Šunų fitnesas – ne sportas, o jų reabilitacijos būdas

 (4)
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų draugai“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti žmones į savo augintinius pažvelgti kitomis akimis, kurti tiesioginį ryšį su keturkojais bičiuliais ir vertinti juos kaip ištikimus draugus, kurie myli savo šeimininkus besąlygiškai.
Svetlana ir jos augintiniai
© Vilius Kavaliauskas

Vilnietė Svetlana Valoueva sugebėjo savo meilę šunims paversti ne tik pomėgiu, bet ir verslu. Daugelį metų praleidusi Amerikoje, ji grįžo gyventi į Lietuvą ir netrukus tapo viena populiariausių šunų fotografių bei žurnalisčių ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje.

Šiuo metu Svetlana augina du šiperkų veislės šunis. Šios veislės atstovai yra mažiausi aviganiai pasaulyje, tačiau moteris pasakoja, kad su tikraisiais aviganiais jie neturi daug bendro.

„Tai – belgų kilmės veislė, išveista XV amžiuje. Šios veislės šunys gaudydavo peles, žiurkes ir dirbdavo kaip skambučiai. Anksčiau jiems kirpdavo uodegas, tačiau šiuo metu tai nėra daroma. Sargis buvo pirmasis šios veislės atstovas, atvykęs į Lietuvą prieš 12 metų. Rikis – jo sūnus. Amerikoje ši veislė labai populiari. Man patiko, kad šiperkai aktyvūs, su jais galima lengvai keliauti – jie nėra sunkūs. Su Sargiu jo karjeros piko metu skrisdavome kelis kartus per mėnesį į įvairius Europos ir Amerikos miestus. Jis – tris kartus pasaulio ir tris kartus Europos parodų čempionas.“

Socialiniam kompanijos „Purina“ projektui Svetlana pasirinkta neatsitiktinai – moteris didžiąją savo gyvenimo dalį yra paskyrusi šunims. Ji – profesionali gyvūnų fotografė ir žurnalistė, šunų parodų teisėja.

„Į Lietuvą atvykau 2001 m. Prieš tai gyvenau Amerikoje. 2004 m. pradėjau dirbti specializuotame žurnale apie gyvūnus. Ten parengiau savo pirmus reportažus. Fotografija domėjausi nuo vaikystės, nors nestudijavau šios specialybės, man gerai sekėsi tai daryti. Po ilgų praktikos metų tapau viena geriausių Europoje šunų fotografių. Karjeros piko metu dirbau su 11 žurnalų: Amerikos, Australijos, Naujosios Zelandijos, Rusijos, PAR, Lietuvos. Su Didžiosios Britanijos leidiniais bendradarbiauju iki šiol.“

Nuolatinės kelionės tapo tikru iššūkiu moters kasdienybėje, tad po kelerių intensyvių metų apsisprendė, kad daugiau dėmesio skirs nuosavo verslo plėtrai. Šiuo metu Vilniuje veikia jau trečiasis moters įkurtas paklusnumo, dresūros ir fitneso klubas šunims bei jų šeimininkams. Pirmi du tokio tipo klubai įkurti Maskvoje.

„Šunų fitneso paklausa Lietuvoje gana maža. Fitnesas šunims reikalingas kaip reabilitacijos priemonė po traumų, insultų ir kitų ligų. Kaip ir žmonėms, atliekami specialūs masažai. Šunys gali plaukioti jiems pritaikytame baseine, fizinis pajėgumas atstatomas ir naudojant specialų bėgimo takelį.“

Socialinio „Purinos“ projekto „Gyvūnai – mūsų draugai“ tikslas – paskatinti keturkojų savininkus vertinti savo augintinius kaip ištikimus bičiulius, kurie taip pat turi individualių poreikių. Šunų fitnesas – dar viena sritis, kurią gali išmėginti šunų šeimininkai, ieškodami būdų, kaip padėti savo augintiniams atsigauti po patirtų ligų ar traumų.

„Jei šuo per dieną vaikšto, bėgioja pakankamai, pavyzdžiui, mes kasdien nueiname apie aštuonis kilometrus, tikėtina, kad fizinio krūvio užtenka, bet yra šunų, kurie negauna tiek fizinės veiklos, tad šį trūkumą reikia kompensuoti. Mano šuo Sargis po insulto sunkiai valdė vieną koją, bet per mėnesį, atlikdami specialius pratimus, reabilitaciją, sugebėjome ją pagydyti. Jei nebūtume gydę, po kurio laiko jam būtų atrofavęsi raumenys. Šunys greitai pripranta gyventi su trimis arba dviem kojomis. Jiems tai nėra didelė problema.“

Svetlana pasakoja, kad šunų fitnesas itin populiarus Rusijoje. Ten jis naudojamas ne tik gyvūnų reabilitacijos tikslais, bet ir norint tinkamai šunį parengti parodoms. Pasitelkus specialius pratimus galima paslėpti anatominius augintinio trūkumus, pagerinti jo išvaizdą, bet moteris netrukus prideda, kad tokie eksperimentai nėra itin geri.

„Paslėpus vienus trūkumus, dažniausiai išlenda kiti. Bet aš tikiu, kad šuo, būdamas geros fizinės formos, per varžybas ir parodose rodys geriausią rezultatą. Su savo šunimis gyvendama Vilniuje aš galiu vaikščioti po miškus, bet didelių užsienio miestų gyventojai neturi tokios galimybės, todėl šunų fitnesas ten labai madingas. Pas mus kol kas yra paklausūs bėgimo takeliai – po žiemos, kad sportuojantis augintinis šiek tiek numestų svorio arba norint padėti kalytėms, atsivedusioms šunyčių, grįžti į formas.“

Svetlanos gyvenimo būdui ir požiūriui galima pritaikyti vieną kompanijos „Purina“ pagrindinių minčių – šunys yra jos aistra. Moteris visada augo apsupta keturkojų bičiulių, jos močiutė buvo tikra šunų gerbėja. Sulaukusi pilnametystės Svetlana pasirinko ekonomikos mokslus, vėliau daug metų dirbo rinkodaros analitike, bet sugrįžusi į Lietuvą suprato, kad savo pomėgį gali paversti darbu ar net verslu.

„Man gera gyventi Lietuvoje, nekreipiu dėmesio į tai, ką kalba man už nugaros. Čia labai patogu auginti vaiką, turiu puikių draugų, šeimą. O dirbu visur, kur tik galiu, neapsiriboju tik viena šalimi. Aš iki šiol bent kartą per mėnesį kur nors iškeliauju: į parodas, seminarus, verslo keliones ir pan.“

Pašnekovė pasakoja, kad keliaudama po įvairias pasaulio šalis suprato, jog požiūris į šunis ir problemos, su kuriomis susiduria žmonės, visur gana panašios.

„Vieni žmonės negali gyventi be šunų, kiti pririša juos prie būdos – tokių ir Amerikoje, ir Rusijoje yra. Lietuvoje viskas tiesiog labiau matoma, nes šalis – maža. Visur žmonės šunims suteikia žmogiškų jausmų, nors šunys ne viską jaučia taip, kaip mes. Taip pat visur atrasime tokių, kurie išleidžia nežmoniškus pinigus savo augintiniams. Veisėjai, tikri šunų sporto fanatikai, atiduoda visą savo laiką šiam hobiui. Tikrai negaliu pasakyti, kad Lietuvoje yra geriau ar blogiau.“

Moteris savo santykį su augintiniais apibūdina kaip mainus – ji juos myli, rūpinasi, kad būtų sotūs, gyventų patogiai, smagiai leistų laiką. Už tai ji iš savo augintinių reikalauja paklusnumo, tvarkos. Svetlana nelaiko savęs gaujos vade. Jai kur kas priimtinesnis kitoks požiūris – augintiniai jos klauso, nes ji jų šeimininkė, o ne dominuojantis vadas.

„Tiesa, savo šunims neleidžiu žaisti su kitais šunimis. Į juos investuoju labai daug laiko, noriu laimėti parodose, todėl privalau būti didžiausiu jų autoritetu. Su jais žaidžiu tik aš, nes visi geri dalykai į jų gyvenimą ateina per mane.“

Dar vienas Svetlanos pomėgis – šunų parodos. Pašnekovė prasitaria, kad jose dalyvauja ne tik dėl azarto ar ambicijų, o dėl akivaizdaus kontakto su augintiniu.

„Parodos man yra pomėgis, kuris reikalauja daug investicijų – kelionės, registracija, laikas. Man pačiai labiausiai patinka matyti tą kontaktą su šunimis. Ringe mes esame partneriai. Tai varžybos, kuriose mes vienas kitą suprantame, žinome, ko norime, mūsų labai stiprus ryšys. Noriu matyti savo augintinį ringe laimingą, demonstruojantį savo charizmą. Tai man yra labai didelis apdovanojimas. Dar vienas momentas – aš esu iš artistų šeimos, todėl parodos man tarsi pasirodymas. Taip pat jose susitinku su draugais iš viso pasaulio, pabendrauju įdomiomis temomis. Be viso to aš nebeįsivaizduoju savo gyvenimo.“

Svetlana prisipažįsta, kad yra maksimalistė, siekianti geriausio rezultato, bet nepamiršta, jog parodos pirmiausia yra šunų augintojų poreikis, o ne pačių gyvūnų. Socialinio projekto „Purina“ komandai Svetlana netrukus papasakoja apie savo filosofiją, kuri užtikrina, kad šunys ringe jaustųsi gerai.

„Mano filosofija – reikia daryti taip, kad šunims būtų smagu, todėl aš dresuoju labai pozityviai. Jeigu matau, kad šunį išveda į ringą kaip baldą, man būna gėda. Tokių, deja, yra 90 proc. Labai paprasta gyvūną per prievartą atsivežti, ištraukti iš narvo ir pervesti ringe. Toks kelias trumpesnis nei skirti laiko, rasti motyvaciją ir dirbti atsakingai.“

„Kitiems dalyvavimas parodose iš šalies gali atrodyti keistai, bet juk kiekvienas turi visokių keistų pomėgių. Be to, ne visi žmonės ir turi mylėti šunis bei suprasti žmones, kurie jaučia jiems ypatingą ryšį. Manau, kad šunų savininkų atsakomybė yra padaryti taip, kad šunys galėtų gyventi visuomenėje, nebūtų pavojingi kitiems ir būtų „patogūs“ aplinkiniams. Negalima elgtis egoistiškai, būtina atsižvelgti į kitus.“

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Netinkamai veršelį vežusio piliečio laukia administracinė nuobauda (7)

Netinkamai veršelį vežusio piliečio laukia administracinė nuobauda
Iš nevyriausybinės gyvūnų globos organizacijos gavus pranešimą apie pastebėtą netinkamai vežamą veršelį, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai nedelsiant pradėjo tyrimą, rašoma Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pranešime spaudai.

Rodezijos Ridžbekai – liūtų medžiotojai iš Afrikos (4)

Rodezijos Ridžbekai – liūtų medžiotojai iš Afrikos
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Vakarų Europoje populiari paslauga – jau ir Lietuvoje

Vakarų Europoje populiari paslauga – jau ir Lietuvoje
Kiekvienam rūpestingam šeimininkui jo gyvūnas lyg šeimos narys – drauge vyksta į keliones, lankosi kavinėse, o kartais net kartu keliauja į darbą. Tačiau namuose atsiradęs kačiukas ar šuniukas ne tik suteikia gerų emocijų, bet ir pareikalauja nemažų finansinių išteklių. Jie skiriami dresūrai, kokybiškam ėdalui, žaislams, augintiniui susirgus ar patyrus traumą ne vieną šimtą eurų gali atsieiti gydymas. Todėl savo augintiniais besirūpinantys šeimininkai vis labiau domisi jų draudimo galimybėmis, teigiama pranešime spaudai.

Keturkojis nusikaltėlis privirė košės: kieno haskis suėdė vištas? (10)

Keturkojis <em>nusikaltėlis</em> privirė košės: kieno haskis suėdė vištas?
Spalio 17 d., antradienį, Kėdainių rajone esančiuose Medėkšiuose buvo sulaikytas... šuo. Agresyvus haskis ne tik įsisukęs į svetimą kiemą suėdė dvi vištas ir pusę triušio, bet ir buvo agresyviai nusiteikęs žmonių atžvilgiu bei bandė sukandžioti moterį, kurios vištas ir suėdė, rašo rinkosaikste.lt.

3 patarimai, kaip prižiūrėti šuns kailį, kad jis atrodytų nepriekaištingai (2)

3 patarimai, kaip prižiūrėti šuns kailį, kad jis atrodytų nepriekaištingai
Mūsų augintiniai, tai mūsų priežiūros ir elgesio su jais atspindys. Ką “įdėsime” į gyvūną – tą ir matysime jų atvaizde. Mūsų užduotis rūpintis jais kaip mažais vaikais, nes juk jie gyvena po mūsų namų stogu. Mes pasirinkome juos ir turime atsakomybę prieš juos, tinkamai ir rūpestingai juos prižiūrėti, mylėti ir tausoti. Juk šie nuostabūs padaužos reikalauja ypatingo dėmesio, patys jie negali susitvarkyti savo kailio, pavalgyti ir nusiprausti, rašoma pranešime spaudai.

Jaudinanti draugystė: sunkiai sergantis berniukas geriausią vaistą rado prieglaudoje (12)

Jaudinanti draugystė: sunkiai sergantis berniukas geriausią vaistą rado prieglaudoje
Irma Mickevičiūtė kartu su sūnumi ieškojo naujo šeimos draugo, kuomet „Vyšnių sodo“ puslapyje pastebėjo katinėlio Žirniuko nuotraukas. Jas išvydęs sūnus Jokūbas neabejojo, kad tai ir yra naujasis jų šeimos narys – taip niekam nereikalingas, paliktas gyvūnas tapo geriausiu sergančio berniuko draugu.

Tendencija: kurių miestų gyventojai labiau lepina kates, o kurių – šunis (8)

Tendencija: kurių miestų gyventojai labiau lepina kates, o kurių – šunis
Dauguma namuose gyvūnus laikančių žmonių žino, kam jų augintiniai tiesiog negali atsispirti. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenys rodo, kad šeimininkai keturkojus ne tik mėgsta lepinti skanėstais, bet ir rūpinasi, kad augintiniai nesušaltų lauke atvėsus orams. Iš plataus asortimento pirkėjai vienas gyvūnams skirtas prekes renkasi dažniau negu kitas, tad pardavimų duomenys leidžia nustatyti, kuriame mieste daugiau šunų, o kuriame – kačių mylėtojų, teigiama pranešime spaudai.

Šuo laižo kojas: kodėl reikėtų sunerimti? (7)

Šuo laižo kojas: kodėl reikėtų sunerimti?
Patogiai įsitaisęs, šuo pradeda laižyti kojas. Ir laižo... ir laižo... ir niekaip negali sustoti. Kiekvienas, kuriam teko su tuo susidurti, patvirtins, kad tas garsas tikrai „ėda nervus“. Tačiau čia dar mažiausia bėda. Po kiek laiko kailis ant kojų nuo tokio „čiaumojimo“ pradeda keisti spalvą arba dar blogiau – atsiveria žaizdos. Kodėl, atrodo, sveiki šunys taip keistai elgiasi?

Ankstyvos kastracijos kaina: padaryta klaida lemia daugybę ligų (9)

Ankstyvos kastracijos kaina: padaryta klaida lemia daugybę ligų
Kada kastruoti ar sterilizuoti yra beveik amžinas klausimas. Šį kartą kalbėsime ne apie amžinąją diskusiją „ar verta operuoti“, tačiau apie „kada“ – ir pažvelgsime į tai iš sportuojančių, aktyvių šunų pozicijos.

Greičiausių šunų paslaptis: viską lemia įdomi genetinė mutacija

Greičiausių šunų paslaptis: viską lemia įdomi genetinė mutacija
Neretai neįtikėtinai raumeningas gyvūnas apšaukiamas steroidų auka – pavyzdžiui, vipetai, kuriems pasireiškia reta genetinė mutacija. Šuo gali būti maždaug dvigubai sunkesnis už įprastą statistinį vipetą - pavyzdžiui, sverti apie 27 kg. Jų plaučiai ir širdis normalaus dydžio, tad jie turėtų gyventi tiek, kiek ir normalūs vipetai. Šių mutavusių gyvūnų tėvai būna įprastos išvaizdos šunys. Dabartinėmis žiniomis, iš visų šunų tik vipetai ir turi šią mutaciją, iš kitų gyvūnų rūšių ją „pasigauti“ gali pelės, avys, galvijai ir žmonės.

Novos istorija – iš prieglaudos į paskaitų suolus ir socialinių tinklų žvaigždes

Novos istorija – iš prieglaudos į paskaitų suolus ir socialinių tinklų žvaigždes
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Veterinarė atsakė į kačių šeimininkams svarbiausius klausimus: ką reikia žinoti? (39)

Veterinarė atsakė į kačių šeimininkams svarbiausius klausimus: ką reikia žinoti?
Mūsų augintiniai negali patys pasiskųsti savo sveikata ir nueiti pas veterinarą, todėl turime prisiimti atsakomybę už jų gerą savijautą. Antradienį DELFI TV Gyvai konferencijoje viešėjo veterinarė ir veterinarijos klinikos vadovė Vaida Misiūnienė, kalbėjusi apie dažniausius kačių sveikatos sutrikimus ir jų sprendimo būdus.

Ką būtina žinoti, kad šuo išvengtų traumų?

Ką būtina žinoti, kad šuo išvengtų traumų?
Nesvarbu, ar norime rimtai sportuoti, ar tik pasivaikščioti, dažną kartu lydi ir visada nuotykiams pasiruošę šunys. Tačiau dėl neatsargaus elgesio jie, kaip ir žmonės, gali susižaloti ir rudens dienas praleisti gydydamiesi traumas.

Valdininkės pasisakymas televizijos žiniose sukėlė tikrą audrą: pasiūlė pjaustyti balso stygas (358)

Valdininkės pasisakymas televizijos žiniose sukėlė tikrą audrą: pasiūlė pjaustyti balso stygas
TV3 žiniose pristatydama naujas Klaipėdos miesto triukšmo prevencijos taisykles, savivaldybės darbuotoja Nina Gendvilienė susilaukė gyvūnų teisių gynėjų pasipiktinimo. Ji siūlo, kad kaimynų ramybę drumsčiantis šunų lojimas turėtų būti sprendžiamas keliant gyvūnams skausmą – naudojant dresūrai skirtas specialias priemones ir pjaunant balso stygas.

Faktai apie kates, kurių tikriausiai nežinojote (9)

Faktai apie kates, kurių tikriausiai nežinojote
Katės – įprasti daugybės namų gyventojai. Nors daug laiko jos praleidžia šalia mūsų, šių paslaptingų būtybių vis dar nesugebėjome pažinti iki galo. Vetvila.lt atrinko įdomiausius faktus apie kates, kuriuos žino ne visi jų šeimininkai.