Įsigijus naują augintinį nuo 1 iki 6 mėn. amžiaus, svarbu kas mėnesį suduoti vaistus nuo kirminų pagal gyvūno svorį. Praėjus 10 d. nuo nukirminimo, augintinį reikia paskiepyti. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais skiepyti reikia tris kartus: 6, 9, 12 sav. arba 8, 11, 14 sav. amžiaus. Toliau augintinį reikia skiepyti kas metus, prieš skiepą sudavus vaistus nuo kirminų pagal gyvūno svorį. Vaistai nuo kirminų suaugusiam gyvūnui duodami 3-4 kartus per metus. Po skiepų, kaip ir atlikus kiekvieną medicininę procedūrą, galimas nedidelis šalutinis poveikis. Tačiau šalutinis poveikis kur kas mažesnė blogybė nei rizika susirgti pavojingomis ligomis. Tikimybė, kad paskiepytas nuo infekcinės ligos gyvūnas ja susirgs, minimali (2-4%). Tačiau remdamasi naujausiais tyrimais,

Pasaulinė smulkiųjų gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacija (WSAVA) paskelbė rekomendacijas, kuriose patariama skiepyti kas trejus metus. Naująja augintinių skiepijimo schema siūloma remtis ir Lietuvos gydytojams. Tačiau tokia schema puikiai tinka tik iš namų praktiškai neišeinančioms katėms bei mieste gyvenantiems, po laukus ir miškus nelakstantiems šunims, taip pat gali negalioti, keliaujant su augintiniu tam tikrose ES šalyse. Todėl dėl gyvūno vakcinavimo būtinai pasikonsultuokite su veterinaru, kuris, įvertinęs augintinio sveikatos istoriją, parinks geriausias jo sveikatos apsaugos priemones.

Nuo 2016 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo privalomas pasiutligei imlių gyvūnų augintinių ženklinimas mikroschema ir registravimas valstybiniame Gyvūnų augintinių registre. Kodėl reikalingas ženklinimas? Kad ir kaip atidžiai ir uoliai mes prižiūrėtume savo augintinus, kartais nutinka visko: jie pabėga, pasiklysta, yra vagiami. Kasmet Lietuvoje dingsta tūkstančiai augintinių, todėl, siekiant to išvengti, ženklinimas yra puikus šios problemos sprendimas būdas. Teisę ženklinti šunis ir kates Lietuvoje turi tik galiojančią veterinarinės praktikos licenciją turintys veterinarijos gydytojai. Augintinio šeimininkas, norintis paženklinti savo gyvūną, turi kreiptis į veterinarijos gydytoją ar veterinarijos kliniką, kurioje jam už nustatytą kainą bus atlikta paslauga.

Šunys ir katės yra ženklinami mikroschema, kuri nėra kenksminga augintiniui. Mikroschema yra mažas ryžio grūdo dydžio elementas, kuriame užkoduotas unikalus numeris, nuskaitomas elektroniniu skaitytuvu. Pridėjus skaitytuvą prie gyvūno, jis siunčia žemo dažnio bangas į mikroschemą, leidžiančias perskaityti jos unikalų numerį, kuris padeda identifikuoti augintinio šeimininką ir jo gyvenamąją vietą. Tokius skaitytuvus turi daugelis veterinarijos gydyklų ir gyvūnų prieglaudų. Dėl savo ir gyvūno gerovės nepamirškite suženklinti savo augintinių.

Vienas didžiausių keturkojų augintojų galvos skausmas – erkės. Dėl laiku nepastebėtų ar žaibinių infekcijų kasmet miršta daugybė šunų ir kačių, o jų šeimininkai patiria dideles išlaidas bandydami išgelbėti gyvūno gyvybę. Klaidingai manoma, jog erkės būna aktyvios tik pavasarį. Jos būna aktyvios visą šiltąjį periodą, o ilgiau neprasidėjus šalčiams ar atšilus anksti pavasarį erkės gali įsisiurbti netgi ir vėlyvo rudens, žiemos, ankstyvo pavasario mėnesiais. Tačiau didžiausios jų aktyvumo bangos būna pavasarį ir rudenį, kuomet nukenčia daugiausiai augintinių ir žmonių. Erkes kartais pamatyti būna ypač sunku dėl tankaus ar ilgo gyvūnų kailio, be to dažnai įsisiurbti linkusios ne tik suaugusios erkės, bet ir nimfos (ankstyvoji vystymosi stadija). Ir vienos, ir kitos gali įsisiurbimo metu suleisti seilių, kuriose gausu erkių pernešamų ligų sukėlėjų. Jiems patekus į kraują, gyvūnai gali susirgti tokiomis ligomis kaip erkinis encefalitas, Laimo liga, erlichiozė, kelių rūšių babeziozė.

Erkių pernešamos ligos pasireiškia skirtingai. Identifikuoti, kokia liga apsikrėtęs gyvūnas, padeda kraujo tyrimai. Dažniausi erkių pernešamų ligų požymiai yra gyvūnų liūdnumas, nenoras ėsti ar aktyviai judėti. Gali pasireikšti vėmimas, viduriavimas, temperatūros pakilimas, šlapimas gali pasidaryti tamsus, balkšvos gleivinės, šlubavimas, aukšta temperatūra. Sunkiais atvejais gali ištikti traukuliai, koma ar net mirtis. Pastebėjus bent vieną ar kelis iš šių požymių, būtina skubiai kreiptis į veterinarijos kliniką. Erkių pernešamos ligos sėkmingai gydomos vaistais, tačiau geriau užkirsti joms kelią ir naudoti profilaktines priemones. Apsaugai nuo erkių gali būti naudojami tirpalai, purškiamos priemonės, antkakliai ar tabletės. Kai kurios priemonės gali būti naudojamos kelios vienu metu. Dažniausiai daromos klaidos naudojant priemones nuo erkių yra nepakankamai dažnas jų naudojimas, gyvūnų maudymas parą prieš ar po užlašinamųjų tirpalų naudojimo, per laisvai uždėti antiparazitiniai antkakliai.

Jei vis tik įsisiurbė erkė, atsargiai ją suimkite už pagrindo pincetu ar specialiu erkių traukikliu ir švelniai traukite sukdami prieš laikrodžio rodyklę. Jei abejojate, kad pavyks tai sėkmingai padaryti, geriau kreipkitės į veterinarijos kliniką. Jokiu būdu nepilkite ant jos spiritinių tirpalų, aliejaus, nedeginkite ar nespaudinėkite, nes taip dirginamos erkės su seilėmis gali suleisti dar daugiau ligos sukėlėjų. Jokiu būdu netraiškykite erkių pirštais, nes per nedideles žaizdeles galite užsikrėsti patys. Erkę ištraukus, jos įsisiurbimo vietą galima papurkšti ar pavalyti dezinfekuojančiais tirpalais.

Stebėkite, ar nepasireiškia erkių pernešamų ligų požymiai. Priklausomai nuo ligos, požymiai gali būti pastebimi tą pačią parą ar po kelių savaičių, mėnesių, rečiau – po pusmečio. Teisingai ir laiku naudodami profilaktines priemones išvengsite nemalonių ligų ir skaudžių netekčių.

Tai tėra pagrindiniai dalykai, kuriuos svarbu žinoti keturkojų augintojams. Po didele meile gyvūnui slypi nuoširdi ir atidi šeimininko priežiūra bei rūpestis. Tačiau net ir pačius didžiausius rūpesčius atperka sveikos ir žibančios gyvūno akys. Rūpinkitės savo augintiniais, o daugiau informacijos ir patarimų galite rasti čia.

Informacija paruošta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.