės, kad vieną dieną tiesiog sutiksite jį miško viduryje. Kaip tik taip ir nutiko Renatai Zubavičienei, kuri, priglaudusi pražūčiai paliktą gyvūną, su juo atrado didelę laimę.

Kūdikį sudraskiusio Ramzio istorija griebia už širdies: pasveikęs šuo niekaip neranda šeimininkų (340)

Kūdikį sudraskiusio Ramzio istorija griebia už širdies: pasveikęs šuo niekaip neranda šeimininkų
Mirtinai kūdikį Šilutėje sudraskęs dobermanas Ramzis prieš metus buvo susilaukęs daugybės dėmesio ir ne vienas žmogus tikino, kad jį mielai priimtų į savo šeimą. Tačiau praėjus daugiau nei metams po skaudžios nelaimės, Ramzis dar vis gyvena gyvūnų globos namuose „Nuaras“, o visi norintys priglausti dobermaną – dingo.

Paaiškino, ką daryti, kad šuo būtų laimingas (8)

Paaiškino, ką daryti, kad šuo būtų laimingas
Artėja balandžio 24-oji, visuotinė Šuns diena. Šių metų šventės tema – „Šuo ir aš: mokau ir mokausi“. Pirma į galvą šaunanti mintis yra komandos, dresūros aikštelė, šeimininko ir šuns kantrybės bandymai. Ar gali būti, kad tai ir yra šuns laimė? Pasirodo, taip. „Išauklėtas šuo yra laimingas šuo“, – pranešime spaudai cituojama šunų elgsenos specialistė vilnietė Karina Granat.