Šunų fitnesas – ne sportas, o jų reabilitacijos būdas

 (4)
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų draugai“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti žmones į savo augintinius pažvelgti kitomis akimis, kurti tiesioginį ryšį su keturkojais bičiuliais ir vertinti juos kaip ištikimus draugus, kurie myli savo šeimininkus besąlygiškai.
Svetlana ir jos augintiniai
© Vilius Kavaliauskas

Vilnietė Svetlana Valoueva sugebėjo savo meilę šunims paversti ne tik pomėgiu, bet ir verslu. Daugelį metų praleidusi Amerikoje, ji grįžo gyventi į Lietuvą ir netrukus tapo viena populiariausių šunų fotografių bei žurnalisčių ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje.

Šiuo metu Svetlana augina du šiperkų veislės šunis. Šios veislės atstovai yra mažiausi aviganiai pasaulyje, tačiau moteris pasakoja, kad su tikraisiais aviganiais jie neturi daug bendro.

„Tai – belgų kilmės veislė, išveista XV amžiuje. Šios veislės šunys gaudydavo peles, žiurkes ir dirbdavo kaip skambučiai. Anksčiau jiems kirpdavo uodegas, tačiau šiuo metu tai nėra daroma. Sargis buvo pirmasis šios veislės atstovas, atvykęs į Lietuvą prieš 12 metų. Rikis – jo sūnus. Amerikoje ši veislė labai populiari. Man patiko, kad šiperkai aktyvūs, su jais galima lengvai keliauti – jie nėra sunkūs. Su Sargiu jo karjeros piko metu skrisdavome kelis kartus per mėnesį į įvairius Europos ir Amerikos miestus. Jis – tris kartus pasaulio ir tris kartus Europos parodų čempionas.“

Socialiniam kompanijos „Purina“ projektui Svetlana pasirinkta neatsitiktinai – moteris didžiąją savo gyvenimo dalį yra paskyrusi šunims. Ji – profesionali gyvūnų fotografė ir žurnalistė, šunų parodų teisėja.

„Į Lietuvą atvykau 2001 m. Prieš tai gyvenau Amerikoje. 2004 m. pradėjau dirbti specializuotame žurnale apie gyvūnus. Ten parengiau savo pirmus reportažus. Fotografija domėjausi nuo vaikystės, nors nestudijavau šios specialybės, man gerai sekėsi tai daryti. Po ilgų praktikos metų tapau viena geriausių Europoje šunų fotografių. Karjeros piko metu dirbau su 11 žurnalų: Amerikos, Australijos, Naujosios Zelandijos, Rusijos, PAR, Lietuvos. Su Didžiosios Britanijos leidiniais bendradarbiauju iki šiol.“

Nuolatinės kelionės tapo tikru iššūkiu moters kasdienybėje, tad po kelerių intensyvių metų apsisprendė, kad daugiau dėmesio skirs nuosavo verslo plėtrai. Šiuo metu Vilniuje veikia jau trečiasis moters įkurtas paklusnumo, dresūros ir fitneso klubas šunims bei jų šeimininkams. Pirmi du tokio tipo klubai įkurti Maskvoje.

„Šunų fitneso paklausa Lietuvoje gana maža. Fitnesas šunims reikalingas kaip reabilitacijos priemonė po traumų, insultų ir kitų ligų. Kaip ir žmonėms, atliekami specialūs masažai. Šunys gali plaukioti jiems pritaikytame baseine, fizinis pajėgumas atstatomas ir naudojant specialų bėgimo takelį.“

Socialinio „Purinos“ projekto „Gyvūnai – mūsų draugai“ tikslas – paskatinti keturkojų savininkus vertinti savo augintinius kaip ištikimus bičiulius, kurie taip pat turi individualių poreikių. Šunų fitnesas – dar viena sritis, kurią gali išmėginti šunų šeimininkai, ieškodami būdų, kaip padėti savo augintiniams atsigauti po patirtų ligų ar traumų.

„Jei šuo per dieną vaikšto, bėgioja pakankamai, pavyzdžiui, mes kasdien nueiname apie aštuonis kilometrus, tikėtina, kad fizinio krūvio užtenka, bet yra šunų, kurie negauna tiek fizinės veiklos, tad šį trūkumą reikia kompensuoti. Mano šuo Sargis po insulto sunkiai valdė vieną koją, bet per mėnesį, atlikdami specialius pratimus, reabilitaciją, sugebėjome ją pagydyti. Jei nebūtume gydę, po kurio laiko jam būtų atrofavęsi raumenys. Šunys greitai pripranta gyventi su trimis arba dviem kojomis. Jiems tai nėra didelė problema.“

Svetlana pasakoja, kad šunų fitnesas itin populiarus Rusijoje. Ten jis naudojamas ne tik gyvūnų reabilitacijos tikslais, bet ir norint tinkamai šunį parengti parodoms. Pasitelkus specialius pratimus galima paslėpti anatominius augintinio trūkumus, pagerinti jo išvaizdą, bet moteris netrukus prideda, kad tokie eksperimentai nėra itin geri.

„Paslėpus vienus trūkumus, dažniausiai išlenda kiti. Bet aš tikiu, kad šuo, būdamas geros fizinės formos, per varžybas ir parodose rodys geriausią rezultatą. Su savo šunimis gyvendama Vilniuje aš galiu vaikščioti po miškus, bet didelių užsienio miestų gyventojai neturi tokios galimybės, todėl šunų fitnesas ten labai madingas. Pas mus kol kas yra paklausūs bėgimo takeliai – po žiemos, kad sportuojantis augintinis šiek tiek numestų svorio arba norint padėti kalytėms, atsivedusioms šunyčių, grįžti į formas.“

Svetlanos gyvenimo būdui ir požiūriui galima pritaikyti vieną kompanijos „Purina“ pagrindinių minčių – šunys yra jos aistra. Moteris visada augo apsupta keturkojų bičiulių, jos močiutė buvo tikra šunų gerbėja. Sulaukusi pilnametystės Svetlana pasirinko ekonomikos mokslus, vėliau daug metų dirbo rinkodaros analitike, bet sugrįžusi į Lietuvą suprato, kad savo pomėgį gali paversti darbu ar net verslu.

„Man gera gyventi Lietuvoje, nekreipiu dėmesio į tai, ką kalba man už nugaros. Čia labai patogu auginti vaiką, turiu puikių draugų, šeimą. O dirbu visur, kur tik galiu, neapsiriboju tik viena šalimi. Aš iki šiol bent kartą per mėnesį kur nors iškeliauju: į parodas, seminarus, verslo keliones ir pan.“

Pašnekovė pasakoja, kad keliaudama po įvairias pasaulio šalis suprato, jog požiūris į šunis ir problemos, su kuriomis susiduria žmonės, visur gana panašios.

„Vieni žmonės negali gyventi be šunų, kiti pririša juos prie būdos – tokių ir Amerikoje, ir Rusijoje yra. Lietuvoje viskas tiesiog labiau matoma, nes šalis – maža. Visur žmonės šunims suteikia žmogiškų jausmų, nors šunys ne viską jaučia taip, kaip mes. Taip pat visur atrasime tokių, kurie išleidžia nežmoniškus pinigus savo augintiniams. Veisėjai, tikri šunų sporto fanatikai, atiduoda visą savo laiką šiam hobiui. Tikrai negaliu pasakyti, kad Lietuvoje yra geriau ar blogiau.“

Moteris savo santykį su augintiniais apibūdina kaip mainus – ji juos myli, rūpinasi, kad būtų sotūs, gyventų patogiai, smagiai leistų laiką. Už tai ji iš savo augintinių reikalauja paklusnumo, tvarkos. Svetlana nelaiko savęs gaujos vade. Jai kur kas priimtinesnis kitoks požiūris – augintiniai jos klauso, nes ji jų šeimininkė, o ne dominuojantis vadas.

„Tiesa, savo šunims neleidžiu žaisti su kitais šunimis. Į juos investuoju labai daug laiko, noriu laimėti parodose, todėl privalau būti didžiausiu jų autoritetu. Su jais žaidžiu tik aš, nes visi geri dalykai į jų gyvenimą ateina per mane.“

Dar vienas Svetlanos pomėgis – šunų parodos. Pašnekovė prasitaria, kad jose dalyvauja ne tik dėl azarto ar ambicijų, o dėl akivaizdaus kontakto su augintiniu.

„Parodos man yra pomėgis, kuris reikalauja daug investicijų – kelionės, registracija, laikas. Man pačiai labiausiai patinka matyti tą kontaktą su šunimis. Ringe mes esame partneriai. Tai varžybos, kuriose mes vienas kitą suprantame, žinome, ko norime, mūsų labai stiprus ryšys. Noriu matyti savo augintinį ringe laimingą, demonstruojantį savo charizmą. Tai man yra labai didelis apdovanojimas. Dar vienas momentas – aš esu iš artistų šeimos, todėl parodos man tarsi pasirodymas. Taip pat jose susitinku su draugais iš viso pasaulio, pabendrauju įdomiomis temomis. Be viso to aš nebeįsivaizduoju savo gyvenimo.“

Svetlana prisipažįsta, kad yra maksimalistė, siekianti geriausio rezultato, bet nepamiršta, jog parodos pirmiausia yra šunų augintojų poreikis, o ne pačių gyvūnų. Socialinio projekto „Purina“ komandai Svetlana netrukus papasakoja apie savo filosofiją, kuri užtikrina, kad šunys ringe jaustųsi gerai.

„Mano filosofija – reikia daryti taip, kad šunims būtų smagu, todėl aš dresuoju labai pozityviai. Jeigu matau, kad šunį išveda į ringą kaip baldą, man būna gėda. Tokių, deja, yra 90 proc. Labai paprasta gyvūną per prievartą atsivežti, ištraukti iš narvo ir pervesti ringe. Toks kelias trumpesnis nei skirti laiko, rasti motyvaciją ir dirbti atsakingai.“

„Kitiems dalyvavimas parodose iš šalies gali atrodyti keistai, bet juk kiekvienas turi visokių keistų pomėgių. Be to, ne visi žmonės ir turi mylėti šunis bei suprasti žmones, kurie jaučia jiems ypatingą ryšį. Manau, kad šunų savininkų atsakomybė yra padaryti taip, kad šunys galėtų gyventi visuomenėje, nebūtų pavojingi kitiems ir būtų „patogūs“ aplinkiniams. Negalima elgtis egoistiškai, būtina atsižvelgti į kitus.“

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Ištyrė šunų elgesio problemas: jie panašesni į žmones nei atrodo

Ištyrė šunų elgesio problemas: jie panašesni į žmones nei atrodo
Baimė, padidėjęs jautrumas triukšmui, hiperaktyvumas ir impulsyvumas – dažnos šunų elgesio problemos. Blogiausia tai, kad jos turi didelę įtaką tiek šuns, tiek jo šeimininko gerovei. Tokios bėdos dažnai atsiranda kaip paveldėjimo ir aplinkos veiksnių derinys, todėl jas tirti sunku. Naujų užuominų apie biologinę šios problemos pusę gali suteikti metabolomika, arba medžiagų apykaitos tyrimai.

Kodėl katė nekenčia naujokų? (1)

Kodėl katė nekenčia naujokų?
Nusprendėte, kad ilgai nebūnate namie, o Jūsų katė nuobodžiauja, tad su draugija jai būtų smagiau. Ir štai – namuose jau dvi katės. Tačiau senbuvė nekenčia naujokės. Nepatikėsit, bet taip greičiausiai yra dėl to, kad ji tiesiog bijo.

Nesuvokiamas žiaurumas: į veterinarų rankas pateko apšaudytas katinas (55)

Nesuvokiamas žiaurumas: į veterinarų rankas pateko apšaudytas katinas
Rugsėjo 18 d. Vilniuje, Pilaitėje, Tolminkiemio gatvėje, rastas sužeistas katinas, kuriam į pagalbą atskubėjo VšĮ „Vyšnių sodas“. Perdavę šlubą gyvūną veterinarams, benamėmis katėmis besirūpinančios organizacijos savanoriai buvo šokiruoti: pasirodo, jog į gyvūną buvo šaudoma.

Ką daryti, jei katė neėda? (11)

Ką daryti, jei katė neėda?
Kačių savininkai mėgsta pasakoti apie tai, kokios išpaikusios gali būti jų augintinės atėjus vakarienės metui, bet išties čia menki juokai. Kitiems gyvūnams pabadauti vieną kitą dieną nėra kažkas mirtino ir siaubingo, o katėms tai pavojinga.

Klaipėdos policijos pajėgas papildė žavios kalytės Koda ir Luna (1)

Klaipėdos policijos pajėgas papildė žavios kalytės Koda ir Luna
Klaipėdos apskrities policijos kolektyvą papildė dar dvi kinologės ir dvi keturkojės „pareigūnės“- 8 mėn. Koda ir 4 mėn. Luna.

Kodėl katės taip mėgsta dėžes? (6)

Kodėl katės taip mėgsta dėžes?
Dauguma kačių labai mėgsta kartonines dėžes – noriai į jas lenda ir ten smagiai tupi. Pasirodo, tokiam elgesiui yra net keli paaiškinimai.

Kodėl šuo loja ir kaip jį nutildyti? (52)

Kodėl šuo loja ir kaip jį nutildyti?
Lojimas – dažnai šunų skleidžiamas garsas. Žinoma, loja ne tik mūsų augintiniai – tai daro ir irklakojai, lapės ir vilkai. Vilkai, kitaip negu šunys, loja retai. Lojimas jų atveju dažniausiai pastebimas socialiniame kovos ar bandymo apsisaugoti kontekste. Šunų lojimas turi ryškų socialinį atspalvį ir gali būti labai įvarus. Atrodo, tai – viena iš daugybės adaptacijų gyvenant su žmonėmis.

Šunų augintoja: kaip šunį išauklėsite, tokį jį ir auginsite (5)

Šunų augintoja: kaip šunį išauklėsite, tokį jį ir auginsite
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Pasieniečių šunį Ramzį nušovęs A. Komskis įrodinėja su gyvūnu žiauriai nesielgęs, nes jis žuvo iškart (232)

Pasieniečių šunį Ramzį nušovęs A. Komskis įrodinėja su gyvūnu žiauriai nesielgęs, nes jis žuvo iškart
Pasieniečių šunį nušovęs Arvydas Komskis, net ir nuteistas už tyčinį nusikaltimą, nė nemano pripažinti savo kaltės. Jis vaikų gyvybe prisiekinėja, kad tyčia tarnybinio pasieniečių šuns nežudė. Klaipėdos apygardos teismui skundą padavęs „tvarkiečio“ Kęsto Komskio ir Pagėgių mero Virginijaus Komskio brolis tvirtina, kad jei ne tuomet artėję rinkimai, bylos išvis nebūtų.

Kodėl Jūsų šuniui reikia bananų, mėlynių ir moliūgų? (15)

Kodėl Jūsų šuniui reikia bananų, mėlynių ir moliūgų?
Kol sporto klubai sudarinėja gardžias dietas šeimininkams, Lietuvos šunų mylėtojai nusitaikė į naują, bene tobulą meniu jų augintiniams: „Saldžiosios bulvės, obuoliai, žolelės, mėlynės ir netgi bananai kiekvieną keturkojo vakarienę gali paversti ne mažiau romantiška ar sveika negu Jūsų“, – skelbia šunų ėdalo „das Restaurant“ komanda ir kviečia iš naujo pažvelgti į jūsų augintinio gyvenimą, rašoma pranešime spaudai.

Retos veislės šunį auginanti Sitora: šunys išmoko kantrybės (8)

Retos veislės šunį auginanti Sitora: šunys išmoko kantrybės
Klaipėdoje gyvenanti fotografė Sitora Šlauterytė yra puikus „Purina“ socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ atspindys. Jauna moteris neslepia, kad šunys ne tik suteikia džiaugsmo ar įkvėpimo, bet ir moko kantrybės, supratimo bei užsispyrimo. Pašnekovės pažintis su keturkojais prasidėjo dar vaikystėje. Kai Sitorai buvo septyneri, šeimos namuose apsigyveno niufaundlandų veislės šuo, kuris ir buvo meilės šunims pradžia.

Po Lietuvą su augintiniu: ką reikia žinoti ir aplankyti? (41)

Po Lietuvą su augintiniu: ką reikia žinoti ir aplankyti?
Atostogų sezonas eina į pabaigą, bet dažnas iš mūsų dar žino, kur ir kaip praleis laisvas dienas. Juk tikrai yra, ką pamatyti ir parodyti savo ištikimiausiems draugams: Vilniuje esantį pirmąjį šalyje šunų paplūdimį, nedaug nuo sostinės nutolusį Karmazinų pažintinį taką (tiesa, jame teks įveikti nemažai laiptelių) ar daugybę kitų pažintinių takų visoje Lietuvoje, kurie nudžiugins ne tik jus, bet ir jūsų augintinius.

Agresyvų šunį teko nušauti policijos pareigūnui (24)

Agresyvų šunį teko nušauti policijos pareigūnui
Sakoma, kad šuo – geriausias žmogaus draugas, tačiau kartais būna taip, kad net policijos pareigūnams tenka ginti nuo agresyviai nusiteikusių keturkojų jų šeimininkus.

Rūkote jūs, o kenčia jūsų naminiai gyvūnai: didina įvairių ligų tikimybę

Rūkote jūs, o kenčia jūsų naminiai gyvūnai: didina įvairių ligų tikimybę
Pulmonologai sako, kad kai kalbame apie pasyvų rūkymą – kvėpavimą tabako dūmais užterštu oru – labiausiai pažeidžiamos grupės yra vaikai, seneliai ir... naminiai gyvūnai. Nors yra atliktų tyrimų, apie pasyvaus rūkymo sukeliamas ligas mūsų augintiniams, deja, apie tai kol kas kalbama nedaug. Tad nenuostabu, kad paprastai nesusimąstome, kaip mūsų veiksmai atsiliepia šalia esantiems gyvūnams, rašoma pranešime spaudai.

Retriverių augintoja: šunį reikia įsigyti ne vaikams, o dėl vaikų (6)

Retriverių augintoja: šunį reikia įsigyti ne vaikams, o dėl vaikų
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.