Šunų augintoja Kristina: gyvūnų gerovė priklauso nuo mūsų

 (4)
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.
Kristina ir jos augintiniai
© Organizacijos nuotr.

Kaune gyvenanti Kristina Olsauskienė, paklausta apie augintinius airių seterę Amają ir kurtsharų veislės kalytę Abbą, pirmiausia prasitaria, kad visada žavėjosi aktyviais šunimis.

„Airių seteriai yra labai inteligentiški, protingi, reaguojantys į signalus šunys. Jie moka skaityti žmogaus kūno kalbą, jaučia nuotaiką. Abu šunys puikiai sutaria su visais gyvais organizmais, išskyrus paukščius. Jie sužadina medžioklės instinktą.“

Moteris pasakoja, kad aktyvūs šunys namuose būna ramūs, kai gauna pakankamai fizinio ir protinio krūvio. Kompanijos „Purina“ socialinio projekto tikslas – dalintis keturkojų šeimininkų patirtimi bei įžvalgomis, kurios padėtų dar geriau pažinti savo augintinius.

„Krūvis nebūtinai turi būti 4 valandos aktyvaus bėgiojimo. Jis turi būti saikingas ir konkretus. Pavyzdžiui, augintinis pabėgioja, valandėlę kartu su šeimininku vaikšto, paskui dalį laiko jis mokosi komandų, triukų, paklusnumo. Aš su augintiniais einu pasivaikščioti kartą per dieną po 1,5 val., dienos metu dar kelis kartus išeiname po 20–30 minučių.“

Pašnekovė teigia, kad būtina augintinius vedžioti ne tik miške ar ramioje vietoje, bet ir mieste. Šunims būtina socializacija. Kuo daugiau įvairių situacijų keturkojis pažins, tuo jis bus drąsesnis.

„Amaja yra visiškas miesto šuo, o jaunesnei Abbai dar reikia nemažai pasimokyti. Stengiuosi ją supažindinti su visais įmanomais gyvenimo mieste aspektais, kuo anksčiau gyvūnas tų patirčių įgaus, tuo jam lengviau bus vėliau prisitaikyti.“

Kristina yra „Karmino“ hendlingo mokyklos įkūrėja ir mokytoja. Ji padeda šeimininkams parengti augintinius parodoms, pasidalina šunų išstatymo, jų parodymo ringe subtilybėmis. Pašnekovė pastebi, kad vis daugiau žmonių, turinčių augintinių, nori juos auklėti, su jais sportuoti, leisti savo laisvalaikį.

„Pastaruoju metu daug kas kreipia dėmesį į tai, kaip šunys elgiasi, ir stengiasi juos socializuoti. Mieste tikrai sutinki išauklėtų šunų. Jei kalbėtume apie pastebimas problemas – dalis žmonių netinkamą šunų elgesį vertina kaip veislės ypatybę. Būna, sutinki žmogų su nedideliu šuniuku, o jis loja, veržiasi. Šeimininkas ginasi, kad toks jau augintinio charakteris.

„Tokiais atvejais norisi pasakyti, kad šunys yra labai protingi. Toks augintinio elgesys – tik auklėjimo pasekmės. Lietuvoje didžiausia problema ta, kad nemažai tokių nesaugiai besijaučiančių šunų jaučia grėsmę kitiems šunims ar žmonėms, todėl ir pradeda elgtis neadekvačiai. Tam, kad šuniui tokie dirgikliai neatrodytų grėsmingi, pirmiausia reikia juos anksčiau supažindinti su visomis įmanomomis situacijomis.“

Šunų trenerė Kristina pasakoja, kad net kukliausią šunį galima padrąsinti, o mokant kelis triukus augintinį galima užvesti arba jį nuraminti. Viena iš kompanijos „Purina“ vertybių – skatinti šunų savininkus kurti kokybišką santykį su augintiniu, o šį tikslą pasiekti lengviau, kai šeimininkas yra susipažinęs su gyvūnų elgsena ir psichologija.

„Tikrai įmanoma pakelti kuklaus šuns energiją bei emociją. Visų pirma reikia pakeisti šuns lūkesčius. Svarbu išsiaiškinti, kodėl jis jaučiasi nesaugiai. Viena iš priežasčių – vienus gąsdina aplinka, pavyzdžiui, retai šuo būna atviroje erdvėje, didžiąją dalį laiko jis leidžia bute arba voljere. Toks šuo, patekęs į naujas patalpas, kuriose daug triukšmo, patiria stresą.“

„Neigiamas šunų patirtis iki galo ištaisyti sunku, bet situaciją tikrai įmanoma pagerinti. Rezultatas labai priklauso nuo to, kiek šuo jautrus ir ar įgytas neigiamas bagažas yra didelis. Pirma užduotis – padaryti, kad šuo kuo geriau jaustųsi. Pirmiausia žaidžiame, leidžiame šuniui atsipalaiduoti. Skatiname jį kamuoliuku, pagyrimais, skaniukais. Kitas svarbus dalykas – šeimininkas savo kūno kalba turi suteikti labai aiškią informaciją, kad viskas yra gerai, aplinka saugi.“

Ši dalis, pasak Kristinos, gana sudėtinga, nes didžioji dalis žmonių iš esmės yra praradę natūralų gebėjimą skaityti vienas kito kūno kalbą, dar sunkiau, kai reikia stebėti gyvūno kūną.

„Praktiškai visa informacija augintiniui ateina iš mūsų elgesio, judesių. Labai svarbi balso intonacija, žvilgsnis, rankos padėtis, prisilietimas, visa tai šuniui yra labai svarbu. Treniruočių metu mokomės šunims perduoti tą informaciją. Tai darbas su šeimininkais – reikia išmokti kontroliuoti save.“

Prisilietimai prie augintinio taip pat gali būti labai įvairūs. Kiekvienas iš jų turi skirtingą signalą, kuris parodo, ko iš keturkojo tikimės.

„Pavyzdžiui, vienas signalas gali reikšti „veržlų judėjimą“. Toks judesys yra labai paprastas – du kartus suploji per šuns korpusą, tai yra tarsi šuns paskatinimas, jeigu patapšnotum tik kartą – tai labiau reikštų signalą sustoti. Atrodo smulkmena, bet šuniui tai suteikia draivo. Tokį signalą sustiprina, jei jį naudojame ir kasdien. Tarkime, kiekvieną kartą prieš augintiniui leidžiant daryti ką nors malonaus reikia jam paploti per korpusą.“

Kristina išvardija kelias kasdienes situacijas, kuriose toks signalas ypač efektyvus, – prieš leidžiant šunį pro lauko duris, grįžus namo, kai šuo džiaugiasi, prieš metant kamuoliuką, kai šuo nori dūkti. Jei prieš kiekvieną šuns pajudėjimą panaudojamas signalas, ilgainiui pageidautina elgsena bus suformuota.

„Augintinį galime nuraminti įvairiais būdais – aktyviu arba ramiu apdovanojimu. Ramus apdovanojimas yra skaniukas. Jis skatina koncentraciją, susikaupimą. O aktyvus yra žaislas, skrenda kamuolys ir šuo vejasi. Tai priklauso nuo šuns temperamento ir mūsų poreikio. Būna, naudojame ir vieną kitą apdovanojimą. Pavyzdžiui, po treniruotės reikia leisti šunims nusipurtyti stresą ir maksimaliai pasidžiaugti tiesiog gera emocija, tada mes jiems duosime aktyvų apdovanojimą. Bet jeigu daugiau dirbame su gyvūno koncentracija, siekiame, kad jis pajustų savo stovėseną ir panašiai, naudojame ramų apdovanojimą.“

Kompanija „Purina“ tiki, kad gyvūnai gyvenimui suteikia daug naujų įspūdžių, spalvų ir atradimų. Kristina pasakoja, kad šunys iš tiesų gali suteikti daug teigiamų pokyčių.

„Manau, kad šiuo metu tampa madinga užsiimti su savo šunimi kokia nors aktyvia ar įdomia veikla. Nesvarbu, ar tai šunų parodos, ar sportas, svarbu, kad kažką žmonės su savo šunimi veiktų. Tai ne tik sustiprina ryšį su augintiniu, bet ir padeda susipažinti su naujais žmonėmis, bendraminčiais. Dar vienas dalykas, kurį suteikia šuo, – visada skatina judėti, pasitempti, neįkristi į tinginystę.“

Kompanijos „Purina“ socialinis projektas „Gyvūnai – mūsų aistra“ ne tik skatina skirti daugiau kokybiško dėmesio augintiniui, bet ir pasirūpinti tinkama jo mityba.

„Esu gavusi labai gerą patarimą iš savo buvusio vadovo – geriausias ėdalas šuniui yra tas, kuris jam tinka. Šeimininko užduotis – susirinkti kiek įmanoma daugiau informacijos apie sudedamąsias dalis. Gyvūnas yra priklausomas nuo mūsų, jo gerovė yra mūsų atsakomybė. Mes turime pasirūpinti tuo, kad gyvūno mityba būtų kokybiška ir visavertė.“

Užsakymo nr.: PT_76457741

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Dovanoti šunys po švenčių sugrįžta į prieglaudas (8)

Dovanoti šunys po švenčių sugrįžta į prieglaudas
„Kaip ir manėm, kalėdinės dovanos sugrįžo į prieglaudą“, – su liūdesiu pokalbį pradeda gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ savanorė Renata Černiauskienė. Kaip ir kiekvienais metais po šventinio laikotarpio vis daugiau prieglaudų pasipildo išmestais gyvūnais, rašoma pranešime spaudai.

Šeimininko kankinta kalytė Betė sujaudino tūkstančius lietuvių (29)

Šeimininko kankinta kalytė Betė sujaudino tūkstančius lietuvių
Dar visai neseniai „TV pagalboje“ buvo parodyta besikankinančios kalytės Betės istorija. Šį vakarą eteryje – daugybės žiūrovų atgarsių sulaukusi gyvybės ir mirties drama, rašoma pranešime spaudai.

Trisdešimt šunų auginanti šeima: kiekvienas šuo – šeimininko atspindys (2)

Trisdešimt šunų auginanti šeima: kiekvienas šuo – šeimininko atspindys
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Bobteilai – šunys, kurie padeda sergantiems vaikams

Bobteilai – šunys, kurie padeda sergantiems vaikams
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Susipažinkite: vienos žemiausių kačių pasaulyje (1)

Susipažinkite: vienos žemiausių kačių pasaulyje
Katė kaip nykštukas – miniatiūrinė, didelėmis ausimis ir nežemiška snukio išraiška. Tokios yra Minskino katės. Minskino veislė išvesta iš Munčkino ir sfinkso veislių.

Supras ne visi: tobulu augintiniu moteriai tapo sraigė (23)

Supras ne visi: tobulu augintiniu moteriai tapo sraigė
Idėja auginti sraigę pasirodė šauni toli gražu ne tik Kempiniukui Plačiakelniui. Vilnietė Sigutė jau spėjo tuo įsitikinti – prieš keletą mėnesių ji pradėjo bendrą gyvenimą su milžiniška sraige, kurią pavadino Gario vardu.

Rytų dvispalvė – katė, kurios kailis atrodo kaip nutapytas

Rytų dvispalvė – katė, kurios kailis atrodo kaip nutapytas
Rytų dvispalvė – tarsi dėmėmis ištapyta balta katė – neabejotinai patiktų abstrakcionizmo gerbėjams. Ši veislė išvesta maždaug prieš pusę šimtmečio Didžiojoje Britanijoje, sukryžminus Siamo ir Kornvalio rekso kates.

Paprastas būdas augintiniui perprasti: ką apie jį pasako kailio spalva? (8)

Paprastas būdas augintiniui perprasti: ką apie jį pasako kailio spalva?
Šimtmečių išmintis (arba „bobučių pasakos“) sako, kad gyvūno kailio spalva ir temperamentas yra susiję. Pavyzdžiui, gyvūnai, turintys mažai pigmentacijos (tiek katės, tiek arkliai) dažniau būna nervingi. Metams bėgant, susikaupia vis daugiau įrodymų, kad kailis ir temperamentas kartais iš tiesų gali būti susiję.

Nemalonus kvapas kaimynus atvedė į ligų židinį (22)

Nemalonus kvapas kaimynus atvedė į ligų židinį
Ar galėtumėte įsivaizduoti bute gyvenančias 13 kačių? Tokį vaizdą gyvūnų gelbėtojams neseniai teko išvysti Vilniuje, Apkasų gatvėje, gyvenančios garbingo amžiaus moters bute. Jos kaimynai nuolat skundėsi iš buto sklindančiais nemaloniais kvapais – į skundus sureagavo Vilniaus gyvūnų globos namų darbuotojai ir Vilniaus miesto savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus specialistai.

Šeimininkė per 5 metus neužsitarnavo katino meilės: negali nė paglostyti (66)

Šeimininkė per 5 metus neužsitarnavo katino meilės: negali nė paglostyti
Ne su kiekviena kate susidraugauti lengva – kai kurios būna baikščios, užsispyrusios ar net agresyvios. Jau 5 metus su katinu neįstengianti susidraugauti moteris kreipėsi pagalbos: ar įmanoma prisijaukinti katiną, nemėgstantį žmogiškos draugijos?

Nesuvokiamas elgesys: narve uždarytą kalytę išmetė kaip šiukšlę (80)

Nesuvokiamas elgesys: narve uždarytą kalytę išmetė kaip šiukšlę
Naujieji metai ne visiems prasidėjo laimingai – pirmąją šių metų dieną konteineryje, tarsi būtų viena iš šiukšlių, palikta transportavimo narve uždaryta maždaug 2-3 metų kalytė.

Veganizmo mada užvaldo ir šunis: šį gyvūną šeria tik augaliniu maistu (203)

Veganizmo mada užvaldo ir šunis: šį gyvūną šeria tik augaliniu maistu
Iki šiol daug ką stebina veganišką mitybą pasirinkę žmonės. O dar labiau stebimasi žmonėmis, kurie veganais paverčia savo šunis. Tačiau ar tikrai yra kuo stebėtis?

Ką daryti, kad jūsų augintinis Naujųjų metų naktį neišprotėtų? (15)

Ką daryti, kad jūsų augintinis Naujųjų metų naktį neišprotėtų?
Jau esame rašę, kaip Naujųjų naktį padėti augintiniams, kurie bijo fejerverkų. Šiame tekste pateikiame dar daugiau patarimų, ką daryti, kad augintinis patirtų kuo mažiau streso.

Naujieji metai - gyvūnų košmaras: patarimai, kaip jiems padėti (36)

Naujieji metai - gyvūnų košmaras: patarimai, kaip jiems padėti
Naujieji Metai – smagi ir laukiama šventė. Geri draugai, šaunus vakarėlis, juokas, linksmybės ir, žinoma, ryškiaspalviai griausmingi fejerverkai. Deja, daugybei šunų tai - baisiausia metų naktis. Po Naujųjų Metų sutikimo itin padaugėja skelbimų, kuriuose prašoma padėti surasti iš panikos pabėgusius gyvūnus. Kasmet gruodžio mėnesį žiniasklaida pildosi patarimais apie tai, kaip reikėtų elgtis su garsų bijančiu šunimi. Tačiau kas sukelia tas, atrodo, beprasmes baimes?

Pasieniečių šunį Ramzį nušovęs Komskis neatsikratė šaltakraujo žudiko etiketės (90)

Pasieniečių šunį Ramzį nušovęs Komskis neatsikratė šaltakraujo žudiko etiketės
Pagėgių savivaldybėje medžiojęs Arvydas Komskis nušovė VSAT Pagėgių rinktinės Viešvilės užkardoje tarnavusį belgų aviganį Ramzį. Melas ar tiesa, kad mirtiną šūvį „Tvarkiečio“ Kęsto Komskio ir Pagėgių mero Virginijaus Komskio brolis paleido nesitaikydamas ir gyvūną nušovė netyčia? Išklausyti teismo verdikto pats A. Komskis neatvyko.